- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1146-524/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04414-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS, „Gargždų švara“, " Ignitis", "Jutatransa", "Luminor Bank" AS, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- I. Š.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Luminor Bank AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., antstolis A. S., antstolis J. P., antstolė B. T., Luminor Bank AS, uždaroji akcinė bendrovė „Jutatransa“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešoji įstaiga „Gargždų švara“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto byloje administratorių, patvirtinti lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, ir patvirtinti lėšų sumą, kuri reikalinga pareiškėjai kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – ir MMA), todėl jos finansinė būklė atitinka įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindus fizinio asmens bankroto bylai iškelti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsisakyti iškelti bankroto bylą arba nutraukti šią civilinę bylą, kadangi pareiškėjos pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra grindžiamas visiškai tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas jos pirminis pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, pareiškėjos pakartotinai pateiktu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra pradėta tapati jau išnagrinėtai ir baigtai civilinei bylai byla, todėl, suinteresuoto asmens manymu, egzistuoja pagrindas nutraukti šią civilinę bylą.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Gargždų švara“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, prašo pareiškėjos I. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-7139-838/2020, be kita ko, nutarė: iškelti pareiškėjai I. Š. bankroto bylą, paskyrė pareiškėjos bankroto administratore MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“; nustyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti bendrą 1 000 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti bendrą 1/2 MMA lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos nemokumas kilo dėl buvusio pareiškėjos sugyventinio, kuris sudarė kredito sutartį dėl žemės sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos. Pareiškėja laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui. Tarp šalių buvo pasirašyti papildomi susitarimai, kurių pagrindu, be kita ko, pareiškėjai buvo perkelta visa 158 564,62 Eur skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos. Norėdama išspręsti kilusius finansinius sunkumus, pareiškėja sudarė paskolos sutartį su UAB „Jutatransa“. Skola įmonei šiuo metu sudaro 172 039,16 Eur. Kreditorių reikalavimų sumos yra didelės, skolos nepadengtos ir realizavus hipoteka įkeistus nekilnojamojo turto objektus. Likusios įsipareigojimų sumos viršija 25 MMA. Skolos išieškomos iš pareiškėjos priverstine tvarka, vykdant išskaitas iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėja gyvena su dukra J. V., kuriai taip pat reikalinga finansinė parama (išlaikymas). Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, santaupų ar kito turto, iš kurio gautų pajamų, pareiškėja neturi. Pareiškėja dirba UAB „Jūrasmiltė“ vadybininke. UAB „Jūrasmiltė“ gaunamas atlyginimas sudaro vidutiniškai 65,73 Eur, be to, ji užsiima papildoma veikla pagal verslo liudijimą Nr. ZK394582-1, dar, pagal 2020 m. sausio 15 d. susitarimą-pažymą, jai po 400 Eur per mėnesį moka pareiškėjos mama V. Š.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų suteikę prievolių įvykdymo užtikrinimą, ji neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršytų 1 MMA, turi akcijų, vykdo individualią veiklą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos vardu būtų iškeltų civilinių bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat nėra duomenų, kad jai būtų pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai ar būtų iškelta baudžiamųjų bylų, kuriuose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas turtas. Pagal pareiškėjos turtinę padėtį ji negali įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėja yra nemoki.
7. Teismas taip pat nurodė, kad, ištyrus bylos medžiagą, pareiškėjos nesąžiningumo šioje proceso stadijoje nenustatyta. Pareiškėjos gaunamų pajamų nepakanka ir ji objektyviai negali padengti įsipareigojimų kreditoriams. Nenustatyta, kad per pastaruosius trejus metus ji būtų sudariusi sandorių, kenkiančių kreditorių interesams. Vien ta aplinkybė, kad asmuo neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nepatvirtina, kad asmuo yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bus pajėgi tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau realiai to įvykdyti negali. Pareiškėjos nemokumas iš dalies yra susijęs su tuo, kad, raginama banko darbuotojų, pasirašė susitarimą, kuriame įtvirtinta sąlyga dėl negrąžintos kredito sumos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus. Tačiau, negrąžintą kredito sumą konvertavus iš eurų į Šveicarijos frankus, sutarties vykdymas iš esmės pabrango, nes gerokai pabrangus Šveicarijos frankui euro atžvilgiu mokėtinos kreditoriui sumos gerokai padidėjo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų ribojimo iškelti pareiškėjai bankroto bylą sąlygų nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja pateikė visus dokumentus, kuriuos įstatymas įpareigoja pateikti teismui prie pareiškimo iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis). Nėra duomenų, kad pareiškėja piktnaudžiautų alkoholiu ar narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Iš pateiktos Lošimų priežiūros tarnybos pažymos matyti, jog pareiškėja nesilanko kazino. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, pareiškėja neteista. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjos, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėja toliau liktų nemoki, nes jos finansinė padėtis, gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama su kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjos sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti I. Š. bankroto bylą.
9. Atskiruoju skundu nurodoma, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 (dešimt) metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėta, kad šios nuostatos taikymo prasme tas fizinis asmuo, kurio ankstesnė bankroto byla buvo nutraukta, neturi teisės 10 (dešimt) metų pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, nebent bankroto byla buvo nutraukta aptariamos nuostatos expressis verbis išskirtais pagrindais (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktai). Visais kitais ankstesnės bankroto bylos nutraukimo atvejais fizinis asmuo pirmiau įvardytą laiko tarpą neturi teisės pretenduoti į mokumo atkūrimą FABĮ reglamentuotomis priemonėmis. Paaiškinta, jog pareiškėja jau buvo anksčiau inicijavusi bankroto bylos iškėlimą ir Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo iškėlęs pareiškėjos bankroto bylą (pirminis civilinės bylos numeris e2FB-5054-1025/2019). Vis dėlto Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi nutraukė pareiškėjos bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 punkto pagrindais. Klaipėdos apylinkės teismas šia nutartimi, inter alia (be kita ko), konstatavo, kad pareiškėja, tiek besikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą, pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo pajamas, nemokumo priežastis, kad ji nesiima jokių veiksmų savo mokumui atkurti, nesiekia gauti kuo didesnių pajamų, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie kreditorių reikalavimo tenkinimo, kad nebūtų pakenkta visų kreditorių interesams. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartį (apeliacinės bylos numeris e2S-653-513/2020). Apeliacinės instancijos teismas, inter alia, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis apie nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, pastangas ir priemones savo mokumui atkurti, o tai sudarė sąlygas kilti pagrįstoms abejonėms ir plano realaus įvykdymo galimybe, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą. Įvardytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas, kuris buvo taikytas nutraukiant ankstesnę pareiškėjos bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nepatenka tarp išimtinių atvejų, kuriais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto prasme netaikomas teisės pakartotinai pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra ribojimas. Vadinasi, ad hoc egzistuoja atsisakymo iškelti pareiškėjos bankroto bylą pagrindas, įtvirtintas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte. Teismas, nustatęs vieną ir (ar) kitą atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą, neturi nuožiūros teisės spręsti dėl tokio pagrindo taikymo ar netaikymo – teismas, nustatęs atitinkamą pagrindą, turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, pareiškėjai nutylėjus faktines aplinkybes, sudarančias FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto taikymo pagrindą, dar kartą parodytas jos pačios nesąžiningumas.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja I. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį nepakeistą.
11. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020 bankroto byla buvo nutraukta dėl to, kad, teismo nuomone, pareiškėjos pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, todėl teismas nepatvirtino mokumo atkūrimo plano, o bankroto bylą nutraukė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nors teismas nutartyje nurodė FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, tačiau teismas nutartyje nenurodė ir nepateikė jokių motyvų, kokią, pasak teismo, neteisingą informaciją apie turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis pateikė bankrutuojantis asmuo, t. y. ši teismo nutartis dalis yra be motyvų. Su pirmosios instancijos teismo teiginiais pareiškėja nesutinka bei mano, kad jei teismas su kreditoriumi teigia, kad jei kokia nors informacija pateikta neteisinga, tai ir turi būti nurodyta, kokia konkrečiai informacija yra neteisinga ar melaginga. Nei nagrinėjant bankroto bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, nei pareiškėjai pakeitus gyvenamąją vietą ir bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose duomenų, kad pareiškėjos pateikta informacija būtų buvusi neteisinga ar melaginga, nebuvo pateikta. Tuo tarpu pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą pirmą kartą, tiek ir bankroto administratoriui, tiek ir kreditoriams, tiek teismui pateikė visą informaciją apie pajamas, turtą ir kitą. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad pateikti duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar melagingi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pateikti duomenys yra neteisingi. Kaip matyti iš pateiktos pirmosios instancijos teismo apibendrinančios nutartį išvados, byla nutraukta, nes, teismo nuomone, pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, t. y. vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pažymi, kad jos sąžiningumas yra preziumuojamas, o dėl to, kad pareiškėja būtų buvusi ar yra šiuo metu nesąžininga, nėra pateikta jokių tinkamų, leistinų įrodymų. Pareiškėja sutinka su teismo išvadomis ir motyvais priimant skundžiama 2020 m. liepos 24 d. nutartį.
12. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis, kuria pareiškėjai I. Š. iškelta bankroto byla. Suinteresuoto asmens Luminor Bank AS atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi buvo iškėlęs pareiškėjos bankroto bylą, tačiau 2020 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjos bankroto bylą nutraukė, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos. Teigiama, jog, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, teismas skundžiama nutartimi turėjo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Teisme 2020 m. spalio 7 d. gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, su kuriais taip pat pateikiamas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, kuria nutraukta ankstesnė pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla, išaiškinimo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuria toks pareiškėjos prašymas netenkintas.
17. Teisminio nagrinėjimo dalykas apeliacinės instancijos teisme yra ne ginčas dėl teisės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-736/2001). Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokių argumentų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Be to, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Šios taisyklės iš esmės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).
18. Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005).
19. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas nutartį, turėjo jį priėmęs teismas, į tai, jog pareiškėjos pateikiami rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai negali turėti įtakos teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, kadangi jais nėra patvirtinamos jokios naujos aplinkybės, ir į tai, kad šių įrodymų priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos teikiamus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies (ne)teisėtumo
20. Pagal FABĮ 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).
21. Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018.)
22. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu imperatyviai nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-5054-1025/2019 (dabar civilinės bylos Nr. e2FB-139-1025/2020) išnagrinėjęs pareiškėjos I. Š. pareiškimą, be kita ko, iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, vadovaudamasis FABĮ 7 ir 8 straipsniais, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, CPK 290 ir 291 straipsniais, netenkino bankroto administratorės viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro prašymo, netvirtino bankrutuojančios pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir pareiškėjos bankroto bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja tiek kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek rengdama mokumo atkūrimo planą pateikė neteisingą bei neišsamią informaciją apie savo pajamas, nemokumo priežastis, pareiškėja nesiima jokių veiksmų savo mokumui atkurti, nesiekia gauti kuo didesnių pajamų, kad galėtų didesne dalimi prisidėti prie kreditorių reikalavimų tenkinimo, kad nebūtų pakenkta visų kreditorių interesams. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos ir nebus pasiekti Fizinio asmens bankroto įstatymo keliami tikslai. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-653-513/2020 išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teisimas, be kita ko, taip pat konstatavo, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šioje proceso stadijoje negalėjo būti taikomas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodytais duomenimis apie nemokumo priežastis, gaunamas pajamas, pastangas ir priemones savo mokumui atkurti, o tai sudarė sąlygas kilti pagrįstoms abejonėms ir plano realaus įvykdymo galimybe, dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindą.
24. Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).
25. Tiek civilinėse bylose Nr. e2FB-139-1025/2020, e2S-653-513/2020 dalyvavo, tiek šioje civilinėje byloje dalyvauja tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, be to, FABĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas, t. y. paaiškėjus, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, civilinėse bylose Nr. e2FB-139-1025/2020, e2S-653-513/2020 buvo įrodinėjimo dalyku. Taigi, aplinkybė, jog pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės galėjo būti neįvykdytos, laikytina prejudiciniu faktu, nustatytu civilinėse bylose Nr. e2FB-139-1025/2020, e2S-653-513/2020, kurio įrodinėti nereikia. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-139-1025/2020, be kita ko, būtent šiuo pagrindu ir nutraukė pareiškėjos bankroto bylą. Tai nurodyta šios nutarties tiek rezoliucinėje, tiek motyvuojamojoje dalyse.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukimas, bankroto bylos nutraukimas ir atsisakymas iškelti bankroto bylą yra skirtingi procesiniai institutai, sukeliantys skirtingus teisinius padarinius. Civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nutraukta bendraisiais CPK nustatytais pagrindais, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Toks civilinės bylos nutraukimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pasikeičia pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Bankroto byla gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji jau buvo iškelta. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atvejai nustatyti FABĮ 10 straipsnyje. Bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – kaip minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Taip pat minėta, kad siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-52-248/2018). Taigi, iškėlus bankroto bylą, tačiau paaiškėjus, kad pareiškėjas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą ir paneigė fizinio asmens bankroto tikslus (atkurti fizinio asmens mokumą ir suderinti fizinio asmens ir jo kreditorių interesus), įstatymo leidėjas numatė tokiam asmeniui gerokai griežtesnes poveikio priemonės nei tuo atveju, jeigu pareiškėjo nesąžiningumas, klaidingos informacijos pateikimas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau (dar prieš iškeliant bankroto bylą), tuo siekiama tiek nubausti pareiškėją už jo neteisėtą elgesį, tiek ir atgrasyti nuo tolesnio piktnaudžiavimo įstatymų suteikiamomis teisėmis. Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas yra teisėtas, teisingas ir proporcingas padarytiems pažeidimams.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog dėl pareiškėjos nesąžiningumo, kuris konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, jai kilę teisiniai padariniai yra proporcingi ir įstatymo leidėjo numatyti kaip būtini, siekiant apsaugoti nesąžiningų asmenų kreditorių interesus, nesudarant galimybių nesąžiningiems fiziniams asmenims išvengti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju sutiktina su atskirąjį skundą pateikusio suinteresuoto asmens argumentais, kad vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu pirmosios instancijos teismas turėjo skundžiama nutartimi turėjo atsisakyti iškelti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
28. Dėl kitų suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas ir nemotyvuotas išvadas, todėl skundžiama nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą atsisakytina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjos I. Š. 2020 m. spalio 7 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjai I. Š. fizinio asmens bankroto bylą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.