Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-763-265/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: 2A-763-265/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13904-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: O. Z.
Atsakovas: I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. 2A-763-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13904-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.4.2.12; 2.4.2.12.2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. Z. (O. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastriniai duomenys; nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios (toliau – UAB) „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo Duomenys neskelbtini, planu (M 1:500); įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią žemės sklypą Duomenys neskelbtini, nuo žemės sklypo Duomenys neskelbtini, ir sutvarkyti statybvietę; solidariai priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė I. J. su vyru M. J. 2003-08-21 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš Lietuvos valstybės įsigijo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esantį adresu Duomenys neskelbtini. 2002 m. sklypą įsigijo ieškovo tėvai, kurie 2011 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudami, kad I. J. ir M. J. perkeltų tvorą iš jiems priklausančio žemės sklypo ant bendros žemės sklypų ribos. Besibylinėjant N. Z. mirė, jo teises ir pareigas perėmė žmona I. Z., kuri dovanojimo sutarties pagrindu perleido žemės sklypą ir jame esančius pastatus bei ieškovo teises ir pareigas ieškovui. 2016-06-28 UAB „Vakarų valda“ atsakovės I. J. užsakymu atliko žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo metu dalyvavo ir ieškovas, kuris atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, nes nesutiko su naujai nustatoma bendra riba. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-03-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, nustatė, kad šiaurinėje pusėje stovinti tvora sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Duomenys neskelbtini, ribomis, kurios teismo sprendimu buvo pakeistos, o žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti ir įregistruoti viešajame registre. Ieškovas 2017-06-22 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrių ir prašė atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad, atliekant sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kadastrinius matavimus, buvo padaryti pažeidimai: iki kadastrinių matavimų gretimo sklypo plotas buvo 834 kv. m, o po kadastrinių matavimų – 845 kv. m, tai yra padidėjo 11 kv. m, be to, lyginant Valstybinio žemėtvarkos instituto 2003 m. parengtą žemės sklypo planą su UAB „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtu planu, matyti, kad pasikeitė nurodyto sklypo konfigūracija ir atsirado papildomų ribos lūžio taškų, kurie pakeitė ankstesnę bendros sklypų ribos vietą, šią ribą lanku patraukdami į ieškovo sklypą 1,20 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2017-09-25 raštu Nr. 1SS-2398-(8.5.) ieškovo skundo netenkino ir nurodė, kad atsakovės sklypo riba buvo koreguojama atsižvelgiant į teismų sprendimus.

3. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J. 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas - parodymas ir surašomas aktas. Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo - parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženkliais ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų. Atsakovei 2019-03-07 buvo išsiųstas sprendimas Nr. 335, nurodant, kad ieškovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais, kurie parengti privatizuojant tiek ieškovo sklypą, tiek atsakovės sklypą. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą patikrinti pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos per elektroninę sistemą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą, 2019-04-03 priėmė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus. Ieškovas teigia, kad patikrinimo aktas ne tik užkerta kelią ieškovui nusistatyti tikslias ginčo ribas, bet ir įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nurodymą atlikti ieškovo sklypo kadastrinius matavimus ir taip byloje įrodyti savo teisumą dėl jo pažeistų teisių. Patikrinimo aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Liko neaišku, apie kokią 1985 m. privatizacijos schemą yra kalbama, kai tuo sovietiniu laikotarpiu išvis privačios žemės nuosavybės nebuvo ir niekas valstybinės žemės sklypų nepardavinėjo privatiems asmenims. Neaišku, kodėl, nustatant ieškovo sklypo kadastro duomenis, nebuvo galima remtis Žemės sklypo ribų planu (M 1:500), parengtu 1994-04-12 Valstybinio žemėtvarkos instituto. Visi teismai, nagrinėję šią bylą, iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad Klaipėdos miesto meras 1997-01-15 potvarkiu Nr. 27 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ patvirtino ieškovo sklypo ribas, t. y. suformavo ieškovo sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 1997-08-06 įsakymo Nr. 749 „Dėl žemės sklypų pardavimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste N. B., B. M., P. J., A. J.“ pagrindu su N. B. 1998-01-12 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P21/98-0007, prie kurios kaip priedas buvo pridėtas minėtas 1994-04-12 Žemės sklypo ribų planas. Būtent šiuo planu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ vadovavosi, atlikdama ieškovo sklypo kadastrinius matavimus. Patikrinimo akte teigiama, kad teismo sprendimu yra nustatyta, kad esama tvora, tarp ginčo sklypų pastatyta nuo 1986 m., yra teisėta ir jos griauti nereikia. Tačiau visi teismai, nagrinėję šią bylą, iš byloje esančių dokumentų ir atsakovės I. J. parodymų nustatė, kad 1986 m. tvoros nebeliko, kai atsakovė panaikino šią vielinę tvorą ir 2017 m. pastatė naują betoninę tvorą, šiek tiek pakeisdama jos vietą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius Patikrinimo akte iškraipė faktines aplinkybes. Be to, Patikrinimo akte nurodyti nesuprantami teisės aktai, t. y. Surinkimo taisyklės ir Nutarimas Nr. 205. Patikrinimo akte teisės aktai yra nurodyti kaip trumpiniai ir iš šių sutrumpintų pavadinimų neįmanoma atsekti, kokie tai teisės aktai, todėl nėra galimybės patikrinti, ar jie susiję, ar ne su konkrečia situacija, o tai Patikrinimo aktą daro teisiškai nepagrįstą. Patikrinimo aktas visiškai neatitinka reikalavimų, nurodytų Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, – yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas, o motyvų išdėstymas – neadekvatus ir nepakankamas. Be to, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir tuo buvo pažeista VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostata. Patikrinimo aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nurodo, kad, atliekant iš naujo ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, bendra ginčo sklypų riba buvo nustatoma taip, kad tiek ieškovo sklypo, tiek atsakovės sklypo plotai būtų tokie, kokie jie buvo išsiperkant iš valstybės pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir pagal konfigūraciją, nurodytą 1994 m. planuose, pridėtuose prie šių sutarčių, t. y. ieškovo sklypo plotas – 0,0836 ha, o atsakovės sklypui lieka 0,0834 ha. Prašoma teismo nustatyti bendra ginčo sklypų riba yra išsidėsčiusi tarp taškų Nr. 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini) ir Nr. 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini) su vienu ribos lūžio tašku Nr. 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), kas visiškai atitinka 1994 m. žemės sklypo ribų planus, pridėtus prie 1998-01-12 Valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutarties Nr. P21/98-0007 ir 2003-08-21 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-7850. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, nužymėdama bendrą ginčo sklypų ribą posūkio taškais Nr. 2, 3 ir 4, išlaikė tarp jų tuos pačius atstumus kaip ir 1994 m. planuose, t. y. 30,69 m (tarp 2 ir 3 taškų) ir 11,78 m (tarp 3 ir 4). UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatyta bendra ginčo sklypų riba su posūkio taškais Nr. 2, 3 ir 4 taip, kad visiškai atitinka pirminiuose privatizacijos dokumentuose (1994 m.) nustatytą šios ribos vietą, konfigūraciją, atstumus tarp ribos posūkio taškų, ir sklypų plotai išlieka tokie patys, kokie buvo išsipirkti privatizacijos metu, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo netvirtinti šių ieškovo sklypo kadastro duomenų, o kartu ir bendros ginčo sklypų ribos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriui atsisakius patvirtinti ieškovo sklypo ribas, teismas turėtų nustatyti bendrą ginčo sklypų ribą ir įpareigoti atsakovę patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, kad ieškovas galėtų užbaigti procedūrą, kurią atlikti įpareigojo Klaipėdos apygardos teismas. Ginčo byloje nėra, kad atsakovės I. J. pasamdyti asmenys nuėmė seną vielinę tvorą ir naujoje vietoje be ieškovo sutikimo pastatė visiškai naują betoninę tvorą. Šis įvykis buvo fiksuotas Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK- 2089. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui tenkinus ieškinį ir nustačius bendrą ginčo sklypų ribą taip, kaip nužymėta UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 parengtame ieškovo sklypo plane, atsakovės tvora atsiduria ieškovo sklype, todėl ieškovas ir prašo teismo įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti tvorą nuo jam priklausančios žemės.

Atsiliepimas

4. Atsakovė I. J. atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų atkūrimo nuo nuosavybės įteisinimo momento nebuvo, kaip nebuvo ir ginčo dėl kiekvienam iš savininkų priskirto žemės ploto padidinimo ar sumažinimo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2019-04-03 žemės sklypo, priklausančio ieškovui, kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 13KAM-27375 atsisakė tvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastrinius duomenis, kurie parengti kaip neatitinkantys žemės sklypo, priklausančio ieškovui, privatizacijos schemose nurodytų duomenų, o būtent – konfigūracijos, ploto, žemės vertės. Mano, kad vadovautis vienintelės rangovės UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ nustatytais kadastriniais duomenimis nėra teisinga, kai ginčo šalys 2019-02-21 teismo nutartimi yra įpareigotos pateikti papildomus įrodymus – atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų ginčo šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama (prašoma patvirtinti) sklypų riba yra nustatoma teisėtai ir nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo. Ieškovas naudojasi tik patikslintais ir jam palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadas ir pastabas apie 1975 metais inventorizuotą ir 1986 metais įteisintą ieškovei priklausančią tvorą, apie 1985 metais privatizacijos schemose nurodytus duomenis apie įlinkį tarp žemės sklypų Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, apie privatizavimui priskirtus žemės sklypų plotus ir jų ankstesnius matavimus. Mano, kad ištaisyti klaidas po 1994 metų Duomenys neskelbtini gatvės kvartalo kadastrinių matavimų yra įmanoma ir tai atlikti būtina, nes vien vadovautis ginčo šalių konstatuotu sklypų perdengimu, dėl kurio 11 kv. m tariamai padidėjo atsakovei priklausantis žemės sklypas, nėra teisinga. Kita vertus, teismams panaikinus 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 2101/0004:72, esančio Duomenys neskelbtini mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo anksčiau buvo patvirtinti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, ginčo šalims įteisinti savo nuosavybę yra svarbu, egzistuojant prieštaringiems duomenims apie gretimų žemės sklypų plotus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų, matininkas apie tai informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, turi nustatyti žemės sklypo ribų skirtumo priežastis ir, laikydamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Tikslinimo taisyklių, surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikrinimo vietoje. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai ginčo sprendimo būdas galimas tik per valstybinių institucijų priimtus teisės aktus. Be to, ieškovas atsakovei I. J. nepagrįstai reiškia reikalavimą, kad teismas ją įpareigotų pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią gretimus žemės sklypus. Statybos priežiūrą vykdanti institucija dėl atsakovės nėra priėmusi jokio akto, įpareigojančio ją likviduoti tariamai savavališkos statybos pasekmes. Todėl, nesant statybos priežiūrą vykdančios institucijos sprendimo likviduoti savavališką statybą, jai netaikytinos sankcijos, numatytos CK 4.103 straipsnyje. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7-o priedo 1.1 ir 1.2 p. besiribojančio sklypo savininko rašytinis sutikimas nereikalingas. Jis reikalingas, kai statinys (tvora) stovi ant sklypų ribos (atsakovės tvora nestovi ant jos) ir kai tvora pastatyta arčiau kaip 1 metras iki gretimo sklypo (iki ieškovo sklypo) ribos, taip pat kai metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (1.2.1 p.) ir šešėlis nukreiptas rytų ir vakarų kryptimis (1.2.2 p.). Atsakovės tvoros šešėlis tokiomis kryptimis nekrenta. Vadinasi, rašytinis ieškovo sutikimas nesudėtingo statinio statybai nebuvo reikalingas.

5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vadovaudamasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-29 įsakymo Nr. lP-(1.3.)-500 redakcija), nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistė M. K. patikrino UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktą žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenų bylą ir 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375. Akte nurodyta, kad patikrinus uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ matininko A. K. pateiktą žemės sklypo Duomenys neskelbtini (sklypo plotas 836 kv. m, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą nustatyta, jog žemės sklypo konfigūracija neatitinka pradinės šio žemės sklypo privatizacijos schemos. Neįvertinus pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, gali būti neteisingai nustatytas plotas ir keistis žemės sklypo vertė. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 pagal O. Z. (O. Z.) ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, dėl sklypo ribos atkūrimo ir žalos atlyginimo priteisimo nusprendė atmesti ieškinį, kuriame ieškovai prašė teismo įpareigoti perkelti tvorą (kaip žemės sklypus skiriančią faktinę ribą), skiriančią O. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini. Teismas pažymėjo, kad „<...> žemės sklypų ribos yra aiškios, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams priklausančios tvoros, kuri tarpiniame taške yra ne tiesi linija, o įlinkusi į ieškovų žemės sklypą adresu Duomenys neskelbtini. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m., ant 1994 m. atliktų abiejų ginčo sklypų kadastrinių matavimų (Duomenys neskelbtini – 1994-04-12, Duomenys neskelbtini – 1994-09-12) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tarp savininkų ginčų dėl tvoros nebuvo kilę. Ieškovai žemės sklypą Duomenys neskelbtini įsigijo 2001-09-21, atsakovai gretimą 0,0834 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais adresu Duomenys neskelbtini, įsigijo 2003-08-21, ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1986 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovams įsigyjant žemės sklypą buvo įlinkusi į ieškovų žemės sklypą ir užėmusi ieškovų žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų teisių gynimas jų nurodomu būdu – perkeliant tvorą, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bei neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų <...>“. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1284-163/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartį nepakeistą. Akte pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 nustatyta, kad esama tvora tarp žemės sklypų Duomenys neskelbtini Duomenys neskelbtini, pastatyta nuo 1986 m., yra teisėta ir jos griauti nereikia. Žemės sklypo, adresu Duomenys neskelbtini, 1985 m. privatizacijos schemoje nurodyta, kad yra įlinkis tarp žemės sklypų Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, taip pat įlinkis nurodytas ir sklypo Duomenys neskelbtini privatizacijos schemoje. Patikrinęs žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius Akte pateikė nuomonę, kad buvo padaryta klaida atliekant 1994 m. kvartalo kadastrinius matavimus, todėl, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkui buvo pasiūlyta įvertinti ne tik ankstesnius matavimus, bet ir visus dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12- 30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018-11-01), 6 punkte. Mano, kad Akto panaikinimas neturės įtakos ginčo išsprendimui, kadangi žemės sklypo Duomenys neskelbtini, konfigūracija neatitinka pradinės žemės sklypo Duomenys neskelbtini, privatizacijos schemos. Tik teismui išsprendus ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys – Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pakartotinai tikrins žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenų bylą ir spręs dėl šios bylos suderinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo 2 027 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. J.; priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismo motyvai:

6.1. Nustatė, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti pagrįstos išvados dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ekspertizės akto įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje srityje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) ir su tam tikros kompetencijos turėjimu. Šiuo atveju ekspertizę atliko teismo ekspertas, turintis matininko, geodezininko bei žemės sklypų formavimo / pertvarkymo projektų rengėjo kvalifikaciją. Ekspertizės akto tiriamoji dalis patvirtina, kad buvo įvertinti ne tik byloje sukaupti, bet ir papildomai gauti duomenys ir jie palyginti tarpusavyje. Kartu, remiantis tiriamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ekspertizės metu buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Ekspertizės akte pateiktos išvados yra aiškios, prieštaravimų nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto duomenimis ir išvadomis.

6.2. Padarė išvadą, kad 1994 m. atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje galėjo būti klaidingai nustatyta bendra ginčo šalių žemės sklypų riba.

6.3. Nurodė, kad, teismo vertinimu, ypatingą reikšmę, sprendžiant, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti bendra riba, turi faktiškai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Kaip byloje nustatyta, senos tvoros vieta nebuvo keičiama nuo 1986 m., ji nėjo tiesia linija, o buvo išlinkusi. 2017 m. pastatytos tvoros vieta yra kiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora, ji yra arčiau atsakovės pusėje. Ieškovo pateiktame UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame kadastrinių matavimų plane nustatytos bendros žemės sklypų ribos padėtis iš esmės neatitinka faktinės sklypų ribos. Šiuo atveju sklypus skyrusi 1986 m. tvora įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų ribą (stulpus paliekant žemės sklype, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi kitokia sklypų riba nei ta, kurią žymi tvora. Nustačius ginčo šalių žemės sklypų bendrą ribą, pagal ieškovo pateiktą planą, dalis 2017 m. tvoros patektų į ieškovo žemės sklypą, dėl to pastaroji turėtų būti nugriauta, o tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo bei protingumo, sąžiningumo principų.

6.4. Esant nustatytiems sklypų ribų neatitikimams, faktiškai šalims naudojantis didesniais plotais, padarė išvadą, jog bendra žemės sklypų riba, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra: taškas Nr. 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu, negali būti nustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypų bendros ribos nustatyto netenkintas.

6.5. Nurodė, kad, remiantis ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu – po 857 kv. m. Ekspertizės akte nurodyta, kad vietovėje išlikę betoniniai stulpai yra 1986 metų statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio statinio – tvoros, kurios unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančios žemės sklype (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), likučiai. Būtent ši tvora faktiškai skyrė žemės sklypus iki naujos tvoros pastatymo 2017 m. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. betoninės tvoros vieta yra šiek tiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora. Atsakovė 2017 m. betoninę tvorą pastatė už išlikusių betoninių stulpų atsakovės pusėje. Ekspertizės akte nurodyta, kad 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota šiuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl šios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiškai naudojamas ribas). Esant tokioms aplinkybėms teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog tvora stovi ieškovo žemės sklype.

6.6. Nurodė, kad nustačius, jog šalys faktiškai naudojasi didesniais žemės sklypų plotais, netenkinus ieškovo reikalavimo dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo pagal ieškovo užsakymu atliktus matavimus, nesant neabejotinų duomenų, jog atsakovės tvora pastatyta ieškovo žemės sklype (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti pastatytą tvorą. Pažymėjo, kad tvora tarp sklypų buvo nuo 1986 m., tvora registruota Nekilnojamojo turto registre, o 2017 m. pastatyta tvora yra arčiau atsakovės pusės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią žemės sklypą Duomenys neskelbtini, nuo žemės sklypo Duomenys neskelbtini, ir sutvarkyti statybvietę netenkintas.

Šalies argumentai

6.7. Pažymėjo, kad 1986 m. tvora, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, buvo nugriauta, o šalia jos atsakovė 2017 m. pastatė naują betoninę tvorą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą, kuri pastatyta būtent 2017 m. Ieškovas pirminį ieškinį teismui pateikė 2017-10-30. Teismo vertinimu, senaties termino šiam reikalavimui pareikšti pradžia sietina su momentu, kai buvo pastatyta nauja tvora, t. y. 2017 m. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas. Paminėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 teismas buvo konstatavęs, jog reikalavimui perkelti (1986 m.) tvorą pareikšti ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, jo pradžią siejant su 2009 metais.

6.8. Nurodė, kad atmetus reikalavimą dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenis ir remiantis žemės sklypo planu, įvertinus tai, jog UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, atlikdama ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi 1994 m. Žemės sklypo ribų planu, kuris, kaip nustatyta ekspertizės akte, neatitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto ir jų ribų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo akto panaikinimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo patvirtinti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini., kadastro duomenis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1. nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra: taškas Nr. 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu (M 1:500); 2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini., kadastro duomenis; 3. įpareigoti atsakovę I. J. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią žemės sklypą Duomenys neskelbtini, nuo žemės sklypo Duomenys neskelbtini, ir sutvarkyti statybvietę; 4. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovui 4 721 EUR bylinėjimosi išlaidų; 5. iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovui 925 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovo tėvai žemės sklypą Duomenys neskelbtini įsigijo tiesiai iš N. B.. Mirus N. B., šį žemės sklypą Duomenys neskelbtini Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. MV7-12978 pagrindu paveldėjo V. B., G. B., S. B., D. P. (po 209/836 dalis). Iš paveldėtojų jų nuosavybės dalis 2001-09-21 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. D-6031 pagrindu atitinkamai įsigijo ieškovas, ieškovo tėvai N. Z. ir I. Z. bei T. V.. Vėliau ieškovas iš kitų bendraturčių įsigijo likusias žemės sklypo Duomenys neskelbtini dalis. Ši aplinkybė yra reikšminga tuo, kad prie visų šių sandorių buvo pridėtas tas pats 1994-04-12 žemės sklypo planas, kurį teismas pripažino šioje byloje kaip netinkamą, todėl netiesiogiai teismas pripažino, kad visi šie sandoriai taip pat neteisėti. Pirmosios instancijos teismas netiesiogiai pripažino neteisėtais Klaipėdos miesto mero 1997-01-15 potvarkį Nr. 27, kuriuo buvo patvirtintas 1994-04-12 parengtas žemės sklypo Duomenys neskelbtini planas, jame nurodyti žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat ir ribos, ir Klaipėdos apskrities viršininko 1997-08-06 įsakymą Nr. 749, kurio pagrindu N. B. buvo parduotas žemės sklypas Duomenys neskelbtini pagal 1994-04-12 parengtą planą, t. y. mažesnis, nei jis faktiškai naudojasi. Teismas šių administracinių aktų teisėtumą tyrė savo iniciatyva, nors ginčo šalys to neprašė, o ieškinyje nebuvo nurodyta, kad dėl jų kyla ginčas.

7.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimus, ir savo iniciatyva išplėsti ieškinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, netinkamai ją taikydamas ir aiškindamas.

7.3. Mano, kad teisminio nagrinėjimo dalyką (bendros ginčo žemės sklypų ribos nustatymas, žemės sklypo Duomenys neskelbtini kadastro duomenų nustatymas ir atsakovės tvoros pašalinimas) ieškovas nustatė tinkamai ir ieškinio reikalavimams tenkinti pateikė pakankamai įrodymų, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ne tik šalių įrodinėjimo pareigą, bet ir byloje esančius įrodymus.

7.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą ginčo šalių nenurodytais argumentais dėl 1994 m. ginčo žemės sklypų planų neteisingumo, nukrypo nuo bylos esmės, veikė prieš ieškovą, todėl pats teismas turėjo pateikti išsamius ir neginčytinus įrodymus, kad jo teiginiai dėl 1994 m. ginčo žemės sklypų planų netinkamumo yra pagrįsti.

7.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija prieštarauja CK 6.394 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, kad pirkėjas negali įgyti daugiau teisių į perkamą daiktą, nei jų turėjo pardavėjas, o sutartys, kuriose neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinamos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.394 straipsnyje reglamentuotą teisę į žemę.

7.6. Nurodo, kad teisės aktai ir teismų praktika bei Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-25-730/2019 įpareigojo pirmosios instancijos teismą nustatyti bendrą ginčo žemės sklypų ribą, tačiau teismas šios pareigos neįvykdė.

7.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Klaipėdos miesto savivaldybės materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su Duomenys neskelbtini gatvės žemės sklypu. Be to, ši aplinkybė rodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo teisės į visą naudojamą pagal tvoras plotą, neištyręs ir neįvertinęs faktų, kad ieškovo tvora, pagal teismo ekspertizę, užima dalį Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančios gatvės, pamatuotos jau tiksliais kadastriniais matavimais, ir ši riba tarp gatvės ir ieškovo žemės sklypo yra aiški ir neginčytina.

7.8. Nurodo, kad apeliantui liko neaišku, kokiu pagrindu nusipirkus žemės sklypą, jo nepertvarkant (neįsigyjant iš kito savininko papildomo žemės ploto), galima padidinti jo plotą ir kaip tai galima padaryti be sandorio. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokiomis prielaidomis rėmėsi, tačiau jų nepagrindė, laikytina, kad teismas ne tik neatskleidė bylos esmės, bet ir savo sprendimo nemotyvavo. Teismo sprendimo surašymas nepateikiant motyvų yra absoliutus tokio sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Atsiliepimas

8. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai:

8.1. Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius žemės sklypų ribą, negalėjo būti tenkinami ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai, kadangi ieškovo patekti kadastriniai matavimai (atlikti UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“), kuriuose nustatyta žemės sklypų bendra riba (taškas Nr. 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), neatitiko teismo nustatytos žemės sklypų bendros ribos (pagal senosios tvoros vietą), naujai atsakovės I. J. pastatyta tvora yra arčiau atsakovės pusės nei nustatyta žemės sklypų bendra riba (pagal senosios tvoros vietą), UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“, atlikdama ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi 1994 m. planu, kuris, kaip nustatyta ekspertizės akte, neatitinka faktiškai naudojamo žemės sklypo ploto ir jo ribų, todėl panaikinti 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą patvirtinti kadastrinius matavimus nebuvo jokio teisinio pagrindo.

9. Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo motyvai:

9.1. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos patikslintame ieškinyje, peržengė ieškinio ribas, kadangi teismas nėra padaręs jokio procesinio pažeidimo, apie kurį skunde nurodo apeliantas. Atsakovės nuomone, pats ieškovas šiuo atveju netinkamai taiko Civilinio proceso kodekso 265 straipsnį, teigdamas, kad esą teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimo ribų.

9.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šioje civilinėje byloje netaikė teisės normos – CK 6.394 straipsnio. Be to, nurodo, kad teismas šioje byloje jokių versijų nekėlė – versijas ir hipotezes kelia apeliantas savo skunde ir apelianto pareiga civilinės bylos nagrinėjimo metu – imtis visų reikiamų įrodinėjimo priemonių, o ne perkelti teismui įrodinėjimo pareigą.

Šalies argumentai

9.3. Pažymi, kad apeliantas skunde nurodo, kad neva pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus civilinėje byloje. Su tokiais apelianto teiginiais atsakovė nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus, o apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti, deklaratyvūs.

Žemesnės instancijos teismas

9.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kadangi nustatė, jog tik vienos bendros žemės sklypo ribos nustatymas šioje byloje yra negalimas, kadangi ieškovas elgiasi nesąžiningai ir slepia, kad faktiškai jam žemės netrūksta, realiai ieškovas valdo didesnį žemės sklypą, nei jam priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

9.5. Nurodo, kad abu gretimus žemės sklypus skirianti tvora, kurios likučiai yra išlikę iki šios dienos, buvo įregistruota viešame Nekilnojamojo turto registre, turi unikalų numerį, dėl to nėra pagrindo griauti statinį, kuris jau apie 30 metų yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registro įstaigoje.

9.6. Nurodo, kad teismo paskirtos ekspertizės buvo nurodytos 1994 metais žemės planus rengusios įstaigos padarytos klaidos, kurios gali ir turi būti ištaisytos, siekiant užbaigti šioje civilinėje byloje kylančius ginčus. Atsakovė mano, kad žemės sklypų ribų tikslinimo klausimai gali būti išspręsti ir administracine tvarka, nesibylinėjant toje pačioje civilinėje byloje, kurioje ieškovas sąmoningai siekia didinti atstovavimo išlaidas.

9.7. Nurodo, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), kadangi teismo sprendimas nesukuria jokių teisių ir pareigų Klaipėdos miesto savivaldybei.

9.8. Nurodo, kad apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau pats nenurodė nė vieno įrodymo, kuris paneigtų ekspertizės akte padarytas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nustatyti teisinę žemės sklypų ribą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise 2013-09-11 dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo sklypo plotas yra 0,0836 ha (1 tomas, b. l. 35, 3 tomas, b. l. 39–40). Atsakovei I. J. 2003-08-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1MS-7850 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu Duomenys neskelbtini, kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, besiribojantis su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. 2016-06-15 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės sklypo plotas 0,0834 ha (1 tomas, b. l. 74); 2017-11-13 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovės sklypo plotas 0,0845 ha (1 tomas, b. l. 37).

14. UAB „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengė žemės sklypo Duomenys neskelbtini., kadastro duomenų bylą (1 tomas, b. l. 64–73). Nacionalinės žemės tarnybos 2016-12-05 išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 13IŽ-33-(14.13.112) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, planas parengtas teisingai, besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. Duomenys neskelbtini, planas turės būti tikslinamas (1 tomas, b. l. 62). 2016-10-27 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis (1 tomas, b. l. 54, 63). Nurodytoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje taip pat yra pateiktas 2016-09-09 UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. sprendimas dėl ieškovo raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, kadastrinius matavimus, juo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktas pastabas (1 tomas, b. l. 65–71, 79–81). 2016-09-02 ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su paklausimu dėl jo dalies sklypo priklausymo valstybei, į kurį Nacionalinė žemės tarnyba atsakė 2016-10-03 raštu, išaiškindama, kad tvora, esanti Duomenys neskelbtini ir Duomenys neskelbtini gatvių sankryžoje, yra pastatyta valstybinėje žemėje, pasiūlė ieškovui pasirengti žemės sklypo Duomenys neskelbtini, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo (1 tomas, b. l. 133–134). 2017-08-07 ieškovo užsakymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarė žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, planą (M 1:500) (1 tomas, b. l. 19, 20), o 2018-03-07 – žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, ribų planą (M 1:250) (2 tomas, b. l. 10). 2018-03-27 atsakovės užsakymu UAB „Vakarų valda“ parengė tvoros patikrinimo aktą (2 tomas, b. l. 11) ir surašė aiškinamąjį raštą dėl tvoros Duomenys neskelbtini (2 tomas, b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-17 sprendimu, be kita ko, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111, kuriuo patikslinti žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastriniai duomenys. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartimi tą Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-17 sprendimo dalį paliko nepakeistą.

16. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J., 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas-parodymas ir surašomas aktas (3 tomas, b. 1. 26–27). Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo - parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženkliais ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų (3 tomas, b. l. 26–27). Atsakovei 2019-03-07 buvo išsiųstas sprendimas Nr. 335 nurodant, kad ieškovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais (3 tomas, b. l. 35–40). UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą patikrinti pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą, 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375, kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus (Žemės tvarkymo bylos l. 130). 2019-04-03 Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 13KAM-27375 nurodyta, kad žemės sklypo konfigūracija neatitinka pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, neįvertinus privatizacijos schemos gali būti neteisingai nustatytas plotas.

17. 2019-10-24 nutartimi byloje paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui G. P. (4 tomas, b. l. 16–18). 2020-01-06 gautas 2020-01-06 ekspertizės aktas (4 tomas, b.l. 34–86). 2020-01-15 gautas Teismo ekspertizės akto papildymas (4 tomas, b. l. 98–102).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti žemės sklypo Duomenys neskelbtini, kadastriniai duomenys; nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, esančio Duomenys neskelbtini, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra: 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo Duomenys neskelbtini, planu (M 1:500); įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią žemės sklypą Duomenys neskelbtini, nuo žemės sklypo Duomenys neskelbtini, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovas, nesutikdamas su ginčijamo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

19. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.).

20. Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (pvz., Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550, 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ir kt.) nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v D. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2014). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, – ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusias ar sutartas ribas; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010).

21. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos patikslintame ieškinyje, peržengė ieškinio ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimus, ir savo iniciatyva išplėsti ieškinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, netinkamai ją taikydamas ir aiškindamas.

22. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, priimto procesinio sprendimo turinį ir šalių procesinius dokumentus, nenustatytas ieškinio ribų peržengimas, t. y. toks procesinis pažeidimas, kurį savo skunde pažymi apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas netinkamai taiko CPK 265 straipsnį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo ieškinio reikalavimo ribų. CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Antrojoje straipsnio dalyje nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

23. Taigi apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą gali vadovautis tik ieškovo pateiktomis aplinkybėmis ir faktais, t. y. tik ieškovo pozicija yra reikšminga civilinės bylos išnagrinėjimui, o į priešingos bylos šalies argumentus ir motyvus teismas negali atsižvelgti, prieštarauja CPK 185 straipsnyje įtvirtintam įrodymų, surinktų civiliniame procese, vertinimo imperatyvui, kuris nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis. Taip pat tokie apelianto argumentai pažeidžia rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, kadangi teismas turi atsižvelgti į visus byloje pateiktus visų šalių argumentus ir įrodymus, o ne tik vadovautis apelianto pozicija.

24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija prieštarauja CK 6.394 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms, kad pirkėjas negali įgyti daugiau teisių į perkamą daiktą, nei jų turėjo pardavėjas, o sutartys, kuriose neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinamos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.394 straipsnyje reglamentuotą teisę į žemę.

25. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas CK 6.394 straipsnyje įtvirtintos materialiosios teisės normos apskritai netaikė ir tai padarė pagrįstai, kadangi ši norma reguliuoja kitus civilinius teisinius santykius, nei yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, tinkamai taikė kasacinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose yra išaiškinta, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypai), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas; kt.). Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi abiejų bylos šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir teismo ekspertizės aktu ir, nustatęs teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos netikslumų kilimo priežastis, atsisakė priimti tik vienai pusei priimtiniausią sprendimą, kadangi nustatoma žemės sklypo riba turi būti patogi visiems gretimų žemės sklypų savininkams.

28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime gynė atsakovų teises, nevykdydamas pareigos nustatyti bendros ginčo ribos ir iš esmės atsisakydamas byloje vykdyti teisingumą. Po tokio teismo sprendimo liko neaišku, ką daryti ir kaip toliau spręsti kilusį ginčą, nes akivaizdu, kad teismas jį spręsti atsisakė, t. y. po tokio teismo sprendimo bendra ginčo žemės sklypų riba kaip buvo neaiški, taip ir liko neaiški.

29. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, nes nustatė, jog tik vienos bendros žemės sklypo ribos nustatymas šioje byloje yra negalimas, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad faktiškai ieškovui žemės netrūksta, realiai apeliantas valdo didesnį žemės sklypą, nei jam priklauso pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis.

30. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės tvora užima jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 11 kv. metrų, tačiau tokie ieškovo teiginiai ekspertizės aktu buvo paneigti, kadangi teismo ekspertizės akto 26 lape nurodyta, kad faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) plotas yra 857 kv. m, t. y. 23 kv. m didesnis, negu buvo nustatytas 1994-09-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu (834 kv. m); faktiškai naudojamas žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) plotas yra 857 kv. m, t. y. 21 kv. m didesnis, negu buvo nustatytas 1994-04-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu (836 kv. m). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė ieškinio teiginio, kad atsakovei priklausanti tvora užima 11 kv. metrų ieškovo žemės sklypo, t. y. ieškovo ieškinio faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovė užėmė 11 kv. m jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, buvo paneigtos ekspertizės atlikimo metu parengtose ekspertizės išvadose.

31. Be to, pažymėtina, kad ekspertizės metu buvo aiškiai atsakyta į klausimą, kur yra bendra abiejų žemės sklypų riba: ekspertizės akte siūloma nustatyti žemės sklypų (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini ir Nr. Duomenys neskelbtini) bendrą ribą, kuri atitinka 1986 m. statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tvorą (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), kurios betoniniai stulpai yra išlikę vietovėje. Tiek šie išlikę stulpai, tiek naujai pastatyta betoninė tvora patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini) ribas (atsakovės žemės sklypo ribas). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad, remiantis ekspertizės akto išvadomis, nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu – po 857 kv. m. Ekspertizės akte nurodyta, kad vietovėje išlikę betoniniai stulpai yra 1986 metų statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio statinio – tvoros, kurios unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančios žemės sklype (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini), likučiai. Būtent ši tvora faktiškai skyrė žemės sklypus iki naujos tvoros pastatymo 2017 m. (4 tomas, b. l. 57–58). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. betoninės tvoros vieta yra šiek tiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora. Atsakovė 2017 m. betoninę tvorą pastatė už išlikusių betoninių stulpų (atsakovės pusėje). Ekspertizės akte nurodyta, kad 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota šiuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl šios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiškai naudojamas ribas) (4 tomas, b. l. 62). Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog tvora stovi ieškovo žemės sklype.

32. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akto išvadų pagrindu buvo nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė valdo ir faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, t. y. po 857 kv. m, ir kad 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota šiuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl šios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiškai naudojamas ribas), atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą ginčo šalių nenurodytais argumentais dėl 1994 m. ginčo žemės sklypų planų neteisingumo, nukrypo nuo bylos esmės, veikė prieš ieškovą, todėl pats teismas turėjo pateikti išsamius ir neginčytinus įrodymus, kad jo teiginiai dėl 1994 m. ginčo žemės sklypų planų netinkamumo yra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo argumentus pagrindė teismo ekspertizės akto išvadomis ir tai nesudaro jokio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas dėl to nukrypo nuo bylos esmės ar veikė prieš ieškovą.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, nesutikdamas su teismo ekspertizės akto išvadomis, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris paneigtų ekspertizės akte padarytas išvadas. Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, matyti, kad apeliantas po ekspertizės atlikimo ekspertui teikė papildomus klausimus, į juos ekspertas atsakė ir ekspertizės akto išvados buvo paliktos nepakeistos. Taigi apeliantas nėra pateikęs įrodymų ir apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų objektyvių motyvų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti teismo ekspertizės išvadomis.

34. Pažymėtina, kad apeliantas ieškinio reikalavimus grindė UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 atliktais matavimais, kuriuos atsisakė tvirtinti atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau atliktos teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad sprendžiant ginčą remtis ir vadovautis UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ atliktais matavimais nėra galima, kadangi minėtos bendrovės matininkai apelianto žemės sklypo matavimus atliko remdamiesi klaidingai 1994 metais parengtais dokumentais: 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota šiuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl šios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiškai naudojamas ribas).

35. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl jo absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t. y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje Klaipėdos miesto savivaldybės materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su Duomenys neskelbtini gatvės žemės sklypu.

36. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; kt.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo, konstatuoja, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Apeliantas nenurodė ir neįvardijo, kokią konkrečią įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurio rezoliucine dalimi atmestas ieškovo ieškinys, galėjo turėti Klaipėdos miesto savivaldybės teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius jai sukėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nesukėlė apeliaciniame skunde minimai Klaipėdos miesto savivaldybei jokių teisių ir pareigų nagrinėjamoje byloje.

38. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos jurisprudencijos vertindamas byloje pateiktus įrodymus.

39. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu apelianto argumentu, nurodo, kad vertindamas nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi vertino įrodymų visetą, o ne vieną kurį nors įrodymą. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

40. Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo teismo sprendimo turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė padarytas išvadas, sprendime analizavo ir įvertino ne tik procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose dokumentuose ir teismo ekspertizės akte nurodytas faktines aplinkybes, bet ir šalių duotus paaiškinimus, įvertinus sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, atitinka faktinius bylos duomenis ir priimtas nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė nepalankias apeliantui išvadas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir teismo ekspertizės padarytas išvadas ir teisingai nustatė žemės sklypų ribą pagal faktinę žemės sklypų ribą, t. y. pagal senosios tvoros vietą, kuri skyrė žemės sklypus nuo 1986 metų. Savo padarytą išvadą dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo teismas aiškiai motyvavo byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismui nustačius žemės sklypų ribą, negalėjo būti tenkinami ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai, kadangi ieškovo pateikti kadastriniai matavimai (atlikti UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“), kuriuose nustatyta žemės sklypų bendra riba (taškas Nr. 2 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 3 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), taškas Nr. 4 (Duomenys neskelbtini, Duomenys neskelbtini), neatitiko teismo nustatytos žemės sklypų bendros ribos (pagal senosios tvoros vietą), naujai atsakovės I. J. pastatyta tvora yra arčiau atsakovės pusės nei nustatyta žemės sklypų bendra riba (pagal senosios tvoros vietą), UAB „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ atlikdama ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi 1994 m. planu, kuris, kaip nustatyta ekspertizės akte, neatitinka faktiškai naudojamų žemės sklypo plotų ir jų ribų, todėl panaikinti 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą patvirtinti kadastrinius matavimus nebuvo jokio teisinio pagrindo.

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Atsakovė I. J. pateikė duomenis, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Šias išlaidas patvirtina 2020 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas, 2020 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistina atsakovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

46. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo O. Z. (O. Z.) 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei I. J..

Kolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas