Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovei I. J., atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, jog nustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Faktinės aplinkybės

11. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-14 nurodyta, kad ant žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinės ribos pastatyta vielos tinklo ir medinė tvora priklauso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui, tvora įeina į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apie 74 cm ir užima apie 11 kv. m. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. fiksavimo metu ginčo sklypus skiria betoninė tvora. Nacionalinė žemės tarnybos 2016 m. gruodžio 5 d. išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 13IŽ-33-(14.13.112) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas turi būti tikslinamas. 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) patvirtinti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Nurodytoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje taip pat yra pateiktas 2016 m. rugsėjo 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ matininko M. J. sprendimas dėl ieškovo raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, juo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktas pastabas. 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su paklausimu dėl jo dalies sklypo priklausymo valstybei, į kurį Nacionalinė žemės tarnyba atsakė 2016 m. spalio 3 d. raštu, išaiškindama, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra pastatyta valstybinėje žemėje. 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1355-(14.13.45.) bei 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (16.2)-2D-10475 Nacionalinės žemės tarnybos vadovas atsakė į ieškovo 2017 m. birželio 22 d. ir kitą (data nenurodoma) skundus. 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1SS-2398-(8.5.) atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovas išnagrinėjo ieškovo 2017 m. birželio 22 d. prašymą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. skundą. Į bylą ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo užsakymu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (M 1:500). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2D-22312 išnagrinėjo ieškovo skundus dėl galbūt atliekamų savavališkų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties

12. Apeliantė I. J. nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas ieškovui įteiktas pasirašytinai, išaiškinant ieškovui teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu šia teise nepasinaudojo, taip pat nepasinaudojo jam išaiškinta teise laiku apskųsti ir ieškiniu skundžiamą sprendimą. Nurodo, kad yra praleisti visi terminai ieškovo pažeistos teisės gynybai.

13. Su šiuo apeliantės argumentu nesutinkama. Pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, tai yra aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

14. Pažymėtina, kad apeliantė nurodo, kad atsakovui sprendimas buvo įteiktas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis), šia aplinkybe nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nesiremia ir dokumento rengėja – Nacionalinė žemės taryba, be to, ieškovas 2017 m. spalio 30 d. teikdamas teismui ieškinį nurodė, kad jam nėra pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovas senaties terminą yra praleidęs, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pateikus atsiliepimą į ieškinį teismui buvo pateiktas ginčijamas 2016 m. spalio 27 d. sprendimas ir ieškovas su šiuo sprendimo turiniu susipažino tik jį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pateikus į bylą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl jo kaip žemės sklypo savininko teisės pažeidimų pašalinimo pagal CK 4.98 straipsnį, vadovaujantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimo teisėtumo

15. Apeliantė I. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kvestionavo galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei perkelti tvorą iki ieškovo nurodytos ribos yra visiškai nepagrįstas ir jokiu teisės aktu nesankcionuotas. Pažymi, kad ieškovo keliami klausimai yra išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-8-323/204, esančioje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų žinioje, kurios faktiniai duomenys patvirtina, kad sklypo ribos yra aiškios.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas siekia nustatyti (pakeisti) bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą. Ieškovas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą motyvuodamas tuo, kad sprendimas yra netikslus ir neaiškus.

18. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas yra 2016 m. spalio 27 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 13SK-394-(14.13.111.) dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (I tomas, 55 b. l.).

19. Susipažinus su ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, darytina išvada, kad sprendimu yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia tvirtinti žemės kadastro duomenis ir jis laikytinas administraciniu aktu. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypų ribos buvo tikslinamos pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teigimu, pagal teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus. Todėl nagrinėjamu atveju reikia įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą dviem aspektais – uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016 m. birželio 28 d. parengtos kadastro bylos duomenų atitiktis kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams dėl sklypų ploto ir atitiktis teismų sprendimams, kuriais remdamasi atsakovė tikslino žemės sklypų kadastrinį plotą.

20. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

21. Nagrinėjamu atveju įvertinus 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.) matyti, kad atsakovė tikslino kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje matyti akivaizdūs kadastro duomenų netikslumai, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ žemės kadastro duomenų rašte nurodyta, kad žemės plotas yra 0,0845 ha (I tomas, 67, 69–73 b. l.), o 2016 m. birželio 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, su kuriais susipažinti turi galimybę ir atsakovė, nurodytas plotas yra 0,0834 ha, tai sudaro 11 kv. m ploto skirtumą (I tomas, 74–77 b.l.), tačiau duomenų apie galimą sklypo ribų skaičiavimo paklaidą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nei atsiliepime, nei apeliaciniame skunde nenurodė, todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Nacionalinė žemės taryba kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimą, buvo nepakankamai rūpestinga, nustatydama ginčijamo sklypo kadastro duomenis, tvirtindama didesnį sklypo plotą savo sprendimo aiškiai nemotyvavo.

22. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad yra galima skaičiavimo paklaida, tačiau nurodyti, koks yra leistinas nuokrypis (paklaida) skaičiuojant žemės sklypo plotą ir ar šiuo atveju 11 kv. m neatitiktis yra galima, nenurodė, todėl iš to, kas išdėstyta, matyti, kad žemės sklypo plotas yra neaiškus, byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl sklypų ploto, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nei 2016 m. spalio 27 d. sprendime, nei apeliacine tvarka bylą nagrinėjant teismo posėdyje nenurodė, dėl kokios priežasties yra atsiradusi 11 kv. m paklaida ir ar ši paklaida yra leistina.

23. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme patvirtino aplinkybes, kad tvirtinant kadastro duomenis buvo remiamasi ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vertinant 2016 m. spalio 27 d. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.) remiantis apeliantų nurodytais argumentais, kad sklypo plotas yra aiškus pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014, būtina įvertinti įsiteisėjusių teismo sprendimų turinį ir kilus ginčui dėl jo turinio ir atsižvelgti į jų lingvistinį aiškinimą.

24. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 nustatyta, kad ieškovo O. Z. ir atsakovų I. J. bei M. J. žemės sklypų ribos yra aiškios, tačiau taip pat nustatyta, kad faktinė sklypo riba nesutampa su pastatyta tvora. Šią aplinkybę, kad esanti tvora faktiškai neatitinka sklypo ribų, patvirtina byloje esantis žemės sklypo nužymėjimo aktas (civilinės bylos Nr. 2-8-323/2014 I tomas, 10 b. l.), teismo sprendimu taip pat konstatuota, kad dėl tvoros įlinkio atsakovų tvora užima ieškovo O. Z. valdomo žemės sklypo 11 kv. m, tai yra paaiškėjo, kad palyginti su teisine padėtimi kadastriniuose dokumentuose faktiškai tvora yra įlinkusi į ieškovo sklypo pusę. Pažymėtina, kad ši neatitiktis atitinka šioje byloje esančių dokumentų neatitikį, kaip konstatuota šios nutarties 17 punkte. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. išnagrinėjęs ieškovų O. Z. ir I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J. dėl sklypo ribos atkūrimo bei žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jį paliko nepakeistą.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi išnagrinėjęs kasatoriaus O. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties ir paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014, nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Nurodė, kad kasatorius laikosi pozicijos, kad sklypus skiria teisinė riba, o atsakovai laikosi pozicijos ir šiai pozicijai teismai savo procesiniais sprendimais iš esmės pritarė, kad sklypus skiria faktinė riba. Tai reiškia, kad teismai nors ir nurodė, jog sklypus skirianti riba aiški, tačiau pagal pirmiau aptartą ir pačių teismų nurodytą kasacinę praktiką pripažino, kad tarp bylos šalių yra ginčas dėl jų sklypus skiriančios ribos.

26. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes akivaizdu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors ir palikdamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus nepakeistus, paneigė nustatytas aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės sklypo ribos yra aiškios. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimą, kuris, kaip pripažino Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, buvo priimtas atsižvelgiant į teismų sprendimus, priimtus civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014, konstatuotina, kad jis tik patvirtina aplinkybes, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimą vadovavosi klaidingais duomenimis (nutarties 21 punktas), Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos nėra aiškios (nutarties 25 punktas), apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą pakeisdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas jau 2013 m. kovo 7 d. pripažino, jog yra užimtas 11 kv. m plotas (civilinės bylos Nr. 2-8-323/2014 II tomas, 37 b. l.), tačiau apeliantė nei atsiliepime, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl priimdama 2016 m. spalio 27 d. sprendimą ignoravo 2013 m. kovo 7 d. nustatytus duomenis.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 13SK-394-(14.13.111.) turinį, šios nutarties 17 ir 22 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas, be to, priimtas nepakankamai rūpestingai įvertinant uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ kadastro duomenis, tinkamai nesivadovaujant priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė ieškovo galimybes tinkamai apginti savo teises. Tai suponuoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio numatyto viešojo administravimo principų – objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, principo, kad valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus, be to, tokia viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti, atsižvelgiant į tai, apeliacinių skundų argumentai dėl 2016 m. spalio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo Nr. 13SK-394-(14.13.111.) teisėtumo atmetami kaip nepagrįsti ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeičiama.

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo

28. Apeliantė I. J. nurodo, kad skundžiamas 2016 m. spalio 27 d. sprendimas sukelia atsakovei I. J. nepageidaujamas pasekmes, o būtent – ji įpareigota likviduoti tariamai savavališkos statybos pasekmes, tačiau atsakovės pastatyta tvora nėra pripažinta savavališka statyba, todėl jai netaikytinos sankcijos, numatytos CK 4.103 straipsnyje. Nurodo, kad rašytinis ieškovo sutikimas dėl nesudėtingo statinio statybos nebuvo reikalingas.

29. Ieškovas ieškiniu siekia iš atsakovės atgauti 11 kv. m žemės ploto, patekusio į atsakovei priklausantį gretimą žemės sklypą dėl neteisėtai perkeltos bendros ginčo sklypų ribos, o kaip išvestinį reikalavimą teikia teismui prašymą įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, todėl ginčo esmė yra ieškovo noras susigrąžinti iš atsakovės 11 kv. m jam priklausančio žemės ploto.

30. Nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 21 d. N. Z. ir I. Z. įsigijo 0,0836 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini). N. Z. 2013 m. gegužės 20 d. mirus jo teisių perėmėja I. Z. žemės sklypą su jame esančiais pastatais padovanojo ieškovui. Atsakovai I. J. ir M. J. 2003 m. rugpjūčio 21 d. įgijo gretimą 0,0834 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

31. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas nėra atlikęs tikslių kadastrinių matavimų. Atsakovės atstovė nurodė, kad tikslūs kadastriniai matavimai yra atlikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. spalio 2 d. nutartimi išnagrinėjus O. Z. kasacinį skundą.

32. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. ieškovo įregistruotas žemės sklypo plotas yra 0,0836 ha, o apeliantei I. Z. priklausantis žemės sklypo plotas yra 0,0845 ha, kai tuo tarpu I. J. ir M. J. 2003 m. rugpjūčio 21 d. įgijo gretimą 0,0834 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad nustatant sklypo plotą buvo remiamasi ir uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu žemės sklypo planu, kuriame klaidingai nurodytas žemės sklypo plotas, tai yra nurodoma, kad žemės sklypo plotas yra 0,0838 ha, tačiau nurodoma, kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 0,0836 ha, taigi yra 2 kv. m skirtumas, tačiau nei ieškovai, nei atsakovai nenurodė aplinkybių, kokią įtaką atliekant kadastrinius matavimus turėjo šių duomenų prieštaringumas.

33. Pažymėtina ir tai, kad 2016 m. birželio 28 d. akte, kuriuo paženklino ir riboženklių tvirtinimo vietas pažymėjo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“, buvo vadovautasi aplinkybe, jog atsakovams priklauso ne 0,0834 ha ploto žemės sklypas, o 0,0845 ha žemės sklypo plotas (65–66 b. l.), o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 konstatuota, kad dėl tvoros įlinkio atsakovų tvora užima ieškovo O. Z. valdomo žemės sklypo 11 kv. m, tai yra paaiškėjo, kad palyginti su teisine padėtimi kadastriniuose dokumentuose faktiškai tvora yra įlinkusi į ieškovo sklypo pusę.

34. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

35. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (nutarties 26–28 punktai) matyti, kad byloje esantys įrodymai dėl apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto yra prieštaringi, dėl to Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu buvo klaidingai patvirtintas apeliantei I. J. priklausantis žemės sklypo plotas. Be to pažymėtina, kad duomenų prieštaringumą patvirtina ir klaida, esanti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtame žemės sklypo ploto apskaičiavime, kuriame klaidingai nurodytas žemės sklypo plotas. Akivaizdu, kad jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.

36. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Šios nutarties 21 punkte nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi išnagrinėjęs O. Z. kasacinį skundą aiškiai nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Šios nutarties 26–28 punktuose nurodytos faktinių aplinkybių rašytiniuose įrodymuose neatitiktys dėl sklypų ploto tik patvirtina aplinkybes, kad ieškovo ir atsakovės sklypo ribos yra neaiškios.

37. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta šios nutarties 31 ir 32 punktuose, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bylos šalių sklypų ribos nėra aiškios, dėl to nėra pagrindo tvirtinti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra (duomenys neskelbtini), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (nutarties 27 punktas), ir nesant tikslių duomenų apie sklypų plotą įpareigoti atsakovę I. J. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, kadangi nenustačius faktinių sklypų ribos nėra pagrindo spręsti klausimą dėl betoninės tvoros pašalinimo.

38. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Kadangi sprendžiant ieškovo ieškinio reikalavimus dėl sklypo ploto nustatymo būtina priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų ginčo šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama (prašoma patvirtinti) sklypų riba yra nustatoma teisėtai ir nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutarties 34–38 punktai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas byloje esančius įrodymus nepašalino visų abejonių dėl ieškovo prašomo patvirtinti žemės sklypo plano atitikties faktiniam ieškovui ir atsakovei priklausančių žemės sklypų plotui, todėl teismas, nagrinėdamas iš naujo bylos dalį dėl žemės sklypo plano patvirtinimo ir įpareigojimo pašalinti betoninę tvorą, turėtų nustatyti aiškias sklypo ribas tuo tikslu sprendžiant dėl atlikimo abiejų žemės sklypų tikslių kadastrinių matavimų (nutarties 38 punktas).

40. Teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

41. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, tai yra leistina (ribine) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Ištyrusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl ieškovo reikalavimų nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribą vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtu žemės sklypo planu ir dėl įpareigojimo atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įvertinus ir išnagrinėjus bei faktiškai nustačius žemės sklypų ribas, galimas ieškovo minėtų reikalavimų sprendimas.

43. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių dėl bendro žemės sklypo ploto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti tvorą, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

45. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi, dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis dėl reikalavimų nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra (duomenys neskelbtini), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (M 1:500), ir įpareigojimo atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.