Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-1084-1032/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-04-17
Bylos Nr.: 2-1084-1032/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-13904-2017-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Zubrickaitė
Ieškovas: O. Z.
Atsakovas: I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Vidmantas Žylė, Visvaldas Petryla

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)

Civilinė byla Nr. e2-1084-1032/2018(Proceso Nr. 2-06-3-13904-2017-8)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2.; 3.2.4.4.; 3.2.4.11.; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant ieškovui O. Z. (O. Z.),ieškovo atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,atsakovei I. J.,atsakovės atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

atsakovės nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Narmontaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) patikslintą ieškinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypo kadastriniai duomenys; nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), 3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), 4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, žemės sklypo planu (M 1:500); įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę bei solidariai priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto mero 1997 m. sausio 15 d. potvarkiu Nr. 27 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo“ buvo patvirtintos 0,0836 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ribos. Klaipėdos apskrities viršininko 1997 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 749 „Dėl žemės sklypų pardavimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste N. B., B. M., P. J., A. J.“ pagrindu su N. B. 1998 m. sausio 12 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P21/98-0007, prie kurios kaip priedas buvo pridėtas 1994 m. balandžio 12 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtas Žemės sklypo ribų planas M 1:500. Atsakovė I. J. su vyru M. J. (M. J.) 2003 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1MS-7850, kurios priedas buvo Valstybinio žemėtvarkos instituto 1994 m. rugsėjo 12 d. parengtas, Žemės sklypo ribų planas M 1:500, pagrindu iš Lietuvos valstybės įsigijo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini 1)Klaipėda. Iš N. B. Žemės sklypą 2002 m. įsigijo ieškovo tėvai N. (N.) ir I. Z. (Z.), kurie 2011 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudami, kad I. J. ir M. J. perkeltų tvorą iš jiems priklausančio žemės sklypo ant bendros žemės sklypų ribos. Besibylinėjant N. Z. mirė, jo, kaip ieškovo, teises ir pareigas perėmė žmona I. Z., kuri 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu perleido žemės sklypą ir jame esančius pastatus bei ieškovo teises ir pareigas civilinėje byloje ieškovui O. Z..

2016 m. birželio 28 d. UAB „Vakarų valda“ atsakovės I. J. užsakymu atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo metu dalyvavo ir ieškovas, kuris atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, nes nesutiko su naujai kitoje vietoje nustatoma bendra riba. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, rengiamas planas ir jo ribų parodymo-paženklinimo aktas ieškovui susipažinimui buvo atsiųstas paštu. Ieškovas, nesutikdamas su šiais dokumentais, parašė raštą Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriui (toliau – NŽT) ir UAB „Vakarų valda“. 2016 m. spalio 3 d. NŽT atsakyme nurodyta, kad, išnagrinėjus pateiktą medžiagą ir turimą planinę medžiagą, matyti, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1) gatvių sankryžoje yra pastatyta valstybinėje žemėje, todėl siūlo pasirengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastrinių matavimų tikslinimas buvo nutrauktas, nes pagal Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.45 straipsnį, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Teigia, kad jam nežinant, nekalant jokių riboženklių ant bendros sklypų ribos, NŽT 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) buvo patvirtinti patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vakarų valda“ projektą. Pažymi, kad apie NŽT priimtą sprendimą ieškovas sužinojo vėliau, t. y. prasidėjus ginčams dėl ieškovo užimamos valstybinės žemės.

Ieškovas 2017 m. vasario 6 d. raštu kreipėsi į NŽT, tačiau jokio atsakymo nesulaukęs 2017 m. gegužės 19 d. raštu pakartotinai kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti informaciją kokiu teritorijų planavimo dokumentu buvo nustatytos žemės sklypo ribos; kokio dydžio valstybinės žemės plotas patenka į tvora aptvertą žemės sklypą, taip pat prašė pateikti aiškią schemą, kurioje būtų nurodytos žemės sklypo ribos vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, tvora, atstumai nuo gatvės iki tvoros ir iki žemės sklypo ribos. Šio pakartotino rašto kopiją ieškovas nusiuntė ir Seimo kontrolierių tarnybai. Ieškovas iš NŽT Klaipėdos skyriaus gavo du atsakymus (2017 m. birželio 19 d., Nr. 13SD-1050-(14.13.104) ir 2017 m. birželio 27 d., Nr. 13SD-1111-(14.13.104), kuriuose buvo nurodyta, kad pagal 2017 m. vasario 6 d. O. Z. prašymą, NŽT Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 17 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-51(14.13.138). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiaurinėje pusėje stovinti tvora sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo Mokyklos g. 29, Klaipėdoje ribomis, kurios teismo sprendimu buvo pakeistos, o žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti ir įregistruoti viešajame registre. O. Z. mūrinė tvora, pastatyta šalia gatvių sankirtos, yra įrengta už žemės sklypo Kapsų g. 1, Klaipėdoje, ribų tokiu atstumu kaip pavaizduota faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-51(14.13.138) situacijos schemoje. Menamai valstybinės žemės užimta apie 31 kv.m. Taip pat nurodė, kad žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1994 m. sausio 12 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo ribų planą M 1:500, o ribos buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau šie žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi dėl žemės sklypo ribų nesutapimo su gretimo sklypo ribomis. Ieškovui buvo pasiūlyta pasitikslinti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal LKS-94 koordinačių sistemą ir pateikti NŽT Klaipėdos miesto skyriui patikrinimui ir sprendimo priėmimui dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo. Taip pat nurodė, kad valstybinėje koordinačių sistemoje ieškovo žemės sklypo plano pateikti negali, nes nėra atlikti kadastriniai matavimai vietovėje valstybinėje koordinačių sistemoje. Šioje teritorijoje nebuvo parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas. (duomenys neskelbtini 2) gatvė - susisiekimo komunikacija pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra įregistruota iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 2), ribos nepaliekant laisvos žemės tarpo, o ne iki pastatytos mūrinės tvoros.

Ieškovas 2017 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į NŽT Klaipėdos skyrių dėl aukščiau minėtų atsakymų paaiškinimo ir paprašė atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. NŽT 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 13SS-5-(14.13.45) nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastrinius matavimus 2016 m. birželio 28 d. atliko UAB „Vakarų valda“ matininkas, tačiau sprendimo, kuriuo patikslinti nurodyto sklypo kadastriniai matavimai, ieškovas negavo. Rašte taip pat nurodyta, kad ginčo sklypų bendra riba yra tikslinama (koreguojama) pagal teismo nutartis ir koreguojama taškuose 11-12-13, nes taip yra pastatyta atsakovės tvora, todėl Žemės sklypo ribos tapo nebeaiškios ir jas galima nustatyti tik atlikus kadastrinius matavimus.

2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas, sužinojęs, kad be jo sutikimo patikslintais kadastriniais matavimais buvo pakeista ginčo sklypų bendra riba, kreipėsi į NŽT vadovą su skundu. Manydamas, kad NŽT, esant ginčui dėl bendros sklypų ribos, neturėjo teisės patikslinti kadastrinių matavimų, bei prašydamas panaikinti įsakymą kuriuo buvo patikslinti (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypo kadastriniai matavimai. Taip pat nurodė, kad, atliekant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastrinius matavimus, buvo padaryti pažeidimai: iki kadastrinių matavimų gretimo sklypo plotas buvo 834 kv.m., o po kadastrinių matavimų – 845 kv.m., t. y. padidėjo 11 kv.m., be to, lyginant Valstybinio žemėtvarkos instituto 2003 m. parengto žemės sklypo planą su UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. 2016 m. birželio 28 d. parengtu planu, matyti, kad pasikeitė nurodyto sklypo konfigūracija ir atsirado papildomų ribos lūžio taškų, kurie pakeitė ankstesnę bendros sklypų ribos vietą, šią ribą lanku patraukiant į ieškovo sklypo pusę, nes ties ribos posūkio tašku Nr. 13 nuo esamo (duomenys neskelbtini 1) gyvenamo pastato pasislinko į ieškovo sklypo pusę per 1,20 m.

NŽT 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1SS-2398-(8.5.) ieškovo skundo netenkino ir nurodė, kad atsakovės sklypo riba buvo koreguojama atsižvelgiant į teismų sprendimus, todėl dėl ieškovo pateiktų pastabų atsakovės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo stabdomi.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad 2017 m. birželio 9 d pamatė, jog atsakovės pasamdyti asmenys nuėmė seną vielinę tvora, stovėjusią ieškovo pusėje (dėl kurios vyko ankstesni teismai), ir naujoje vietoje stato visiškai naują betoninę tvorą, apie tai informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį (toliau – VTPSI), nurodydamas, jog kaimynai iš jo sutikimo tvorai statyti nėra gavę. VTPSI informavo ieškovą 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (16.2)-2D-10476 kad, nustatyta, jog tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) bei (duomenys neskelbtini), Klaipėda yra naujai pastatyta apie 1,90 m aukščio betoninė tvora, tačiau šis statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kuriam, šiuo konkrečiu atveju statybos leidimas nereikalingas. Inspekcija laiko tai mažareikšmiu pažeidimu ir atsisakė toliau nagrinėti šiuos skundus dėl savavališkai pastatytos tvoros, tačiau nurodė, kad toks pripažinimas neužkerta kelio ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus kitais teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais, pvz. kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Ieškovas kreipėsi į bendrovę UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, kuri 2017 m. rugpjūčio 7 d. atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nubraižė žemės sklypo planą, tačiau informavo ieškovą, jog negali užbaigti kadastrinių matavimų, nes ieškovo sklypo šiaurės vakarinė riba persidengia apie 11 kv. m. su atsakovės sklypo pietrytine riba ir pateikė žemės sklypo persidengimo planą. Paaiškino, kad taip atsitiko todėl, kad patikslintais kadastriniais matavimais buvo pakeista atsakovės sklypo pietrytinės ribos konfigūracija, nustatant papildomų šios ribos lūžio taškų, dėl ko ji pasislinko į ieškovo sklypo pusę, o atsakovės sklypo plotas padidėjo nuo 0.0834 ha iki 0.0845 ha, t. y. 11 kv. m. Tokiu būdu nors atsakovė I. J. iš Lietuvos valstybės, sudarydama valstybinės žemės pardavimo – pirkimo sandorį, buvo įgijusi nuosavybę į žemės plotą, kurio dydis 834 kv. m., tačiau NŽT Klaipėdos skyrius, ginčijamu sprendimu prendimu patikslindamas atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir pažeidė CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakovei I. J. perleido dar 11 kv. m. žemės ploto, priklausančio ieškovui, tačiau NŽT nebuvo šio žemės ploto savininkas, todėl atsakovė I. J. negalėjo įgyti į šį plotą nei teisių, nei pareigų.

Taip pat mano, kad atsakovei statant naują betoninę tvorą ant sklypų ribos turėjo būti gautas besiribojančių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini)) savininkų rašytinis sutikimas, kuris nebuvo gautas, todėl tvora turi būti pašalinta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė I. J. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė civilinę bylą nutraukti, o teismui nesutinkant ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovo ieškinys yra nesąžiningas, nes atsakovė 0,0834 ha žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, su priklausiniais pastatu - gyvenamuoju namu, pastatu - garažu, pastatu-sandėliu. bei kitais inžinieriniais kiemo statiniais (tvora, pradėta statyti 1980 m. ir baigta 1986 m.), kiemo aikštele, bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis (su M. J.) įsigijo dar 2003 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovo nuosavybės teisės į 0,0836 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalius numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini 2), Klaipėdoje, įgytos dar 2001 m. rugsėjo 21 d. pagal tos pačios dienos žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. D-6031). Tai įrodo, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų atstatymo nuo nuosavybės įteisinimo momento nebuvo, kaip nebuvo ir ginčo dėl kiekvienam iš savininkų priskirto žemės ploto padidinimo ar sumažinimo. Vadinasi, ieškovas neturi juridinio pagrindo net bylinėtis, kai ieškovo keliamos problemos jau yra negrįžtamai išspręstos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs. Ginčo riba tarp gretimų žemės sklypų buvo nustatyta dar ankščiau ir niekas jų nepaneigė nei faktiniais duomenimis naujais matininkų matavimais, nes dar 1994 m. rugsėjo 12 d. valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus atliktų matavimų pagrindu žemės sklypų ribų planą ginčo kadastrinėje vietovėje patvirtino Klaipėdos miesto žemėtvarkos tarnyba, o 2001 m. birželio 6 d., jį patvirtino nekilnojamojo turto ir kadastro valstybinės įmonės filialo specialistė. Kita nekilnojamojo turto ir kadastro valstybinės įmonės filialo specialistė, remdamasi tos pačios UAB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo 2003 m. birželio mėnesį atliktu topografiniu planu (su pažymėta tvora, kurią buvo kėsintąsi griauti dar 2011 m.), 2003 m. rugpjūčio 18 d. patvirtino atsakovei priklausančio žemės sklypo ribas pagal atsakovės pateiktą - identišką - žemės sklypo ribų planą), kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo, esančio, (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kapitaliniam remontui. Atsakovės nuomone, gretimų žemės sklypų ribos atstatymo klausimas neegzistuoja, nes pagal CK 4.45 straipsnį, gretimų žemes sklypų ribos negali būti naujai nustatinėjamos ir ginčo riba nekeistina, esant aiškioms jų riboms, deklaruotoms viešame registre, bei atitinkančioms ilgametį ir istoriškai susiklosčiusį faktinį žemės sklypų naudojimą pagal paskirtį, nes nuo 1996 m. birželio 13 d. jau buvo suformuotos atsakovės žemės sklypo ribos, o ieškovo sklypui jos pradėtos formuoti tik nuo 1998 m. sausio 19 d.. Be to, teismui yra pateikta atsakovės NŽT išvada apie teisingai parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastrinis numeris: (duomenys neskelbtini), planą, kurios prieduose yra UAB „Vakarų valda” matininko 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimas dėl ieškovui raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, matavimus. Šis sprendimas ieškovui buvo įteiktas, išaiškinant ieškovui teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo nustatyta tvarka, tačiau, ieškovas per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, kaip nepasinaudojo jam išaiškinta teise laiku apskųsti ir ieškiniu skundžiamą sprendimą. Tokiu būdu mano, kad ieškovas pripažino 2016 m. esamą situaciją kaip teisingą, tai yra kaip išspręstą ikiteismine tvarka, taip pat pripažino, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, riba su ieškovui priklausančiu žemės sklypu netikslintina, o koreguotina pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014. Taip pat nurodo, kad ieškovas yra praleidęs CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą savo pažeistoms teisėms apginti.

Atsakovė NŽT su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Pažymi, kad pasibaigus teisminiams ginčams civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, sklypo savininkas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. 2016 m. birželio 28 d. parengtą šio žemės kadastro duomenų bylą ir paprašė pakeisti nustatytus minėto žemės sklypo duomenis pagal tą kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į teismų procesinius sprendimus bei į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenų byloje pateiktus šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus (keičiama riba, skirianti žemės sklypus (duomenys neskelbtini 1)ir (duomenys neskelbtini 2), sutapatinant šią ribą su minėtus žemės sklypus skiriančia tvora, bei nustatomos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: VI Elektros linijų apsaugos zonos; 1 Ryšių linijų apsaugos zonos), Nacionalinės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimu Nr. 13SK- 4.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenys. Šio sprendimo pagrindu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenų pakeitimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad NŽT sprendimas yra teisėtas, todėl prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėdoje, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nurodyto sklypo plotas yra 0,836 ha (I t., b. l. 35-36). Atsakovei I. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda (I t., b. l. 37-39). 2013 m. kovo 27 d. NŽT Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-14 nurodyta, kad žemės klypo, adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, šiaurės vakarinėje riboje pastatyta vielos tinklo ir medinė tvora priklauso žemės sklypo (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoj, savininkui, tvora įeina į žemės sklypą (duomenys neskelbtini 2) apie 74 cm ir užima apie 11 kv. m. (I t., b. l. 40-41). Iš ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. fiksavimo metu ginčo sklypus skiria betoninė tvora (I t., b. l. 43). NŽT 2016 m. gruodžio 5 d. išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 13IŽ-33-(14.13.112) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje planas parengtas teisingai, besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas turi būti tikslinamas (I t., b. l. 62). 2016 m. spalio 27 d. NŽT vedėjo sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vakarų valda“ 2016 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis (I t., b .l. 63, 64-99). Nurodytoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje taip pat yra pateiktas 2016 m. rugsėjo 9 d. UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. sprendimas dėl ieškovo raštui pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje, kadastrinius matavimus, kuriuo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktas pastabas (I t., b. l. 79-81). 2016 m. rugsėjo 2 d. ieškovas kreipėsi į NŽT su paklausimu dėl jo dalies sklypo priklausymo valstybei (I t., b. l. 133), į kurį NŽT atsakė 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr. 13SD-1546-(14.13.104.), išaiškinant, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra pastatyta valstybinėje žemėje (I t., b. l. 134). 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 13SD-1050-(14.13.104) NŽT atsakė į ieškovo 2017 m. gegužės 19 d. pateiktą paklausimą dėl tikslios informacijos ir duomenų pateikimo, kuriuo išaiškino ieškovui, kad jo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi dėl žemės sklypo ribų nesutapimo su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdoje, ribomis, pasiūlė ieškovui patikslinti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus (I t., b.l. 137-138). 2017 m. birželio 27 d. NŽT raštu Nr. 13SD-1111-(14.13.104) taip pat atsakė į 2017 m. vasario 6 d. ieškovo institucijai pateiktą prašymą ir jame suformuotus klausimus iš kurio matyti, kad norint atsakyti į ieškovo paklausimą buvo organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje (I t., b. l. 139-143). 2017 m. liepos 24 d. raštu Nr. 1355-(14.13.45.) bei 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. (16.2)-2D-10475 NŽT vadovas atsakė į ieškovo 2017 m. birželio 22 d. bei kitą (data nenurodoma) skundus (I t., b. l. 9,10). Ieškovas 2017 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 12312-(16.2) VTPSI vadovas atsakė į ieškovo 2017 m. rugpjūčio 5 d. skundą (I t., b. l. 12-13), prie skundo pridėjo 2017 m. liepos 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2089 (I t., b. l. 14-15). 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 1SS-2398-(8.5.) atsakovės NŽT atstovas išnagrinėjo ieškovo 2017 m. birželio 22 d. prašymą ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. skundą (I t., b. l. 16-18). Į bylą ieškovas pateikė UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo užsakymu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 2), planą M 1:500 (I t., b. l. 19, 20). VTSPI 2017 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. 2D-22312 išnagrinėjo ieškovo skundus dėl galimai atliekamų savavališkų statybos darbų adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėdoje (I t., b. l. 161-162, 163-164, 165-171).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ginčija NŽT priimtą sprendimą reikšdamas civilinį teisinį reikalavimą – nustatyti žemės sklypo ribas bei pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų; atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1-2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-588/2008; 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380/2006). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį (redakcijos, galiojusios ginčijamo NŽT sprendimo priėmimo dieną), skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Pagal teismų praktiką dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Ieškovas 2017 m. spalio 30 d. teikdamas teismui ieškinį nurodė, kad jam nėra pateiktas NŽT 2017 m. sprendimas, kuriuo patvirtinti (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypo kadastriniai duomenys ir paprašė teismo išreikalauti šį sprendimą iš atsakovės. Šį reikalavimą ieškovas pateikė ir 2017 m. lapkričio 14 d. patikslintame ieškinyje. 2017 m. gruodžio 14 d. atsakovei NŽT pateikus atsiliepimą į ieškinį teismui buvo pateiktas NŽT ginčijamas 2016 m. spalio 27 d. sprendimas. Susipažinus su pateiktais atsiliepimais ieškovas 2018 m. sausio 24 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad su 2016 m. spalio 27 d. NŽT priimtu sprendimo turiniu ieškovas susipažino atsakovei NŽT jį pateikus į bylą, todėl konstatuotina, kad procesinio termino kreiptis į teismą ieškovas nepraleido.

Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia ir reikalavimą dėl jo kaip žemės sklypo savininkų teisės pažeidimų pašalinimo pagal CK 4.98 straipsnį, bei vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai nėra praleisti.

Dėl pareigos viešojo administravimo subjektams motyvuoti priimamus individualius administravimo aktus

Ieškovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, atsakovės NŽT priimtas 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas, jo motyvų visiškais nebuvimas neleidžia ieškovui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį atsakovės apsisprendimą. Šis atsakovės sprendimas lemia tai, kad jis praranda apie 40 kv.m., kuriuos jis nusipirko iš Lietuvos valstybės, todėl ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovė įgyvendino savo kompetenciją, yra susijęs su ieškovo privačios nuosavybės teisės praradimu, todėl toks žemės nacionalizavimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui, nes negali viena ginčo šalis kitos šalies sąskaita įgyti daugiau nei turėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tame pačiame 2011 m. birželio 27 d. sprendime išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta ir tai, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą“.

Nacionalinė Žemės Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama sprendimus turi vadovautis ne tik Įstatymu, tačiau yra saistoma ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Susipažinus su 2016 m. spalio 27 d. atsakovės NŽT sprendimu dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo nustatyta, kad sprendime yra nurodyti teisės aktai, bei žemės sklypo savininkų I. J. ir M. J. 2016 m. spalio 18 d. gautas prašymas, kuriais remiantis buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vakarų valda“ M. J. 2016 m. birželio 28 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Sprendime taip pat nurodoma, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26 punkte nustatyta tvarka.

NŽT Klaipėdos skyrius nurodė, kad Gretimo sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti vadovaujantis Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 p., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p., Nuostatų 84¹.1.1.2.3, 84¹.1.1.2.5, 84¹.1.1.2.7 papunkčiais. Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 12 punkte nurodyta, kad NŽT „priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus“. Pažymėtina, kad šios nuostatos galėjo būti taikomos tik valstybiniams žemės sklypams ir tik juos pertvarkant ar suformuojant naujus valstybinius žemės sklypus, o ginčo sklypai yra privatūs. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. nuostatos numato, kad „atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas“, bet šiuo atveju gretimas sklypas nebuvo atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamas, tačiau buvo tikslinami jo kadastro duomenys, todėl konstatuotina, kad šios nuostatos visiškai nesusijusios su ginčijamu sprendimu. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.1.1.2.3, 84¹.1.1.2.5, 84¹.1.1.2.7 punktuose yra įvardinti kokie dokumentai turi būti pateikti Nekilnojamojo turto registratoriui, kai yra keičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjekto priimame sprendime teisės aktų nurodymas yra svarbus, tačiau nėra pakankamas. Pažymėtina, kad individualiame viešojo administravimo priimame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovė atsakydama į teismo pateiktą klausimą kaip NŽT praktikoje yra atliekami atitinkamų privačių asmenų žemės sklypo kadastrų duomenų registravimai ar tikslinimai žemės sklypų savininkams nesutinkant su gretimo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nurodytais duomenimis bei pateikiant pastabas, kaip nagrinėjamu ginčo atveju, paaiškino, kad asmenims pateikus pastabas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais matininkas pateikia paaiškinimus į pastabas, o NŽT vadovaudamasi visa turima informacija ir teisės aktų reikalavimais priima atitinkamą sprendimą. NŽT atstovė paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra grąžinama suinteresuotiems asmenims atitinkamiems patikslinimams atlikti, tačiau ginčo atveju įvertinus matininko paaiškinimus dėl ieškovo pastabų bei vadovaujantis įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 atsakovės atstovės nuomone, buvo priimtas pagrįstas institucijos sprendimas patikslinti žemės sklypo ribas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. 2101/0004:169), esantis, (duomenys neskelbtini 2) (tuo metu (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m.) buvo suformuotas pagal 1994 m. sausio 12 d. žemės sklypo ribų planą M 1:500, kurį parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, atsižvelgdamas į namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis. Žemės sklypo ribos buvo vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine 1942 m. koordinačių sistema. Žemės sklypo duomenys patvirtinti Potvarkiu ir vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 5 įsakymu Nr. 749 „Dėl žemės sklypų pardavimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste N. B., B. M., P. J., A. J.“ sudaryta 1998 m. sausio 12 d. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. P21/98-0007 su N. B.. Prie minėtos sutarties yra žemės sklypo ribų planas M 1:500, kuriame nurodytas žemės sklypo plotas (0,0836 ha) bei pažymėtos žemės sklypo ribos. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir 1998 m. sausio 19 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre 1998 m. sausio 12 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P21/98-0007 pagrindu. Tuo metu galiojusiose teisės aktuose buvo reglamentuojama, kad juridiniams asmenims, pageidaujantiems ar pirkti naudojamus žemės sklypus atliekami tikslūs geodeziniai matavimai ir sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje. Pasibaigus teisminiams ginčams, žemės sklypo, esančio Mokyklos g. 29, Klaipėdos m., savininkas Nacionalinės žemės tarnybos pateikė UAB „Vakarų valda“ matininko 2016 m. birželio 28 d. parengtą šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir paprašė pakeisti nustatytus minėto žemės sklypo duomenis pagal tą kadastro duomenų bylą. Atsižvelgiant į teismų procesinius sprendimus bei į žemės sklypo, esančio Mokyklos g.. 29, Klaipėdos m., kadastro duomenų byloje pateiktus šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus (keičiama riba, skirianti žemės sklypus (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2), sutapatinant šią ribą su minėtus žemės sklypus skiriančia tvora, bei nustatomos naujos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: VI Elektros linijų apsaugos zonos; 1 Ryšių linijų apsaugos zonos), Nacionalinės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 13SK- 4.13.111. buvo patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenys. Šio sprendimo pagrindu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, kadastro duomenų pakeitimai įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl mano, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas teisėtai 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 2101/0004:72, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 papunktį, kviestiniams asmenims pateikus pastabų raštu, matininkas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Apie priimtą sprendimą matininkas raštu informuoja pastabas raštu pateikusius kviestinius asmenis ir nurodo tokio sprendimo priėmimo motyvus. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neturi juridinio pagrindo bylinėtis, kadangi, atsakovės teigimu, jo keliamos problemos yra išspręstos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 ir sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pradėta nagrinėti civilinė byla nutrauktina pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijoje vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi palikdamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą, kuria Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 nepakeistą, konstatavo, kad „Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai rėmėsi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Kasatorius laikosi pozicijos, kad sklypus skiria teisinė riba, o atsakovai laikosi pozicijos ir šiai pozicijai teismai savo procesiniais sprendimais iš esmės pritarė, kad sklypus skiria faktinė riba. Tai reiškia, kad teismai nors ir nurodė, jog sklypus skirianti riba aiški, tačiau pagal pirmiau aptartą ir pačių teismų nurodytą kasacinę praktiką pripažino, kad tarp bylos šalių yra ginčas dėl jų sklypus skiriančios ribos. Minėta, kad byloje nepareikštas reikalavimas dėl žemės sklypų ribos nustatymo (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovams nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismai neturėjo pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovams perkelti tvorą iki kasatoriaus nurodytos ribos“. Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi konstatuotas aplinkybes, įvertinus ginčijamą NŽT 2016 m. spalio 27 d., sprendimą, kuris kaip pripažino NŽT atstovė teismo posėdžio metu buvo priimtas atsižvelgiant į teismų sprendimus priimtus civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014, matyti, kad priimto sprendimo motyvai nėra neaiškūs ir jam nenurodyti. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ribos nėra aiškios, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą pakeičiant žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, kadastro duomenis, kuriuo buvo keičiama riba, skirianti žemės sklypus (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2), sutapatinant šią ribą su minėtus žemės sklypus skiriančia tvora. Sprendimo pagrindas ir motyvai sprendime neindividualizuoti, o tik cituojami teisės aktai, kurie reguliuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastro ir jų pakeitimo procedūrą tvarkant dokumentus, o tai neatitinka reikalavimo, nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, kad individualus administracinis aktas turi būti suprantamas adresatui. NŽT sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti atsakovės I. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi konstatuotiems faktams.

Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipųsis su prašymu į instituciją paaiškinti kokiu pagrindu buvo priimtas atitinkamas institucijos sprendimas.

Teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė ieškovui suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl jis naikintinas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

Šioje byloje, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, jis siekia iš atsakovės atgauti 11 kv. m. žemės ploto, patekusio į atsakovei priklausantį gretimą žemės sklypą dėl neteisėtai perkeltos bendros ginčo sklypų ribos, o kaip išvestinį reikalavimą teikia teismui prašymą įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, todėl ginčo esmė yra ieškovo noras susigrąžinti iš atsakovės 11 kv. m. jam priklausančio žemės ploto, kuriam prarado valdymą (CK 4.95 straipsnis). Ieškovas teigia, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytais prejudiciniais faktais, šioje byloje nebereikia įrodinėti, kad bendra riba tarp ginčo sklypų yra neaiški, tuo labiau, kad šios ribos buvo nustatinėjamos 1994 metais netiksliais matavimo prietaisais ir vietinėje koordinačių sistemoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo nustatyti bendrą žemės sklypo ir gretimo sklypo ribą, vadovaujantis kompetentingos matininkų įmonės UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, dirbančios naujaisiais matavimo prietaisais, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94) šios ribos posūkio taškų koordinatėmis.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad susipažinus su į bylą pateikta atsakovei priklausančio sklypo kadastro duomenų byla ir palyginus pirmines gretimo sklypo ribas su UAB „Vakarų valda“ naujai nustatytomis (žr. 1 ir 6 pav.) matyti, kad pirminiuose dokumentuose bendra ginčo sklypų riba turi tik vieną lūžio tašką (341- 1 pav., kuris beveik atitinka 12 – 6 pav.), o UAB „Vakarų valda“ nustatė dar du papildomus taškus (13 ir 11), todėl akivaizdu, kad gretimo sklypo naujai nustatyta konfigūracija ir plotas nebeatitinka pirminių gretimo sklypo dokumentų. Taip pat pažymi, kad gretimo sklypo riba po patikslintų kadastrinių matavimų ties ribos posūkio tašku Nr. 13 (žr. 6 pav.) nuo esamo Mokyklos g. 29 gyvenamo pastato pasislinko į žemės sklypo pusę per 1,20 m, nes buvo apie 2 m, o dabar yra apie 3,20 m (I t., b.l. 70, 109). Ieškovo teigimu, visa tai rodo, kad UAB „Vakarų valda“ šią bendrą ginčo sklypų ribą nustatė netinkamai, o NŽT Klaipėdos skyrius, kuriam buvo pareiga užtikrinti gretimo sklypo tikslinamų duomenų teisingumą, sprendimu patvirtino pažeidžiančius ieškovo nuosavybės teises gretimo sklypo kadastro duomenis.

Teismai civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 pagal ginčo šalių ir NŽT Klaipėdos skyriaus atliktus savarankiškus kadastrinius matavimus nustatė, kad tvora, skirianti ieškovui priklausantį žemės sklypą ir gretimą sklypą priklausantį atsakovei, yra pastatyta O. Z. priklausančiame žemės sklype, t.y. nėra tiesi, o yra įlinkusi ko pasekoje atsakovės tvora užima ieškovo valdomą žemės sklypą 11 kv. m. (civilinė byla Nr. 2-8-323/2014, II t., b.l. 14, 36-37, CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje byloje taip pat nėra ginčo (visos šalys sutinka), kad atsakovės NŽT sprendimu buvo patikslinti gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini 1), Klaipėda) kadastriniai duomenys, perkeliant bendrą ginčo sklypų ribą į vietą, kur stovėjo senoji tvora, tokiu būdu, padidinant gretimo sklypo, t.y. atsakovei priklausančio, plotą 11 kv. m. Ieškovas į bylą teikia žemės sklypo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ribų paną (schemą) sudarytą UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nurodydamas, kad ši įmonė nustatė bendrą ginčo sklypų ribą taip, kad atsakovei priklausančio gretimo sklypo plotas taptų toks, koks buvo iki patikslintų kadastrinių matavimų, o žemės sklypo ribų ilgiai būtų tokie, kokie buvo nustatyti pirminiuose žemės sklypo dokumentuose (patikslinto ieškinio 1 ir 5 paveiksliukai).

Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas aplinkybes, atmestinas atsakovės I. J. argumentas, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškiai nurodė, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos (CPK 178, 185 straipsniai, CPK 185 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas teigia, kad sklypus skiria teisinė riba pagal pradinius žemės sklypo kadastro duomenų suformavimo dokumentus, o atsakovė I. J. laikosi pozicijos, kad sklypus skiria faktinė riba, t.y. pagal buvusią tvorą.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, l dalyje įtvirtintas sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos yra neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2010-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-5/2010).

Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Žemės sklypo kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais yra identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti ši daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Taigi, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatomos žemės sklypo ribų posūkio tašku ir riboženklių koordinatės, apskaičiuojamas tikslus žemės sklypo plotas, parengiamas žemės sklypo planas, ir atliekami kiti pagal teisės aktus reikalingi veiksmai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nustato pareigą tiek ieškovui, tiek atsakovui įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl jų žemės sklypus skiriančios ribos.

Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais, bei civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 teismų konstatuotais faktais, nustatyta, kad atsakovė naudojasi didesniu žemės sklypu, negu ji buvo įgijusi pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, t. y. ir ieškovo žemės sklypo dalimi dėl buvusios tvoros įlinkimo į ieškovo žemės sklypą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 esančiais duomenimis nustatyta, kad 2001-09-21 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu N. Z. ir I. Z. įsigijo 0,0836 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda (t. 1, b.l. 6-8, 107-109). 2013 m. gegužės 20 d. N. Z. mirė (t. 2, b.l. 68), jo teisių perėmėja I. Z. 2013 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, padovanojo O. Z. (t. 2, b.l. 77-99). Atsakovai I. J. ir M. J. 2003 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo gretimą 0,0834 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, (t. 1, b.l. 40-41). Šie šalims priklausiusių žemės sklypų plotai nebuvo nuginčyti ir teismo panaikinti įstatymo pagrindu, todėl, sprendžiant šalių ginčą, turi būti vadovaujamasi tuo, kad šalims nuosavybės teise priklauso žemės sklypai tokio dydžio, kokie yra nurodyti minėtose pirkimo–pardavimo sutartyse. 2017 m. lapkričio 37 d. VĮ Registrų centro duomenimis dabartinė sklypo adresu Mokyklos g. 29, Klaipėda, savininkė atsakovė I. J. po kadastro duomenų patikslinimo vadovaujantis 2016 m. spalio 27 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 13 SK-394-(14.13.111.) valdo 0.0845 ha ploto žemės sklypą (I t., b.l. 37-39).

Iš šių duomenų konstatuotina, kad nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą pagal 2016 m. birželio 28 d. UAB „Vakarų valda“ geodezininko M. J. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t.y. atsakovės pageidaujamu būdu, pasikeistų žemės sklypų plotai – atsakovės žemės sklypo plotas padidėtų 0,0011 ha, o ieškovo – atitinkamai sumažėtų. Aplinkybė, kad asmuo faktiškai užvaldė kaimyninio žemės sklypo dalį, o šio savininkas to neginčijo, negali būti laikoma tinkamu patvirtinimu, jog vienas asmuo kitam perleido dalį nuosavybės, nes nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir būdu (CK 4.47 straipsnis). Šiuo atveju byloje nenustatyta įgyjamosios senaties, nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ieškovui pagal dokumentus priklausančią žemės sklypo dalį. Taip pat ir aplinkybė, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas, remdamasis geros tarpusavio kaimynystės santykiais ar kitais motyvais, nereiškė pretenzijų atsakovei iki 2009 metų (kuomet (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, sklype pradėtas statyti priestatas, ir kilo būtinybė tvarkyti statybą įteisinančius dokumentus, ko pasekoje buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (civiline byla Nr. 2-8-323/2014, I t., b.l. 10-11) bei nustatyta, kad tarpiniame taške tvora yra ne tiesi linija, o įlinkusi į (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, sklypą) dėl sklypo dalies neteisėto užvaldymo, jeigu jis tokį faktą žinojo, savaime nesukuria jokių teisinių padarinių nei buvusiam, nei esamam savininkui, t. y. ieškovui. Be to, remiantis CK 4.93 straipsnyje įtvirtinta savininko teisių apsauga, niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovas neišreiškė sutikimo, kad atsakovė savo žemės sklypą pasididintų jo sklypo sąskaita. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovo žemės sklype atsiduria atsakovei priklausanti tiek buvusi pradinė 1986 m. statyta tvora, tiek 2017 m. pastatyta nauja betoninė tvora, taip pat nesuteikia atsakovei pagrindo naudotis didesne negu jai priklauso žemės sklypo dalimi.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 esančios bylos medžiaga matyti, kad ieškovo O. Z. ir atsakovės I. J. žemės sklypų ribos iki 2016 m. spalio 27 d. priimto atsakovės NŽT sprendimo buvo nustatytos posūkio taškų koordinatėmis: taško Nr. 2: X - 6178402.13, Y - 321416.28, taško Nr. 4: X – 6178421.24, Y – 321454.14, kurios pagal pradinius registruotus žemės sklypų planus sutapo, ginčo dėl to tarp šalių nėra, šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovo O. Z., tiek atsakovų civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 pateikti kadastriniai matavimai, bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikti kontroliniai matavimai (t. 1, b.l. 10-12, 26, 68, 94, 110, 116, t. 2, b.l. 14, 37). Ginčas civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 kilo dėl to, kad šiuos taškus jungianti linija faktiškai vietoje, pastačius ginčo sklypus skiriančią tvorą 1986 metai, nebuvo tiesi, kaip numatyta Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus V. K. parengtuose ir registre įregistruotose sklypų planuose (t. 1, b.l. 6-8, 9, 83), o yra įlinkusi (t. 1, b.l. 10, 26, 68, 94, 110, 116, t. 2, b.l. 14, 37), t.y. dėl įlinkio atsakovų tvora užima ieškovo O. Z. valdomą žemės sklypą 11 kv.m. (t. 2, b.l. 14, 36-37). Pažymėtina, kad palyginus pirmines gretimo sklypo ribas su UAB „Vakarų valda“ naujai nustatytomis matyti, kad pirminiuose dokumentuose bendra ginčo sklypų riba turi tik vieną lūžio tašką, o UAB „Vakarų valda“ nustatė dar du papildomus taškus (13 ir 11), kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, kad būtų tiksliau. Matininkas M. J. 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Dėl O. Z. raštu pateiktų pastabų atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, kadastro duomenis nusprendė netikslinti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda ribų vietovėje, kadangi šio sklypo riba koreguojama pagal teismo nutartis (I t., b.l. 79-81), tačiau kaip jau nurodyta aukščiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, riba negalėjo būti tikslinama pagal matininko nurodytas teismo nutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Vakarų valda“ bendrą ginčo sklypų ribą nustatė netinkamai (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 2) Klaipėda, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 1) Klaipėda, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), 3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), 4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu (duomenys neskelbtini 2) Klaipėda žemės sklypo planu bei pateikia į bylą žemės sklypo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ribų planą (I t., b.l. 147, 148). Susipažinus su UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktu planu bei jame pažymėtais posūkio taškai ir koordinatės konstatuotina, kad šios posūkio taškai ir koordinatės atitinka pradinius registruotus žemės sklypų (duomenys neskelbtini 2) ir (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, planus bei šalių pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus įsigytų žemės sklypo plotus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir teisingumo principais, ieškovo ieškinio reikalavimas dalyje nustatyti bendrą šalims priklausančių žemės sklypų ribą, vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu Kapsų g. 1, Klaipėda žemės sklypo planu, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 4.45 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuosavybės teisių pažeidimų pašalinimo

Ieškovas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini 1) Klaipėda žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini 2) Klaipėda žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę. Nurodytą reikalavimą grindžia CK 4.98 straipsnio nuostata, kurioje reglamentuota, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės I. J. ginčas kyla ir dėl savininko teisių gynimo būdų nustatymo bei rašytinio sutikimo reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) jis yra turto savininkas; 2) jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teisės pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).

Ieškovo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, ir žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, žemės sklypo ir sutvarkyti statybvietę, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).

Iš šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu bei byloje esančių įrodymų nustatyta, kad prieš tai ant sklypų ribos stovėjo sena vielinė tvora. Atsakovė I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, ji kreipėsi į matininką dėl žemės sklypo ribų nužymėjimo, kuris atvykęs į jai priklausantį žemės sklypą bei vadovaudamasis priimtų teismų sprendimais nužymėjo bendrą šalims priklausančių sklypų ribą pagal šalių sklypus skiriančią 1986 metais statytą tvorą, o NŽT priėmus 2016 m. spalio 27 d. sprendimą atsakovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, ribos buvo pakoreguotos pagal UAB „Vakarų valda“ matininko M. M. atliktus patikslintus matavimus. Paaiškino, kad 2017 metais nugriovus seną stovėjusią tvorą atsakovė jos vietoje atitraukdama tvorą į savo sklypo pusę, kad nereikėtų gretimo sklypo savininko sutikimo pastatė naują betoninę tvorą apie 1,90 m aukščio. Teigia, jog naują tvorą pastatė pagal buvusius senos tvoros į žemę įkaltus stulpelius, kadangi vietoj riboženklių tarp sklypų stovėjusi sena tvora. Ieškovas tuo tarpu teigia, jog jis 2017 m. birželio 9 d. apie 10 val. pamatęs, kad atsakovės I. J. pasamdyti asmenys nuėmė seną vielinę tvora, stovėjusią ieškovo pusėje (dėl kurios vyko ankstesni teismai), ir naujoje vietoje stato visiškai naują betoninę tvorą, tą pačią dieną apie tai informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį (toliau – ir Inspekcija), nurodydamas, jog kaimynai J. iš jo jokio sutikimo tvorai statyti nėra gavę, todėl tai yra savavališka statyba ir paprašė skubos tvarka atvykti į (duomenys neskelbtini 1) Klaipėda žemės sklypą ir sustabdyti savavališkas statybas. Su analogišku prašymu į tą pačią instituciją 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi ir kitas I. J. kaimynas S. M..

Ieškovas nurodė, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybinės valstybinės priežiūros skyrius pateikė į bylą raštą 2017 m. liepos 26 d. Nr. 2D-10476, kuriuo O. Z. ir S. M. informuojami, kad, atliko skunduose nurodytų duomenų patikrinimą vietoje, užregistruotas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK- 2089, jog tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini 1) ir (duomenys neskelbtini 2) bei (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra naujai pastatyta apie 1,90 m aukščio betoninė tvora, tačiau šis statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių, kuriam, šiuo konkrečiu atveju statybos leidimas nereikalingas. Inspekcija laiko tai mažareikšmiu pažeidimu ir atsisakė toliau nagrinėti šiuos skundus dėl savavališkai pastatytos tvoros, tačiau nurodė, jog ginčo pripažinimas mažareikšmiu nereiškia jo svarbos asmeniui nustatymo - tai tik tam tikro pobūdžio ginčų priskyrimas nenagrinėtiniems Inspekcijoje, o toks pripažinimas neužkerta kelio ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus kitais teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais, pvz. kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis) (I t., b.l. 159-182).

Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ redakcijos, galiojusios ginčo statinio statybos metais (2017 m. liepos mėn.), VI skyriaus 3 lentelės 3.1 papunkčiu įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržai, voljerai), kurių aukštis nuo 1 m iki 2 m, priskiriamos prie I grupės nesudėtingų statinių. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcijos, galiojusios ginčo statinio statybos metais (2017 m. liepos mėn.) nuostatomis (7 priedo 1.1 ir 1.2 punktai) tvora (užtvara) ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos galėjo būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, statyti tvorą be gretimo sklypo savininko sutikimo galima tik prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos).

Pažymėtina, kad atsakovė I. J. į bylą pateikė tvoros patikrinimo aktą, iš kurio nustatyta, ką patvirtino ir atsakovė teismo posėdžio metu, kad ji naują betoninę tvorą pastatė šalia buvusios senos vielinės tvoros, pagal kurią buvo patvirtintos jai priklausančio sklypo ribos, atitraukdama naują tvorą į savo sklypo pusę skirtingose vietose skirtingu atstumu nuo sklypo ribos – nuo 5 iki 17 cm pagal pateiktą UAB „Vakarų valda“ matininko M. J. planą (II t., b.l. 11-12). Iš šių duomenų, šalių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad tvora pastatyta pagal buvusios senos tvoros padėtį truputį atitraukiant ją į atsakovės žemės sklypo pusę. Įvertinus tai, kad šiuo teismo sprendimu 2016 m. spalio 27 d. atsakovės NŽT sprendimas yra panaikinamas, bei tai, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog buvusi tvora buvo įlinkusi į ieškovo žemės sklypą užimdama 11 k. m., konstatuotina, kad šalių sklypus skirianti atsakovės 2017 metais pastatyta nauja betoninė tvora yra pastatyta arčiau kaip 1 metras iki šalių sklypus skiriančios ribos. Iš ieškovo paaiškinimų ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas nedavė rašytinio sutikimo atsakovei naujos tvoros statymui, bei šios tvoros statymui prieštaravo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimais, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti jos pastatytą tvorą, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas patyrė 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sumokėjo 300,00 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur už žemės sklypo ribų planą (schemą) teisminiam ginčui spręsti, atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 121 Eur už tvoros patikrinimo aktą (I tomas, b.l. 8, 154, 155, II tomas, b.l. 2-9, 11-14). Ieškovas prašo patirtas 1621 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai iš atsakovų.

CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovų solidariai 1621 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovių priteistina po 810,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo O. Z. (O. Z.) patikslintą ieškinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo tenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypo kadastriniai duomenys.

Nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 2) Klaipėda, ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, -321416.28), 3 (X-6178415.01, Y- 321444.14), 4 (X-6178421.24, Y-321454.14), vadovaujantis UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. parengtu (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, žemės sklypo planu.

Įpareigoti atsakovę I. J. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini 1), Klaipėda, žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini 2), Klaipėda, žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iš atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir I. J. po 810,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo O. Z. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė