- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 2-112-512/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13904-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- O. Z.
- Atsakovas
- I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. P. (A. P.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. Z. (O. Z.) patikslintą ieškinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys; nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y-321416.28), 3 (X-6178415.01, Y-321444.14), 4 (X-6178421.24, Y-321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (M 1:500); įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; solidariai priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė I. J. su vyru M. J. 2003-08-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš Lietuvos valstybės įsigijo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. sklypą įsigijo ieškovo tėvai, kurie 2011 m. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudami, kad I. J. ir M. J. perkeltų tvorą iš jiems priklausančio žemės sklypo ant bendros žemės sklypų ribos. Besibylinėjant N. Z. mirė, jo teises ir pareigas perėmė žmona I. Z., kuri dovanojimo sutarties pagrindu perleido žemės sklypą ir jame esančius pastatus bei ieškovo teises ir pareigas ieškovui. 2016-06-28 uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ atsakovės I. J. užsakymu atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu dalyvavo ir ieškovas, kuris atsisakė pasirašyti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nes nesutiko su naujai nustatoma bendra riba. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-03-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, nustatė, kad šiaurinėje pusėje stovinti tvora sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis, kurios teismo sprendimu buvo pakeistos, o žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti ir įregistruoti viešajame registre. Ieškovas 2017-06-22 raštu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrių ir prašė atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nurodė, kad, atliekant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo padaryti pažeidimai: iki kadastrinių matavimų gretimo sklypo plotas buvo 834 kv. m, o po kadastrinių matavimų – 845 kv. m, tai yra padidėjo 11 kv. m, be to, lyginant Valstybinio žemėtvarkos instituto 2003 m. parengtą žemės sklypo planą su uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtu planu, matyti, kad pasikeitė nurodyto sklypo konfigūracija ir atsirado papildomų ribos lūžio taškų, kurie pakeitė ankstesnę bendros sklypų ribos vietą, šią ribą lanku patraukdami į ieškovo sklypą 1,20 m. Nacionalinė žemės tarnyba 2017-09-25 raštu Nr. 1SS-2398-(8.5.) ieškovo skundo netenkino ir nurodė, kad atsakovės sklypo riba buvo koreguojama atsižvelgiant į teismų sprendimus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-04-17 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.), nustatė bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą vadovaudamasis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo planu, įpareigojo atsakovę I. J. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, sutvarkyti statybvietę ir priteisė iš atsakovių po 810,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.
Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-17 sprendimo dalis dėl reikalavimų nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y-321416.28), 3 (X-6178415.01, Y-321444.14), 4 (X-6178421.24, Y-321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (M 1:500), ir įpareigojimo atsakovę I. J. pašalinti jos pastatytą tvorą, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę ir bylos dalį dėl šių reikalavimų grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra: taškas Nr.2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), taškas Nr.3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), taškas Nr.4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu (M 1:500); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis; 3) įpareigoti atsakovę I. J. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę; 4) iš atsakovių priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-15 nutarties uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J., 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas ir surašomas aktas. Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo – parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženklių ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų. Atsakovei 2019-03-07 buvo išsiųstas sprendimas Nr. 335, nurodant, kad ieškovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais, kurie parengti privatizuojant tiek ieškovo sklypą, tiek atsakovės sklypą. Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą patikrinimui pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos per elektroninę sistemą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą, 2019-04-03 priėmė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus. Ieškovas teigia, kad patikrinimo aktas ne tik užkerta kelią ieškovui nusistatyti tikslias ginčo ribas, bet ir įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nurodymą atlikti ieškovo sklypo kadastrinius matavimus ir taip byloje įrodyti savo teisumą dėl jo pažeistų teisių. Patikrinimo aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Liko neaišku apie kokią 1985 m. privatizacijos schemą yra kalbama, kai tuo sovietiniu laikotarpiu išvis privačios žemės nuosavybės nebuvo ir niekas valstybinės žemės sklypų nepardavinėjo privatiems asmenims. Neaišku, kodėl, nustatant ieškovo sklypo kadastro duomenis, nebuvo galima remtis Žemės sklypo ribų planu (M 1:500), parengtu 1994-04-12 Valstybinio žemėtvarkos instituto. Visi teismai, nagrinėję šią bylą, iš byloje esančių dokumentų, nustatė, kad Klaipėdos miesto meras 1997-01-15 potvarkiu Nr. 27 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo" patvirtino ieškovo sklypo ribas, t. y. suformavo ieškovo sklypą. Klaipėdos apskrities viršininko 1997-08-06 įsakymo Nr. 749 „Dėl žemės sklypų pardavimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste N. B., B. M., P. J, A. J." pagrindu su N. B. 1998-01-12 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P21/98-0007, prie kurios kaip priedas buvo pridėtas minėtas 1994-04-12 Žemės sklypo ribų planas. Būtent šiuo planu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ vadovavosi, atlikdami ieškovo sklypo kadastrinius matavimus. Patikrinimo akte teigiama, kad teismo sprendimu yra nustatyta, kad esama tvora tarp ginčo sklypų pastatyta nuo 1986 m. yra teisėta ir jos griauti nereikia. Tačiau visi teismai, nagrinėję šią bylą, iš byloje esančių dokumentų ir atsakovės I. J. parodymų, nustatė, kad 1986 m. tvoros nebeliko, kai atsakovė panaikino šią vielinę tvorą ir 2017 m. pastatė naują betoninę tvorą, šiek tiek pakeičiant jos vietą. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius Patikrinimo akte iškraipė faktines aplinkybes. Be to, Patikrinimo akte nurodyti nesuprantami teisės aktai, t. y. Surinkimo taisyklės ir Nutarimas Nr. 205. Patikrinimo akte teisės aktai yra nurodyti kaip trumpiniai ir iš šių sutrumpintų pavadinimų neįmanoma atsekti kokie tai teisės aktai, todėl nėra galimybės patikrinti ar jie susiję, ar ne su konkrečia situacija, o tai Patikrinimo aktą daro teisiškai nepagrįstu. Patikrinimo aktas visiškai neatitinka reikalavimų, nurodytų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje - yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas, o motyvų išdėstymas – neadekvatus ir nepakankamas. Be to, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir tuo buvo pažeista VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostata. Patikrinimo aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovas nurodo, kad atliekant iš naujo ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, bendrą ginčo sklypų riba buvo nustatoma taip, kad tiek ieškovo sklypo, tiek atsakovės sklypo plotai būtų tokie, kokie jie buvo išsiperkant iš valstybės Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse ir pagal konfigūraciją nurodytą 1994 m. planuose, pridėtuose prie šių sutarčių, t. y. ieškovo sklypo plotas – 0.0836 ha, o atsakovės sklypui lieka - 0.0834 ha. Prašoma teismo nustatyti bendra ginčo sklypų riba yra išsidėsčiusi tarp taškų Nr. 2 (X-6178402.13, Y- 321416.28) ir Nr. 4 (X -6178421.24, Y- 321454.14) su vienu ribos lūžio tašku Nr. 3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), kas visiškai atitinka 1994 m. žemės sklypo ribų planams, pridėtiems prie 1998-01-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P21/98-0007 ir 2003-08-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1MS-7850. Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, nužymėdami bendrą ginčo sklypų ribą posūkio taškais Nr. 2, 3 ir 4, išlaikė tarp jų tuos pačius atstumus kaip ir 1994 m. planuose, t. y. 30.69 m (tarp 2 ir 3 taškų) ir 11.78 m (tarp 3 ir 4). Uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatyta bendra ginčo sklypų riba su posūkio taškais Nr. 2, 3 ir 4 taip, kad visiškai atitinka pirminiuose privatizacijos dokumentuose (1994 m.) nustatytą šios ribos vietą, konfigūraciją, atstumus tarp ribos posūkio taškų bei sklypų plotai išlieka tokie patys, kokie buvo išsipirkti privatizacijos metu, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo netvirtinti šių ieškovo sklypo kadastro duomenų, o tuo pačiu ir bendros ginčo sklypų ribos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriui atsisakius patvirtinti ieškovo sklypo ribas, teismas turėtų nustatyti bendrą ginčo sklypų ribą ir įpareigoti atsakovę patvirtinti ieškovo sklypo kadastro duomenis, kad ieškovas galėtų užbaigti procedūrą, kurią atlikti įpareigojo Klaipėdos apygardos teismas. Ginčo byloje nėra, kad atsakovės I. J. pasamdyti asmenys nuėmė seną vielinę tvorą ir naujoje vietoje be ieškovo sutikimo pastatė visiškai naują betoninę tvorą. Šis įvykis buvo fiksuotas Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK- 2089. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui tenkinus ieškinį ir nustačius bendrą ginčo sklypų ribą taip, kaip nužymėtą uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 parengtame ieškovo sklypo plane, atsakovės tvora atsiduria ieškovo sklype, todėl ieškovas ir prašo teismo įpareigoti atsakovę I. J. pašalinti tvorą nuo jam priklausančios žemės.
Atsiliepimas
Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų atstatymo nuo nuosavybės įteisinimo momento nebuvo, kaip nebuvo ir ginčo dėl kiekvienam iš savininkų priskirto žemės ploto padidinimo ar sumažinimo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2019-04-03 žemės sklypo, priklausančio ieškovui, kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 13KAM-27375 atsisakė tvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastrinius duomenis, kurie parengti kaip neatitinkantys žemės sklypo, priklausančio ieškovui, privatizacijos schemose nurodytų duomenų, o būtent, konfigūracijos, ploto, žemės vertės. Mano, kad vadovautis vienintelio rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ nustatytais kadastriniais duomenimis nėra teisinga, kai ginčo šalys 2019-02-21 teismo nutartimi yra įpareigotos pateikti papildomus įrodymus - atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų ginčo šalims ir bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama (prašoma patvirtinti) sklypų riba yra nustatoma teisėtai ir nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo. Ieškovas naudojasi tik patikslintais ir jam palankiais duomenimis, neatsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadas ir pastabas apie 1975 metais inventorizuotą ir 1986 metais įteisintą ieškovei priklausančią tvorą, apie 1985 metais privatizacijos schemose nurodytus duomenis apie įlinkį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie privatizavimui priskirtus žemės sklypų plotus bei jų ankstesnius matavimus. Mano, kad ištaisyti klaidas po 1994 metų (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo kadastrinių matavimų yra įmanoma ir tai atlikti būtina, nes vien vadovautis ginčo šalių konstatuotu sklypų perdengimu, dėl ko 11 m² tariamai padidėjo atsakovei priklausantis žemės sklypas, nėra teisinga. Kita vertus, teismams panaikinus 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo anksčiau buvo patvirtinti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, ginčo šalims įteisinti savo nuosavybę yra svarbu, egzistuojant prieštaringiems duomenims apie gretimų žemės sklypų plotus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų, matininkas apie tai informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą. Matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, turi nustatyti žemės sklypo ribų skirtumo priežastis ir, laikantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Tikslinimo taisyklėmis, surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikrinimo vietoje. Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai, susidariusio ginčo sprendimo būdas galimas tik per valstybinių institucijų priimtus teisės aktus. Be to, ieškovas atsakovei I. J. nepagrįstai reiškia reikalavimą, kad teismas ją įpareigotų pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią gretimus žemės sklypus. Statybos priežiūrą vykdanti institucija atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi jokio akto, įpareigojančio ją likviduoti tariamai savavališkos statybos pasekmes. Todėl, nesant statybos priežiūrą vykdančios institucijos sprendimo likviduoti savavališką statybą, jos atžvilgiu netaikytinos sankcijos, numatytos CK 4.103 straipsnyje. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 “Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7-o priedo 1.1.ir 1.2. besiribojančio sklypo savininko rašytinis sutikimas nereikalingas. Jis reikalingas, kai statinys (tvora) stovi ant sklypų ribos (atsakovės tvora nestovi ant jos) ir kai tvora pastatyta arčiau kaip 1 metras iki gretimo (iki ieškovo sklypo) ribos ir kai metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (1.2.1. p.) ir šešėlis nukreiptas rytų ir vakarų kryptimis (1.2.2. p.). Atsakovės tvoros šešėlis tokiomis kryptimis nekrenta. Vadinasi rašytinis ieškovo sutikimas nesudėtingo statinio statybai nebuvo reikalingas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaudamasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo” (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014-12-29 įsakymo Nr. lP-(1.3.)-500 redakcija) nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistė M. K. patikrino uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375. Akte nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas 836 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės “Inžineriniai tyrinėjimai” matininko A. K. pateiktą kadastro duomenų bylą, nustatyta, jog žemės sklypo konfigūracija neatitinka pradinės šio žemės sklypo privatizacijos schemos. Neįvertinus pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, gali būti neteisingai nustatytas plotas bei keistis žemės sklypo vertė. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 pagal O. Z. (O. Z.) ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, dėl sklypo ribos atstatymo bei žalos atlyginimo priteisimo, nusprendė atmesti ieškinį, kuriame ieškovai prašė teismo įpareigoti perkelti tvorą (kaip žemės sklypus skiriančią faktinę ribą), skiriančią O. Z. (O. Z.) nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad "<„.žemės sklypų ribos yra aiškios, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams priklausančios tvoros, kuri tarpiniame taške yra ne tiesi linija, o įlinkusi į ieškovų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m., ant 1994 m. atliktų abiejų ginčo sklypų kadastrinių matavimų ((duomenys neskelbtini) - 1994-04-12, (duomenys neskelbtini) - 1994-09-12) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tarp savininkų ginčų dėl tvoros nebuvo kilę. Ieškovai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001-09-21, atsakovai gretimą 0,0834 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-08-21, ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1986 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovams įsigyjant žemės sklypą buvo įlinkusi į ieškovų žemės sklypą ir užėmusi ieškovų žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų teisių gynimas jų nurodomu būdu - perkeliant tvorą, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bei neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų...>. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1284- 163/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartį nepakeistą. Akte pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 nustatyta, kad esama tvora tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta nuo 1986 m., yra teisėta ir jos griauti nereikia. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1985 m. privatizacijos schemoje nurodyta, kad yra įlinkis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat įlinkis nurodytas ir (duomenys neskelbtini) privatizacijos schemoje. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius Akte pateikė nuomonę, kad buvo padaryta klaida atliekant 1994 m. kvartalo kadastrinius matavimus, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkui buvo pasiūlyta įvertinti ne tik ankstesnius matavimus, bet ir visus dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12- 30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018-11-01) 6 punkte. Mano, kad Akto panaikinimas neturės įtakos ginčo išsprendimui, kadangi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), konfigūracija neatitinka pradinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizacijos schemos. Tik teismui išsprendus ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis - Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pakartotinai tikrins žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir spręs dėl šios bylos suderinimo.
Šalies argumentai
Atsakovė I. J. pateikė priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo. 2020-02-04 teismo posėdžio metu atsakovės I. J. atstovas advokatas L. S. nurodė, jog atsakovė I. J. atsisako nuo priešieškinio reikalavimų ir prašė toje dalyje bylą nutraukti. 2020-02-05 nutartimi teismas atsisakymą nuo priešieškinio priėmė ir civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimų nutraukė.
Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas advokato padėjėjas V. P. patikslintą ieškinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad teismo ekspertas, kaip specialistas- matininkas, teisingai įvertino faktiškai užimtą plotą, tvoros buvimo vietą, 1994 m. parengtus žemės sklypų planus, kurių pagrindu buvo privatizuoti žemės sklypai. 1994 m. planai, patvirtinti viešojo administravimo subjekto sprendimu, atitinka teritorijų planavimo dokumentus. 1994 m. žemės sklypų planai buvo parengti ir abiejų ginčo sklypų ribos nubraižytos vietinėje koordinačių sistemoje. Ginčas kilo, kur turėtų būti bendra riba tarp ginčo šalių sklypų, jei šitos ribos bus nustatomos valstybinėje koordinačių sistemoje. Nustatant žemės sklypų ribas valstybinėje koordinačių sistemoje būtina nustatinėti tomis pačiomis ribomis, kurios buvo nustatant kadastrinius duomenis vietinėje koordinačių sistemoje, t.y. negali būt keičiamos nei žemės sklypų konfiguracijos, nei jų vietos ir turi būti matuojama pagal anksčiau nustatytas ribas. Ekspertas padarė išvadą, kad (uždaroji akcinė bendrovė) “Inžineriniai tyrinėjimai” žemės sklypo planas parengtas tinkamai, o bendros ginčo ribos ribų posūkio taškų skaičius toks pat, tų pačių ribų posūkio taškų koordinatės tokios pačios, kokias gavo ekspertas nustatydamas aplinkybes, kokios turėtų būti valstybinėje koordinačių sistemoje. Prašomos nustatyti ieškinyje bendra riba ir jos koordinatės yra tokios, kokias nustatė ekspertas. Keičiant koordinačių sistemą iš vietinės į valstybinę būtina vadovautis žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, o 1994 m. parengti žemės sklypo planai prilyginami detaliajam planui, kuris yra žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, todėl nuo jo nukrypti neleidžiama. Vielinę tvorą, kuri buvo pastatyta 1986 m., atsakovė nugriovė, ginčas kyla dėl 2017 m. pastatytos tvoros, kuri nėra registruota registre. Tvora yra pastatyta pažeidžiant ieškovo teises, be jo sutikimo, dalis patenka į ieškovo sklypą ir dalis yra ant sklypų ribos. Nacionalinė žemės tarnyba kaip viešojo administravimo subjektas, turėjo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, kurias galėtų ginčyti ieškovas. Jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės. Teismo ekspertas nėra teisininkas. Jis kaip savo srities specialistas- matininkas gerai įvertino aplinkybes, susijusias nustatant ginčo sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje palyginus su 1994 m. nustatytomis vietinėje koordinačių sistemoje. Bet jis netinkamai vertino aplinkybes, kad buvo neteisingai privatizuoti žemės sklypai, kad reikėjo privatizuoti pagal faktinį naudojimą. Mano, kad reikėtų kritiškai vertinti tą dalį, kurioje ekspertas pasisako dėl privatizavimo, nes byloje ginčo dėl privatizacijos nėra, taip pat nėra ginčo dėl sklypų ploto. Pastatų apšiltinimas nėra savavališka statyba. Ieškovo žemės sklype nebuvo nustatyta savavališka statyba. Teritorijų planavimo įstatymas taikomas ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, t.y. ir 1994 m. planams, patvirtintiems viešojo administravimo subjekto sprendimu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. S. prašė ieškinį atmesti, dalyje dėl tvoros nugriovimo prašė taikyti ieškinio senatį, atsakovei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas pasistatė neteisėtai priestatą prie namo, todėl siekia, jog būtų patraukta sklypo riba, dėl ko atsakovė patirtų nuostolius. Ieškovo atstovas netinkamai taiko teisės aktus šioje byloje ir klaidingai teigia, kad pažeidžiami teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatymas negaliojo atsakovės žemės sklypo privatizavimo metu, todėl šio įstatymo taikyti atgaline data negalima. Ekspertizės aktas yra išsamus ir nuoseklus. Eksperto išvados detalios, aiškios ir kategoriškos. Eksperto išvada atmeta ir paneigia ieškovo atstovo teiginius apie neva žemės sklypų ribų persidengimą. Uždaroji akcinė bendrovė ”Vakarų valda“ tinkamai atliko kadastrinius matavimus ir nustatė ribas. Nuo pat sklypų suformavimo iki šiol nėra pasikeitusi jokia faktinė situacija. Ekspertas nustatė, jog ieškovo žemės sklypas nesumažėjo. Ieškovas naudojasi 857 kv. m. žemės sklypu. Todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovė pasistatydama tvorą yra užėmusi ieškovo žemės sklypo dalį, dėl ko sumažėjo 11 kv. m. ieškovo žemės sklypo. Išlikę likučiai yra 1986 m. senos, įregistruotos tvoros. Dokumentai, visi planai buvo nustatomi pagal šią tvorą. Naujai pastatyta tvora yra patraukta į atsakovės žemės sklypą. Faktiškai ieškovas realiai valdo ir naudoja 21 kv. m. didesniu sklypu. Mano, kad ieškovas siekia patraukti ribą tam, kad riba nuo priestato būtų nutolusi pagal įstatymo reikalavimus ir būtų apie 1 metrą. Ginčo dėl sklypų ribų nėra, jos yra nusistovėjusios ir aiškios. Ieškovo reikalavimas griauti nekilnojamojo turto registre įregistruotą tvorą buvo teismo sprendimu atmestas. Nepriklausomybės pradžioje nebuvo tinkamai paruoštų specialistų, matavimus atliko ne matininkai, dėl ko galėjo būti netikslumų. Jokių neteisėtai valstybinės žemės užėmimo atvejų ekspertas nenustatė. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovas dar 2001 m. buvo 1/3 dalies statinių stovinčių žemės sklype bendraturtis. Jei ieškovas manė, kad stovinti tvora pažeidžia jo kaip statinių savininko teises, sumažina sklypą, tai bent jau nuo 2001 m. ieškovas turėjo ir galėjo ginti savo teises. Todėl ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį reikšti reikalavimą dėl tvoros nugriovimo. Ieškovo reikalavimas dėl bendros ribos nepagrįstas. Abiejų sklypų plotai ir ribos buvo įteisinti pagal klaidingai parengtus, suderintus ir patvirtintus žemės sklypų planus. Uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai matavimai“ matavimai yra parengti pagal klaidingus duomenis, pagal klaidingai parengtą 1994 m. planą, dėl ko Nacionalinė žemės tarnybos priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų. Ydinga formuoti bendrą ribą tarp žemės sklypų, neįvertinus kokį plotą faktiškai valdo pats ieškovas, nes taip sudaroma galimybė ieškovui neteisėtai praturtėti, įgyti daugiau nei jis turi. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad už atsakovės žemės sklypą buvo sumokėta valstybei už 0,0876 ha ploto žemės sklypą. Buvo suteikta teisė privatizuoti pagal faktinius plotus. Paprasčiausiai buvo padarytos faktinės klaidos skaičiuojant. (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos tinkamai. (Uždaroji akcinė bendrovė) „Planvesta“ planą parengė pagal 1994 m. planą, tačiau šis planas neteisingas, dėl ko daro neteisingus ir „Planvesta“ matavimus, todėl atsakovė atsisakė priešieškinio. Atsakovė turės galimybę pareikšti visiškai kitokį ne tapatų reikalavimą, išdėstant visiškai kitokias koordinates, plotus. Ieškovo kadastrinius matavimus buvo atsisakyta tvirtinti pagrįstai. Nacionalinės žemės tarnybos specialistų veiksmai atsisakant tvirtinti ieškovo pateiktus kadastrinius matavimus yra teisėti ir pagrįsti. Tvora yra atsakovės žemės sklypo ribose.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas A. P. (A. P.) su ieškinio reikalavimu, pareikštu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nesutiko. Paaiškino, kad byla toje dalyje turėtų būti nutraukta, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, kad Patikrinimo aktas būtų buvęs apskųstas teritorinio padalinio vadovui viešojo administravimo tvarka. Teismui nenutraukus šioje dalyje bylos, reikalavimą pareikštą Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu prašo atmesti, nes patikrinimo aktas yra motyvuotas, argumentuotas ir teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise 2013-09-11 dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo sklypo plotas yra 0,0836 ha (1 tomas b. l. 35, 3 tomas b. l. 39-40). A. I. J. 2003-08-21 pirkimo pardavimo sutarties Nr. K1MS -7850 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su ieškovui priklausančiu žemės sklypu. 2016-06-15 Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės sklypo plotas nurodytas 0,0834 ha (1 tomas b. l. 74); 2017-11-13 Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės sklypo plotas nurodytas 0,0845 ha (1 tomas b. l. 37).
2013-03-07 Nacionalinė žemės tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-14 nurodyta, kad apžiūrėjus ir pamatavus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrą ribą bei palyginus ją su Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje patalpintais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarinėje riboje pastatyta vielos tinklo ir medinė tvora priklauso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui, tvora įeina į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) apie 74 cm ir užima apie 11 kv. m.. (1 tomas b. l. 40). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2017-07-19 ir 2017-11-22 fiksavimo metu ginčo sklypus skiria betoninė tvora. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-07-26 sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017-09-01 sprendimu Nr. 2D-22312 išnagrinėjo ieškovo skundus dėl galbūt atliekamų savavališkų statybos darbų-tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra pastatyta apie 1.90 m. aukščio betoninė tvora. Šis statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių bei nutraukė skundo nagrinėjimą dėl nesudėtingosios kategorijos statinio tvoros statybos (1 tomas b. l. 161-164, 165-171).
Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų bylą (1 tomas b. l. 64-73). Nacionalinės žemės tarnybos 2016-12-05 išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 13IŽ-33-(14.13.112) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turės būti tikslinamas (1 tomas b. l. 62). 2016-10-27 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis (1 tomas b. l. 54, 63). Nurodytoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje taip pat yra pateiktas 2016-09-09 uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ matininko M. J. sprendimas dėl ieškovo raštu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, juo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal ieškovo pateiktas pastabas (1 tomas b. l. 65-71, 79-81). 2016-09-02 ieškovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su paklausimu dėl jo dalies sklypo priklausymo valstybei, į kurį Nacionalinė žemės tarnyba atsakė 2016-10-03 raštu, išaiškindama, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra pastatyta valstybinėje žemėje bei siūlydama ieškovui pasirengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie ieškovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo (1 tomas b. l. 133-134). 2017-08-07 ieškovo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą (M 1:500) (1 tomas b. l. 19, 20), o 2018-03-07 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą (M 1:250) (2 tomas b. l. 10). 2018-03-27 atsakovės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ parengė tvoros patikrinimo aktą (2 tomas l. 11) bei surašė aiškinamąjį raštą dėl tvoros (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-17 sprendimu, be kita ko, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimą Nr. 13SK-394-(14.13.111, kuriuo patikslinti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastriniai duomenys. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartimi toje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-17 sprendimą paliko nepakeistą.
Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J., 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas ir surašomas aktas (3 tomas b. 1. 26-27). Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo – parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženklių ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų (3 tomas b. l. 26-27). Atsakovei 2019-03-07 buvo išsiųstas sprendimas Nr. 335, nurodant, kad ieškovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais (3 tomas b. l. 35-40). Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą patikrinimui pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieškovo sklypo kadastro duomenų bylą, 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375, kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus (Žemės tvarkymo bylos l. 130). 2019-04-03 Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 13KAM-27375 nurodyta, kad žemės sklypo konfigūracija neatitinka pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, neįvertinus privatizacijos schemos gali būti neteisingai nustatytas plotas.
2019-10-24 nutartimi byloje paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui G. P. (4 tomas b. l. 16-18). 2020-01-06 teisme gautas 2020-01-06 ekspertizės aktas (4 tomas b.l. 34-86). 2020-01-15 gautas Teismo ekspertizės akto papildymas (4 tomas b. l. 98-102).
Byloje kilo ginčas dėl bendros šalims nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo.
Dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo
Ieškovas pareiškė reikalavimą nustatyti bendrą žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą, vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu (M 1:500). Tuo tarpu atsakovė su reikalavimu nesutiko, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog nuo pat sklypų suformavimo iki šiol nėra pasikeitusi jokia faktinė situacija, ribos yra nusistovėjusios, tvora į ieškovo žemės sklypą nepatenka, o uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ kadastriniai duomenys ir planas yra parengti pagal klaidingai parengtą 1994 m. planą.
Žemės sklypo ribos sąvoka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P.,bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
Įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos šalies interesų, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti. Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, kad ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, kai pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti pagrįstos išvados dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ekspertizės akto įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) srityje ir su tam tikros kompetencijos turėjimu. Šiuo atveju ekspertizę atliko teismo ekspertas, turintis matininko, geodezininko bei žemės sklypų formavimo/ pertvarkymo projektų rengėjo kvalifikaciją. Ekspertizės akto tiriamoji dalis patvirtina, kad buvo įvertinti ne tik byloje sukaupti, bet ir papildomai gauti duomenys bei jų rezultatų palyginimas tarpusavyje. Kartu remiantis tiriamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ekspertizės metu buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Ekspertizės akte pateiktos išvados yra aiškios, prieštaravimų nenustatyta. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto duomenimis ir išvadomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas 1994-04-12 sudarytas, o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas 1994-09-12 sudarytas, atlikus matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Bendra sklypų riba pažymėta atstumais 30,70 m ir 11,78 m ((duomenys neskelbtini) Žemės tvarkymo bylos l. 15, (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos l. 30).
Transformuojant žemės sklypo koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai. Be to, tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų.
Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ 2016-06-28 kadastriniais matavimais nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtame plane žemės sklypų bendra riba, pažymėta taškais Nr. 10, 11,12, 13, 1, kurių koordinatės yra: taško Nr. 10 X-6178421. 24, Y-321454.14; taško Nr. 11 X-6178417.74, Y-321448.99, taško Nr. 12 X-6178415.01, Y-321444.14, taško Nr. 13 X-6178411.65, Y-321438.31, taško Nr. 1 X-6178402.12, Y-321416.28 (1 tomas l. 69-71). 2019-03-05 uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0004:0169 ribas valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 (3 tomas b. l. 24-25). Uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane žemės sklypų bendra riba, pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, kurių koordinatės yra: taško Nr. 2 X-6178402.13, Y- 321416.28, taško Nr. 3 X -6178415.01, Y- 321444.14, taško Nr. 4 X -6178421.24, Y- 321454.14. Iš Teismo ekspertizės akto matyti, kad atlikus žemės sklypų ribų, nustatytų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, palyginimą, nustatyta, kad žemės sklypų ribos persidengia, neatitikimai siekia 0,25 m ir 0,60 m, persidengiantys žemės sklypų plotai iš viso sudaro 10 kv. m. (4 tomas b. l. 42).
Bylos duomenimis faktiškai naudotų žemės sklypų ribos nekito. Tai patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog nuo 1997 m. iki 2017 m. ribos išliko nepakitusios arba pokyčiai yra pernelyg maži, kad juos būtų galima identifikuoti. 2018 m. ortofotografinėje nuotraukoje užfiksuotas naujos bendrą žemės sklypų ribą skiriančios tvoros atsiradimas, kurios vieta iš esmės atitinka buvusį faktinį šių žemės sklypų naudojimą. Teismo ekspertas nustatė, jog faktiškai naudojamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 857 kv. m., t.y. 23 kv.m. didesnis, nei buvo nustatytas 1994-09-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu. Faktiškai naudojamas žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0004:0169 plotas yra 857 kv. m., t.y. 21 kv.m. didesnis, nei buvo nustatytas 1994-04-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu. Faktiškai vietovėje pagal tvoras naudojami plotai neatitinka kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu nustatytų žemės sklypų ribų, o neatitikimai siekia iki 1,03 m ( iki 18 kv. m.) (4 tomas b. l. 54, 59,-61).
1994 m. žemės sklypų planuose bendra žemės sklypų riba nustatyta be lūžio taško. Tačiau sutartiniu ženklu pažymėta kaip sutampanti su vietovėje faktiškai esančia tvora. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiškai tvora yra įlinkusi, palyginti su teisine padėtimi kadastriniuose dokumentuose. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013-05-30 rašte nurodė, kad rengiant žemės sklypo planus galėjo įsivelti techninė klaida, nustatant žemės sklypų bendrą ribą, t.y. neužkoordinuojant tarpinio tvoros kampo (1 tomas b. l. 90, 3 tomas b. l. 47). Ekspertas pažymėjo, jog bendra žemės sklypų riba, nustatyta vietinėje koordinačių sistemoje, neatitinka faktiškai vietovėje išlikusių tvoros stulpų. Didžiausias neatitikimas, skaičiuojant nuo bendros ribos iki išlikusio betoninio stulpo išorinio krašto yra 0,74 m, o šis neatitikimas sudaro 12 kv. m. plotą (4 tomas b. l. 61).
Visuma aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad 1994 m. atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje galėjo būti klaidingai nustatyta bendra ginčo šalių žemės sklypų riba.
Teismo eksperto išvadose nurodyta, kad 1994 metais ginčo šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti klaidingai užfiksavus bendrą šiuos žemės sklypus skiriančią tvorą, tokiu būdu klaidingai nustatant bendrą žemės sklypus skiriančią ribą bei klaidingai apskaičiuojant šių žemės sklypų plotus (4 tomas b. l. 71, išvados 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju svarbios ekspertizės išvados, kad 2019-03-05 uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytos žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2101/0004:0169, ribos neatitinka ekspertizės akte siūlomų nustatyti šio žemės sklypo ribų (atsakymas į 2 klausimą, 4 tomas b. l. 75).
Kaip matyti iš eksperto papildomų paaiškinimų, nors 2019-03-05 uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytos ieškovo žemės sklypo ribos atitinka 1994-04-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu sudarytame plane nurodytas ribas ir plotą (4 tomas b. l. 100), tačiau kaip jau minėta abi šalys faktiškai naudojasi didesniais žemės sklypų plotais, o šiuos žemės sklypus skirianti tvora 1994 m. buvo klaidingai užfiksuota, dėl ko galėjo būti klaidingai nustatyta bendra žemės sklypus skirianti riba.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ypatingą reikšmę, sprendžiant, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti bendra riba, turi faktiškai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Kaip byloje nustatyta, senos tvoros vieta nebuvo keičiama nuo 1986 m., ji nėjo tiesia linija, o buvo išlinkusi. 2017 m. pastatytos tvoros vieta yra kiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora, ji yra arčiau atsakovės pusėje. Ieškovo pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame kadastrinių matavimų plane nustatytos bendros žemės sklypų ribos padėtis iš esmės neatitinka faktinę sklypų ribą. Šiuo atveju sklypus skyrusi 1986 m. tvora įrodo šalių faktiškai naudojamų žemės sklypų ribą (stulpus paliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose), byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi kitokia sklypų riba, nei ta, kurią žymi tvora.
Nustačius ginčo šalių žemės sklypų bendrą ribą, pagal ieškovo pateiktą planą, dalis 2017 m. tvoros patektų į ieškovo žemės sklypą, dėl ko pastaroji turėtų būti nugriaunama, o tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo bei protingumo, sąžiningumo principų.
Esant sklypų ribų neatitikimams, faktiškai naudojantis didesniais plotais, turėtų būti atlikti nauji matavimai ir nustatytos žemės sklypų ribos. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčijamos žemės sklypų įsigijimo sutartys.
Nagrinėjamu atveju abi šalys bylos nagrinėjamu metu buvo aktyvios, naudojosi profesionalių teisininkų (advokatų/advokatų padėjėjų) pagalba. Tačiau, gavus ekspertizės išvadas, šalys reikalavimų netikslino, papildomų įrodymų neteikė, atsakovė priešieškinio atsisakė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Planvesta“ planą rengė pagal 1994 m. planą, tačiau pastarasis yra neteisingas, dėl ko daro neteisingus ir uždarosios akcinės bendrovės „Planvesta“ matavimus, todėl atsakovė atsisakė priešieškinio šioje byloje, teigė, jog atsakovė galimai reikš kitą reikalavimą kitoje byloje, išdėstant visiškai kitokias koordinates bei plotus.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Įvertinus visas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, esant nustatytiems sklypų ribų neatitikimams, faktiškai šalims naudojantis didesniais plotais, darytina išvada, jog bendra žemės sklypų riba, kurios posūkio taškai ir koordinatės yra: taškas Nr.2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), taškas Nr.3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), taškas Nr.4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu, negali būti nustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypų bendros ribos nustatyto netenkintinas.
Dėl savininko teisių gynimo
Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant užtikrinti ginčo šalių pusiausvyrą, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2331/2013).
Ieškovas, įrodinėdamas, kad žemės sklypų riba turėtų būti nustatyta pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planą, taip pat teigia, kad dalis atsakovės be ieškovo sutikimo pastatytos tvoros patenka į ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą arba yra ant žemės sklypų ribos, todėl pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-07-26 sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017-09-01 sprendimu Nr. 2D-22312 išnagrinėjo ieškovo skundus dėl galbūt atliekamų savavališkų statybos darbų - tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra pastatyta apie 1.90 m. aukščio betoninė tvora. Šis statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių bei nutraukė skundo nagrinėjimą dėl nesudėtingosios kategorijos statinio tvoros statybos (1 tomas b. l. 161-164, 165-171).
Minėta, jog remiantis ekspertizės akto išvadomis, nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu - po 857 kv.m. Ekspertizės akte nurodyta, kad vietovėje išlikę betoniniai stulpai yra 1986 metų statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio statinio- tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), likučiai. Būtent ši tvora faktiškai skyrė žemės sklypus iki naujos tvoros pastatymo 2017 m. (4 tomas b. l. 57-58) Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. betoninės tvoros vieta yra šiek tiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora. Atsakovė 2017 m. betoninę tvorą pastatė už išlikusių betoninių stulpų atsakovės pusėje.
Ekspertizės akte nurodyta, kad 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota šiuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl šios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiškai naudojamas ribas) (4 tomas b. l. 62).
Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog tvora stovi ieškovo žemės sklype.
Paminėtina, jog ekspertas atsakydamas į 3 klausimą nurodė, jog ekspertizės akte siūlytina nustatyti bendra riba atitinka 1986 m. statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tvorą, kurios betoniniai stulpai yra išlikę vietovėje; tiek išlikę stulpai, tiek naujai pastatyta betoninė tvora patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (4 tomas b. l. 77), t.y. atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.
Šiuo atveju, nustačius, jog šalys faktiškai naudojasi didesniais žemės sklypų plotais, netenkinus ieškovo reikalavimo dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo pagal ieškovo užsakymu atliktus matavimus, nesant neabejotinų duomenų, jog atsakovės tvora pastatyta ieškovo žemės sklype (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti pastatytą tvorą. Pažymėtina, kad tvora tarp sklypų buvo nuo 1986 m., tvora registruota nekilnojamojo turto registre, o 2017 m. pastatyta tvora yra arčiau atsakovės pusės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti jos pastatytą betoninę tvorą, skiriančią (duomenys neskelbtini) žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę, netenkintinas.
Dėl ieškinio senaties
A. I. J. atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį dalyje dėl reikalavimo pašalinti žemės sklypus skiriančią betoninę tvorą, pastatytą 2017 m.
Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 21 punktą).
Minėta, jog 1986 m. tvora, įregistruota nekilnojamojo turto registre, buvo nugriauta, o šalia jos atsakovė 2017 m. pastatė naują betoninę tvorą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą, kuri pastatyta būtent 2017 m. Ieškovas pirminį ieškinį teismui pateikė 2017-10-30. Teismo vertinimu, senaties termino šiam reikalavimui pareikšti pradžia sietina su momentu, kuomet buvo pastatyta nauja tvora, t.y. 2017 m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas. Paminėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 teismas buvo konstatavęs, jog reikalavimui perkelti (1986 m) tvorą ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, jo pradžią siejant su 2009 metais.
Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Ieškovas taip pat prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019-04-03 tikrinimo aktą Nr. 13KAM-27375 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis.
Atsakovė I. J., jos atstovas teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, nes kadastrinius matavimus buvo atsisakyta tvirtinti pagrįstai. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su šiuo ieškinio reikalavimu taip pat nesutiko, paaiškino, kad byla toje dalyje turėtų būti nutraukta, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, kad tikrinimo aktas būtų buvęs apskųstas teritorinio padalinio vadovui. Teismui nenutraukus šioje dalyje bylos, reikalavimą pareikštą Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu prašo atmesti, nes 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra motyvuotas, argumentuotas ir teisingas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTĮ) nuostatomis, ginčus tarp bendraturčių nesutarimų turi teisę nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, o asmenų ginčus su viešojo administravimo subjektais dėl jų veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėja administraciniai teismai. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, kuris teisinis santykis byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis).
Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03, įsakymu Nr. 1P-98, nustato, kad Teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (25 punktas). Vykdant taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (26.1 punktas), o pagal Taisyklių 26.2 punktą, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (26.2 punktas). Minėtose taisyklėse iš esmės detalizuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
Tai gi, 2019-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas turėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos. Ginčai dėl žemės sklypo ribos yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į tai, kad matavimai buvo atlikti, siekiant į bylą pateikti įrodymus, susijusius su ieškovo reiškiamais reikalavimai, teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, jog šiuo atveju byla dalyje dėl reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turėtų būti nutraukta dėl to, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
Tačiau teismui atmetus reikalavimą dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu, įvertinus tai, jog uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikdama ieškovo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi 1994 m. Žemės sklypo ribų planu, kuris kaip nustatyta ekspertizės akte neatitinka faktiškai naudojamam žemės sklypo plotui ir jų riboms, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis. Tuo pagrindu netenkinus šio ieškovo reikalavimo, dėl kitų patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų dėl 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 13KAM-27375 neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimui teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog po apeliacijos bylą nagrinėjant iš naujo ieškovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas (3 tomas b. l. 50, 4 tomas b. l. 107-110). Atsakovė I. J. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (3 tomas b. l. 51-52, 4 tomas b. l. 113-114). Duomenų apie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei I. J. priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šalys už teismo ekspertizės atlikimą sumokėjo po 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys atmestas, o atsakovė po ekspertizės atlikimo atsisakė priešieškinio, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat proporcingumo principu, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, šalys paliekamos prie turėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą (CK 1.5 straipsnis, CPK 17, 93 straipsniai).
Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartyje nurodė, jog dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (45 punktas).
Byloje yra pateikti duomenys, jog ieškovas sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį (1 tomas b. l. 8), patyrė 1 200 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (2 tomas b. l. 3-7), 121 Eur kitų išlaidų (2 tomas b. l. 8-9). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (2 tomas b. l. 69-71, 81-83, 99-100).
Atsakovė I. J. patyrė 500 Eur išlaidų už advokato paslaugas (1 tomas b. l. 154-155), 121 Eur kitų išlaidų (2 tomas b. l. 13-14). Atsakovė sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (2 tomas b. l. 59) bei patyrė 500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 tomas b. l. 91, 101-102).
Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-17 sprendimą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 13SK-394-(14.13.111.) panaikinimo paliko nepakeistą, kitą sprendimo dalį (dėl reikalavimo nustatyti bendrą žemės sklypų ribą ir reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti tvorą) panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvo patenkinta 1/3 dalis reikalavimų, ieškovui priteistinos 840 Eur (po 420 Eur) bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių, o iš ieškovo atsakovei I. J. priteistinos 947 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Visumoje vertinant iš ieškovo O. Z. (O. Z.) atsakovei I. J. priteistina 2 447 Eur (1 500 Eur + 947 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės I. J. ieškovui O. Z. (O. Z.) priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymą iš ieškovo O. Z. (O. Z.) atsakovei I. J. priteistina 2 027 Eur (2 447 Eur - 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui O. Z. (O. Z.) priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslinto ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo O. Z. (O. Z.) 2 027 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. J..
Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui O. Z. (O. Z.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.