Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant vertėjai D. K., ieškovui ir ieškovės I. Z. įgaliotam atstovui O. Z., ieškovės I. Z. atstovui advokatui Arūnui Devėnui, atsakovei I. J., jos atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų O. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J. (M. J.) dėl sklypo ribos atstatymo bei žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas O. Z., ieškovės I. Z. atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad 2006 m. atsakovų žodiniu leidimu pradėjo statyti priestatą, tačiau dėl skundo statybos inspekcijai buvo įpareigotas įteisinti statybas arba jas nugriauti. Tuo pagrindu siūlė atsakovams kaip kompensaciją už jų sutikimą dėl statybų perstatyti seną tvorą nauja, tačiau jie nesutiko. 2009 m. atliko kadastrinius matavimus ir sužinojo, kad sklypus skirianti tvora neatitinka viešame registre įregistruotos ribos, t.y. atsakovai užima 11 kv.m. ieškovo sklypo, ką įrodo ieškovų, atsakovų atlikti kadastriniai matavimai, bei Nacionalinės žemės tarnybos atlikti matavimai. Be to, atsakovų tujos pasodintos per arti tvoros ir į ieškovo sklypą krenta šapai, kurie teršia sklypą. Dėl turtinės žalos nurodė, kad atsakovai iš šulinio perpumpuoja vandenį į ieškovo sklypą, tai motyvuoja aplinkybe, kad iš ieškovo sklypo taškosi vanduo, o tokiu būdu jie grąžina ieškovams vandenį. Tai tęsėsi keletą metų. Laiko, kad ieškinys yra įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl turi būti tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001-09-21 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovai N. Z. ir I. Z. įsigijo 0,0836 ha ploto žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6-8, 107-109). (duomenys neskelbtini) ieškovas N. Z. mirė (t. 2, b.l. 68), jo teisių perėmėja I. Z. 2013-09-11 Dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu žemės sklypą su jame esančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo O. Z. (t. 2, b.l. 77-99), kuris nuo 2013-09-11 būdamas 0,0836 ha ploto žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), savininkas (t. 2, b.l. 100), kaip materialinių teisių perėmėjas įstojo į byla kaip ieškovas. Atsakovai I. J. ir M. J. 2003-08-21 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu yra gretimo 0,0834 ha ploto žemės sklypo su jame esančiais pastatais, kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b.l. 40-41).

Dėl reikalavimo perkelti tvorą

Nagrinėjamu atveju byla iškelta CK 4.45 straipsnio pagrindu. Šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmos sąlygos egzistavimą patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą. Kalbant apie antrą sąlygą pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Bylos medžiaga matyti, kad ieškovo O. Z. ir atsakovų I. J. bei M. J. žemės sklypų ribos yra aiškios, t.y. nustatytos posūkio taškų koordinatėmis: taško Nr. 2: X - 6178402.13, Y - 321416.28, taško Nr. 4: X – 6178421.24, Y – 321454.14, kurios pagal registruotus žemės sklypų planus sutampa, ginčo dėl to tarp šalių nėra, šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovo O. Z., tiek atsakovų pateikti kadastriniai matavimai, bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlikti kontroliniai matavimai (t. 1, b.l. 10-12, 26, 68, 94, 110, 116, t. 2, b.l. 14, 37). Ginčas byloje kilo dėl to, kad šiuos taškus jungianti linija faktiškai vietoje, pastačius ginčo sklypus skiriančią tvorą, nėra tiesi, kaip numatyta Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinieriaus V. K. parengtuose ir registre įregistruotose sklypų planuose (t. 1, b.l. 6-8, 9, 83), o yra įlinkusi (t. 1, b.l. 10, 26, 68, 94, 110, 116, t. 2, b.l. 14, 37), t.y. dėl įlinkio atsakovų tvora užima ieškovo O. Z. valdomą žemės sklypą 11 kv.m. (t. 2, b.l. 14, 36-37). Bylos medžiaga taip pat matyti, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m. (t. 1, b.l. 40-41), ginčo tarp šalių dėl to nėra, kaip ir nėra ginčo, jog ši faktinė sklypus skirianti riba vėliau niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai kokiu nors būdu galėjo išplatinti savo žemės sklypą. Ant 1994 m. atliktų abiejų ginčo sklypų kadastrinių matavimų (atitinkamai (duomenys neskelbtini), - 1994-04-12, (duomenys neskelbtini), - 1994-09-12) (t. 1, b.l. 9, 83) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, kuriuose nėra pastabų apie tai, kad esama tvora neatitinka žemės sklypų ribų (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl šios ribos tarp kaimyninių sklypų savininkų nebuvo kilę iki 2009 m., kuomet (duomenys neskelbtini) sklype pradėtas statyti priestatas, ir kilo būtinybė tvarkyti statybą įteisinančius dokumentus, ko pasekoje buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (t. 1, b.l. 10-11) bei nustatyta, kad tarpiniame taške tvora yra ne tiesi linija, o įlinkusi į (duomenys neskelbtini) sklypą.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad sklypų riba yra aiški, nesikeitė šalims valdant jiems priklausančius žemės sklypus. Be to, bylos nagrinėjimo metu atliktais žemės sklypų faktinio naudojimo vietoje planais matyti, kad ieškovas O. Z. faktiškai naudojasi 860 kv.m. ploto sklypu (t. 2, b.l. 50-51), kai tuo tarpu jam nuosavybės teise priklauso 836 kv.m. ploto žemės sklypas (t. 2, b.l. 100), t.y. 24 kv.m. daugiau; atsakovai faktiškai naudojasi 852 kv.m. ploto sklypu (t. 2, b.l. 61-62), kai tuo tarpu jam nuosavybės teise priklauso 834 kv.m. ploto žemės sklypas (t. 1, b.l. 40-41), t.y. 18 kv.m. daugiau. Ieškovas O. Z. nurodo, kad faktinis ir teisinis žemės plotų neatitikimas atsirado dėl to, kad yra užimta valstybinė žemė. Atsakovė I. J. nurodė, kad naudojasi faktiškai didesniu žemės sklypu dėl to, kad kaimynai iš kitos pusės užsitvėrė tvorą 10 cm. arčiau į savo sklypo pusę. Pažymėtina, kad šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o tiek ieškovas, tiek atsakovai turi gretimybes iš kitų sklypų pusių, todėl nenustatyta, kieno sąskaita padidėję jų žemės sklypai (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad tarp šalių yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka, sklypus skiria tvora su betoniniais stulpais, kuri apsodinta daugiametėmis tujomis, kurios, perkėlus tvorą, atsiduria ieškovo sklype, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl ribos, į tai, kad ieškovo O. Z. teisių gynimas jo nurodomu būdu (tvoros perkėlimu) dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, t. y. esant ilgametei nusistovėjusiai faktinei žemės sklypų naudojimosi tvarkai, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taip pat vadovaujantis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis, bei principais, kuriais vadovaujamasi nustatant žemės sklypų ribas, esamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str. 4 d.), teismas konstatuoja, kad ieškovo O. Z. reikalavimas dėl tvoros perkėlimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad ieškovė I. Z., kuri po sutuoktinio N. Z. mirties (t. 2, b.l. 68) taip pat perėmė ir jo teises (t. 2, b.l. 77-99), 2013-09-11 dovanojimu sutarties pagrindu perleidusi žemės sklypo su pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę O. Z. (t. 2, b.l. 100), neteko materialinio bei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau iš bylos nagrinėjimo neišstojo, o dėl aukščiau paminėtų aplinkybių negali būti laikoma tinkama ieškove, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas kaip pareikštas netinkamo ieškovo (CPK 45 str.).

Atsakovai dėl reikalavimo perkelti tvorą prašo taikyti ieškinio senatį (t. 2, b.l. 13). Nurodo, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m., N. ir I. Z., kurių reikalavimo teises bylos nagrinėjimo metu perėmė jų sūnus O. Z., ginčo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo dar 2001-09-21, o į teismą kreipėsi tik 2011-12-01, t.y. praleidę dešimties metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas O. Z. nurodo, kad apie tvoros neatitikimą teisinei ribai sužinojo 2009 m., kai atliko kadastrinius matavimus (t. 1, b.l. 10-11). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt). Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmeniui garantuojamas jo pažeistos teisės gynimas, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo O. Z. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2009 m., kadangi iš byloje esančių kadastrinių matavimų, registruotų registre (t. 1, b.l. 9, 83) matyti, kad juose neužkoordinuotas tarpinis tvoros kampas, nustatantis žemės sklypų bendrą ribą. Tuo tarpu 2009 m. atlikus kadastrinius matavimus šis kampas buvo užkoordinuotas (taškas Nr. 1 (t. 1, b.l. 10)) bei kilo konfliktinė situacija – paaiškėjo, kad palyginti su teisine padėtimi kadastriniuose dokumentuose faktiškai tvora yra įlinkusi į ieškovo sklypo pusę. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nustatytas faktas, patvirtinantis ieškovo O. Z. subjektyvų suvokimą apie jo teisės pažeidimą, įvykusį 2009 m.., atlikus kadastrinius matavimus, bei kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas O. Z. prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1850,88 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovė I. J., reikšdama nepasitenkinimą dėl reikalavimų perkelti tvorą, per vandens žarnelę perpumpuoja vandenį į ieškovo žemės sklypą, ko pasekoje dėl ilgalaikio vandens perpumpavimo buvo sugadinta (išpuvo) žaliojo veja, kurios atstatymui reikalinga 1850,88 Lt suma.

Pažymėtina, kad prašoma priteisti turtinė žala atlyginama tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovų veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas O. Z. privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178, 185 straipsniai). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėti veiksmai nepreziumuojami, todėl jų faktą privalo įrodyti ieškovas. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Ieškovas O. Z. savo patirtą žalą dėl sugadintos žaliosios vejos grindžia atsakovų ilgalaikiais (2014-04-07 teismo posėdžio metu nurodyta, kad tai truko keletą metų) neteisėtais veiksmais per vielos tvoros plyšį perkišant vandens žarnelę ir į ieškovo sklypą paleidžiant vandenį. Šiam reikalavimui pagrįsti į bylą pateikti: pasiūlymas – sąmata įrengti veją 1850,88 Lt sumai (t. 1, b.l. 13), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 1, b.l. 14-20), fotonuotraukos (t. 1, b.l. 70-73), vaizdo įrašas (t. 1, b.l. 60, 75, t. 2, b.l. 16), žemės sklypo planas su taškų altitudėmis, žyminčiomis jų aukštį virš jūros lygio (t. 1, b.l. 110).

Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad vejos pagadinimai yra du: didesnio ploto šalia ieškovo namo (duomenys neskelbtini), bei mažesnio ploto, šalia šalių sklypus skiriančios tvoros (t. 1, b.l. 18, 59, 70-73). Šie du plotai, jų dydis ieškinyje nedetalizuoti, tačiau 2013-02-11 teismo posėdžio O. Z. metu nurodė, kad žalą atlyginti prašo tik dėl mažojo vejos ploto, esančio arčiau tvoros, nes iki kito ploto vanduo dėl trinkelių nenubėgdavo (t. 2, b.l. 17). Kaip minėta neteisėtais būtent atsakovės I. J. veiksmais sugadinant veją ieškovas įvardija vandens žarnos perkišimą per vielos tinklo tvorą ir vandens paleidimą. Tačiau tokie nurodomi neteisėti veiksmai, kuriuos atsakovė I. J. neigia (t. 1, b.l. 134-135), nepaaiškina vejos sugadinimo mechanizmo, t.y. iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad veja nuo tvoros iki sugadinto jos ploto nėra išpuvusi, t.y. nėra jokio vandens tekėjimo takelio. Taip pat neįrodytas ieškovo argumentas, kad vanduo į jo sklypą kaupėsi iš atsakovų sklypo dėl ant atsakovų namo (duomenys neskelbtini), nesumontuotų lietvamzdžių (t. 1, b.l. 19), kadangi lietus, kaip ir vanduo turi savybę susigerti į žemę, be to, atsakovų žemės sklype nuo 1956 m. yra įrengta drenažinė sistema (t. 1, b.l. 57). Pažymėtina, kad teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis ir turi aiški pasisakyti, kurios reikšmingos aplinkybės yra nustatytos, o kurios – ne. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovės I. J. neteisėtų veiksmų perpumpuojant vandenį per vandens žarną, atsakovų nerūpestingumo naudojantis jiems priklausančiu pastatu, taip pat neįrodė jam padarytos žalos, kadangi jos dydis pagal į bylą pateiktą sąmatą – pasiūlymą (t. 1, b.l. 13) neatitinka priteistinoms išlaidoms keliamų kriterijų, t.y. yra nepagrįsto dydžio, neprotingos ir nebūtinos (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybės, teismo nuomone, atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios sudarytų pagrindą priteisti iš jų 1850,88 Lt žalos, ieškovas O. Z. neįrodė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė I. J. pateikė duomenis apie patirtas 1500,00 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 113-114, t. 2, b.l. 112-113), 252,80 Lt kitų išlaidų (t. 1, b.l. 168-172, t. 2, b.l. 29). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovės atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (parengtas atsiliepimas į ieškinį, prašymai), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti atsakovei I. J. iš ieškovo O. Z. jos patirtas 1752,80 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str. 1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p., 98 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Teismas patyrė 41,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovo O. Z. valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. J. iš ieškovo O. Z. 1752,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo O. Z. 41,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.