- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1284-163/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00423-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Erinija Kazlauskienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- O. Z., I. Z.
- Atsakovas
- I. J., M. J.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Pranešėja Alona Ramonovienė Civilinė byla Nr. 2A-1284-163/2014
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-42-3-00423-2013-6)
2014 m. lapkričio 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. Z. (O. Z.) ir I. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovams I. J. ir M. J. (M. J.) dėl sklypo ribos atkūrimo bei žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus perkelti tvorą, skiriančią ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal pridedamo žemės sklypo nužymėjimo akto duomenis, priteisti solidariai iš atsakovų 1 850,88 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovais yra gretimų žemės sklypų savininkai. 2001-06-06, dalyvaujant abiejų žemės sklypų savininkams, buvo atlikti sklypų matavimai bei paruoštas žemės sklypų ribų planas su atvaizduotomis posūkio taškų koordinatėmis, kurios įregistruotos Registrų centro duomenų bazėje. 2007 m. liepos mėn. buvo atliktas ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų žymėjimas vietoje, jo metu nustatyta, kad taško Nr. 1 riba nesutampa su tvoros riba ir šis taškas yra už tvoros – atsakovams priklausančiame sklype, t. y. atsakovai naudojasi dalimi ieškovams priklausančio žemės sklypo, kuris yra atitvertas tvora ir apsodintas tujomis, todėl jų žemės sklypo plotas yra sumažintas, o atsakovų atitinkamai padidintas. Žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl atsakovų tvora ir tujos turi būti nukeltos į atsakovų sklypo pusę, kad žemės sklypų faktinė riba atitiktų tą, kuri užfiksuota žemės sklypo plane. Taip pat nurodė, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais, t. y. per tvorą nukreipta vandens žarnele perpumpuodami lietaus vandenį, besikaupiantį jų žemės sklype, esant neįrengtai lietaus surinkimo sistemai, padarė turtinės žalos – sugadino sklype esančią žaliąją veją, kurios atkūrimui reikia 1 850,88 Lt sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei I. J. iš ieškovo O. Z. 1 752,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo O. Z. 41,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas, įvertinęs tai, kad tarp šalių yra jau daug metų nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka, sklypus skiria tvora su betoniniais stulpais, ji apsodinta daugiametėmis tujomis, kurios, perkėlus tvorą, atsiduria ieškovo sklype, tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčų dėl ribos, sprendė, kad ieškovo teisių gynimas būdas – tvoros perkėlimas, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų –vandens perpumpavimo per vandens žarną, atsakovų nerūpestingumo naudojantis jiems priklausančiu pastatu, taip pat neįrodė jam padarytos žalos bei jos dydžio. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios sudarytų pagrindą priteisti iš jų 1850,88 Lt žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, kad teismas ginčo santykiui turėjo taikyti CK 4.98 straipsnį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovų tvora užima ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, todėl teismas turėjo ginti jų pažeistas nuosavybės teises ir pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas įpareigoti atsakovus pašalinti teisės pažeidimus. Teismo išvada, jog esant ilgametei faktinei žemės sklypų naudojimosi tvarkai ieškovo prašomas teisių gynimo būdas būtų neproporcingas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodymus dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl to nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovų veiksmai, susiję su vandens pylimu į ieškovų sklypą, ir vejos sugadinimas negali būti laikomi teisėtais, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodytas atsakovų veiksmų neteisėtumas. Teismas, nurodęs, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas yra neprotingas ir nebūtinas, turėjo priteisti išlaidas, kurias laikė protingomis ir būtinomis, o ne atmesti reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Mano, kad ieškovai neturi juridinio pagrindo bylinėtis, nes gretimų žemės sklypų ribos atkūrimo klausimas neegzistuoja ir apeliacinis procesas remiantis CK 293 str. 2 p. turi būti nutrauktas. Ieškovų reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, nes neatitinka deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Ieškovai neįrodė, kad sąmatoje įvardyti darbai susiję su žala, kuri atsirado dėl atsakovų veiksmų, taip pat neįrodė, kad dėl atsakovų veiksmų atsirado žala ir kad šie veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Apeliantai teigia, kad dėl atsakovų tvoros įlinkio užimamas jų valdomas žemės sklypas ir atsakovai tokiais veiksmais pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ginti jų pažeistas nuosavybės teises ir pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas įpareigoti atsakovus pašalinti jų teisės pažeidimus, t. y. perkelti tvorą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas, jame nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams priklausančios tvoros, kuri tarpiniame taške yra ne tiesi linija, o įlinkusi į ieškovų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m. (t. 1, b. l. 40–41), ant 1994 m. atliktų abiejų ginčo sklypų kadastrinių matavimų ((duomenys neskelbtini)– 1994-04-12, (duomenys neskelbtini)– 1994-09-12) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tarp savininkų ginčų dėl tvoros nebuvo kilę (t. 1, b. l. 9, 83). Ieškovai žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001-09-21, atsakovai gretimą 0,0834 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-08-21, ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1986 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovams įsigyjant žemės sklypą buvo įlinkusi į ieškovų žemės sklypą ir užėmusi ieškovų žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų teisių gynimas jų nurodomu būdu – perkeliant tvorą, būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bei neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Be to, svarbu pažymėti, kad nors ieškovui nuosavybės teise priklauso 836 kv. m ploto žemės sklypas (t. 2, b. l. 100), tačiau faktiškai ieškovai naudojasi 24 kv. m didesniu žemės sklypu (t. 2, b. l. 50–51). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad 1986 m. statytos tvoros nežymus įlinkimas į ieškovų žemės sklypą nepažeidžia ieškovų, kaip savininkų, teisių, ieškovai įsigydami žemės sklypą matė, kad tvora tarpiniame taške yra ne tiesi ir linija yra įlinkusi į jų žemės sklypą, tai juos tenkino, pretenzijų įsigydami žemės sklypą nereiškė, o tai rodo, kad apeliantai sutiko su tokia pastatyta tvora ir nemanė, kad jų teisės pažeidžiamos. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovai gali tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir jų teisės nėra pažeidžiamos, be to, svarbu akcentuoti ir tai, kad ieškovai faktiškai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, todėl ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – perkelti ginčo tvoros dalį – neadekvatus ir neproporcingas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą perkelti tvorą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu ieškovai prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę atsakovams ir priteisti solidariai iš atsakovų 1 850,88 Lt žalos atlyginimo. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. dėl ilgalaikio per atsakovų tvoros plyšį žarnele perpumpuojamo vandens į ieškovų žemės sklypą buvo sugadinta (išpuvo) ieškovų veja. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokius atsakovės veiksmus, sprendžia, kad atsakovė elgėsi netinkamai bei pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis protingai, tačiau pažymi, kad to nepakanka, kad būtų galima atsakovams taikyti civilinę atsakomybę. Būtina įrodyti, kad tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovų nurodytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš bylos duomenų matyti, kad žarnelė, kuria, pasak ieškovų, atsakovė perpumpuodavo vandenį į ieškovo žemės sklypą, nėra stacionari, įrodymų, kad atsakovė nuolat pila vandenį į ieškovų žemės sklypą, nėra. Pažymėtina, kad antstolės surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik konstatuoja, kad apžiūros dieną vanduo buvo pilamas į ieškovo žemės sklypą, bet tai neįrodo, kad tai buvo daroma nuolat, be to, į faktinių aplinkybių fiksavimą neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad toje vietoje anksčiau veja buvo, kad vejos neaugimą ir išpuvimą lėmė būtent pilamas vanduo iš atsakovų žemės sklypo, o ne kitos gamtos sąlygos, ieškovų žemės sklype esantis dirvožemis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (CPK 178 str.), todėl apeliantų argumentai dėl žalos dydžio nebenagrinėtini, nes jie nebeturi teisinės reikšmės.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą atlygintinos atsakovų bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 500 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad jos pagrįstos, neviršija nustatytų teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. J. iš ieškovo O. Z. 500 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.