Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-605-904/2019 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo bei atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei D. B. dėl išlaikymo neįgaliam sutuoktiniui priteisimo, tretieji asmenys D. B., V. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

20. Įstatyme įtvirtinta galimybė kreiptis į teismą prašant pakeisti nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisto išlaikymo dydį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis.

21. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi, išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

22. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, šalių paaiškinimams. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.

23. Priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu, t. y. šalių dukrai tuo metu buvo keturi metai. Šiuo metu šalių dukrai yra septyniolika metų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę – padidėję, teismo sprendimu iš atsakovo priteista 36,20 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymo suma objektyviai šių poreikių neužtikrina, todėl yra teisinis pagrindas padidinti priteistą išlaikymo sumą.

24. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktus duomenis apie išlaidas, vertintina, kad Norvegijoje gyvenančiam šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti 769 Eur suma yra būtina. Ieškovė sutinka, kad jai tektų didesnė dalis patiriamų vaiko išlaidų. Įvertinus byloje esančią medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu atsakovo teikiamu išlaikymo dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį.

25. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. Nr. 1025 nutarimu nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta 555 Eur minimali mėnesinė alga. Taigi, iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui priteista suma (200 Eur) neviršija šio orientacinio kriterijaus.

26. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas netyrė fakto, kad atsakovas pastaruoju metu moka ne 36,20 Eur, kaip nustatyta minėtu sprendimu, bet 86,20 Eur, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

27. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad CK 3.192 straipsnis nenustato teismui teisės nustatyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pagal užsienio valstybės rekomendacijas, kurios nėra įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos reglamentais ir direktyvomis, kadangi pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas išlaikymo dydį, rėmėsi Lietuvos teismų formuojama praktika.

28. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

29. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis įvertinta neteisingai. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikams teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

31. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jo turtinė padėtis, palyginus su 2006 metais, yra likusi iš esmės tokia pati, dėl ko nėra pagrindo remiantis CK 3.201 straipsniu padidinti priteistą išlaikymą. Taip pat nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo, jai dirbant Norvegijoje, žymiai pagerėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip jau minėta, CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Nagrinėjamu atveju, nustačius vaiko poreikių pasikeitimą, šios bylos kontekste pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo papildomai vertinti atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir ieškovė turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto. Abi šalys turi ir daugiau išlaikytinių – kiekviena turi po dar vieną vaiką, kuriuos augina naujai sukurtose šeimose. Ieškovė pateikė duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus bankams įsigyjant būstą, automobilį. Atsakovas pateikė duomenis apie kredito mokėjimo grafiką, tačiau nei kas kredito gavėjai, nei koks įsipareigojimų mąstąs, byloje nepateikta. Ieškovė neneigia, kad jos turinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau kaip ji ir pati nurodė, jai ir tenka didesnė vaiko išlaikymo našta. Nors atsakovas teigė, kad jam sveikatos problemos neleidžia dirbti ir uždirbti daugiau, tačiau tokias aplinkybės turėjo įrodyti. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas yra iš dalies (50 procentų) nedarbingas, nurodytos darbo sąlygos, pagal kurias jis gali dirbti. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas gali dirbti tik 4 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, priešingai, byloje pateikta nuotrauka, liudytojo paaiškinimai verčia abejoti, kad atsakovas dirba tik pagal nurodytą darbo grafiką, galimai gauna dar papildomų pajamų, į ką dėmesį atkreipė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybes teikti 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam šalių vaikui. Prašoma priteisti po 200 Eur išlaikymo suma net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu 17 metų amžiaus nepilnamečiui vaikui išlaikyti ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti. Taigi, darytina išvada, kad šios sumos periodinėmis išmokomis priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai. Tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą, geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, jog gautų pajamas ir prisidėtų prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

34. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek faktinius bylos duomenis apie vaiko poreikius, tiek ir duomenis apie abiejų šalių turtinę padėtį. Darytina išvada, kad mažesnis nei pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neleistų pripažinti, jog būtų užtikrinami būtiniausi minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai.

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų

35. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę (851,72 Eur) ieškovės patirtų 1703,44 Eur papildomų vaiko priežiūros išlaidų, kurios patirtos šalių nepilnamečio vaiko dantų gydymui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog išlaikymo dydis pakeistas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, t.y. ieškovei – 65 procentais, atsakovui – 35 procentais, šiomis proporcijomis priteisė papildomas vaiko priežiūros išlaidas, iš atsakovo – 596,20 Eur. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė rašytinių dokumentų bei reikšmingų paaiškinimų, kurie paneigtų ieškovės duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, todėl sprendė, jog ieškovė įrodė, kad patyrė 1 703,44 Eur išlaidas.

37. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais bei papildomai pažymi, jog ieškovė, kreipdamasi Norvegijos Karalystėje dėl šalių dukros ortodontinio gydymo breketais paslaugų, privalėjo elgtis apdairiai ir gerai įvertinti savo finansines galimybes šias paslaugas įsigyti. Iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos išlaikymas dukrai iš atsakovo buvo priteistas po 36,20 Eur per mėnesį, Klaipėdos apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtintose taikos sutarties sąlygose nebuvo numatyta, kad atsakovas atlygins ieškovės patirtas papildomas vaiko išlaikymo išlaidas. Be to, ortodontinio gydymo breketais išlaidos negali būti vertinamos kaip nenumatytos vaiko priežiūros išlaidos, nes nenumatytomis vaiko priežiūros išlaidomis pagal įstatymą gali būti tik staigi vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas prisidėtų prie ieškovės nurodytų papildomai patirtų išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 596,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas.

Dėl priešieškiniu reiškiamo reikalavimo

38. Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą sutarties sąlygą, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, ir nuo ieškovės ieškinio pateikimo dienos priteisti atsakovo naudai iš ieškovės išlaikymą, mokamą atsakovui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su ieškove jam suprastėjo sveikata, sirgo depresija. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymą dukrai, privalės teikti išlaikymą ir atsakovui, kadangi jo turtinė padėtis bus itin prasta. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu yra pateikęs visą eilę rašytinių įrodymų, kuriuos yra aprašęs procesiniuose dokumentuose, ir taip pagrindęs savo sunkią materialinę padėtį, tuo paneigdamas teismo teiginius, kad neva tai atsakovas priešieškinio reikalavimo neįrodė. Teismas šioje byloje pažeidė įrodinėjimo pareigą, kadangi atsakovo sunki materialinė padėtis yra preziumuojama, todėl civilinėje byloje pareiga nuginčyti galiojančią prezumpciją teko ieškovei, kuri šios prezumpcijos nenuginčijo, o teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, dėl ko toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

39. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad CK 3.72 straipsnis, numatantis buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimus, ir taikoma nutraukiant santuoką bei tuomet, kai vienas sutuoktinis reikalauja priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio santuokos nenutraukus.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

41. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių santuoka nutraukta 2006 m. kovo 15 d. teismo sprendimu, kuriuo vienas iš patvirtintų susitarimų buvo, kad šalys patvirtina, jog vienas iš kito išlaikymo vienas kitam šiuo metu nereikalauja. Byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. gruodžio 27 d. atsakovui neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas (atsakovas iš dalies nedarbingas), atsakovas turi trečia neįgalumo grupę, neįgalumo priežastis – neįgalumas nuo vaikystės, atsakovas serga lėtine psichine liga nuo 2006 metų, gydomas ambulatoriškai. 2014 m. gegužės 14 d. atsakovas ir V. R. sudarė santuoką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nei nutraukiant santuoką, nei po jos nutraukimo atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iki sudarydamas naują santuoką ieškovei nereiškė, į tai, kad toks reikalavimas atsirado tik to po, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo priteisti jam iš buvusios sutuoktinės išlaikymą iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėms.

42. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos

43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimą dalyje dėl priteistų papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 69 Eur žyminis mokestis valstybei mažinamas iki 54 Eur.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 4 749,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 424 Eur vertimo paslaugos ir 4 325,67 Eur teisinių atstovavimo išlaidų, tame tarpe ir 500 Eur atsiliepimo į atsakovo priešieškinį parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-02-22 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19006 (elektroninės bylos II t., 162 b. l.), 2019-02-26 mokėjimo nurodymas Nr. 232 (elektroninės bylos III t., 85 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas ir už atsiliepimo paruošimą į priešieškinį, įvertinus tai, kad keičiant teismo sprendimą, nors tenkinami 73 procentai ieškinio reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas ir taip priteisė mažiau ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nei tenkino ieškinio reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovo ieškovės naudai priteistos 3000 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliekamas nepakeistu.

45. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistomis iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidomis, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o atidumas ir rūpestingumas yra bendro pobūdžio pareiga. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje, atlyginimą.

46. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 1 700 Eur – ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2018-09-10 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 18038 (elektroninės bylos (toliau – ir e. b.) II t., 119 b. l.), 2018-09-13 mokėjimo nurodymas (e. b. II t., 120 b. l.); 500 Eur - atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2018-11-22 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 18052 (e. b. II t., 121 b. l.), 2018-11-26 mokėjimo nurodymas (e. b. II t., 122 b. l.); 350 Eur – atsiliepimo į atskirąjį skundą civilinėje byloje parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2018-12-14 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 18059 (e. b. II t., 123 b. l.), 2018-12-17 mokėjimo nurodymas Nr. 225 (e. b. II t., 124 b. l.); 100 Eur – atstovavimas 2019-01-09 parengiamajame teismo posėdyje; 93,28 Eur - vykimas į teismo posėdį; 60 Eur - pareiškimo dėl negautų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio parengimas, pasirašymas elektroniniu parašu, pateikimas atsakovo darbdaviui (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-01-12 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19001 (e. b. II t., 125 b. l.), 2019-01-15 mokėjimo nurodymas (e. b. II t., 127 b. l.); 165 Eur – vertimo paslaugos (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2018-09-18 sąskaita faktūra Nr. VERTS 2018049 (e. b. II t., 128 b. l.), 2018-09-19 mokėjimo nurodymas Nr. 215 (e. b. II t., 129 b. l.); 112,55 Eur – išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2018-10-16 išankstinė PVM sąskaita faktūra (e. b. II t., 130 b. l.), 2018-10-18 mokėjimo nurodymas Nr. 222 (e. b. II t., 132 b. l.); 500 Eur – atsiliepimo į atsakovo priešieškinį parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-02-22 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19006 (e. b. II t., 162 b. l.), 2019-02-26 mokėjimo nurodymas Nr. 232 (e. b. III t., 85 b. l.); 200 Eur - vertimo paslaugos (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-02-24 vertėjos J. A. – O.sąskaita faktūra serija Nr. AA 00067 (e. b. II t., 188 b. l.), 2019-02-26 mokėjimo nurodymas Nr. 231 (e. b. III t., 86 b. l.); 59 Eur – vertimo paslaugos (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-03-18 sąskaita faktūra Nr. VE 2019024 (e. b. III t., 87 b. l.), 2019-03-21 mokėjimo nurodymas Nr. 234 (e. b. III t., 88 b. l.); 100 Eur – atstovavimas 2019-03-04 parengiamajame teismo posėdyje; 93,28 Eur – vykimas į teismo posėdį; 30 Eur – 2019-02-03 pasiūlymo dėl taikos sutarties sąlygų parengimas, pasirašymas elektroniniu parašu, pateikimas atsakovui per atstovą advokatą; 30 Eur – 2019-02-17 pareiškimo antstoliui dėl negautų išskaitų iš atsakovo darbo užmokesčio parengimas, pasirašymas elektroniniu parašu, pateikimas antstoliui, 20 Eur - 2019-02-02, 2019-03-24 prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-03-24 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19013 (e. b. III t., 89 b. l.); 2019-03-26 mokėjimo nurodymas Nr. 235, priedas Nr. 1.); 200 Eur – atstovavimas 2019-03-25 teismo posėdyje; 93,28 Eur – vykimas į teismo posėdį (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-03-24 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19014, priedas Nr. 2; 2019-04-01 mokėjimo nurodymas Nr. 236, priedas Nr. 3; 150 Eur – pasirengimas 2019-04-02 teismo posėdžiui; 100 Eur – atstovavimas 2019-04-02 teismo posėdyje; 93,28 Eur – vykimas į teismo posėdį (išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2019-04-01 sąskaita už teisines paslaugas RE Nr. 19015, priedas Nr. 4; 2019-04-01 mokėjimo nurodymas Nr. 237).

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-696/2017, ankstesnės kasacinio teismo praktikos pagrindu pateiktus išaiškinimus apie taikymą teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų civilinėse bylose priteisimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

48. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktas).

49. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

50. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam ieškiniui surašyti bei ieškovę konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir šiuo aspektu.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo R. B. ieškovei D. B. buvo priteistos 596,20 Eur papildomos vaiko priežiūros išlaidos, šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53. Apeliantas pateikė įrodymus apie 61 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ieškovė - įrodymus apie 1200 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovo R. B. apeliacinį skundą (25 procentais), iš ieškovės D. B. atsakovui priteisiamos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo ieškovei - 900 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 885 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006 dalį dėl I. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos - 2018 m. spalio 9 d. - iki vaiko pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, vertimo paslaugas.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 885 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.