Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas 2018 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartį ir ją išdėstyti taip: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, priteisti iš atsakovo R. B. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 70,00 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikiną išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos, iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, paskirti ieškovę D. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai I. B. skirtas lėšas.

3.1. Nurodė, kad nutraukiant santuoką su ieškove buvo susitarta dėl minimalaus išlaikymo vaikui, nes ieškovė žinojo apie sunkią jo sveikatos būklę ir su tuo susijusias problemas įsidarbinant ir siekiant gauti didesnes pajamas. Jam neterminuotai yra nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, diagnozuota psichinė liga, dėl kurios yra nuolat gydomas ir stebimas gydytojų. Šios priežastys neleidžia jam susirasti geriau mokamo darbo, iš kurio gautomis lėšomis jis galėtų teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Nuo 2018 m. birželio mėnesio gauna didesnes pajamas – apie 300–350 Eur (anksčiau 200–250 Eur) ir gauna didesnę neįgalumo pensiją. Neturi aukštojo išsilavinimo ir negali dirbti sunkaus fizinio darbo, turi dar vieną nepilnametį vaiką, sukūrė naują šeimą. Teismo priteistas laikinas išlaikymas sudaro 50 procentų jo gaunamo darbo užmokesčio, ši suma yra neproporcinga jo pajamoms, todėl prašo ją sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sumažinti priteisto papildomo išlaikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

11. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų pasikeitusi jo ar ieškovės materialinė padėtis, vaiko poreikiai po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nevertino jo tikrosios finansinės padėties ir galimybės mokėti priteistą papildomą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

13. Nustatyta, kad 2006 m. kovo 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-512-01/2006 I. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas iš atsakovo 36,20 Eur (125,00 Lt) išlaikymas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti priteistą išlaikymą iki 334,00 Eur. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo R. B. papildomą laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai I. B., mokamą periodinėmis išmokomis po 163,80 Eur kas mėnesį, papildomą laikiną išlaikymą priteisė nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. spalio 9 d.), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas papildomą išlaikymą, tik preliminariai vertina paramos būtinumą, vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį. Atsakovas šios nutarties įstatymo nustatyta tvarka neskundė, vadinasi, jis sutiko su priteisto papildomo išlaikymo dydžiu (CPK 18 straipsnis). Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nepateikė duomenų, kad jo finansinė padėtis po nutarties, kuria buvo priteistas laikinas papildomas išlaikymas, pasikeitė (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl apelianto nurodytų argumentų dėl jo finansinės padėties, vaiko poreikių, pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės. Šiame bylos proceso etape jie nevertintini.

14. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises į nešališką, rungtyniškumo pagrindu grindžiamą lygiateisį civilinį procesą. Jo manymu, nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apie tai nebuvo pranešta, o dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė buvo informuota. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

15. Teismas turi teisę pats nuspręsti dėl būtinybės pranešti atsakovui apie gautą prašymą tik tada, kai sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (CPK 147 straipsnio 1 dalis), tačiau, keisdamas laikinąsias apsaugos priemones, jas tikslindamas, naikindamas, teismas privalo pranešti byloje dalyvaujantiems ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į proceso kodekso teisės normas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų ir rungimosi principo (CPK 12 straipsnis).

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. lapkričio 28 d. teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.