Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-184-1012/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-22
Bylos Nr.: e2-184-1012/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00997-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Jakutytė-Sungailienė
Trečiasis asmuo: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Voltas“
Advokatai: Tomas Balčiūnas, Stanislav Papijanc, Povilas Likša

Kategorijos

2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-184-1012/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00997-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8, 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.4.9.6, 3.2.6.1., 3.2.6.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASDĖL IEŠKINIO PAGRINDOLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, Franc Rutkovskij, Anai Prutkovskai, Daivai Šuopienei, Violetai Kamašinienei ir Renatai Anderson,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Stanislav Papijanc, atsakovės atstovams D. L., V. J., advokatui Tomui Balčiūnui, trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K., uždarosios akcinės bendrovės „RETAL Baltic Films“ atstovams V. G., advokatui Povilui Likšai,

liudytojams A. P., A. A., A. D., M. K., Ž. Č., A. K. (A. K.) ir S. B.,vertėjai Algonei Junokienei,teismo ekspertui T. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Voltas“ dėl žalos atlyginimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant uždarajai akcinei bendrovei „RETAL Baltic Films“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Voltas“ 1 670 000 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė:

1.1. 2006 m. gruodžio 28 d. UAB „RETAL Baltic Films“ (toliau – RETAL) ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 06-25 K42-43/06, pagal kurią atsakovė atliko RETAL technologinio įrenginio „TOPMET 2050“ (toliau – Įrenginys) elektros montavimo – pajungimo darbus.

1.2. 2007 m. sausio 10 d. RETAL ir atsakovė sudarė aptarnavimo sutartį Nr. A-07-03, pagal kurią susitarta, kad atsakovė vykdys RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą.

1.3. 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė išdavė RETAL įmonių turto draudimo liudijimą (polisą) Nr. 9812/9006135. Draudimo liudijime nurodyti draudimo objektai: nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, atsargos, investicijos, patikėtas turtas, verslo nutrūkimas.

1.4. 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilo gaisras, dėl kurio RETAL patyrė žalą, kurios kompensavimui ieškovė laikotarpiu 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. balandžio 12 d. išmokėjo 1 670 000 Eur dydžio draudimo išmoką.

1.5. 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje Nr. GE-18.329 nustatyta, kad gaisras kilo Įrenginio maitinimo spintose, labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra gedimas elektros instaliacijoje. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 19 d. rašte Nr. 9.4-3-1241 nurodyta, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė-avarinis darbo rėžimas valdymo ir jėgos spintos el. instaliacijoje. Tyčinio padegimo požymių bei priemonių nenustatyta. Gaisro metu sudegė plėvelės metalizavimo įrenginio „TOPMET 2050“ valdymo ir jėgos spintos el. instaliacija, įvadinis jėgos kabėlis.

1.6. Ieškovė, atlikusi papildomą gaisro priežasčių aplinkybių tyrimą, teigia, kad gaisro priežastimi Įrenginio el. instaliacijoje buvo netinkamas Įrenginio prijungimas prie elektros tinklo ir Įrenginio eksploatavimas nevykdant saugumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Įrenginio montavimo–pajungimo darbus atliko ir vėliau visu Įrenginio eksploatavimo laikotarpiu elektros įrenginių kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą vykdė atsakovė, ieškovė reiškia atsakovei ieškinį dėl gaisro atsiradusių nuostolių atlyginimo.

1.7. Remiantis atsakovės patvirtintu 2007 m. sausio 18 d. Technologinių įrenginių spintos Nr. 6 pajungimo planu ir SK-2 0,4 kV El. schema, Įrenginys su elektros energijos tiekimo ir valdymo spintomis, buvo prijungtas prie RETAL gamybinėse patalpose esančio 0,4 kV įtampos elektros tinklo skydo SK-2 renkančiųjų šynų 32 prijunginio tiesiogiai be komutacinio įrenginio. Dėl to skydo SK-2 relinės maksimalios srovės apsaugos srovė siekė 1520 A , vietoje gamintoje nurodytų 1000 A, t. y. tapo 1,52 karto didesnė.

1.8. RETAL gamyklos nuosavybėje esančiuose 10 – 0,4 kV elektros tinkluose nebuvo sumontuotų viršįtampių ribotuvų. Dėl to gamyklos vidiniuose elektros tinkluose susidarančių komutacinių ir rezonancinių viršįtampių buvo nuolatinė rizika pažeisti elektros tinklo elementų, tokių kaip kabelinių linijų, transformatorių arba variklių apvijų, galios ir valdymo elektronikos, skirtingo potencialo izoliacinius sluoksnius.

1.9. Įrenginio elektros sistemos patikra turėjo būti atliekama vieną kartą per metus. 2018 m. Įrenginio elektros sistemos patikra turėjo būti atlikta 2018 m. vasario mėn., tačiau iki gaisro atsakovė neatliko šių pareigų.

1.10. UAB „Jodesta“ 2018 m. lapkričio 26 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte nurodė, kad vienas Įrenginio elektros kabelio fazinės gyslos priveržimo prie automato gnybto (šynelės) varžtas buvo atsipalaidavęs. Tai galėjo atsitikti dėl vibracijos, esant didelei apkrovai. Gaisras kilo dėl nurodyto blogo kontakto. Toliau šiame akte nurodoma, kad ,,Technologinių įrenginių TOPMET valdymo spinta prijungta, iš transformatorinės pastotės 0,4 kV skirstyklos 42 grupės, trimis kabeliais 5X150 mm2 vario gyslomis. Kabelių gyslos prijungtos tiesiogiai prie šynų, be apsaugos aparatų. Jei prijungimas būtų per automatinį jungiklį ar saugiklių – kirtiklių bloką, tai galėtų apsaugoti nuo viršytos galios ir trumpo jungimo, atjungdami nuo tiekiamos elektros energijos, todėl ir nuostoliai galimai galėjo būti mažesni.“

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

2.1. Ekspertas, į kurį kreipėsi atsakovė, konstatavo, kad gaisras galėjo kilti tiek dėl vidinių elektros įrenginio gedimų, tiek dėl virš gaisro židinio sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio ir iš jo tekančio vandens, tiek dėl kitų išorės veiksnių, tokių kaip dulkės gamybinėse patalpose. Nė už vieną iš šių veiksnių atsakovė nebuvo atsakinga.

2.2. Ieškovė nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų vykdant paslaugų teikimo sutartį, nes, priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovė neprižiūrėjo ir nebuvo įsipareigojusi prižiūrėti bei teikti Įrenginio eksploatacinio aptarnavimo paslaugų. Paslaugų sutartį atsakovė vykdė tinkamai, atliko visus periodinius darbus, paslaugų gavėjas net po gaisro raštu patvirtino, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai.

2.3. Periodinių Įrenginio apžiūrų žurnalai patvirtina visai ne atsakovės, o trečiojo asmens RETAL neteisėtus veiksmus. Žurnalai įrodo, kad pats trečiasis asmuo UAB „RETAL Baltic Films“ paskutinį kartą užsidegusio įrenginio elektros patikrą atliko prieš 18 mėnesių iki gaisro, nors tokia patikra turėjo būti atliekama kartą per metus.

2.4. Ieškovė nepagrindė rangos sutarties pažeidimo, be to – užsakovas pagal rangos sutartį niekada jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės neturėjo, per nustatytus garantinius terminus reikalavimų nereiškė, taip patvirtindamas atliktų darbų tinkamumą. Ieškovės įvardijami tariami trūkumai, tokie kaip komutacinio įrenginio neįrengimas ar viršįtampių ribotuvų nesumontavimas, kaip patvirtino ekspertas, šiuo konkrečiu atveju net negalėjo sukelti gaisro. Įrenginiai ir sistema buvo sumontuota pagal su įrangos ir patalpų savininku suderintą projektą. Darbų atlikimo tinkamumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinusi Valstybinė energetikos inspekcija.

2.5. UAB „Jodesta“ apžiūros aktas, kuriuo ieškovė siekia įrodyti, kad neva gaisras galėjo kilti dėl atsipalaidavusio varžto, nepagrindžia, ar varžtas buvo atsipalaidavęs prieš gaisrą. Atsakovės pasitelktas ekspertas patvirtino, kad varžtas tikrai galėjo atsipalaiduoti ir gaisro metu. Be to, prie apžiūros akto nėra pridėta vaizdo medžiagos (nuotraukų, vaizdo įrašų), apžiūrą atliko vienas asmuo, o aktą pasirašė kitas, apžiūroje nedalyvavęs asmuo. Todėl aktas yra nepatikimas įrodymas, neturintis jokios įrodomosios galios. Bet kuriuo atveju už varžto atsipalaidavimą (jei jis buvo) ir (ar) to nepastebėjimą būtų atsakinga ne atsakovė, o trečiasis asmuo.

3. Trečiasis asmuo UAB ,,RETAL Baltic Films“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

4. Trečiasis asmuo byloje AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad palaiko atsakovės pateiktą poziciją, prašo ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

5. Ieškovė dubliku palaikė ieškinį ir toliau prašė priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškovė papildomai nurodė:

5.1. Gaisro tyrimo metu surinkti duomenys buvo perduoti įvertinti elektrotechnikos ir termoinžinerijos mokslų daktarui Ž. Č., kuris atliko Gaisro aplinkybių ekspertinį tyrimą bei parengė 2021 m. gruodžio 23 d. elektrotechninės ekspertizės aktą Nr. 2108-01.

5.2. Ekspertizės akte įvertinta, kad labiausiai tikėtina gaisro išplitimo priežastis yra nepakankamos apsaugų nuo avarinių režimų techninės priemonės, nes technologinio įrenginio ,,TOPMET 2050“ maitinimo E1 ir valdymo G1, G5 elektros spintų prijungimas prie 0,4 kV įtampos šynų be gamyklos gamintojos nurodyto 1000 A komutacinio įrenginio nėra pakankamos elektros grandinės apsaugos priemonės vidiniame 0,4 kV įtampos elektros tinkle.

5.3. Ekspertizės akte taip pat įvertinta, kad priežastys, dėl kurių kilo kibirkštinis išlydis ir trumpieji jungimai maitinimo spintoje E1, galėjo būti nustatytos tinkamai pagal 2016 m. birželio 22 d. norminio dokumento ,,Elektros įrenginių bandymų normų apimčių aprašas“ reikalavimus atliekant maksimaliu režimu dirbančio technologinio proceso elektros tinklo, pavojingų sprogimui ir gaisrui mazgų termovizorinę kontrolę.

5.4. Priešingai nei nurodo atsakovė, aptarnavimo sutartimi eksploataciniam aptarnavimui ir priežiūrai atsakovui buvo perduotas visas RETAL vidinis 0,4 kV įtampos elektros tinklas, į kurį pateko tiek Įrenginys, tiek jo prijungimo spintos ir kabelinės linijos, esančios iki RETAL atsakomybės ribos su AB „Elektros skirstymo operatorius“.

Atsiliepimas

5.5. Atsakovė neperdavė termovizorinės stebėsenos ir patikrinimų protokolų ir/arba termogramų. Atsakovės su atsiliepimu pateikti laisvos formos raštai kalba tik apie termovizinę jėgos skydų apžiūrą. Toks apžiūros įforminimas neatitinka Elektros įrenginių bandymų normų apimčių aprašo reikalavimų ir neįrodo termovizorinė stebėsenos ir patikrinimų atlikimo faktų.

5.6. Atsakovė, vykdydama aptarnavimo sutartį, kuria prisiėmė vykdyti RETAL nuosavybės ir atsakomybės pusėje esančių 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, neužtikrino, kad jai perduoti aptarnauti ir prižiūrėti elektros įrenginiai ir elektros tinklai būtų eksploatuojami pagal gamintojo ir galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus, kurie nustatė privalomą komutacinio įrenginio, viršįtampių ribotuvų, elektros srovės skirtuminės apsaugos priemonių, apsaugos priemonių nuo aukštos temperatūros priemonių, elektros lanko ir kibirkščiavimo naudojimą. Dėl atsakovės pareigų nevykdymo iki gaisro nebuvo pašalintos ekspertizės akte nurodytos gaisro išplitimo priežastys. Tuo atveju, jeigu šios priežastys būtų pašalintos, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių kilo kibirkštinis išlydis ir trumpieji jungimai maitinimo spintoje E1, gaisras nebūtų išplitęs ir RETAL būtų sukelta mažesnė žala, nenutrauktas gamybos procesas.

Šalies argumentai

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo toliau su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Triplike papildomai nurodė:

6.1. Atsakovė nebuvo atsakinga už Įrenginio eksploatacinį aptarnavimą bei priežiūrą, niekada to nedarė, įskaitant ir termovizinę „TOPMET“ įrenginio kontrolę. Įrenginio termovizinę kontrolę visada atlikdavo „RETAL Baltic Films“, todėl nebent „RETAL Baltic Films“ ir galėjo nustatyti priežastis, sukėlusias gaisrą, dar iki gaisro kilimo.

Atsiliepimas

6.2. Atsakovė neprivalėjo, o ieškovė neįrodė priešingai, įrengti elektrotechninės ekspertizės akte nurodytų apsaugos priemonių.

6.3. Atsakovė neprivalėjo ir netgi negalėjo vadovautis „TOPMET“ įrenginio instrukcija, todėl „Voltas“ negali būti laikomas atsakingu už „TOPMET“ įrenginio prijungimą prie 0,4 kV įtampos šynų be 1 000 A komutacinio įrenginio.

6.4. Tariamas trūkumas („TOPMET“ įrenginio prijungimas prie elektros tinklo ne per 1 000 A komutacinį įrenginį) nebuvo paslėptas – „RETAL Baltic Films“ apie tokį įrenginių prijungimą žinojo nuo pat 2007 m. sausio 18 d., kuomet buvo parengta SK-2 0,4 kV skirstyklos schema.

6.5. „TOPMET“ įrenginys buvo pajungtas vykdant rangos sutartį, pagal kurią užduotį darbams formavo užsakovas „RETAL Baltic Films“. Tuo tarpu pagal paslaugų sutartį atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių papildomų rangos (montavimo, įrengimo ar pan.) darbų. Ieškovės pateikiamos paslaugų sutarties interpretacijos apie tai, kad „atsakovė paslaugų sutarties galiojimo metu neva privalėjo be „RETAL Baltic Films“ užsakymo, nesant susitarimo dėl darbų atlikimo, savo nuožiūra ir iniciatyva atlikti darbus, koreguoti ir keisti „RETAL Baltic Films“ elektros tinklą, prasilenkia su elementaria teisine logika. Atsakovė neturėjo nei teisinio pagrindo, nei teisinės pareigos savo nuožiūra atlikinėti rangos darbus „RETAL Baltic Films“ elektros tinkle. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nepagrindė, kad atsakovė privalėjo „RETAL Baltic Films“ elektros tinkle sumontuoti viršįtampių ribotuvus ar kitas apsaugos priemones.

6.6. Kai kurios iš elektrotechninės ekspertizės akte nurodytų apsaugos priemonių (viršįtampių ribotuvai ir 1000 A komutacinis įrenginys) nebūtų užkirtę kelio gaisro kilimui ir išplitimui pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes. Likusių elektrotechninės ekspertizės akte nurodytų apsaugos priemonių įtaka gaisro kilimui ir išplitimui nėra paaiškinta nei ieškovės procesiniuose dokumentuose, nei elektrotechninės ekspertizės akte, todėl ši ieškinio dalis yra neįrodyta.

6.7. Draudimo išmoką ieškovė išmokėjo nepagrįstai, nes draudėjas netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko įvykis turėjo būti pripažintas nedraudiminiu. Pagal Draudimo taisykles, rangovo ar techninį aptarnavimą atliekančios įmonės klaidos ir trūkumai yra pagrindas draudimo išmokos nemokėti, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė išmokėjo draudimo išmoką „RETAL Baltic Films“, jei ieškovė šioje byloje pati įrodinėja, kad žala kilo dėl to, kad atsakovė tariamai netinkamai sumontavo ar aptarnavo „Topmet“ įrenginį.

7. 2023 m. balandžio 3 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai (DOK-12900). Juose ieškovė nurodė:

Motyvuojamoji dalis

7.1. Byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovės versiją, kad gaisras galėjo kilti dėl išorinių veiksnių, vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimo. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis vidiniuose 10 kV SP-32 ir 0,4 kV SK-2 elektros tinkluose susidarę komutaciniai ir rezonansiniai viršįtampiai. Gaisras išplito ir sugadino Įrenginį dėl nepakankamų 0,4 kV elektros tinko apsaugų nuo avarinių režimų, Įrenginio prijungimo prie 0,4 kV įtampos šynų be apsaugos priemonių.

7.2. Byloje nustatyta, kad virš Įrenginio el. spintos buvęs aušintuvas įrengtas pagal gamintojo nurodymus, dėl jo buvo vykdoma nuolatinė vizualinė priežiūra, 2017 m. Įrenginio būklės patikros metu gedimai nefiksuoti, gamintojo pastabų dėl šio aušintuvo būklės neturėjo. Šios aplinkybės ir įrodymai paneigia A. A. prielaidas, kad RETAL įrengė aušintuvą nesilaikydamas gamintojo nurodymų ir rekomendacijų. Šios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad RETAL vykdė nuolatinę Įrenginio priežiūrą, valė Įrenginio el. spintą pagal gamintojo rekomendacijas, termovizoriumi savo iniciatyva tikrino Įrenginio el. spintą. Šios aplinkybės ir įrodymai paneigia A. A. prielaidas, kad gaisras galėjo kilti dėl kitų išorinių veiksnių.

7.3. Įrenginio el. spintos aušintuvą kaip gaisro priežastį paneigia Įvykio vaizdo įrašas bei dr. Ž. Č. pateikta įrašo analizė. 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje dr. Ž. Č. paaiškino, kad iš Įvykio vaizdo įrašo matyti, kad gedimas prasidėjo iš už el. spintos, kai Įrenginys sustojo. Todėl yra maža tikimybė, kad trumpojo jungimo priežastimi buvo aušinimo sistema (posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:10:15). Jeigu vanduo būtų lašėjęs iki Įvykio, trumpas jungimas būtų iš karto spintoje. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš galo juda į spintą“ (posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:37:40). Po Įvykio užfiksuoti aušinimo sistemos pažeidimai greičiausiai atsirado dėl ilgai trukusio trumpo jungimo, lanko (posėdžio garso įrašo laikas nuo 1:08:48).

7.4. Nepakankamos apsaugų nuo avarinių režimų techninės priemonės taip pat yra labiausiai tikėtina gaisro išplitimo priežastis, nes byloje nustatyta, kad Įrenginys prijungtas prie RETAL 0,4 kV elektros tinklo tiesiogiai prie šynų, be apsaugos aparatų. Jei prijungimas būtų per automatinį jungiklį ar saugiklių – kirtiklių bloką, tai galėtų apsaugoti nuo viršytos galios ir trumpo jungimo, atjungdami nuo tiekiamos elektros energijos.

7.5. Byloje nustatyta, kad Įvykio dienai RETAL vidiniame 0,4 kV įtampos elektros tinkle nebuvo pakankamų elektros grandinės apsaugos priemonių, kurie galėjo apsaugoti tinklą nuo vidinių viršįtampių keliamos grėsmės. Byloje nustatyta, kad atsakovė neinformavo RETAL apie tinklo saugumo priemonių trūkumus. Atsakovė taip pat netikrino el. tinklo tikslu nustatyti, ar tinkle nėra nepakankamo elektrinių sujungimų kontakto defektų, šliaužiančių arba kitokio pobūdžio srovės nuotėkių per izoliacijos sluoksnius, mechaninių mazgų neleistinų įšilimų arba perkaitimų, besiformuojančių išorinių veiksnių paviršiniuose medžiagų sluoksniuose. Šiais veiksmais ir neveikimu atsakovė pažeidė aptarnavimo sutartį, kuria atsakovė prisiėmė vykdyti RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą.

7.6. Atsakovei ir jo paskirtam darbuotojui kilo Saugos taisyklių 22 punkte nustatyta pareiga užtikrinti patikimą RETAL elektros įrenginių veikimą pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, aptarnavimo sutarties prisiimtomis pareigomis atsakovė įsipareigojo pasiekti konkretų rezultatą – užtikrinti, jog aptarnavimo sutarties vykdymo metu RETAL elektros įrenginiai ir elektros tinklas veiks patikimai ir atitiks visus privalomus eksploatavimo ir saugos reikalavimus.

7.7. Byloje nustatyta, kad RETAL elektros tinkle nebuvo įrengtos apsaugos nuo vidinių viršįtampių priemonės. Byloje taip pat nustatyta, kad Įrenginys į 0,4 kV elektros tinklą prijungtas tiesiogiai bei apsaugos, nors remiantis Įrenginio gamintojo Instrukcija ir surinkimo brėžinių ir schemų technine dokumentacija, Įrenginio elektros energijos įvadas prie 0,4 kV įtampos elektros energijos turėjo būti prijungtas per 1000 A komutacinį įrenginį, saugiklių bloką arba automatinį išjungėją. Byloje taip pat nustatyta, kad tinkle nebuvo sumontuotų priešgaisrinės paskirties, 300 mA ir žmonių saugos, 30 mA srovės nuotekio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminė apsauga; nebuvo sumontuota priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungiklių ir apsaugų nuo atviro elektros lanko.

7.8. Byloje nustatyti RETAL elektros tinklo apsaugos trūkumai reiškia, kad aptarnavimo sutarties vykdymo metu elektros tinklas neatitiko privalomų eksploatavimo ir saugos reikalavimų, t. y. atsakovė pažeidė aptarnavimo sutartį.

7.9. RETAL ir jos darbuotojų paaiškinimai patvirtina, kad elektros ūkio priežiūra ir eksploatavimas atsakovei buvo perduotas visa apimtimi, bendrovė neturėjo nuosavo specialių žinių resurso. Iš paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovė nebuvo informavusi RETAL apie tai, kad elektros ūkio priežiūra vykdoma ne pilna apimtimi, o atsakovės prižiūrimas elektros tinklas neatitinka visų privalomų saugumo reikalavimų.

7.10. Atsakovė, netikrindama jai perduoto prižiūrėti ir aptarnauti RETAL elektros tinklo maksimalios apkrovos režimu, eliminavo galimybę nustatyti dėl vidinių viršįtampių ribotuvų nebuvimo pažeistas tinklo vietas.

8. 2023 m. balandžio 3 d. teisme taip pat gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai (DOK-12916). Atsakovė nurodo:

8.1. Nepaisant to, jei harmonikos SK-2 skirstykloje ir susidarė bei sukėlė gaisrą, tai ši rizika yra priskirtina RETAL, nes, kaip nurodė atsakovės pasitelktas specialistas, harmonikos susidaro dėl vartotojo įrangos elektros tinkle. Atsakovė vartotojui (RETAL) įrangos neparinkinėjo, įranga naudojosi ir ją eksploatavo pats vartotojas.

8.2. 1 000 A saugikliai (ar kitoks apsaugos įrenginys, toks kaip komutacinis įrenginys) nebūtų pakeitęs gaisro plitimo eigos, nes trumpojo jungimo srovė „TOPMET“ skydo maitinimo kabelyje buvo per maža, ir 1 000 A saugikliai nebūtų atjungę elektros energijos tiekimo. Tuo tarpu, jei trumpasis jungimas būtų įvykęs „TOPMET“ įrenginio prijungimo kabelyje arba ant skirstomųjų šynų, SK-2 skirstyklos įvadinis automatinis jungiklis būtų trumpąjį jungimą atjungęs be uždelsimo, t. y. nepriklausomai nuo to, buvo ar ne įrengtas 1 000 A saugiklių blokas.

8.3. Gaisro negalėjo sukelti ir tai, kaip SK-2 skirstykloje veikė „TOPMET“ apsaugų selektyvumas. Kaip minėta, įvykus trumpajam jungimui kabelyje arba „TOPMET ” įrenginio įvadinėje spintoje, suveiktų SK-2 skirstyklos įvadinis automatinis jungiklis ir „TOPMET“ įrenginiui atjungtų elektros tiekimą. Tačiau elektros tiekimas būtų atjungtas ne tik „TOPMET“ įrenginiui, tačiau ir visiems kitiems SK-2 skirstyklos II sekcijoje esantiems įrenginiams. Toks selektyvumas, t. y. visų įrenginių atjungimas, o ne tik „TOPMET“ įrenginio, gaisro negalėjo sukelti, ir negalėjo padėti jam išplisti.

8.4. Ieškovės specialisto išvados apie tai, kad tariamai kabelinis kanalas buvo įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip pat yra spekuliatyvios ir nepagrįstos, nes iš kabelio kanalo nuotraukos nėra įmanoma nustatyti, ar jame buvo įrengta aušinimo sistemos skysčio žarna.

8.5. Jeigu kabelio apsaugai būtų buvę panaudoti 1 000 A saugikliai, tai SK-2 skirstyklos įvadinis automatinis jungiklis vis tiek suveiktų greičiau nei saugikliai, ir saugikliai elektros energijos maitinimo neatjungtų greičiau, nei tai būtų padaręs SK-2 skirstyklos įvadinis automatinis jungiklis. Tuo tarpu 10 – 30 mA jautrumo nuotėkio rele negalėjo būti panaudota, nes „TOPMET“ įrenginio valdymo grandinės yra maitinamos per žeminančiuosius transformatorius, todėl pažeidus valdymo grandinių izoliaciją, skirtuminė srovės apsauga (10 – 30 mA jautrumo nuotėkio rele) nesuveiktų.

8.6. Atsakovės specialisto vertinimu, labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo gedimai technologiniuose įrenginiuose („TOPMET“ įrenginyje), o komutacinių ir rezonansinių viršįtampių galimybė atmestina kaip per mažai tikėtina.

8.7. RETAL neatliko visų reikalingų „TOPMET“ įrenginio priežiūros veiksmų, o konkrečiai – netikrino aušinimo sistemoje esančio vandens slėgio kiekvieną dieną. Tokiu būdu RETAL sudarė sąlygas nepastebėti, jei virš „TOPMET“ spintos buvęs šilumokaitis būtų tapęs nesandarus.

9. Bylos nagrinėjimo metu 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P., UAB „RETAL Baltic Films“ inžinierius-energetikas; 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje apklausti liudytojai A. D., M. K., atsakovės UAB „Voltas“ darbuotojai, dr. Ž. Č., ieškovės pasitelktas specialių žinių turintis asmuo, bei A. A., atsakovės pasitelktas specialių žinių turintis asmuo; 2023 m. sausio 11 d. apklaustas liudytojas A. K., TOPMET įrenginio gamintojo atstovas; 2023 m. vasario 14 d. apklaustas liudytojas S. B., UAB „RETAL Baltic Films“ technikos skyriaus vadovas.

10. 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi teismas byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti doc. dr. T. D., suformuluojant tokius klausimus:

10.1. Ar pagal nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus įmanomą nustatyti tikslią 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilusio gaisro priežastį? Kokia(-ios) yra labiausiai tikėtina(-os) šio gaisro priežastis(-ys)?

10.1.1. Ar tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti virš įrenginio „TOPMET“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas?

10.1.2. Ar tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti reiškiniai, nuo kurių apsaugoti yra skirti viršįtampių ribotuvai? Ar viršįtampių ribotuvų nebuvimas pats savaime sukėlė gaisrą? Ar pagal surinktus įrodymus įmanoma nustatyti, ar 0,4 kV įtampos elektros įtampos tinkle, į kurį pajungtas įrenginys „TOPMET“, yra (buvo) apsaugos nuo vidinių viršįtampių?

10.1.3. Ar tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilęs gaisras kilo dėl elektros tinkle esančių harmonikų?

10.1.4. Ar tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. RETAL gamybinėse patalpose kilęs gaisras kilo dėl reiškinių, nuo kurių apsaugoti yra skirtos šios apsaugos: (i) srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos; (ii) apsaugos nuo atviro elektros lanko; (iii) priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungikliai. Ar šių apsaugų nebuvimas SK-2 skirstykloje pats savaime sukėlė gaisrą?

10.2. Ar techninės priežiūros veiksmai, atliekami RETAL gamybinėse patalpose iki gaisro, galėjo užkirsti kelią gaisro kilimui? Jei taip, kokie techninės priežiūros veiksmai galėjo užkirsti kelią gaisro kilimui? Kokiu periodiškumu šie veiksmai turėjo būti atliekami, siekiant išvengti gaisro? Ar tokie techninės priežiūros veiksmai yra privalomi, ar rekomenduotini?

10.3. Ar pagal UAB „Voltas“ parengtą 2007 m. SK-2 skirstyklos schemą, skirstykloje buvo įrengtas(-i) komutacinis(-iai) įrenginys(-iai)? Jei taip, ar suveikęs(-ę) komutacinis(-iai) įrenginys(-iai) būtų atjungęs(-ę) elektros energiją „TOPMET“ įrenginiui? Jei taip, per kiek laiko?

10.4. Į kokius ir kur atsirandančius gedimus yra skirta reaguoti „TOPMET“ įrenginio surinkimo brėžinių 24 psl. nurodyta apsauga – 1 000 A saugiklių blokas (ar atitinkamas grandinės pertraukiklis, angl. circuit breaker)?

10.5. Darant prielaidą, kad „TOPMET“ įrenginys buvo prijungtas prie elektros tinklo tiesiogiai (t. y. ne per 1 000 A saugiklių bloką (ar atitinkamą grandinės pertraukiklį, angl. circuit breaker), pavaizduotą „TOPMET“ įrenginio surinkimo brėžinių 24 psl.): (i) ar toks pajungimas pats savaime galėjo sukelti gaisrą ? (ii) ar tokia apsauga būtų atjungusi elektros energiją „TOPMET“ įrenginiui, jei gedimas įvyktų „TOPMET“ įrenginyje? Jei taip, per kiek laiko? Ar įmanoma nustatyti per kiek laiko elektros energijos „TOPMET“ įrenginiui tiekimo nutraukimas būtų užgesinęs gaisrą ar sustabdęs jo plitimą? (iii) kokia dalis „TOPMET“ įrenginio būtų buvusi išsaugota?

10.6. Ar šiuo metu aktualioje SK-2 skirstyklos schemoje nurodyta, kad šioje skirstykloje yra įrengtos (i) srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos; (ii) apsaugos nuo atviro elektros lanko; (iii) priešgaisriniai elektros energijos tiekimo išjungikliai.

11. Teisme 2023 m. gruodžio 27 d. gautas ekspertizės aktas, kuriame pateikti atsakymai į anksčiau nurodytus klausimus:

11.1. Pagal byloje surinktus duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl ko kilo gaisras RETAL gamybinėse patalpose 2018 m. rugsėjo 6 d. Kelios tikėtinos gaisro priežastys:

a) Virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas sukėlė trumpuosius gedimus +E1(B) elektros spintoje;

b) Dėl viršįtampių ir įtampos harmonikų susidarymo sukeltų izoliacijos vientisumo pažeidimų, atsiradusių +E1(B) elektros spintoje;

c) Dėl susidariusių nelyginių srovės harmonikų, kurios sukelia elektronikos įrangos ir izoliacijos perkaitimus, kurie įvyko +E1(B) elektros spintoje;

14.1.1 Tikėtina, kad RETAL gamybos patalpose galėjo sukelti gaisrą virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas. Vandeniu aušinamo šilumokaičio įrengimas virš elektros spintos +E1(B) yra nenumatytas ir negalimas gamintojo, nes per sumontuotą aušinimo šilumokaitį galėjo tiesiogiai patekti aušinimo skystis arba kondensatas į elektros spintos +E1(B) vidų.

14.1.2 Tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti susidaręs viršįtampis ir sukėlė gaisrą +E1(B) elektros spintoje, kurioje galėjo pažeisti technologinio proceso DC 24 V saugos ir AC 230 V valdymo grandinių elektronikos elementus. Viršįtampių ribotuvų neįrengimas elektros tinkle padidina riziką elektronikos įrenginių pažeidimams, dėl ko susidarius viršįtampiui gali kilti gaisras. Pagal surinktus įrodymus byloje iki 2018 m. rugsėjo 6 d. įmonės 0,4kV tinkle nebuvo įdiegti viršįtampių ribotuvai.

14.1.3 Tikėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d RETAL gamybinėse patalpose kilusį gaisrą galėjo sukelti vidiniame įmonės elektros tinkle esančios harmonikos. Keitiklių darbas be harmonikos filtrų arba su siauro diapazono pasyviais filtrais sukuria nelygines srovės harmonikas, kurios paveikia elektronikos įrangos izoliacijas ir viduje esančios įrangos perkaitimus, dėl šių atsiradusių veiksnių „TOPMET“ įrenginio valdymo ir duomenų signalų spintoje galėjo kilti gaisras.

14.1.4 (i) Srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos; (ii) apsaugos nuo atviro elektros lanko; (iii) priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungikliai nebuvimas SK-2 skirstykloje savaime nesukėlė gaisro. Teisingai įdiegus šias apsaugos priemones SK-2 skirstykloje ir „TOPMET 2050“ elektros spintose, tai sumažintų riziką kilti gaisrui RETAL gamybinėse patalpose.

14.2 Techninės priežiūros periodiniai veiksmai elektros tinkle ir elektros įrangos sumažina gaisro tikimybę, bet nėra garantijos, kad atlikus techninę priežiūrą išvengiama gaisro.

14.3 SK-2 skirstykloje II sekcijoje nebuvo įrengtas komutacinis įrenginys prie elektros kabelinės linijos, jungiančios „TOPMET“ įrenginį.

14.4 „TOPMET“ 1000A saugiklių blokas laikytinas antrosios pakopos apsauga, kuri atjungtų elektros liniją ir kartu „TOPMET“ įrenginį.

14.5 „TOPMET“ įrenginio pajungimas tiesiogiai, t. y. ne per 1000 A saugiklių bloką ar atitinkamą grandinės pertraukiklį, pats savaime negalėjo sukelti gaisro. Gaisro židinys prasidėjo +E1(B) elektros spintoje. Elektros energijos nutraukimas saugikliais arba automatiniu jungikliu nebūtų užgesinęs gaisro „TOPMET“ įrenginyje, nes šie apsaugos įrenginiai nėra skirti gesinti gaisrui. Iš turimų duomenų gaisras plito ir atjungus elektros energijos tiekimą, nes buvo pakankamai degių medžiagų elektros spintose.

Pagal teismo pateiktus dokumentus matoma, kad ekspertai nustatė po gaisro, kad „TOPMET“ įrenginio įvadinis automatinis jungiklis prieš gaisrą ir gaisro metu nebuvo atsijungęs (nesuveikė). Tai įrodo, kad gaisro pradžia prasidėjo įrenginio antrinėse grandinėse, bet apsaugos nesuveikė „TOPMET +E1(A)“ ir +E1(B) spintose. Galima nustatyti, kad gaisras prasidėjo spintoje +E1(B), nes jei būtų kibirkščiavimas ir sprogimas spintoje +E1(A), tai trumpo jungimo atveju SK-2 II šynų sekcijos įvadinis automatinis jungiklis būtų suveikęs per 0,2s.

14.6 (i) Srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą relių – srovės skirtuminės apsaugos; (ii) apsaugos nuo atviro elektros lanko; (iii) priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungikliai nebuvo įrengti RETAL gamybinėse patalpose.

2. 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdžiuose buvo apklaustas teismo paskirtas ekspertas dr. T. D.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo patenkintas atsakovės prašymas priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. CPK 261 straipsnio 3 dalis nustato, kad sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą.

Teismas konstatuoja:

Ieškinio dalis dėl pagrindo atmestina.

4. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

17.1 Iki TOPMET įrenginio įrengimo trečiojo asmens RETAL patalpose, 2005 m. atsakovė įrengė trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose SK-2 skirstyklą, rangos sutartis nepateikta į bylą, nežinoma, ar yra išlikusi; netiesiogiai šį faktą patvirtinta atsakovės pateikti įrodymai – 2005 m. SK-2 skirstyklos schema (el. b. t. 1, b. l. 139), 2005 m. elektros montavimo darbų priėmimo-perdavimo aktas (el. b. t. 1, b. l. 140), ir 2005 m. išduota Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma (el. b. t. 1, b. l. 141).

17.2 2006 m. gruodžio 28 d. trečiasis asmuo RETAL ir atsakovė sudarė rangos sutartį Nr. 06-25 K42-43/06 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė atliko trečiojo asmens RETAL technologinio įrenginio „TOPMET 2050“ (ir jo elektros spintos) (Įrenginys) elektros montavimo – pajungimo darbus (el. b. t. 1, b. l. 13-16). Ieškovė pateikė į bylą atsakovės parengtą atnaujintą SK-2 skirstyklos schemą, kurioje 32 numeriu buvo pažymėta „TOPMET“ įrenginio spinta (ieškinio priedas Nr. 8-2, neskaitmenizuotas dokumentas), schemos data 2007 m. sausio 18 d.

17.3 2007 m. sausio 10 d. RETAL ir atsakovė sudarė aptarnavimo sutartį Nr. A-07-03 (toliau – Paslaugų sutartis) (el. b. t. 1, b. l. 17-18), pagal kurią susitarta, kad atsakovė vykdys trečiojo asmens RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, nustatytoje užsakovo atsakomybės ribos pusėje, sutinkamai su „Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis“, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis“ ir kitais valstybiniais norminiais dokumentais (1 punktas).

17.4 Trečiasis asmuo RETAL į bylą pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad 2013 m. UAB „Elvaradas“ RETAL SK-2 skirstykloje įrengė papildomus elektros įrenginius ir parengė atnaujintą SK-2 schemą (el. b. t. 4, b. l. 97; el. b. t. 7, b. l. 28). Trečiasis asmuo RETAL 2023 m. balandžio 18 d. procesiniame dokumente (DOK-15070) (el. b. t. 7, b. l. 24-25) nurodė, kad gaisro metu ši 2013 m. UAB „Elvaradas“ parengta SK-2 skirstyklos schema buvo neaktuali, o gaisro metu aktuali skirstyklos schema neišlikusi.

17.5 2018 m. gegužės 4 d. ieškovė išdavė trečiajam asmeniui RETAL įmonių turto draudimo liudijimą (polisą) Nr. 9812/9006135 (el. b. t. 1, b. l. 19). Draudimo liudijime nurodyti draudimo objektai: nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai, atsargos, investicijos, patikėtas turtas, verslo nutrūkimas.

17.6 2018 m. rugsėjo 6 d. trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose kilo gaisras, dėl kurio trečiasis asmuo RETAL patyrė žalą, kurios kompensavimui ieškovė laikotarpiu 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. balandžio 12 d. išmokėjo 1 670 000 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. t. 1, b. l. 20-22).

17.7 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2019 m. liepos 19 d. rašte Nr. 9.4-3-1241 (el. b. t. 1, b. l. 34) nurodyta, jog atlikus tyrimą nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – techninė-avarinis darbo rėžimas valdymo ir jėgos spintos el. instaliacijoje. Tyčinio padegimo požymių bei priemonių nenustatyta. Gaisro metu sudegė plėvelės metalizavimo įrenginio „TOPMET 2050“ valdymo ir jėgos spintos el. instaliacija, įvadinis jėgos kabėlis.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo, pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

6. Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo po to, kai buvo išmokėta draudimo išmoka, grindžia atsakovės veiksmais, netinkamai vykdžius Paslaugų sutarties nuostatas, dėl kurių, ieškovės teigimu, atsakovė yra atsakinga už trečiojo asmens RETAL patalpose kilusį gaisrą. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovė netinkamai įrengė/pajungė Įrenginį pagal Rangos sutartį (ieškovės atstovas tai patvirtino 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu), todėl šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro tai, ar atsakovė gali būti laikoma atsakinga už gaisrą RETAL gamybinėse patalpose atsakovei netinkamai vykdant Paslaugų sutarties nuostatas. Kitaip tariant, teismas nagrinėjamu atveju tiria ir pasisako dėl Paslaugų sutarties turinio ir sulygtų teikti paslaugų apimties, dėl šios sutarties vykdymo aplinkybių ir dėl to, ar atsakovės veiksmai (neveikimas), vykdant Paslaugų sutartį yra susiję priežastiniu ryšiu su žala, kuri atsirado dėl kilusio gaisro, ir todėl gali būti laikoma teisiškai atsakinga už šią žalą.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

7. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024).

8. Teismas pažymi, kad procesinė ieškovių pareiga nurodyti ieškinio faktinį pagrindą neatsiejama nuo pareigos tą pagrindą įrodyti; pareiga įrodyti atsikirtimų pagrindą tenka su ieškinio reikalavimais nesutinkančiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismas privalo abiejų šalių pateiktus įrodymus įvertinti laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei bendrųjų civilinio proceso principų ir galutiniame procesiniame sprendime argumentuotai konstatuoti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės ir kokių įrodymų pagrindu byloje nustatytos (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai).

9. CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-1075/2024).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, privalo pirmiausia įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kuriuos kildina iš netinkamo Paslaugų sutarties vykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas toliau pasisako dėl nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių vertinimo.

Dėl tarp atsakovės ir trečiojo asmens RETAL sudarytos Paslaugų sutarties turinio

11. Ginčo dalyviai skirtingai aiškina Paslaugų sutarties turinį, t. y. dėl kokių paslaugų teikimo (darbų atlikimo) buvo susitarta. 2007 m. sausio 10 d. trečiasis asmuo RETAL ir atsakovė sudarė aptarnavimo sutartį Nr. A-07-03 (toliau – Paslaugų sutartis) (el. b. t. 1, b. l. 17-18), pagal kurią susitarta, kad atsakovė vykdys trečiojo asmens RETAL 10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, nustatytoje užsakovo atsakomybės ribos pusėje, sutinkamai su „Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklėmis“, „Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklėmis“ ir kitais valstybiniais norminiais dokumentais (1 punktas).

12. Ieškovė teigia, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė įsipareigojo ir prisiėmė visą atsakomybę už trečiojo asmens RETAL vidinio elektros tinklo priežiūrą, atsakovė privalėjo tinkamai prižiūrėti Įrenginį, užtikrinti, kad Įrenginys būtų techniškai tvarkingas ir saugus, jo eksploatacinės sąlygos atitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau atsakovė nepaisė Įrenginio gamintojo instrukcijos ir pajungė Įrenginį be komutacinio įrenginio, 10 – 0,4 kV vidiniuose trečiojo asmens RETAL tinkluose nebuvo sumontuotų viršįtampių ribotuvų, atsakovė netikrino Įrenginio pakankamai dažnai ir neatliko termovizualinės apžiūros.

13. Atsakovė, be kita ko, teigia, kad Paslaugų sutartis buvo sudaryta vėliau nei pagal Rangos sutartį buvo pajungtas Įrenginys, todėl atsakovė negalėjo Paslaugų sutartimi įsipareigoti prižiūrėti Įrenginį, atsakovė jokių elektros tinklo rangos darbų nuo 2007 m. neatliko, juos atliko kiti subjektai, kurie galėjo netinkamai pajungti Įrenginį, o 2007 m. pajungiant Įrenginį atsakovei nebuvo nurodyta kaip šis Įrenginys turi būti pajungtas (per komutacinį įrenginį).

14. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

15. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

16. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo RETAL vykdo gamybinę veiklą, kurioje naudoja techniškai sudėtingus ir potencialiai pavojingus įrenginius. Įrenginys buvo įsigytas iš gamintojo Vokietijoje ir 2007 m. pradėtas naudoti trečiojo asmens RETAL ūkinėje-gamybinėje veikloje. Tarp trečiojo asmens RETAL ir atsakovės buvo susiklostę tiek elektros tinklo ir įrenginių įrengimo, tiek elektros tinklo techninės priežiūros paslaugų teikimo santykiai. Iš pradžių 2005 m. trečiasis asmuo RETAL samdė atsakovę įrengti SK-2 skirstyklą gamybinėse patalpose (rangos sutartis į bylą nepateikta; nurodyta, kad neišliko), vėliau 2006 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta Rangos sutartis dėl Įrenginio pajungimo, darbai faktiškai atlikti 2007 m. sausio 18 d. (data nustatyta pagal pateiktą schemą), beveik tuo pačiu metu (2007 m. sausio 10 d.) sudaryta ginčo Paslaugų sutartis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo RETAL įvairiems elektros tinklo rangos darbams atlikti sudarydavo savarankiškas rangos sutartis (tiek su atsakove, tiek su kitais subjektais – pvz. UAB „Elvaradas“), o atsakovė nebuvo vienintelis trečiojo asmens RETAL pasitelktas rangovas įvairiems darbams, susijusiems su RETAL vidinio elektros tinklo keitimu ir įrenginių pajungimu, atlikti. Šios aplinkybės leidžia teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad, viena vertus, Paslaugų sutartimi nebuvo susitarta atlikti tam tikrus elektros tinklo rangos darbus pajungiant elektros įrenginius, kita vertus, atsakovė, sudarydama Paslaugų sutartį, negalėjo nežinoti apie jos pačios tuo pačiu metu į trečiojo asmens RETAL vidinį tinklą pajungtą Įrenginį.

18. Nors ieškovė savo reikalavimą grindžia Paslaugų sutarties netinkamu vykdymu, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė netinkamai pajungė Įrenginį į vidinį trečiojo asmens RETAL elektros tinklą (ne per komutacinį įrenginį), kas lėmė gaisrą. Teismui konstatavus, kad atskirų įrenginių pajungimo į vidinį trečiojo asmens RETAL elektros tinklą darbai nėra Paslaugų sutarties dalykas, šie ieškovės argumentai tampa teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl ieškinio pagrindo (ne)pagrįstumo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir laikant šiuos argumentus teisiškai reikšmingais, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė Įrenginį 2007 m. sausio mėn. pajungė tinkamai, nes nei trečiasis asmuo RETAL, nei Įrenginio gamintojas jokių pretenzijų ir nusiskundimų dėl Įrenginio pajungimo nereiškė (liudytojo A. K. parodymai 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje), o Įrenginys sėkmingai buvo naudojamas pagal paskirtį iki 2018 m., t. y. 11 metų. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog 2007 m. sausį įrengiant Įrenginį trečiasis asmuo RETAL perdavė atsakovei Įrenginio instrukciją ar kitaip nurodė, jog Įrenginys turi būti pajungtas į vidinį elektros tinklą per komutacinį įrenginį (CPK 178 straipsnis).

19. Šios teismo išvados savaime nepatvirtina, kad Paslaugų sutartimi atsakovė (ne)įsipareigojo nuolat vykdyti Įrenginio techninės priežiūros tokia apimtimi, kaip nurodė ieškovė. Paslaugų sutartimi atsakovė įsipareigojo vykdyti trečiojo asmens RETAL elektros įrenginių (10 kV SP-32 skirstyklos įrenginių, 10 kV kabelinių linijų, galios transformatorių T1-T11, įmonės 0,4 kV įrenginių ir 0,4 kV kabelinių linijų) eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą. Tarp ginčo šalių yra kilęs ginčas, ar Įrenginys (kartu su jo technologine spinta) yra priskirtinas „įmonės 0,4 kV įrenginiams“ pagal Paslaugų sutartį, ir/ar pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi prižiūrėti ir technologinius įrenginius, prijungtus prie vidinio trečiojo asmens RETAL elektros tinklo. Paslaugų sutartis buvo vykdoma ilgą laiko tarpą (daugiau kaip 10 metų), jos vykdymo metu susiklosčiusi sutarties šalių praktika taip pat teisiškai reikšminga nustatant pagal sutartį sulygtų teikti paslaugų apimtį.

20. Atsakovė į bylą pateikė Elektros įrenginių priežiūros grafiką 2010 – 2020 m. (el. b. t. 1, b. l. 116), pasirašytą atsakovės vadovo, atsakovės derinimo darbų vadovo ir trečiojo asmens RETAL techninės priežiūros inžinieriaus D. J. Šiame grafike nurodyta kurių metų kuriais mėnesiais atliekama apžiūra, matavimai ir bandymai tokių įrenginių: 10 kV įrenginių ir instaliacijos, įžeminimo įrenginių, 0,4 kV įrenginių ir instaliacijos, kompensavimo įrenginių, apsaugos aparatų. Kartu su šiuo priežiūros grafiku atsakovė į bylą pateikė 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. SP-32 0,4 kV skirstymo įrenginių ir 0,4 kV instaliacijos apžiūros lapelius (el. b. t. 1, b. l. 117, 120, 125, 128), 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. transformatorinės SP-32 apžiūros lapelius (el. b. t. 1, b. l. 118-119, 121-122, 126-127, 129-130), 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. rugsėjo 24 d. termovizinės kontrolės aktus (el. b. t. 1, b. l. 131-134), kuriuose nurodyta kokių įrenginių termovizinė patikra atlikta (TOPMET Įrenginio ir jo technologinės spintos tarp jų nėra). Atsakovė įrodinėja, kad būtent tokius eksploatavimo ir priežiūros darbus (paslaugas) atliko atsakovė pagal Paslaugų sutartį.

21. Paslaugų sutartis nutraukta 2021 m. sausio 1 d. atsakovės iniciatyva (el. b. t. 1, b. l. 135), po to tarp atsakovės ir trečiojo asmens RETAL 2021 m. sausio 20 d. pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas (el. b. t. 1, b. l. 136), kuriame konstatuota, jog pagal Paslaugų sutartį atsakovė atliko visus priklausančius eksploatacijos ir techninės priežiūros darbus iki 2020 m. gruodžio 31 d., atidavė visą dokumentaciją ir trečiasis asmuo RETAL jokių pretenzijų neturi.

22. Ieškovė į bylą pateikė TOPMET Įrenginio apžiūrų žurnalus (el. b. t. 1, b. l. 39-41), kuriuose fiksuoti periodiškai atlikti šio įrenginio techninės priežiūros darbai. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. P, trečiojo asmens RETAL darbuotojas, paaiškino, kad TOPMET Įrenginio apžiūros žurnaluose nurodyti inicialai „AP“ reiškia A. P., o „DJ“ – D. J., trečiojo asmens RETAL darbuotojas, kuris kartu su liudytoju periodiškai tikrindavo Įrenginį ir žurnaluose pažymėdavo, kas patikrinta. Šiuose žurnaluose nurodyta kokie darbai atlikti kokiu periodiškumu: 2016 m. ir 2017 m. aktuose pozicijose nuo 1 iki 58 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens RETAL darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 60 nurodyta „Elektros spintos (varžtų matavimai, atlieka išorinė kompanija)“; 2018 m. akte pozicijose nuo 1 iki 42 nurodytus darbus atliko trečiojo asmens RETAL darbuotojai (inicialai „AP“ ir „DJ“), pozicijoje 61 nurodyta „Elektros spintos (varžtų matavimai, atlieka išorinė kompanija)“ – „Atlikta“.

23. Kiti bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai – M. K. (atsakovo darbuotojas), S. B. (trečiojo asmens RETAL darbuotojas), ginčo dalyvių atstovai – atsakovės vadovas D. L., trečiojo asmens RETAL vadovė V. G., rašytiniai įrodymai (el. b. t. 3, b. l. 45-47), kuriuose fiksuoti TOPMET įrenginio gedimų šalinimo darbai, patvirtina atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovė Įrenginio TOPMET profilaktinių darbų (einamųjų remonto darbų, atsarginių dalių keitimo, alyvų keitimo, profilaktinių matavimų ir patikrinimų) neatlikdavo, nes šiuos darbus atlikdavo trečiojo asmens RETAL darbuotojai.

24. Visapusiškai ir sistemiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas prieina prie pagrįstos išvados, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi ir faktiškai teikė trečiajam asmeniui RETAL 10 kV įrenginių ir instaliacijos, įžeminimo įrenginių, 0,4 kV įrenginių ir instaliacijos, kompensavimo įrenginių, apsaugos aparatų eksploatacinį aptarnavimą ir priežiūrą, periodiškai atliekant šių įrenginių apžiūras, matavimus ir bandymus pagal šalių suderintą Elektros įrenginių priežiūros grafiką 2010 – 2020 m. (el. b. t. 1, b. l. 116). Paslaugų sutarties vykdymo metu iki gaisro trečiasis asmuo RETAL pretenzijų atsakovei dėl suteiktų paslaugų savalaikiškumo, kokybės ir apimties (kad atliekami ne visi darbai) nereiškė, nutraukiant Paslaugų sutartį patvirtino, kad sutartis buvo įvykdyta tinkamai.

25. Atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė selektyviai atliko įrenginių priežiūrą ir neinformavo trečiojo asmens RETAL apie pagal Paslaugų sutartį teikiamų apimtį. Elektros įrenginių priežiūros grafikas 2010 – 2020 m. (el. b. t. 1, b. l. 116), pasirašytas ne tik atsakovės darbuotojų, bet ir trečiojo asmens RETAL atsakingo asmens, vadinasi, trečiajam asmeniui RETAL negalėjo būti nežinoma apie pagal Paslaugų sutartį teikiamų paslaugų apimtį. Byloje liudiję trečiojo asmens RETAL darbuotojai A. P. ir S. B. patvirtino, kad TOPMET Įrenginio profilaktinių ir priežiūros darbų atsakovės darbuotojai neatlikdavo.

26. Ieškovė teigia, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti už RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį (sutarties 4.1 punktas), todėl pagal Paslaugų sutartį teikiamų paslaugų apimtis apėmė ir Įrenginio technologinės spintos priežiūrą bei atsakovė privalėjo SK-2 skirstykloje įrengti papildomas apsaugos priemones – viršįtampių ribotuvus, priešgaisrinės paskirties srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą reles – srovės skirtuminę apsaugą ir priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungiklius ir apsaugą nuo atviro elektros lanko.

27. Vertinant aplinkybę, ar ginčo įrenginio technologinė spinta („maitinimo“ spinta pagal Įrenginio instrukciją), yra priskirtina prie TOPMET įrenginio, ar tai yra trečiojo asmens RETAL vidinio elektros tinklo dalis, teismas be pirmiau nurodytų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų, atkreipia dėmesį į 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje liudijusio TOPMET Įrenginio gamintojo Vokietijoje darbuotojo A. K. (K.) parodymus: šis liudytojas nurodė, kad elektros technologinė spinta (įrenginio instrukcijoje „maitinimo spinta“) yra TOPMET įrenginio dalis, Įrenginys buvo įrengtas ir pajungtas į elektros tinklą pagal gamintojo nustatytas taisykles. Tai nesudaro teismui pagrindo nepritarti atsakovės pozicijai, kad TOPMET Įrenginio elektros technologinė spinta („maitinimo“ spinta pagal Įrenginio instrukciją) yra TOPMET Įrenginio dalis, kurios techninės priežiūros atsakovė nevykdė.

28. Ieškovė teigia, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti už RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį (sutarties 4.1 punktas), o ši sąvoka turi būti suprantama pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (Žin., 2010, Nr. 39-1878) nuostatas, kurių 10 punkte nustatyta, kad asmuo, atsakingas už elektros ūkį, – įmonės vadovo ar jos filialo vadovo, elektros įrenginių savininko, darbdavio ar jo įgalioto asmens paskirtas atitinkamos kvalifikacijos darbuotojas, atsakingas už įmonės, jos filialo, padalinio ar savininko (vartotojo) elektros įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą. Teismas pažymi, kad Paslaugų sutartis sudaryta 2007 m. sausio 10 d., kai ieškovės nurodomas teisės aktas dar nebuvo įsigaliojęs. Be to, šiuo sprendimu konstatuota kokios apimties paslaugas sulygo teikti atsakovė pagal Paslaugų sutartį. Paslaugų sutarties nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į visos sutarties kontekstą, sutarties 1 punkte apibrėžiant sutarties dalyką yra įvardinta už kokių įrenginių priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Kitaip tariant, sutarties šalys nesusitarė, kad atsakovė teiks viso trečiojo asmens RETAL elektros ūkio priežiūros paslaugas, todėl nepagrįsta būtų sutarties 4.1 punktą aiškinti plačiau nei Paslaugų sutarties dalykas. Pažymėtina ir tai, kad tokį Paslaugų sutarties nuostatų aiškinimą netiesiogiai patvirtina ir trečiojo asmens RETAL veiksmai, kai atskiriems darbams, susijusiems su vidinio elektros tinklo pakeitimu, buvo samdomi kiti subjektai nei atsakovė. Jei Paslaugų sutartimi sutarties šalys iš tikrųjų būtų sulygusios dėl viso trečiojo asmens RETAL vidinio elektros tinklo priežiūros, logiškai nepaaiškinama ir ekonomiškai nepagrįsta, kodėl trečiasis asmuo pasitelkė kitus subjektus tokiems darbams atlikti. Dėl to teismas atmeta ieškovė argumentus, kad pagal Paslaugų sutarties 4.1 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi paskirti už visą RETAL elektros ūkį atsakingą asmenį.

29. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovė privalėjo SK-2 skirstykloje, už kurios priežiūrą pagal Paslaugų sutartį buvo atsakinga atsakovė, įrengti papildomas apsaugos priemones – viršįtampių ribotuvus, priešgaisrinės paskirties srovės nuotėkio į nulinio potencialo kontūrą reles – srovės skirtuminę apsaugą ir priešgaisrinių elektros energijos tiekimo išjungiklius ir apsaugą nuo atviro elektros lanko. Nagrinėjamoje byloje šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti elektros įrenginių įrengimo ar elektros tinklo rangos darbus. Ieškovė minėtą atsakovės pareigą įrengti papildomas apsaugos priemones kildina iš teisės aktų reikalavimų – Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (Žin., 2012, Nr. 128-6443) 59-60, 1048, 1179, 1217, 1219, 1220, 1222, 1239 punktų, Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 18-816) 5, 17, 193, 218, 273, 282 punktų, Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-52 (Žin., 2013, Nr. 27-1299) 221.2, 251, 300 punktų, Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-134 (Žin., 2013, Nr. 27-1299) 193, 386, 386.4, 387 punktų.

30. Pritartina atsakovės argumentui, kad ieškovė remiasi teisės aktais, kurie negaliojo nei Rangos sutarties sudarymo metu, nei Paslaugų sutarties sudarymo metu, o šie teisės aktai nustato reikalavimus naujai projektuojamiems objektams. Šiuo sprendimu konstatuota, kad pagal Paslaugų sutartį atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti elektros tinklo rangos darbų, o trečiasis asmuo RETAL įvairiems elektros tinklo rangos darbams samdė kitus subjektus (pvz. UAB „Elvaradas“ (el. b. t. 4, b. l. 97; el. b. t. 7, b. l. 28)). Byloje surinkti įrodymai leidžia teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad nuo 2007 m. trečiojo asmens RETAL vidinis elektros tinklas buvo keičiamas nepasitelkiant atsakovės, o nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo RETAL nenurodė, kokie konkrečiai elektros tinklo rangos darbai ir kada buvo atlikti. Dėl neišlikusių duomenų ir/ar teismui nepateiktų duomenų, neįmanoma nustatyti, kokia konkrečiai TOPMET Įrenginio pajungimo į SK-2 skirstyklą schema buvo aktuali gaisro metu. Minėta, kad šiuo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti, kad atsakovė netinkamai atliko SK-2 skirstyklos techninės priežiūros darbus ir kad atsakovė turėjo sutartinę pareigą įrengti papildomas elektros tinklo apsaugos priemones (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas), ir, teismo vertinimu, ieškovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo RETAL, būdamas verslininku, vykdydamas gamybinę veiklą, turėdamas kvalifikuotus darbuotojus, privalėjo pats rūpintis savo vidinio elektros tinklo saugumu, ir samdant skirtingus rangovus atlikti elektros tinklo rangos darbus privalėjo įsitikinti, kad keičiamas elektros tinklas atitinka tų pakeitimų metu galiojančius saugos reikalavimus.

Dėl teismo ekspertizės akto ir specialistų išvadų vertinimo

31. Šalių ginčą sprendžia ir teisingumą vykdo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) tik teismas, kuriam pagal CPK 185 straipsnio nuostatas jokie įrodymai nėra privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ji neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Nagrinėjamoje byloje atlikta teismo ekspertizė, teismo ekspertu paskirtas doc. dr. T. D., dirbantis (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas apklaustas 2024 m. vasario 20 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. teismo posėdžiuose. 2023 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akte nurodyta, kad pagal byloje surinktus duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl ko kilo gaisras RETAL gamybinėse patalpose 2018 m. rugsėjo 6 d. Kelios tikėtinos gaisro priežastys: (i) virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas sukėlė trumpuosius gedimus +E1(B) elektros spintoje; (ii) dėl viršįtampių ir įtampos harmonikų susidarymo sukeltų izoliacijos vientisumo pažeidimų, atsiradusių +E1(B) elektros spintoje; (iii) dėl susidariusių nelyginių srovės harmonikų, kurios sukelia elektronikos įrangos ir izoliacijos perkaitimus, kurie įvyko +E1(B) elektros spintoje;

33. Tiek ieškovė, tiek atsakovė kritiškai vertina teismo ekspertizės akto išvadas.

34. Teismo pareiga kritiškai vertinti ekspertizės išvadą yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trūkumais, antra, išvados turinio trūkumais (išvados prieštaringumu, prieštaravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.); dėl ekspertizės išvadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesą, jo išsamumo lygį ar išvadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos; dėl to teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 49 punktą).

35. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).

36. Pažymėtina, net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad gaisro metu aktualios TOPMET Įrenginio pajungimo į SK-2 skirstyklą schemos neišliko (nepateikta į bylą), todėl teismo ekspertas, atlikdamas tyrimą galėjo vadovautis tik byloje esančiomis schemomis, kurios neaktualios gaisro metu. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo eksperto apibendrinančia išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis neįmanoma tiksliai nustatyti, dėl ko kilo gaisras trečiojo asmens RETAL gamybinėse patalpose 2018 m. rugsėjo 6 d. Teismo ekspertizės akte yra nurodytos trys tikėtinos gaisro priežastys: (i) virš įrenginio „TOPMET 2050+E1(B)“ elektros spintos sumontuoto vandeniu aušinamo šilumokaičio gedimas sukėlė trumpuosius gedimus +E1(B) elektros spintoje; (ii) dėl viršįtampių ir įtampos harmonikų susidarymo sukeltų izoliacijos vientisumo pažeidimų, atsiradusių +E1(B) elektros spintoje; (iii) dėl susidariusių nelyginių srovės harmonikų, kurios sukelia elektronikos įrangos ir izoliacijos perkaitimus, kurie įvyko +E1(B) elektros spintoje. Teismas pažymi, kad, kaip jau ne kartą konstatuota šiuo sprendimu, (i) atsakovė pagal Paslaugų sutartį nebuvo įsipareigojusi techniškai prižiūrėti TOPMET Įrenginio, kurio dalimis pagal gamintojo instrukciją yra ir vandeniu aušinamas šilumokaitis (nepriklausomai nuo to, ar jis buvo sumontuotas virš technologinės spintos), ir „maitinimo“ spinta (šalių vadinama technologine elektros spinta), (ii) atsakovė neturėjo teisinės pareigos įrengti papildomas apsaugos priemones vidiniame trečiojo asmens RETAL elektros tinkle, todėl šiuo atveju atsakovei negali kilti civilinė atsakomybė už gaisro, kurio tikėtinos priežastys nurodytos teismo ekspertizės akte, metu kilusią žalą. Kad 2007 m. atsakovės parengta SK-2 skirstyklos schema skiriasi nuo UAB „Elvaradas“ 2013 m. parengtos schemos matyti sulyginus šias schemas. Trečiasis asmuo RETAL nurodė, kad byloje esanti 2013 m. schema neaktuali gaisro metu, vadinasi, buvo atlikti pakeitimai elektros tinkle, kurių nagrinėjamoje byloje neįmanoma nustatyti ir teismo ekspertas neturėjo objektyvios galimybės jų įvertinti. Atsižvelgiant į tai, teismo ekspertizės akto išvados, susijusios su gaisro tikėtinų priežasčių vertinimu, negali būti laikomos patikimomis, o, be to, tampa teisiškai nebereikšmingomis nustačius, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi sutartimi techniškai prižiūrėti Įrenginį.

38. Iki teismo ekspertizės byloje paskyrimo tiek ieškovė, tiek atsakovė į bylą teikė specialių žinių turinčių asmenų išvadas. 2022 m. spalio 17 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti dr. Ž .Č., ieškovės pasitelktas specialių žinių turintis asmuo, bei A. A., atsakovės pasitelktas specialių žinių turintis asmuo. Šių asmenų pateiktos išvados vertintinos kaip paprasti rašytiniai įrodymai. Kadangi šiems specialistams ginčo šalys nepateikė kitokių duomenų nei yra surinkta byloje, specialistai vertino 2007 m. atsakovės parengtą SK-2 skirstyklos schemą, kuri neaktuali gaisro metu, todėl šios išvados negali nei patvirtinti, nei paneigti šalių įrodinėjamų aplinkybių, o specialistų išvados dėl papildomų apsaugos priemonių vidiniame elektros tinkle įrengimo (ne)būtinumo tampa nebeaktualios teismui konstatavus, kad atsakovė neturėjo pareigos įrengti papildomas apsaugos priemones vidiniame elektros tinkle.

39. Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo atveju ieškovei neįrodžius, kad atsakovė turėjo teisinę pareigą įrengti papildomas apsaugos priemones ir jos neįvykdė, teismas priima sprendimą ieškovės nenaudai ir ieškinio dalį dėl pagrindo atmeta, konstatuojant kad atsakovė neprivalo atsakyti pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Dėl procesinių klausimų

40. Vadovaujantis CPK 261 straipsnio 3-4 dalimis, sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas dėl šios ginčo dalies, todėl tik įsiteisėjus šiam sprendimui, toliau bus nagrinėjama bylos dalis dėl ieškinio dydžio, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tuo tarpu jeigu sprendimas dėl ieškinio pagrindo bus apskųstas, teismas bylą sustabdys iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo.

41. Teismas išaiškina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bus sprendžiamas vėlesnėje šio, dar nepasibaigusio proceso stadijoje (etape), įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo, atitinkamai visi dalyvaujantys byloje asmenys turi ir turės teisę tiek teikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, tiek pasisakyti dėl kitų asmenų pateiktų tokio pobūdžio prašymų iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinio dalį dėl pagrindo atmesti ir nustatyti, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Voltas“ neprivalo atsakyti pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Bylos dalį dėl ieškinio dydžio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėti įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio pagrindo.

Sprendimas dėl ieškinio pagrindo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė