- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2175-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10966-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kur mes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „Ferogama“ priteisti 31 335,07 Eur skolą, 1 001,02 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu pareikštas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės pinigines lėšas, pareikšto piniginio reikalavimo ribose (uždraudžiant jais disponuoti), o jei šių lėšų nepakanka, areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ieškovės skolos ribose (32 336,09 Eur). Motyvuodama laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ieškovė nurodė:
1.1. Ieškovė pateikė pakankamai duomenų, jog atsakovė yra pažeidusi sutartinius įsipareigojimus bei yra skolinga ieškovei. Tai sudaro pagrindą ieškovė ieškinį laikyti pagrįstu ir konstatuoti aplinkybę, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
1.2. Kadangi ieškinio suma yra gana didelė, tai taip pat gali lemti būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.
1.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir pakankamai užtikrina ieškovės bei atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad atsakovė ateityje gali atlikti veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Teismo vertinimu, reikalavimo dydis, nesant duomenų apie atsakovės veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodymas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės nesąžiningumą sieja su pakankamai didele atsakovei ieškinio suma (32 336,09 Eur), todėl teigia, kad tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovei priklausančio turto. Atsakovės vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, laikytini neįrodytais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atitinkamai nėra pagrindo taikyti atsakovei turtinių suvaržymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas neįvertino, jog ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir turinčius įrodomosios reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
4.2. Taikant ieškinio sumos prezumpciją, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovei nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
4.3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo motyvuotas tuo, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, o tai įrodo atsakovės nesąžiningumą. Tai, vertinant kartu su didele ieškinio suma, įrodo, jog yra didelė tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinos sąlygos tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – grėsmės sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
5.2. Pagal teismų praktiką, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovei yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismui teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė.
5.3. Ieškovė nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus nuosavybės teise turimą turtą perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningus veiksmus.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atsisakyta taikyta laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
9. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus ir 2023 m. liepos 27 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo.
10. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenustato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
11. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės teikiami dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu šalių ginču dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, o byloje esančių duomenų pakanka priimti pagrįstą procesinį sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog ieškovė neįrodė antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos – kad atsakovė ateityje gali atlikti veiksmus, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu. Apeliantė kelia nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą ir ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas. Pasak apeliantės, ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o galimą grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui suponuoja didelė ieškinio suma, kurios atsakovė nenuginčijo, bei sutartiniuose santykiuose pasireiškęs atsakovės nesąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo
16. Apeliantės įsitikinimu, ieškinio forma ir turinys, faktinės aplinkybės ir bylos medžiaga patvirtina, jog ieškinys yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
17. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020; kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog esami duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti, ar ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Ieškovė yra suformulavusi ieškinio dalyką, yra pakankamai išsamiai išdėsčiusi faktines ginčo aplinkybes, į bylą yra pateikusi įrodymus, kuriais ji grindžia savo ieškinio reikalavimus, todėl jis yra tikėtinai pagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme. Toliau teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
20. Kaip minėta, ieškovė atskirajame skunde iš esmės ginčija antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pasak apeliantės, tokią poziciją pagrindžia didelė ieškinio suma ir atsakovės nesąžiningas elgesys sutartiniuose santykiuose.
21. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
23. Vis dėlto pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-994-370/2022).
24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įvertinęs jų turinį, šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovė prašo taikyti atsakovės atžvilgiu turtinius suvaržymus, be kita ko, nurodydama, kad atsakovė nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir neatsiskaitė su darbus atlikusia ieškove. Kaip minėta, ieškovė tokį atsakovės elgesį laiko nesąžiningu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės dėstomi argumentai yra susiję su ginčo dalyku, o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo aplinkybėmis. Pažymėtina, kad dėl atsakovės sąžiningumo sutartiniuose santykiuose bus pasisakoma ir sprendžiama tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių svarbu tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog šiuo metu atsakovė siekia perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turtą. Tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovė neatsiskaitė su ja už ieškovės atliktus darbus, nesudaro pagrindo vertinti tokių atsakovės veiksmų kaip akivaizdžiai nesąžiningų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Ieškovės įvardintos aplinkybės neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo. Jokių konkrečių duomenų, kad atsakovė turi turtą, kurį ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro dėl to sandorius, apsunkinančius atsakovės turtą naujomis prievolėmis ir pan., ieškovė į bylą nepateikė. Apibendrinus darytina išvada, kad ieškovės dėstoma pozicija laikytina jos subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu įrodymais ir argumentais, kurių pagrindu galėtų būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.
25. Nors ieškovė teigia, kad atsakovei ginčo suma laikytina didele, tačiau, atkreiptinas dėmesys jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017). Be to, argumentas dėl ieškinio didelės sumos galėtų būti vertinamas kaip papildomas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei būtų konstatuotas nesąžiningas atsakovės elgesys. Akivaizdu, kad šalies veiksmai, kuriais siekiama paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti tai šaliai priklausantį turtą, sukelia didesnę grėsmę jai nepalankaus sprendimo įvykdymui tada, kai yra patenkinamas didelės sumos reikalavimas, nei tuo atveju, jeigu reikalavimo suma yra maža, nes nedidelė reikalavimo suma pati savaime eliminuoja sprendimo neįvykdymo grėsmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-793-464/2021).
26. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovės galimą nesąžiningą elgesį, pasireiškiantį turto perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu, siekiant išvengti ir (ar) apsunkinti jai galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikė duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovės sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste (CPK 178, 185 straipsniai), todėl darytina išvada, kad antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, ieškovė neįrodė, todėl pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra.
27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas užbaigiant bylos nagrinėjimą sprendimu ar nutartimi, atsižvelgiant į visos bylos baigtį, bet ne į atskiro procesinio veiksmo byloje rezultatą. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties tarpiniu procesiniu klausimu, kol bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, neturi pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidų remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi. Šis klausimas spręstinas teismui priimant bylos nagrinėjimo baigiamąjį teismo aktą (baigiamąjį teismo procesinį sprendimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022, 48 punktas). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kur mes“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.