Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-520-826/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-13
Bylos Nr.: e2A-520-826/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02089-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Jungent Lietuva“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-520-826/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02089-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.10; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.1.9.5; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4721-769/2018 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“, uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jungent Lietuva“ dėl nuosavybės teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minijos 1“ ir UAB „Rinkos žodis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Circle K Lietuva“ pašalinti pažeidimus, susijusius su žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atsakovei UAB „Circle K Lietuva“ priklausančių statinių, įskaitant, bet neapsiribojant degaline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimu; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės UAB „Minijos 1“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad ieškovė UAB „Minijos I“ nuo 2016 m. vasario 15 d. nuosavybės teise valdo statinius valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis valstybinės žemės sklypas jai išnuomotas iki 2047 m. kovo 7 d. Atsakovei iki 2078 m. kovo 31 d. išnuomotas greta ieškovės sklypo esantis 0,3007 ha valstybinės žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra degalinė „Circle K“ (atsakovė įsigijo iš UAB „Shell Lietuva“ (dabartinis pavadinimas – UAB „Jungent Lietuva“)). Ieškovė UAB „Rinkos žodis“ pagal 2002 m. kovo 28 d. Valstybinės žemės subnuomos sutartį, sudarytą su ankstesniu valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininke UAB „Shell Lietuva“, subnuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypo 0,1203 ha dalį. 2003 m. kovo 28 d. nuomos sutartis su UAB „Shell Lietuva“ buvo nutraukta, o 2003 m. kovo 31 d. sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove.

1.2. Degalinė galbūt pastatyta ir eksploatuojama pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, galiojančių statybos techninių reglamentų, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 1025 patvirtintų Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių nuostatas. Ieškovės UAB „Minijos 1“ I akcininkė UAB „Mūsų laikas“ 2018 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama sudaryti galimybę atlikti patikrinimą, siekiant užfiksuoti pažeidimus. Leidimas duotas nebuvo, tad negali pateikti tikslių duomenų apie pažeidimus. Mano, jog skystojo kuro bei dujų talpyklos įrengtos neišlaikant apsaugos zonų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime „Dėl žemės ir miško specialiųjų naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VIII dalyje (31–34 p.) ir XII dalyje (49–50 p.), skystojo kuro bei dujų talpyklos, požeminiai jų rezervuarai įrengti per arti greta esančių pastatų, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių 25.2 punkte nustatytų automobilių degalų, dujų mažmeninės prekybos sanitarinės apsaugos zonos reikalavimų, pastatyta pažeidus reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 1025 patvirtintose Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklėse, sanitarinių ir apsaugos zonų nustatymas su gretimų sklypų savininkais nebuvo derinamas. Taip pat nebuvo koreguojamos greta esančių sklypų specialios naudojimo sąlygos. Atsakovė svarsto toliau plėtoti veiklą žemės sklype, nes yra inicijavusi atitinkamų projektavimo darbų. Minėti pažeidimai riboja UAB „Minijos 1“ užstatymo teisę jai priklausančiame sklype bei daro neigiamą įtaką jos nekilnojamojo turto vertei. Ieškovės UAB „Rinkos žodis“ teisės pažeidžiamos tuo, kad atsakovei įgyvendinus savo ketinimus toliau plėtoti veiklą žemės sklype, jos teisių į subnuomą objektyviai nebebūtų įmanoma apginti, nes ginčijama atsakovės valdoma žemės sklypo dalis, kurios subnuomos sutartis neteisėtai nutraukta, jau būtų užstatyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

2.1. Ieškovių ieškinys nepagrįstas. Ieškovės per teismo nustatytą terminą ieškinio reikalavimų nepatikslino, todėl neaiškūs kreipimosi į teismą tikslai. Teismui nepateikti jokie dokumentai ar įrodymai, kurie patvirtintų, jog degalinės buvimas riboja ieškovės užstatymo teisę jai priklausančiame sklype bei daro neigiamą įtaką jai priklausančio nekilnojamojo turto vertei. Ieškovės ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl degalinės statybos reikalavimų pažeidimų panaikinimo.

2.2. Yra pagrindas ieškovėms skirti po 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei. Paaiškino, jog byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai – 2018 m. birželio 15 d., 2018 m. liepos 26 d., nes ieškovės ieškinio reikalavimų nesutikslino. Šią pareigą turėjo advokatai, tad už šios pareigos nevykdymą ieškovėms nėra pagrindo skirti baudą. Tačiau ieškovės prašymą dėl teisėjo nušalinimo pareiškė 2018 m. rugsėjo 13 d. prieš pat teismo posėdį, iš to galima daryti išvadą apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

2.3. Atsakovės prašymą priteisti jai iš ieškovių 8 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsisakė priimti, nes jis pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovės prašoma priteisti 3 022,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teiktą teisinę pagalbą, nors nekonkretizuota, bet pagrįsta pagal faktiškai atliktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Ieškovės UAB „Minijos 1“, UAB „Rinkos žodis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į pateiktus rašytinius įrodymus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Savininkas (ieškovas) turi įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, o atsakovas – jog jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pateikė matininko parengtą situacijos schemą ir aiškinamąjį raštą, iš kurių matomas akivaizdus pats pažeidimo faktas. Atsakovė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. Pateikti tikslių rašytinių duomenų, kurie pagrįstų jos teisių pažeidimus, negali, nes atsakovė nesutiko leisti jų matininkui atlikti matavimus. Prašė teismo juos išreikalauti, tačiau prašymas netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kad atsakovei nepateikus duomenų, pažeidimo faktas yra įrodytas. Atsakovės siekis toliau plėtoti veiklą žemės sklype patvirtina jų įrodinėjamą aplinkybę, kad žala daroma gretimų sklypų savininkų / nuomininkų teisėms ir joks papildomas teisių pažeidimo fakto įrodinėjimas nereikalingas.

3.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Neaišku, kokie konkretūs jų veiksmai (ir kokiais pagrindais) buvo laikomi piktnaudžiavimu procesu. Be to, buvo blogai nurodyta apskundimo tvarka, t. y. turėjo būti nurodyta, kad ieškovės turi teisę pateikti prašymus dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

3.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose konkrečiai nenurodyta, už kokias paslaugas, kokioje konkrečioje byloje išrašoma sąskaita atsakovei, tačiau bylinėjimosi išlaidas atsakovei priteisė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Circle K Lietuva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Ieškovių apeliacinio skundo argumentai grįsti prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Jos neįrodė paties pažeidimo fakto. Ieškovių pateikiamoje kvalifikuoto ir atestuoto specialisto – matininko – parengtoje situacijos schemoje nėra konstatuojama, jog yra užfiksuotas pažeidimas, todėl šis dokumentas negali būti laikomas įrodymu pažeidimo faktui pagrįsti. Contra spoliatorem prezumpcija šiuo atveju negali būti taikoma, nes teismas jos nebuvo įpareigojęs pateikti dokumentų, o duomenų, jog ji slėpė, sunaikino ar atsisakė pateikti į bylą įrodymus, nenustatyta. Ieškovių prašymas išreikalauti įrodymus buvo pagrįstai netenkintas, nes jos nenurodė, kodėl tokia dokumentacija turėtų būti pateikta, negalėjo paaiškinti šiais dokumentais įrodinėtų aplinkybių. Į konkrečias institucijas dėl statybos dokumentų išreikalavimo apeliantės pačios nesikreipė. Šioje byloje nėra viešo intereso, tad teismas pats savarankiškai neturėjo pareigos rinkti įrodymų.

4.2. Pagrįstai ieškovėms buvo skirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas atsižvelgė į tai, jog buvo teikiami nepagrįsti reikalavimai, vilkintas teismo procesas, sąmoningai darytas spaudimas.

Motyvuojamoji dalis

4.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių ieškinio reikalavimai netenkinti, tad jos turi sumokėti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir realiai advokato suteiktomis paslaugomis.

5. Daugiau atsiliepimų nepateikta.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo netenkintas ieškovių negatorinis ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Minijos I“ nuo 2016 m. vasario 15 d. nuosavybės teise valdo statinius valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis valstybinės žemės sklypas jai išnuomotas iki 2047 m. kovo 7 d. Atsakovei išnuomotas iki 2078 m. kovo 31 d. greta ieškovės sklypo esantis 0,3007 ha valstybinės žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra degalinė „Circle K“. Ieškovė UAB „Rinkos žodis“ pagal 2002 m. kovo 28 d. Valstybinės žemės subnuomos sutartį, sudarytą su ankstesniu valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininke UAB „Shell Lietuva“ subnuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypo 0,1203 ha dalį. 2003 m. kovo 28 d. nuomos sutartis su UAB „Shell Lietuva“ buvo nutraukta, o 2003 m. kovo 31 d. sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove.

10. Byloje pareikštas negatorinis ieškinys. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.).

11. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl ir statinių savininkai, būdami valstybinės žemės nuomininkai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, kad jų pažeista teisė būtų apginta. Tad šioje byloje ieškovės turėjo pareigą įrodyti tai, jog jos teisėtai valdo žemės sklypus ir kad jų teisės yra pažeistos, o atsakovė, jog jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

12. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Minijos I“ nuo 2016 m. vasario 15 d. nuosavybės teise valdo statinius valstybiniame žemės sklype (išnuomotas iki 2047 m. kovo 7 d.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis žemės sklypas yra greta atsakovės 0,3007 ha valstybinės žemės sklypo (išnuomotas iki 2078 m. kovo 31 d.), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra degalinė „Circle K“. Atsižvelgus į tai, spręstina, jog ieškovė UAB „Minijos I“ įrodė vieną iš negatorinio ieškinio sąlygų – ji yra gretimo žemės sklypo teisėta valdytoja ir turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį atsakovei.

13. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės UAB „Rinkos žodis“ reikalavimo teisės nustatyta, kad ji pagal 2002 m. kovo 28 d. Valstybinės žemės subnuomos sutartį, sudarytą su ankstesniu valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininke UAB „Shell Lietuva“, subnuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypo 0,1203 ha dalį. 2003 m. kovo 28 d. nuomos sutartis su UAB „Shell Lietuva“ buvo nutraukta, o 2003 m. kovo 31 d. sudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove. Ieškovė likviduojama UAB „Rinkos žodis“ 2017 m. gruodžio 18 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti ieškovės teisę į žemės sklypo 0,1203 ha dalies subnuomą, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę įvykdyti 2002 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį natūra – sudaryti subnuomos sutartį su ieškove dėl žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1138-777/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgus į šią aplinkybę spręstina, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė LUAB „Rinkos žodis“ nebeturi reikalavimo teisės reikšti negatorinio ieškinio, nes jokiais teisiniais pagrindais nevaldo žemės sklypo šalia atsakovės.

14. Konstatavus, kad ieškovė UAB „Minijos I“ yra gretimo žemės sklypo nuomininkė, spręstina dėl antros įrodinėtinos negatorinio ieškinio sąlygos, t. y. pažeistų teisių nustatymas.

15. Ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovę UAB „Circle K Lietuva“ pašalinti pažeidimus, susijusius su žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atsakovei UAB „Circle K Lietuva“ priklausančių statinių, įskaitant, bet neapsiribojant degaline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Kiekvienu atveju šie reikalavimai būna detalizuoti, pritaikyti konkrečiai situacijai, kad priimant ir vykdant teismo sprendimą būtų aišku, kokie veiksmai turi būti atliekami ar nuo ko turi būti susilaikoma, kad savininko teisės ir interesai būtų veiksmingai apginti. Nagrinėdamas pareikštą reikalavimą teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė UAB „Minijos I“ ieškinyje tiksliai nesuformulavo, kokius pažeidimus daro atsakovė, kad juos būtų galima pašalinti. Tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo teismui nenagrinėti bylą iš esmės.

16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog degalinė ir joje esančios skystojo kuro, dujų talpyklos, požeminiai rezervuarai įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad nepagrįstai įrodinėjimo pareiga permesta jai, nes tikslių duomenų pateikti negali dėl atsakovės kaltės, t. y. ji atsisakė leisti jos matininkui atlikti tikslius matavimus. Dėl šio fakto turėtų būti taikoma atsakovės kaltės prezumpcija. Be to, jos pateikta specialisto situacijos vertinimo schema patvirtina pažeidimo faktą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

17. Įstatymas numato, jog teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Vien tik aplinkybė, jog šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, neteikia pagrindo daryti išvados, jog padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018, 55, 56 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

19. Ieškovė įrodinėjo, kad buvo pažeisti degalinės statybą ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojantys teisės aktais (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 1025 patvirtintų Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių nuostatos, nesilaikyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo taisyklių 25.2 punkto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, statybos techniniai reglamentai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime „Dėl žemės ir miško specialiųjų naudojimo sąlygų patvirtinimo“ VIII dalyje (31–34 p.) ir XII dalyje (49–50 p.)). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nereiškė reikalavimo dėl statybą leidžiančių dokumentų nuginčijimo, tad argumentai dėl pažeidimų, statant degalinę, nepagrįsti. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais argumentais.

20. Statybą reglamentuojantys aktai nustato tam tikrus reikalavimus statybos procesui, pavyzdžiui, kokiais atstumais turi būti statomi pastatai ar statiniai, kokie yra reikalavimai statinio konstrukcijoms, jų sujungimui, išdėstymui, atsparumui, taip pat procedūrinius statybos klausimus – kokie dokumentai turi būti pateikiami, parengiami ir kaip yra teisiškai įforminamas statybos procesas bei jo rezultatai. Šie statybos teisės aktais reglamentuojami klausimai neapima absoliučiai visų statybos reikalavimų ir negarantuoja, kad vykdant statybą nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 32 p.). Šiuo atveju degalinė pastatyta 1998 m. pagal statybos leidimą, kuris įstatymo nustatyta tvarka neginčytas. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į tai laikytina, jog Degalinė pastatyta teisėtai pagal statybos metu galiojančius teisės aktus.

21. Ieškovė šiuo atveju turėjo teisę įrodinėti, kad net ir pagal statybą leidžiančius dokumentus pastatyta Degalinė pažeidžia jos interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantė neįrodė, kad atsakovė pažeidžia jos teises (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė civilinę bylą inicijavo tam, kad patikrintų ar atsakovei priklausanti degalinė nepažeidžia jos teisių ir tik surinkusi įrodymus apie ieškovės numatomus teisių pažeidimus, apgintų galimai pažeistas teises.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Minijos 1“ I akcininkas UAB „Mūsų laikas“ 2018 m. vasario 2 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas sudaryti galimybę atlikti patikrinimą, siekiant užfiksuoti pažeidimus. Atsakovė leidimo nedavė (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Į bylą tikslūs matavimai, kurie pagrįstų atsakovės daromus pažeidimus, nepateikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog jos matininkui įvertinus Klaipėdos miesto topografinių ir inžinerinių planų duomenų bazės M1:500 ištrauką bei Lietuvos Respublikos teritorijoje M1:10 000 skaitmeninį rastrinį ortografinį žemėlapį darytina prielaida, kad degalinės stoginė yra už žemės sklypo ribos. Taip pat, kad teritorija patenka į Klaipėdos m. vizualinės apsaugos pozonį. Šis dokumentas patvirtina jos teisių pažeidimo faktą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

23. Ieškovės pateiktas dokumentas vertinamas kaip rašytinis įrodymas ir jokios didesnės įrodomosios galios neturi, vertintinas visų įrodymų kontekste (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 200 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams. Šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovė būtų teikusi prašymą kviesti specialistą, kad šis pateiktų paaiškinimą, ar teismas skirtų ekspertizę jos pateiktai prielaidai pagrįsti. Kitų duomenų, kurie pagrįstų ar papildytų pateiktą dokumentą, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šis dokumentas nepagrindžia pažeidimo padarymo fakto.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ji pati tikslių duomenų gauti negalėjo, o teismas jų neišreikalavo, tad turėjo būti taikoma Contra spoliatorem prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra suformavęs contra spoliatorem prezumpciją, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nebuvo atsakovės įpareigojęs pateikti duomenis ir ji jų per teismo nustatytą terminą nepateikė. Vien aplinkybė, jog atsakovė atsisakė leisti ieškovės matininkui atlikti matavimus, nelaikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją. Ieškovei negalint gauti pačiai įrodymų, CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta jos procesinė teisė prašyti teismo juos išreikalauti. Šiuo atveju teismas netenkino ieškovės prašymo, nes ji negalėjo paaiškinti, ką jos prašomi išreikalauti duomenys pagrįs, kokias jos įrodinėtinas aplinkybes patvirtins ar paneigs.

26. Ieškovė UAB „Minijos I“ įrodinėjo, kad atsakovė pažeidinėja jos, kaip gretimo sklypo nuomininkės, teises, nes svarsto galimybes toliau plėtoti veiklą žemės sklype, yra inicijavusi atitinkamų projektavimo darbų, susijusių su jos nuomojamo žemės sklypu, unikalus Nr. 2101-0005-0014, atlikimą. Minėti pažeidimai riboja UAB „Minijos 1“ užstatymo teisę jai priklausančiame sklype bei daro neigiamą įtaką jos nekilnojamojo turto vertei. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė šių savo teiginių. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu šiuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė UAB „Minijos I“ neįrodė paties pažeidimo fakto. Todėl neįrodžius visų negatorinio ieškinio sąlygų UAB „Minijos I“ ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė iš jų atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pats teismas pripažino, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose konkrečiai nenurodyta, už kokias paslaugas kokioje konkrečioje byloje išrašoma sąskaita atsakovei, tačiau jas priteisė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

29. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30. Išlaidų teisinei pagalbai dydis neturi būti besąlygiškai siejamas vien tik su faktiniu atsiskaitymu už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet turi būti siejamas su realiu šių paslaugų gavimu ir mokėjimo už jas dydžio deklaravimu bei pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą teisę į įvardytų išlaidų atlyginimą turinčios šalies teisinės padėties pabloginimą. Teisinių paslaugų realaus suteikimo faktą ir paslaugų kainą patvirtinantys įrodymai turėtų būti pakankami (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-196-381/2015).

31. Atsakovė pateikė 2018 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 41788 1 276,45 Eur už teisines paslaugas (sąskaitos sumos dalis už teisines paslaugas 1 220,36 Eur), 2018 m. birželio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LPB Nr. 42169 2 792,96 Eur už teisines paslaugas (sąskaitos sumos dalis už teisines paslaugas 1 802,04 Eur). Kaip ir nurodė apeliantės, jose nėra detalizuota, už kokias paslaugas ir kokioje civilinėje byloje išrašytos sąskaitos. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas advokatas nagrinėtoje civilinėje byloje realiai tuo metu pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, pateikė atsiliepimą, dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir viename teismo posėdyje (iš viso posėdžiai truko beveik dvi valandas) (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Už faktiškai civilinėje byloje atliktas teisines paslaugas atsakovė patyrė išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) maksimalių dydžių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai priteisė iš ieškovių atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl baudos panaikinimo

32. Pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovėms po 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, kad baudos buvo skirtos nepagrįstai bei neteisingai nurodyta jų apskundimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

33. CPK X skyrius reglamentuoja teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi atskirasis skundas gali būti duodamas dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas; atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta. Atsižvelgus į šias proceso teisės normas matyti, kad nutartis, kuria paskiriama bauda, atskiruoju skundu neskundžiama, šalims sudaryta galimybė pateikti prašymą. Taigi teismo nuobauda – bauda, skiriama teismo nutartimi, o ne galutiniu teismo sprendimu. Tokia išvada darytina ir remiantis CPK 103 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog teismo nuobaudos skiriamos teismo nutartimi. Toks teisinis reglamentavimas, kai bauda skiriama ne galutiniu teismo sprendimu, o nutartimi, garantuoja asmens, kuriam paskirta bauda, teisę prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti; o dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, – paduoti atskirąjį skundą (CPK 107 straipsnis).

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti ieškovių argumentų dėl baudos panaikinimo, nes tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės ir laikydamasis nustatytos tvarkos išnagrinės pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismui neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės ir klausimą išnagrinėjus nesilaikant nustatytų proceso taisyklių, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovėms skirta bauda, naikintina ir klausimas dėl baudos skyrimo / neskyrimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

36. Ieškovių apeliacinis skundas tenkintas tik dėl procesinio klausimo, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

37. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 694,00 Eur. Prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovių.

38. Atsižvelgus į tai, kad ieškovių apeliacinis skundas dėl materialinio reikalavimo netenkintinas, pateiktos išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalaus dydžio, todėl prašymas tenkintinas, iš ieškovių priteistina po 847 Eur atsakovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria skirta ieškovėms uždarajai akcinei bendrovei „Minijos 1“, kodas 304174186 ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Rinkos žodis“, kodas 110617467, po 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“, kodas 211454910, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“, kodas 211454910, iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Minijos 1“, kodas 304174186, ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“, kodas 110617467, po 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Marius DobrovolskisAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas