Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1138-777/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-23
Bylos Nr.: e2A-1138-777/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-15947-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Circle K. Lietuva“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1138-777/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15947-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.1.5.4; 2.6.16.12; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K. Lietuva“ dėl teisės į subnuomą pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės subnuomos sutartį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jungent Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Minijos 1“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: pripažinti ieškovės teisę į žemės sklypo 0,1203 ha dalies subnuomą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypo dalis); įpareigoti atsakovę įvykdyti 2002 m. gruodžio 12 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį natūra – sudaryti subnuomos sutartį su ieškove dėl žemės sklypo; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (jos teises perėmė Nacionalinė žemės tarnyba; toliau – NŽT) patikėjimo teise valdytas 0,3007 ha dydžio valstybinis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), 1998 m. rugsėjo 24 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) UAB „Shell Lietuva“ (dabartinis pavadinimas UAB „Jungent Lietuva“), kuri šio žemės sklypo dalyje pastatė degalinę ir vykdė naftos produktų pardavimo veiklą. Neužstatyta žemės sklypo 0,1203 ha dalis iki 2092 m. kovo 28 d. buvo subnuomota Lietuvos ir Švedijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio Asarumas“ (ankstesnis ieškovės pavadinimas) pagal su tuometine žemės sklypo nuomininke UAB „Shell Lietuva“ 2002 m. kovo 28 d. sudarytą subnuomos sutartį (toliau – subnuomos sutartis), kuri nuo 2002 m. kovo 29 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). 2003 m. kovo 28 d. nuomos sutartis su UAB „Shell Lietuva“ apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-896 buvo nutraukta ir 2003 m. kovo 31 d. buvo sudaryta nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Statoil Lietuva“ (atsakove).

3. Ieškovė nurodė, kad jos likvidatorė tikrindama ieškovės sandorius sužinojo, kad Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) yra panaikinti įrašai apie ieškovės sudarytą subnuomos sutartį. Patikrinus NTR duomenis paaiškėjo, kad yra įformintas subnuomos sutarties pasibaigimas, kurį lėmė ankstesnės žemės sklypo nuomininkės UAB „Jungent Lietuva“ sudarytos nuomos sutarties nutraukimas, įvykęs 2003 m. kovo 28 d., ir 2003 m. kovo 31 d. naujos žemės sklypo nuomos sutarties su atsakove sudarymas. UAB „Shell Lietuva“ ir atsakovė 2002 m. gruodžio 12 d. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį dėl pastatų ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype. Ieškovė nebuvo informuota apie žemės sklypo nuomininko pasikeitimą ar apie subnuomos sutarties pasibaigimą, inter alia, juridinio fakto išregistravimą apie sudarytą subnuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies. Ieškovė buvo įsitikinusi dėl besitęsiančių subnuomos santykių. Atsakovė (pirkėja) pirkimo–pardavimo sutartyje pripažinusi ieškovės teises į žemės sklypo dalį ir sutartimi įsipareigojusi sudaryti subnuomos sutartį su ieškove dėl žemės sklypo dalies, sutarties 2.6 punktą pažeidė, nes nesiėmė visų galimų veiksmų sudaryti subnuomos sutartį su ieškove. Atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl subnuomos sutarties sudarymo, o iš NTR buvo išregistruota subnuomos sutartis dėl žemės sklypo dalies. Nesudarius naujos subnuomos sutarties, kaip buvo numatyta sutartyje, buvo pažeistos bendrovės teisės ir teisėti interesai, nes buvo nepagrįstai suvaržyta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka disponuoti žemės sklypo dalimi bei vykdyti joje statybos darbus, kaip tai buvo numatyta subnuomos sutarties 6.1 punkte.

4. Ieškovė pažymėjo, kad subnuomos sutartis dėl žemės sklypo dalies nebuvo nutrūkusi, nes pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 punkte įtvirtinta sąlyga, jog pirkėjas neprieštaraus, kad bendrovė naudotųsi žemės sklypo dalimi minėtoje subnuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pasikeitus statinių žemės sklype savininkui, visos teisės ir pareigos, kylančios iš nuomos sutarties, turėjo pereiti naujam statinių savininkui bei naujajam žemės sklypo nuomininkui, t. y. atsakovei, nes valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Ieškovei turėjo ir turi būti atkurtos subnuomos sutartimi įgytos teisės ir prisiimti įsipareigojimai dėl žemės sklypo dalies.

5. Ieškovė nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Minijos 1“, nuosavybės teise valdanti greta žemės sklypo esančius pastatus žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ketino iš ieškovės perimti subnuomos teises į žemės sklypo dalį pagal subnuomos sutartį ir naudoti ją pagal subnuomos sutartyje nustatytą paskirtį, tačiau iš ieškovės sužinojo, jog subnuomos sutartis buvo išregistruota iš NTR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 616,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie nutrauktą subnuomos sutartį ieškovė galėjo sužinoti 2003 metais iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pagal subnuomos sutarties 13.2 p. įsipareigojo laiku mokėti žemės subnuomos mokestį. Ieškovė pateikė 2002 m. spalio 4 d. sąskaitą faktūrą už žemės subnuomos mokestį ir tų pačių metų sąskaitos išrašą apie vieną kartą sumokėtą subnuomos mokestį. Ieškovė (subnuomininkė), kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, žinojo ar turėjo žinoti, kad nuo 2003 metų nemoka subnuomos mokesčio ir žemės subnuomos teisinių santykių su atsakove neturi.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2017 m. gruodžio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 14 metų nuo tariamos teisės pažeidimo, nors ieškinio senaties terminas, per kurį galima pateikti ieškinį, suėjo dar 2013 metais.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas atnaujinti ieškinio senatį kaip praleistą dėl svarbių priežasčių yra nepagrįstas, nes ieškovės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nėra svarbios.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisinis pagrindas nutraukti ieškovės žemės subnuomos sutartį buvo Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 13.6-896. Šis įsakymas nėra pripažintas neteisėtu, nepakeistas ir nepanaikintas, jo teisėtumas nepaneigtas kitokiu būdu. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti darytą ar daromą teisės pažeidimą, taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas yra suėjęs, todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti yra pagrįstas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atmesti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliantė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

15. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į objektyvųjį ieškinio senaties pradžios momento nustatymo kriterijų, o subjektyviojo kriterijaus neįvertino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apie nutrauktą subnuomos sutartį ieškovė galėjo sužinoti 2003 metais iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų, nes ieškinį pareiškė apeliantės likvidatorė, kuriai iki paskyrimo objektyviai negalėjo ir neturėjo būti žinoma apie 2003 m. atliktus įrašus Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, t. y. šiuo atveju apie pažeidimą tapo žinoma vėliau, nei buvo atlikti neteisėti veiksmai. Apeliantės likvidatorė apie pažeistą teisę sužinojo tik 2017 metais, pradėjus apeliantės likvidavimo etapą – atsiskaitymą su juridinio asmens kreditoriais, ir buvo nustatytas apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktas. Objektyviai apie teisės pažeidimą apeliantės likvidatorei negalėjo tapti žinoma anksčiau nei 2009 m. birželio 23 d., kai buvo paskirta apeliantės likvidatorė.

16. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino teismų praktikos suformuluotų taisyklių įmonių bankroto bylose, nes tiek įmonės likvidavimo, tiek ir jos bankroto atveju vadovauti įmonei paskiriamas naujas asmuo, kurio viena iš pareigų – patikrinti įmonės sandorius ir imtis veiksmų, susijusių su įmonės ir (ar) jos kreditorių teisių apsauga. Bankroto bylos iškėlimo atveju ieškinio senaties terminas įprastai turi būti skaičiuojamas nuo bankroto administratoriaus sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą, kuris negali būti ankstesnis nei bankroto administratoriaus paskyrimas.

17. Apeliantė nurodė, kad jos teisių pažeidimas kyla iš to, kad atsakovė neįvykdė iš pirkimo–pardavimo sutarties kylančių įsipareigojimų. Atsakovės neveikimas, t. y. 2002 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 punkte nustatytos pareigos nevykdymas, atitinka tęstinio pažeidimo, kaip jis apibrėžtas CK 1.127 str. 5 d., sampratą.

18. Apeliantė nurodė, kad pripažinus, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, egzistuoja pagrindas jį atnaujinti. Apeliantės nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. Iš Juridinių asmenų registro duomenų apie apeliantę matyti, kad laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2018 m. ne kartą keitėsi ieškovės vadovybė bei teisinis statusas. Laikotarpiu nuo 1994 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. rugsėjo 19 d. ieškovei vadovavo keturi generaliniai direktoriai. Laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki ieškinio pareiškimo – trys likvidatorės. Procesas dėl atsakovės nebuvo tinkamai sukoordinuotas ir ieškinys pareikštas praėjus ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo subnuomos sutarties neteisėto nutraukimo, tačiau tebesitęsiant tęstiniam pažeidimui, kai atsakovė neįvykdė pareigos imtis veiksmų, susijusių su naujos subnuomos sutarties sudarymu pagal 2002 m. gruodžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.6 punktą. Likviduojamos įmonės statuso įgijimas taip pat turėjo įtakos tam, kad ieškinio pareiškimas užsitęsė ilgesnį laiką. Dėl minėtos vadovybės kaitos užtruko dokumentų perdavimo paskirtajai apeliantės likvidatorei procesas. Nurodė ir tai, kad apeliantės likvidavimo procesas susijęs su įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl jam būdingas viešasis interesas. Ieškinio senaties atnaujinimo klausimas šiuo atveju spręstinas įvertinant, kokią įtaką ieškinio senaties atnaujinimas / atsisakymas jį atnaujinti turi ar gali turėti apeliantės kreditoriams.

19. Apeliantė nurodė, kad dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliantė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi sutarties uždarumo principu. Yra pagrindas įpareigoti atsakovę įvykdyti sutarties 2.6 punkte numatytas prievoles natūra. Faktiškai 1998 m. rugsėjo 24 d. nuomos ir 2002 m. kovo 28 d. subnuomos sutartys nenutrūko, o pasikeitus žemės sklypo nuomininkui teisės ir pareigos bei prisiimti įsipareigojimai liko galioti naujajam nuomininkui.

20. Apeliantė nurodė, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Atsakovei byloje atstovavo advokato padėjėjas, byloje keliami klausimai ypatingų specialiųjų žinių nereikalavo. Priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalius priteistinus išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą dydžius. Bylinėjimosi išlaidų dydis, vertinant nurodytas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelis.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas.

22. Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį bei tuo pagrindu ieškinį atmetė. Apeliantė po subnuomos sutarties pasibaigimo 15 metų nevykdė subnuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tokiais konkliudentiniais veiksmais apeliantė patvirtino, jog subnuomos sutartis yra pasibaigusi. Nuo 2003 metų apeliantė neturėjo poreikio turėti sudarytą subnuomos sutartį ir nerodė tam jokio siekio. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės aplinkybė, kada apeliantės likvidatorė sužinojo apie tariamą teisių pažeidimą. Apeliantės siekis prilyginti likvidatorių bankroto administratoriui yra prieštaraujantis įstatymuose įtvirtintiems imperatyvams. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad apie tariamą teisių pažeidimą apeliantės likvidatorė sužinojo tik 2017 metais. Apeliantės savanoriškas likvidavimas buvo pradėtas 2008 m. 2008 m. rugsėjo 15 d. apeliantės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 3.1 punkto 5 dalimi likvidatorius buvo įpareigotas baigti visus sandorius su bendrovės kreditoriais ir skolininkais, t. y. likvidatorius turėjo sudaryti visų apeliantės sudarytų sandorių sąrašą ir patikrinti pagal juos vykdytinas prievoles. Savanoriškos iniciatyvos užbaigti bendrovės veiklą faktas bei tai, kad tiek ieškovė, tiek jos likvidatoriai elgėsi neapdairiai, negali suteikti apeliantei privilegijų, sukurti situacijos, kai nepaisant to, kad buvo sąmoningai daug metų nesiimama kokių nors veiksmų, staiga gali būti taikomas beveik du kartus ilgesnis ieškinio senaties terminas vien dėl to, kad į procesą yra įtraukiami likvidatoriai.

23. Atsakovė nurodė, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog atsakovės atlikti veiksmai atitinka tęstinio pažeidimo sąvoką. Atsakovės veiksmai kaip tokie nesudaro pažeidimo, kurį turi teisę ginčyti apeliantė, nes apeliantė nėra pirkimo–pardavimo sutarties, iš kurios ji kildina atsakovės pareigą, šalis. Juolab kad sutartis, iš kurios kildinamas atsakovės įsipareigojimas, buvo sudaryta dar 2003 metais, apeliantė apie ją žinojo ir turėjo beveik 15 metų laikotarpį imtis kažkokių veiksmų, jeigu jie jai atrodė būtini, tačiau to nepadarė ir savo konkliudentiniais veiksmais pripažino subnuomos nutraukimo faktą ir prieštaravimo dėl to neteikė. Todėl būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo, sutarties uždarumo principais, jeigu dėl apeliantės užgaidų, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, būtų konstatuotas esą egzistuojantis tęstinis pažeidimas apeliantei, nors tikroji sutarties šalis dėl to nereiškė pretenzijų.

24. Atsakovė nurodė, kad apeliantės argumentai, kad vadovų bei likvidatorių kaita lėmė tai, kad ieškinys buvo pateiktas praėjus beveik 15 metų nuo tariamo pažeidimo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

25. Atsakovė nurodė, kad administracinis aktas, kuriuo buvo nutraukta nuomos sutartis, yra galiojantis bei nenuginčytas, o jo apskundimo terminas yra suėjęs.

26. Atsakovė nurodė, kad subnuomos santykių tęstinumo galimybės nenumato galiojantys teisės aktai. Nuomos santykiai, iš kurių kilo subnuomos sutartis, yra pasibaigę, todėl subnuomos sutartis irgi nebėra galiojanti. Apeliantė nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų žemės sklypo dalies subnuomos tęstinumą. Naujos žemės sklypo dalies subnuomos sutarties sudarymo galimybės nenumato imperatyvios viešosios teisės nuostatos.

27. Atsakovė nurodė, kad apeliantė nėra pirkimo–pardavimo sutarties šalis, todėl bet kuriuo atveju negali reikalauti ją vykdyti. Pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė nėra įsipareigojusi sudaryti subnuomos sutarties su apeliante. Apeliantė negali reikalauti įpareigoti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį, kurios šalis pati apeliantė nėra.

28. Atsakovė nurodė, kad apeliantė reikalavimu įpareigoti atsakovę sudaryti subnuomos sutartį iš esmės siekia naudos trečiajam asmeniui UAB „Minijos 1“, o ne apeliantei ar jos kreditoriams, todėl toks ieškinys bet kokiu atveju negali būti tenkinamas. Trečiasis asmuo neturi teisių į subnuomos perėmimą. Apeliantės reikalavimai sukurtų papildomą pareigą jos kreditoriams, t. y. apeliantei reikėtų mokėti subnuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

30. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, bus išsamiau ir teisingiau ištirtos aplinkybės, sudarančios bylos teisinį ir faktinį pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės, atsakovės (apeliantės) ir trečiojo asmens UAB „Minijos 1“ atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

31. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Civilinio kodekso 1.125 str. 1 dalyje numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio trukmė yra 10 metų.

32. Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Siekdamas tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą (objektyvųjį momentą), kuris yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus.

33. Apeliantė nurodė, kad jos likvidatorė tikrindama apeliantės sandorius sužinojo, kad NTR panaikinti įrašai apie apeliantės sudarytą subnuomos sutartį. Iš žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. sausio 23 d. išrašo su istorija nustatyta, kad įrašas NTR apie subnuomos sutarties panaikinimą padarytas 2003 m. balandžio 7 d. Vadinasi, ieškinio senaties terminas apeliantės reikalavimams prasidėjo nuo 2003 m. balandžio 7 d.

34. Apeliantė nurodė, kad apie jos pažeistą teisę likvidatorius sužinojo tik 2017 metais, pradėjus apeliantės likvidavimo etapą – atsiskaitymą su juridinio asmens kreditoriais. Objektyviai apie teisės pažeidimą apeliantės likvidatoriui negalėjo tapti žinoma anksčiau nei 2009 m. birželio 23 d., kai buvo paskirtas apeliantės likvidatorius. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Pripažinęs, kad apeliantė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar apeliantė apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, turėjo sužinoti apie subnuomos sutarties nutraukimą nuo 2003 m. balandžio 7 d., kai NTR buvo padarytas įrašas apie subnuomos sutarties panaikinimą. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė (subnuomininkė) kaip apdairus ir rūpestingas asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad nuo 2003 metų nemoka subnuomos mokesčio.

35. Teisėjų kolegija mano, kad apeliantės konkliudentiniai veiksmai, t. y. subnuomos mokesčio nemokėjimas nuo 2003 metų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė žinojo apie subnuomos sutarties santykių pasibaigimą ir tam neprieštaravo (su tuo sutiko). Juolab kad apeliantė nepateikė teismui duomenų, jog atliko veiksmus, numatytus 2002 m. vasario 5 d. rašte, adresuotame Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, t. y. sprendė klausimą dėl įvažiavimo į pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teritoriją per subnuomojamos žemės plotą, vykdė detalųjį planavimą. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms ir išvadoms nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad jos teisių pažeidimas buvo tęstinis ir yra reikšminga, kad apeliantė yra likviduojama bendrovė, taip pat tai, kada apeliantės likvidatorė sužinojo apie apeliantės teisių pažeidimą.

36. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, CPK 3 straipsnio 6 dalis) ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašymas atnaujinti ieškinio senatį kaip praleistą dėl svarbių priežasčių yra nepagrįstas, nes apeliantės nurodytos ieškinio senaties praleidimo priežastys nėra svarbios. Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl apeliantės vadovybės, teisinio statuso kaitos ir dėl to atsiradusio viešojo intereso elemento, proceso dėl atsakovės tinkamo nesukoordinavimo nėra pakankamos pateisinti kitų asmenų (atsakovės) interesų suvaržymą (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis), juolab kad apeliantės savanoriška likvidavimo procedūra pradėta 2008 metais, kai iki ieškinio senaties termino pabaigos buvo likę apie 4–5 metai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pati apeliantė skunde pripažįsta, jog objektyviai apie teisės pažeidimą apeliantės likvidatorei galėjo tapti žinoma nuo 2009 m. birželio 23 d., kai buvo paskirtas apeliantės likvidatorius.

38. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė praleido ieškinio senatį ir pagrindo ją atnaujinti nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad apeliantė praleido ieškinio senatį ir pagrindo ją atnaujinti nėra, pagrįstai dėl kitų ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį argumentų nepasisakė.

40. Apeliantė nurodė, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Atsakovei byloje atstovavo advokato padėjėjas, byloje keliami klausimai ypatingų specialiųjų žinių nereikalavo. Priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis viršija maksimalius priteistinus išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą dydžius. Bylinėjimosi išlaidų dydis, vertinant nurodytas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelis. Šie apeliantės argumentai yra iš dalies pagrįsti. Byloje atsakovei atstovavo advokato padėjėjas E. R. ir advokatas M. N. (M. N.), kurie atliko šiuos veiksmus: advokato padėjėjas E. R. 2018 m. sausio 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį; advokatas M. N. 2018 m. sausio 31 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, už nurodytų atsiliepimų pateikimą atsakovė patyrė bei prašo priteisti 3 616,04 Eur išlaidas advokato (ų) pagalbai apmokėti. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio už anksčiau nurodytus atsiliepimus dydį, todėl mažintinos iki 2 041,92 Eur (už atsiliepimą į ieškinį 2,5 x 850,80 Eur (2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 punktas) x 80 proc. (Rekomendacijų 5 punktas) = 1 701,60 Eur; už atsiliepimą į atskirąjį skundą 0,4 x 850,80 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas) = 340,32 Eur).

41. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina netinkamai pritaikius procesinės teisės normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

43. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 792,96 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydį, todėl mažintinos iki 1 150,24 Eur (1,3 x 884,80 Eur (2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 p.)). Iš apeliantės (ieškovės) atsakovei priteistinas 1 150,24 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

45. Duomenų apie trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese byloje nėra, todėl jų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K. Lietuva“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 041,92 Eur. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Rinkos žodis“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K. Lietuva“ priteisti 1 150,24 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė