- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2-5386-877/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01523-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“
- Atsakovas
- R. J., L. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maristika“ ieškinį atsakovams R. J., L. J., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje notaras V. L.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Maristika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia (niekine) Povedybinę sutartį, sudarytą tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtintą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notaro V. L., sutarties reg. Nr. 5353 nuo jos sudarymo momento, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2016-02-15 Kauno apygardos teismas teismo sprendimu civ. b. Nr. e2-779-254/2016 iš R. J. (toliau – atsakovas) priteisė ieškovei UAB „Maristika“ (toliau ieškovė) 40 670,15 Eur skolos, 7147,48 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2015-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5693,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iki 2020 m. vasario 1 dienos atsakovas yra skolingas ieškovei 53 510,99 Eur ir teismo priteistas procesines palūkanas. Papildomai atsakovas privalo sumokėti Ieškovės patirtas išlaidas už priverstinį skolos išieškojimą 244,86 Eur, kuriuos Ieškovė, pateikusi vykdyti vykdomąjį raštą, sumokėjo antstolei S. V. 2019 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5460. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos iš atsakovo priverstinai buvo išieškota iš viso 6,96 Eur, savanoriškai atsakovas skolos nemokėjo.
3. Atsakovas savo pajamas ir turtą nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola slepia, su ieškove neatsiskaito. Nors pagal darbo sutartis atsakovas dirba ne vienoje įmonėje, skelbiasi esąs verslininku, tačiau gaunamas pajamas ir turtą slepia. Atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu yra registruotos įmonės, kurioms jis vadovauja arba yra jų savininkas : UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbdamas įmonių vadovu, atsakovas darbo sutartimi yra nusistatęs 1 Eur darbo užmokestį. Atsakovė L. J. taip pat yra verslininkė, ji vadovauja MB „(duomenys neskelbtini)“. Galimai abu atsakovai yra įmonių savininkai.
4. Priteisdamas iš atsakovo, kaip iš fizinio asmens skolą, Kauno apygardos teismas sprendime pažymėjo, kad pagal Atsakovo pateiktą išrašą iš Norvegijos Karalystės verslo įmonių registro šiame registre 2011-07-07 buvo įregistruota įmonė (duomenys neskelbtini), suteikiant jai kodą -790, kuris suteikiamas savarankiškai dirbantiems asmenims. Atsakovas deklaravo pajamas, gautas iš individualios veiklos pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Individualioji veikla - tai veiklos vykdymo forma, kai už verslą atsako fizinis asmuo. 2016 m. vasario 15 d. įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-779-254/2016, pripažintinas prima facie įrodymu, patvirtinančiu atsakovo, kaip fizinio asmens, prievolę kreditoriui ( CPK 197 str.2d.). Individualią veiklą atsakovas vykdė, būdamas santuokoje su L. J.. Atsakovų santuoka įregistruota 2003 m. gegužės 3 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure. Atsakovo įsteigta individuali veikla, vystoma ENK „(duomenys neskelbtini)“, buvo jo šeimos verslas, vykdomas pritarus sutuoktinei, su jos žinia ir padėjimu. Atsakovo gautos pajamos iš individualios veiklos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimui. Atsakovai gautas pajamas iš individualios veiklos deklaravo, jas apmokestino, ir tai reiškia, kad panaudojo šeimos poreikiams. Atsakovų vardu įgytas didelės vertės nekilnojamasis turtas patvirtina, kad Atsakovai iš gautos individualios veiklos sukūrė turtą ne kiekvienas asmeniškai, o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (VĮ Registrų centro išrašai, reg. Nr. 19/5473; 44/1117285; 44/1109549).
5. Siekdami paslėpti turtą nuo kreditoriaus, Atsakovai 2019 m. lapkričio 18 d. sudarė povedybinę sutartį, kuri pažeidė kreditoriaus interesus. Civilinio kodekso 3.108 str.3d. reglamentuoja, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti pripažinti negaliojančia vedybų sutartį dėl jos fiktyvumo. Povedybine sutartimi Atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą i iš jo gaunamas pajamas transformuoja į asmeninę nuosavybę. Įteisinus turtą L. J. asmenine nuosavybe, Ieškovė prarastų galimybę nukreipti išieškojimą į Atsakovui priklausančią turto dalį.
6. Povedybine sutartis sudaryta fiktyviai, siekiant neatsiskaityti su kreditoriumi. Nors sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą, tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str.), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą. Atsakovai negali nustatyti gerai moralei ar viešajai tvarkai prieštaraujančių sutarties sąlygų (CK 3.83 str.2 d.). Taigi, sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Pagal CK 3.26 str.3d. sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos padarinys. Sutuoktinių atsakomybę sutartyje susitarus dėl turto režimo atskirumo papildomai reglamentuoja CK 3.114 str. l d., kurioje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako savo asmeniniu turtu, tačiau pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Nurodytas punktas nebuvo įtrauktas į povedybinę sutartį, siekiant išvengti atsakomybės už prievolę. Povedybinė sutartis negali būti sudaroma, siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles.
7. Ieškovės teisės yra pažeistos, nes povedybinė sutartis sudaryta vienu tikslu - siekiant išvengti iš Atsakovo priteistos prievolės vykdymo, įtraukiant fiktyvias sąlygas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės transformavimo į asmeninę. Atsakovų sudarytoje Povedybinėje sutartyje nėra įrašyta sąlygų dėl prievolių, atsiradusių iki povedybinės sutarties, vykdymo. Ieškovės interesus pažeidžia Povedybinės sutarties 2.3 punktas, nustatantis, kad po šios sutarties sudarymo įregistruotas turtas lieka to asmens, kurio vardu įregistruotas, asmenine nuosavybe. VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, kad Atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgiję nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), galimai turi vertybinių popierių, kito turto, kurio įgijimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Dalis Atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto yra areštuota. Siekdami nuslėpti turtą Atsakovai ketina jį transformuoti į asmeninę nuosavybę Povedybinės sutarties pagrindu. Ieškovės teises pažeidžia Povedybinės sutarties 2.4 punktas, nustatantis, kad bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tuo atveju, jei turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų Atsakovams gyvenant santuokoje iki Povedybinės sutarties sudarymo, sutuoktiniai privalo jį pasidalinti lygiomis dalimis, kitu atveju Ieškovės teisė išieškoti skolą iš Atsakovui priklausančio turto bus pažeista. Ieškovo interesus pažeidžia taip pat ir Povedybinės sutarties 2.5 punkto b ir e papunkčiai, nustatantys, kad pardavus iš bendrų lėšų įgytą turtą arba gavus iš jo pajamas jos taps tik vieno iš sutuoktinių (galimai Atsakovės) asmenine nuosavybe, kad Ieškovė negalėtų iš nurodyto turto išieškoti Atsakovo skolos. Ieškovės interesus pažeidžia ir Sutarties 2.6 punktas, nustatantis, kad nepriklausomai nuo prievolių atsiradimo laiko ir pagrindo, jos tampa asmeninėmis. Tokia nuostata prieštarauja CK 3.114 str. l d.). Povedybinė sutartimi Atsakovai modifikavo prievoles, atsiradusiais iki Sutarties sudarymo, kas pažeidė Ieškovės interesus. Povedybinė sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento - kaip sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (CK 1.78 str.ld.CK 3.105 str .ld. lp., 2p., 3p.).
Atsiliepimas
8. Ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo atsakovams įteikti 2020 m. birželio 10 d. per antstolę. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prieš tai išsiuntus atsakovams procesinius dokumentus adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovams įteikti CPK 123 Straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdį atsakovai informuoti viešo paskelbimo būdu. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovams nepateikus prašymo atidėti teismo posėdį, byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.
9. Trečiasis asmuo notaras V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 27/2020 nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus, atsiliepimas rašomas nebus. Prašo šią bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodo, kad nėra suinteresuotas bet kokia šios bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
10. Iš ieškovės pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-779-254/2016 priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maristika“ (juridinio asmens kodas 110679643) iš atsakovo R. J. a. k. (duomenys neskelbtini), 40 670,15 Eur skolos ir 7147,48 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 817,63 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5693,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 17 d. 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismas šio sprendimo pagrindu išdavė vykdomąjį raštą. 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė apmokėjo antstolei S. V. 244,86 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų Pagal UAB „Maristika“ 2020 m. spalio 22 d. pažymą ADOCO JAMANTAS , ENK skola ieškovei sudaro 53504,03 Eur.
10.2. 2019 m. lapkričio 18 d. R. J. ir L. J. sudarė povedybinę sutartį, kurią patvirtino Kauno miesto 21-ojo notarų biuro notaras V. L.. Sutarties preambulėje nurodyta, kad šalių santuoka sudaryta 2003 m. gegužės 3 d. Sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad šia sutartimi šalys nustato viso turto teisinį režimą. Sutarties 2.3 punkte sutuoktiniai numato, kad turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise po šios sutarties sudarymo ir įregistravimo yra asmeninė sutuoktinio, įgijusio turtą nuosavybė. Sutarties 2.4 punktu sutuoktiniai nustato nekilnojamojo turto visiško atskirumo režimą. Po šios sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms teisėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo.
10.3. VĮ Registrų centras 2019 m. lapkričio 20 d. duomenimis 2008-09-04 Pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su statiniais (1/28 dalimi požeminės automobilių saugyklos, butas Nr. 24 su bendro naudojimo patalpomis) (duomenys neskelbtini). Šio turto ½ dalis, priklausanti R. J., areštuota Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d.
10.4. Norvegijos Karalystės verslo įmonių registre 2011-07-07 buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)“, suteikiant jai kodą -790, kuris suteikiamas savarankiškai dirbantiems asmenims.
10.5. VĮ Registrų centras duomenimis R. J. yra dešimties juridinių asmenų direktorius: MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad R. J. įmonėse MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“ yra apdraustas kaip individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, o įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį gauna atlyginimą už darbą, kurio dydis kiekvienoje įmonėje yra vienas euras per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. VSDFV duomenimis L. J. įmonėse UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį gauna atlyginimą už darbą, kurio dydis kiekvienoje įmonėje yra vienas euras per mėnesį.
10.7. Duomenų apie kitas atsakovų gaunamas pajamas į bylą nepateikta.
11. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad R. J. pagal Kauno apygardos teismo sprendimą yra ieškovės skolininkas nuo 2016 m. kovo 17 d. Ieškovės atstovės tvirtinimu, per visą skolos išieškojimo laikotarpį iš atsakovo buvo išieškota 6,96 Eur.
12. Byloje ginčas kilo dėl atsakovų povedybinės sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo, kaip pažeidžiančią atsakovo R. J. kreditorės, t. y. ieškovės, interesus, todėl konstatuojama, kad yra pareikštas Pauliano ieškinys (CK 6.66 str.).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis nepažeidė kreditoriaus interesų, todėl neegzistavo CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetas ir atsakovų vedybų sutartis, nustatanti atskirą jų turto teisinį režimą, negali būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.
14. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatymas vedybų (povedybinę) sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (CK 3.101 str.). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 102 str. 1–2 d.).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).
16. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str.), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 str. 2 d., 3.101 str. 1 d. 1 p.). Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sąlyga, jog jų pajamos, gautos iš darbo ir intelektinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidė kreditoriaus interesų atgauti skolą, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, nes vien sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).
17. Pagal CK 6.66 str. 1 d. sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
18. 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovai R. J. ir L. J. sudarė povedybinę sutartį. Povedybinės sutarties 2.1 p. atsakovai sutarė, kad sutuoktinių turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Sutarties 2.3 p. atsakovai nustatė, kad po šios sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas bus laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe. Sutarties 2.4 punktu šalys nustatė nekilnojamojo turto visiško atskirumo režimą; po sutarties sudarymo bet kokiu būdu įgytas nekilnojamasis turtas yra turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad kiekvienas atsako už savo prievoles, t. y. asmeninio turto teisinis režimas taikomas sutuoktinių turtinėms teisėms ir kitoms prievolėms, nepriklausomai nuo jų atsiradimo laiko ir pagrindo. Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad turto, kuris įgytas po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, naudojimosi tvarką nustato Civilinis kodeksas. Povedybinės sutarties 6.2 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir įregistravimo viešame registre.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-779-254/2016 priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Maristika“ iš atsakovo R. J. 40 670,15 Eur skolą ir 7147,48 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 817,63 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2015-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5693,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 17 d. 2019 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismas šio sprendimo pagrindu išdavė vykdomąjį raštą, išieškojimą vykdo antstolė S. V.. Pagal UAB „Maristika“ 2020 m. spalio 22 d. pažymą ADOCO JAMANTAS , ENK skola ieškovei sudaro 53504,03 Eur. Iš byloje esančių duomenų apie atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą nustatyta, kad jis įsigytas 2008 metais, dar iki individualios įmonės (duomenys neskelbtini) įregistravimo, nuo pat jo įsigijimo apsunkintas hipoteka, todėl iš šio turto išieškant visų pirma būtų tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai, be to, povedybine sutartimi šio turto režimas nėra keičiamas.
20. Civilinio kodekso 3.102 straipsnio nuostatos leidžia sutuoktiniams teisę bet kuriuo metu sudaryti povedybinę sutartį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktiniai bet kuriuo metu turi teisę pakeisti turto teisinį režimą, o povedybinę sutartį gali sudaryti vykdymo procese ar net po vieno iš sutuoktinių dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Vadinasi, povedybinės sutarties sudarymas, kilus teisminiams ginčams dėl turtinių prievolių vykdymo ar prasidėjus vykdymo procesui, savaime nereiškia sutuoktinių nesąžiningumo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad sudaryta sutartis kokiu mažina iki jos sudarymo buvusį atsakovo mokumą.
21. Teismas pažymi, kad 2012 m. gruodžio 7 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 išaiškinta, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Sutuoktiniui kartu su kitu sutuoktiniu, esančiu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininku, solidarioji prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), kuri neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atžvilgiu yra subsidiari, kyla tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens veikla buvo šeimos verslas.
22. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovai individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) bendromis lėšomis ir darbu vykdė individualios įmonės verslą. CK 3.112 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Taigi, ieškovės reikalavimai į atsakovą kildinami iš asmeninių atsakovo R. J. prievolių, atsiradusių iki povedybinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į prievolių atsiradimo momentą ir asmeninį prievolės pobūdį, yra akivaizdu, kad ieškovė negalėjo tikėtis, kad jos reikalavimai bus tenkinami ir iš atsakovei priklausančio turto, įskaitant pajamų, dalies, esančios atsakovų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Kaip minėta, ieškovė nepateikė įrodymų, kad prievolės jai yra ne asmeninės atsakovo R. J., o bendros sutuoktinių prievolės. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai prievolė kreditoriui yra vieno sutuoktinio asmeninė prievolė ir vedybų sutartyje nustatomas būsimo turto atskirumo režimas (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai pasikeitusi kito sutuoktinio turtinė padėtis po vedybų sutarties sudarymo negali turėti įtakos vedybų sutarties galiojimui dėl tokios prievolės kreditoriui vykdymo, jeigu nekonstatuojami sutuoktinių neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014). Darytina išvada, kad povedybine sutartimi pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas nepažeidė atsakovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, kadangi pagal povedybinės sutarties nuostatas atsakovo turto teisinis režimas išliko toks pats, koks buvo prievolių atsiradimo ieškovei momentu.
23. Pažymėtina, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, įskaitant pajamas, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinio turto režimas nereiškia, kad turtu, esančiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikomos ir hipotetinės sutuoktinių ar vieno jų pajamos iš darbinės veiklos, t. y. tokios pajamos, kurias sutuoktiniai galimai gaus (uždirbs) ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Vadinasi, ieškovės argumentai dėl povedybinės sutarties 2.4 punkto, 2.5 punkto b ir e papunkčių nuostatų, apribojančių ieškovės teisę į bet kurio iš sutuoktinių galimai ateityje įgyto turto dalį, tenkančią atsakovui, yra nepagrįsti, nes hipotetinis turtas nelaikytinas realiu turtu. Ginčo povedybine sutartimi atsakovai susitarė, kad po sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių įgytas turtas (įskaitant pajamas) bus laikomas asmenine sutuoktinių nuosavybe, t. y. atsakovai susitarė ne dėl santuokos metu įgyto turto perleidimo, padalijimo ar teisinės būklės pakeitimo, o dėl iki tol taikyto CK 3.81 str. nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimo. Aplinkybė, kad kiekvieno iš atsakovų turtas, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, neturės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso ir negalės būti išieškojimo objektu dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių, nereiškia vieno iš sutuoktinių kreditorių, kurio reikalavimo teisė atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, pažeidimo, kadangi sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti keičiamas bet kuriuo metu.
24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Šiuo atveju atsakovo nekilnojamasis turtas yra areštuotas, tačiau povedybinėje sutartyje nėra susitarimo dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad turto, kuris įgytas po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, naudojimosi tvarką nustato Civilinis kodeksas.
25. Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad turto teisinio režimo pakeitimas yra prieštaraujantis gerai moralei, viešajai tvarkai ir nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Teismas pažymi, kad ginčo povedybinės sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Povedybine sutartimi atsakovai susitarė, kad povedybine sutartimi nustatytas turto teisinis režimas taikomas nuo sutarties sudarymo ir įregistravimo (Sutarties 2.4 - 2.5 punktai). Sutarties 2.1 p. atsakovai susitarė, kad jų turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, t. y. iš esmės atsakovai pakartojo CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Povedybinės sutarties pagrindu atsakovai neperleido vienas kitam jokio turto. Vadinasi, povedybinės sutarties nuostata, kuria pakartotas faktinis atsakovų turto turtinis režimas, buvęs iki povedybinės sutarties sudarymo, nepažeidžia kreditorių interesų, nes tokia povedybinės sutarties nuostata neturi jokios įtakos atsakovo R. J. mokumui ir/ar turto masės pokyčiui iki ir/ar po sutarties sudarymo.
26. Sprendimo 10.5 ir 10.6 punktuose nurodyti įrodymai apie atsakovų gaunamas pajamas, atsakovo buvimas dešimties įmonių vadovu sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai slepia savo gaunamas pajamas, kad išvengti skolų ne tik ieškovei, bet ir kitiems kreditoriams išieškojimo bei kelia pagrįstą klausimą apie sprendimo 10.5 punkte išvardintų įmonių veiklos skaidrumą, tačiau nesudaro pagrindo naikinti sutuoktinių sudarytos povedybinės sutarties.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovų sudaryta povedybinė sutartis pažeidžia imperatyvias teisės normas, pažeidžia jos, kaip kreditorės teises, neįrodė, jog atsakovas R. J. dėl ginčijamos povedybinės sutarties tapo nemokus, suteikė pirmenybę kuriam nors kitam kreditoriui, gerokai sumažino turtą ar jo vertę, kitaip pažeidė ieškovės teises, dėl ko ieškovė prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus, dėl ko turėtų būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.78 str.1 d., todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
29. Atmetus ieškinį, iš ieškovės UAB ,,Maristika“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 18,08 Eur pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 ir 7 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB ,,Maristika“, juridinio asmens kodas 110679643, 18,08 Eur (aštuoniolika eurų 8 ct) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, paskirtis –išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.