Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-488-1017/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-05-31
Bylos Nr.
II-488-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00425-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
V. G.
Advokatai
Eligijus Vinckus, Eligijaus Vickaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-488-1017/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00425-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 19.18; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovui advokatui Eligijui Vinckui,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,specialistui Gintautui Oželiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Eligijaus Vickaus skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024 V. G. pripažinta kalta, padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto (vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT13 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, 627 kg) konfiskavimas.

Šiame nutarime nurodyta pažeidimo esmė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini)muitinės tarpininko atstovė V. G. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (MDAS) priemonėmis pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į (duomenys neskelbtini) (prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini)), kurioje buvo deklaruota pirma prekė: vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT12 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, skirti viešojo maitinimo įstaigoms, prekės kodas — 7324900000. Muitinio tikrinimo metu paimtas prekių mėginys (Mėginio ėmimo protokolas Nr. 23 VR5Č f(584, 2023-09-15 d.) ir nustatyta, kad prekių, deklaruotų KN kodu 7324900000, kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 8421210000 (2023 m. rugsėjo 25 d. Prekės klasifikavimo aktas Nr. PKA 23V0606). Prekės klasifikuojamos KN 842121 subpozicijoje yra įtrauktos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant j Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau — ir Reglamentas Nr. 833/2014) XXIII priedą, todėl, vadovaujantis Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, jas draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Eksporto deklaracijoje pateikdama neteisingus duomenis, kurie turėjo įtakos draudimų taikymui, muitinės tarpininko atstovė V. G. pažeidė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. IB-810 patvirtintų Muitinės ir eksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punktą bei vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – ir Reglamentas Nr. 952/2013 arba SMK), kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, pateikdama muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiėmė atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; kai taikytina — visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Tokia veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, požymius (netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, <...>, kai <...> tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui). Muitinės tarpininko atstovė V. G., pateikdama eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekėms, kurios yra įrašytos į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje XXIII priedą, kai Reglamento 833/2014 3k straipsnis draudžia jas tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje (3k straipsnio 1 dalis) ir tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis ir su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu (Reglamento 833/2014 3k straipsnio 2 dalies a) papunktis), padarė nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas) (b. l. 54-58).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 18 d. buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vickaus skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024, nutraukti administracinio nusižengimo bylą V. G. atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-9). Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. spalio 19 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole išvis nebuvo nurodyta, kad V. G. pažeidė ir ANK 212 straipsnio 4 dalį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai. Be to, kadangi Vilniaus teritorinės muitinės V. G. pateiktame kaltinime nėra nurodoma, kad jos veiksmais galėjo atsirasti ar buvo atsiradusi mokestinė prievolė, viršijanti atitinkamą bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, šiuo atveju dėl administracinės atsakomybės atribojimo tampa svarbi kaltinime nurodyta aplinkybė, ar jos veiksmai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl kaltinimo pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį Vilniaus teritorinė muitinė turėjo įrodyti, kad V. G.: a) eksportavo draudžiamas prekes ar teikė tarpininkavimo paslaugas tokioms prekėms eksportuoti; b) tomis prekėmis turi buri siekiama prisidėti prie Rusijos pramonės pajėgumų didinimo; c) tų prekių gavėjas yra bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar subjektas Rusijoje arba tos prekės bus naudojamos Rusijoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena iš būtinų trijų sąlygų – ginčo prekės gavėjas iš tikrųjų yra įmonė Rusijoje, tačiau kitų sąlygų Institucija nenustatinėjo, jos liko neįrodytomis ir todėl ginčijamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas:

2.1. V. G. neteikė tarpininkavimo paslaugų draudžiamoms prekėms eksportuoti. Muitinei pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyta, kad be kitų prekių, yra eksportuojami ir vandens minkštinimo prietaisai, skirti naudoti viešojo maitinimo įstaigose. Pareiškėja prekes klasifikavo pagal medžiagą, iš kurios prekė pagaminta, t. y. iš geležies ar plieno. Tai yra vienas iš leistinų prekės klasifikavimo būdų. Ji neturėjo pagrindo abejoti, kad jos pasirinktas prekės klasifikavimo kodas yra teisingas, nes prekė yra pagaminta iš metalo, prekė yra vienas iš sanitarinės (santechnikos) įrangos ir jos dalių iš geležies arba iš plieno gaminių (KN kodas 7324), prekė buvo gabenama kartu su kitomis virtuvėje naudojamomis prekėmis, tokiomis kaip indų plovimo mašinų dalys ir panašiai, tokį prekės klasifikavimo kodą buvo nurodęs prekės gamintojas.

2.2. Tuo tarpu Institucija ginčo prekę klasifikavo pagal prekės funkciją, laikydama, kad šiuo atveju tiksliau ginčo prekę apibūdina ne medžiaga, iš kurios ji pagaminta, o jos naudojimo paskirtis, taip muitinio tikrinimo metu klasifikuodama šią prekę kaip skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinas ir aparatus, skirtus vandeniui filtruoti arba valyti (KN kodas 8421 21). Net ir tuo atveju, jei Institucijos pasirinktas prekės klasifikavimo būdas būtų laikytinas tinkamu, V. G., klasifikuodama prekę pagal medžiagą, iš kurios ji pagaminta, tinkamai vykdė jai priskirtas muitinės tarpininko atstovo funkcijas ir surinko reikalingus dokumentus apie deklaruojamą prekę, gamintojo patvirtinimus, kad deklaruojama prekė nėra skirta naudoti kitokiais nei nurodyta – viešojo maitinimo įstaigoje tikslais, kartu su muitinės deklaracija pateikė prekių aprašymus, taigi pateikė išsamią informaciją apie deklaruojamas prekes.

2.3. Reglamentas Nr. 833/2014 yra nuolat keičiamas ir atnaujinamas, todėl yra labai svarbu tinkamai nustatyti, ar prekių deklaravimo ir tikrinimo metu prekės yra įtrauktos į draudžiamų prekių sąrašą. Nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 833/2014 2023 m. birželio 23 d. pakeitime buvo papildytas reglamento XXIII priedas, į jį įtraukiant ir 8421 kodu pažymėtas prekes. Šios prekės buvo įtrauktos pirmą kartą. Be to, prie KN kodo 8421 buvo nurodyta „ex“ („Ex“, nurodytas prieš prekės kodą, reiškia, kad taikoma tik daliai prekių, klasifikuojamų nurodytu kodu (ne visoms nurodytu kodu klasifikuojamoms prekėms). Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priede prie ex8421 kodo nurodytas toks prekių, kurioms ir yra taikomas draudimas pagal reglamentą, aprašymas, t. y. centrifūgos, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas (išskyrus izotopų atskyrimo centrifūgas); skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai (išskyrus tokio tipo mašinas ir aparatus skirtus vandeniui arba kitiems gėrimams, ir išskyrus dirbtinius inkstus); jų dalys. Vadinasi, pagal Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalį buvo draudžiama į Rusiją gabenti ar kitaip perduoti skysčių filtravimo arba valymo mašinas, išskyrus skirtas vandeniui. Kadangi ginčo prekės yra vandens minkštinimo prietaisai, jos neturėtų patekti į Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio taikymo apimtį.

2.4. Reglamento Nr. 833/2014 2023 m. birželio 23 d. pakeitime 3k straipsnio 3b dalyje buvo nustatyta, kad kiek tai susiję su prekėmis, klasifikuojamomis priskiriant KN kodus, pirmą kartą įtrauktomis j šio reglamento XXIII priedą 2023 m. birželio 24 d. ir nenurodytomis šio straipsnio 3 ir 3a dalyse, išskyrus prekes, klasifikuojamas priskiriant KN kodus, kurios jau buvo įtrauktos į šio reglamento XVIII priedą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2023 m. birželio 24 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2023 m. rugsėjo 25 d. (žr. konsoliduotą Reglamento Nr. 833/2014 versiją po 2023 m. birželio 23 d. pakeitimo. Taigi pirmą kartą į Reglamento Nr. 833/2024 XXIII priedą įtrauktoms prekėms draudimai apskritai neturėjo būti taikomi iki 2023 m. rugsėjo 25 d., o šiuo atveju V. G. ginčo prekes deklaravo 2023 m. rugsėjo 14 d.

3. Institucija netyrė V. G. veikos subjektyvių požymių, nenustatinėjo jos kaltės, o tik konstatavo neatsargią kaltės formą, tokią išvadą iš esmės grįsdama V. G. pareigų nevykdymu, t. y. kad (duomenys neskelbtini) pateikė netikslius duomenis. Prekių klasifikavimas galimas įvairiais būdais ir tai dažnai tampa ginčų objektu. Šiuo atveju V. G. rėmėsi jos turimais dokumentais, prekės apžiūra ir dėjo visas pastangas atlikti jai priskirtas pareigas tinkamai. Be kita ko, nagrinėjamu atveju Institucija priėmė nepagrįstus sprendimus konstatuodama ir tai, kad tuo metu ginčo prekes buvo draudžiama eksportuoti. Todėl V. G. neatliko jokių veikų, kuriomis būtų siekta pažeisti nustatytus draudimus.

4. Institucija nepagrįstai taikė ir administracinio poveikio priemonę – ginčo prekių konfiskavimą. Institucija nurodė, kad taiko ANK 29 straipsnio 4 dalies l punkte nurodytą sąlygą, jog pareiškėja, eksporto deklaracijoje pateikdama klaidingus duomenis, kurie turėjo įtakos draudimų taikymui, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tačiau pati Vilniaus TM skundžiamame nutarime nurodė, kad V. G. veikė neatsargiai, taigi nežinojo, nors, anot Institucijos, turėjo žinoti, kad ginčo prekės turėtų būti klasifikuojamos kitu KN kodu, kuriuo pažymėtas prekes, neva, draudžiama eksportuoti į Rusiją. Pareiškėja veikė apdairiai ir naudodama prekių klasifikavimo būdą pagal medžiagą nurodė ginčo prekių KN klasifikavimo kodą, kurį net ir pakeitus į Vilniaus TM nurodytą nėra pagrindo teigti, kad juo klasifikuotoms prekėms tuo metu buvo taikomas draudimas pagal Reglamentą Nr. 833/2014. Taigi byloje neįrodyta, kad ji žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad deklaruodama ginčo prekes daro administracinį nusižengimą, o tai reiškia, kad pagrindo taikyti prekių konfiskacijos taip pat nėra.

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į V. G. atstovo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti (b. l. 127-129). Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Skunde kaltę ir atsakomybę dėl neteisingai deklaracijoje nurodyto prekės kodo nepagrįstai bandoma perkelti prekės gamintojui, nurodžiusiam prekių KN kodą prekės dokumentuose. Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus, o tą užtikrinti turi deklaraciją pateikęs asmuo. Pateikus netikslius, neišsamius, neteisingus duomenis deklaracijoje kyla atsakomybė, numatyta ANK 212 straipsnyje. Akivaizdu, jog V. G., pateikdama muitinei eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tapo atsakinga ir už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Tai patvirtina ir apygardos teismo praktika. Dėl to skunde nepagrįstai teigiama ir tai, kad jei nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, asmuo negalėjo žinoti, kad prekės turėjo būti klasifikuojamos kitu KN kodu, kuriuo klasifikuojamas prekes draudžiama eksportuoti j Rusijos Federaciją.

2. Skunde nepagrįstai teigiama, kad V. G. eksporto deklaracijoje nurodė tinkamą prekių kodą, t. y. prekes klasifikavo pagal medžiagą, iš kurios prekė pagaminta (iš geležies ir plieno), ir tai yra vienas iš leistinų prekės klasifikavimo būdų bei tokį prekės KN kodą buvo nurodęs prekės gamintojas. Minėtas argumentas nukreipia nuo esmės, kadangi TARIC nurodyta, jog skyrių, poskyrių ir skirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais; prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. Taigi klasifikavimą visu pirma lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ir skirsnio pastabos. Nagrinėjamu atveju KN 7324 pozicijoje klasifikuojama sanitarinė (santechnikos) įranga ir jos dalys iš geležies ir plieno, o subpozijoje 732490 sanitarinės įrangos – vonių, kriauklių priedai. Darytina išvada, kad deklaruojant prekę, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pagrįstai turėjo kilti abejonių, jog ji nėra klasifikuojama KN kodu 7324. Taigi, pareiškėja veikė savo rizika. Vilniaus teritorinė muitinė nustatė, kad prekių, kurios buvo deklaruotos KN kodu 7324900000, kombinuotosios nomenklatūros kodas keitėsi ir yra 8421210000 (Prekės klasifikavimo aktas Nr. PKA 23V0606).

3. Nesutiktina su skunde nurodytais argumentais (28, 29 p.), kad Reglamento 2023 m. birželio 23 d. pakeitime 3k straipsnio 3 b dalyje buvo nustatyta, kad kiek tai susiję su prekėmis, klasifikuojamomis priskiriant KN kodus, pirmą kartą įtrauktomis į Reglamento XXIII priedą 2023 m. birželio 24 d. ir nenurodytomis Šio straipsnio 3 ir 3a dalyse, išskyrus prekes, klasifikuojamas priskiriant KN kodus, kurios jau buvo įtrauktos į šio Reglamento XVIII priedą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti draudimai netaikomi sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2023 m. birželio 24 d., arba papildomų sutarčių, būtinų tokioms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2023 m. rugsėjo 25 d., kadangi prekės, klasifikuojamos KN kodu 8421 į Reglamento priedus buvo įtrauktos 2022 m. balandžio 13 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovas – advokatas Eligijus Vinckus teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Be skunde nurodytų argumentų papildomai nurodė, kad muitinė patikrinimo metu paėmė mėginį ir, net nesiunčiant prekės muitinės laboratorijai atlikti laboratorinio lygmens tyrimą, tiesiog surašė prekių klasifikavimo aktą, kuris visiškai nemotyvuotas – nenurodyta kombinuotosios nomenklatūros bendroji kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklė, kuria buvo remiamasi, nurodyta, kad prekės kodas keičiamas iš 7324 į 8421. Būtent šiuo aktu grindžiamas kaltinimas, kuris surašytas vienasmeniškai. Pagal Muitinės departamento direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymą Nr. 1D(B)443 „Dėl prekių mėginių administravimo taisyklių patvirtinimo“, jeigu kodas keičiasi, muitinė priima sprendimą, kurį būtų galima skųsti Muitinės departamentui, o šiuo atveju vienašališkai surašytas prekių klasifikavimo aktas ir prekė tampa sankcionuota. Prekės klasifikavimas yra teisės taikymo veiksmas, o prekių klasifikavimo aktas nemotyvuotas. Procedūriškai nepriimtas sprendimas, kurį galima būtų apskųsti. Taip pareiškėja neturi galimybės pateikti įrodymo, paneigiančio prekės klasifikavimą. Taip pat pabrėžė, kad tokiu atveju, jeigu teismas spręstų, jog prekė klasifikuota teisingai, Reglamento 833/2014 23 priede aiškiai ties nustatytu muitinės kodu yra ženklelis „ex“, kuris reiškia išimtį – išskyrus tokio tipo mašinas, aparatus, išskyrus vandenį. Ginčo prekė naudojama vandeniui. Taigi aparatai vandeniui nesankcionuojami, jie nedraudžiami ir tokių prekių eksportas yra leidžiamas. Be to, Reglamento 2023 m. birželio 23 d. pakeitimuose aiškiai pasakyta, kad klasifikuojamoms prekėms, pirmą kartą įtrauktoms į Reglamento 23 priedą, draudimai netaikomi sutartims, sudarytoms iki 2023 m. birželio 24 d. Pareiškėja deklaraciją teikė 2023 m. rugsėjo 14 d., taigi draudimai nebuvo taikomi (b. l. 134 - 135).

Institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė Institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Ji nurodė, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir teisėtai. Ji, būdama tarpininke, veikė savo rizika, ir pateikė kodą 7324, kuris nėra sankcionuotas Reglamente. Muitinei nėra svarbu, ar tarpininkė pasitikėjo gamintoju, eksportuotoju, jų pateikta informacija, kadangi ji pati turėjo imtis priemonių nustatyti tinkamą kodą, tačiau to nedarė, tiesiog dėl nerūpestingumo pasitikėjo eksportuotojo pateikta informacija ir veikė savo rizika. Pareiškėja teigia, kad klasifikavo prekes pagal tai, iš ko prekė pagaminta (geležies, plieno), tačiau atsiliepime nurodyta, kad klasifikavimą visų pirma lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamai skyriaus pavadinimas. Ši prekė ne pirmą kartą įtraukta į Reglamentą, ji jau buvo įtraukta anksčiau, dar 2022 m. balandžio mėnesį. Taigi išimtys atsirado vėliau ir tikrai ne pirmą kartą ši prekė įtraukta. Pareiškėja nėra prekių savininkė, bet savininkas, nurodydamas netinkamą kodą, turėjo siekį prekes išgabenti į Rusijos federaciją, turėjo žinoti, kad tokia veika, nurodant klaidingą kodą, traktuojama kaip administracinis nusižengimas. Dėl to taikytas ANK 29 straipsnis dėl prekių konfiskavimo (b. l. 135 – 136).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu specialistu apklaustas prekės klasifikavimo aktą Nr. PKA 23V0606 surašęs Gintautas Oželis paaiškino, jog pagal kodą 7324 ginčo prekė negali būti klasifikuojama, kadangi yra trečioji bendrųjų prekių klasifikavimo B taisyklių A pastaba, pagal kurią pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė yra aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kurioje ji aprašyta bendriau. Kodu 7324 prekė aprašyta bendrai, kad tai yra tiesiog plieno gaminis, o pozicijoje 8421 ši prekė aprašyta tiksliau. 8421 pozicija skamba kaip skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai. Ginčo prekė yra kaip skysčių valymo aparatas, nes tai yra vandens filtras. Kad patvirtinti šią sąvoką, specialistas pasitelkė privalomos tarifinės klasifikacijos dokumentą – sprendimą Nr. EEBT 12023-29. Šis dokumentas muitinei yra, kaip teismo sprendimas, kurio jie negali nuginčyti ir privalo juo vadovautis. Šiame sprendime yra analogiškas vandens valymo filtras ir jis suklasifikuotas 8421 kodu. Minėta duomenų bazė prieinama muitinės darbuotojams bei šios duomenų bazės prenumeratoriams (b. l. 144-145).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. G. skundžiamu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini)muitinės tarpininko atstove, 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, kurioje buvo deklaruota ginčo prekė (vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT12 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, skirti viešojo maitinimo įstaigoms), nurodant neteisingą prekės kodą 7324900000, kadangi tikslus šios prekės kodas yra 8421210000, o prekes, klasifikuojamas KN 842121 subpozicijoje, vadovaujantis Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalimi, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje. Institucijos vertinimu, šiais savo veiksmais V. G., veikdama kaip muitinės tarpininkė, pažeidė Taisyklių 27 punktą bei Reglamento Nr. 952/2013 (SMK) 15 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje (netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, <...>, kai <...> tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui). Be to, ji, pateikdama eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekėms, kurios yra įrašytos į Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalį, pažeidė Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalies bei 3k straipsnio 2 dalies a) papunkčio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje (Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas).

Žemesnės instancijos teismas

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Sutiktina su pareiškėjos atstovo skundo argumentu, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. spalio 19 d. pareiškėjai surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta, jog V. G. pažeidė ANK 212 straipsnio 4 dalį (b. l. 10-11), tačiau 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjos atžvilgiu buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 41-44), kuriame pareiškėjai buvo inkriminuoti abu administraciniai nusižengimai, t. y. tiek ANK 212 straipsnio 4 dalis, tiek ir 515 straipsnio 1 dalis. Šis (naujas) administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjos atžvilgiu buvo surašytas, vadovaujantis Institucijos direktoriaus pavaduotojo 2023 m. gruodžio 1 d. nurodymu dėl administracinio nusižengimo protokolo perrašymo (b. l. 38 – 40). 2024 m. sausio 8 d. administracinio nusižengimo protokole yra detaliai nurodyta pareiškėjai inkriminuotų nusižengimų esmė bei aplinkybės, taip pat nurodyti teisės aktai bei jų konkrečios nuostatos, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja, todėl teigti, jog Institucija netinkamai ir neaiškiai suformulavo pareiškėjai pareikštą kaltinimą, dėl ko buvo apribotos jos galimybės gintis, nėra pagrindo.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. IB-810 patvirtintų Muitinės ir eksporto deklaracijų, pateikiamų elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis ir raštu, surašymo taisyklių (vadinamų Taisyklių) 27 punkto nuostatomis, pateikdamas muitinės įstaigai eksporto, reeksporto arba importo deklaraciją ar atitinkamą bendrojo administracinio dokumento rinkinį arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, kurių autentiškumas patvirtintas deklaranto (pareiškėjo) arba jo atstovo, asmuo, kurio vardu deklaruojamos prekės ar pateikiamas prašymas įforminti jų turimo Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai arba reeksportui įforminti arba prašo įforminti prekių turimo Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymą ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, prisiima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakomybę.

Pagal Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia ne vien tik subjektą, kuris atsakingas už deklaracijos turinio teisingumą. Nors jose nenustatyta nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimą taikytinos sankcijos, tačiau jose nustatyta subjekto prisiimama atsakomybė ir jo pareiga deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateikti tikslią informaciją, o šios pareigos pažeidimas šiai bylai aktualiu laikotarpiu ir sudaro ANK 212 straipsnio 4 dalies sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020, 2AT-74-387/2022, 2AT-16-1214/2024).

Taigi sistemiškai vertinant aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėja, atstovaudama muitinės (duomenys neskelbtini), bei teikdama eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją, buvo atsakinga už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, įskaitant ir už teisingo prekės kodo nurodymą. Nors tokį prekės kodą, kokį pareiškėja nurodė aktualioje deklaracijoje, jai pateikė (nurodė) prekės eksportuotojas, ši aplinkybė neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019, AN2-493/2022, AN2-82-876/2023). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis, valiutos kodą, jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-148-806/2023).

Pagal pažeidimo metu (2023 m. rugsėjo 14 d.) galiojusią ir šiuo metu tebegaliojančią ANK 212 straipsnio 4 dalies redakciją (įsigaliojusią nuo 2023 m. gegužės 24 d.; 2023 m. gegužės 11 d. įstatymas Nr. XIV-1949), tam, jog būtų taikytina administracinė atsakomybė, būtina nustatyti, kad: 1) muitinei buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija arba ji buvo kitaip suklaidinta ir dėl to atsirado atitinkami padariniai: a) dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba b) tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui; taip pat būtina nustatyti, kad šis teisės pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Šio nusižengimo dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėja eksporto deklaracijoje nurodė klaidingą eksportuojamos prekės (ginčo prekės) kodą, be kita ko, grindžiama 2023 m. rugsėjo 25 d. Prekės klasifikavimo akto Nr. PKA 23V0606 duomenimis, pagal kurį pareiškėjos deklaruotų prekių kombinuotosios nomenklatūros kodu 7324900000 tikrasis kombinuotosios nomenklatūros kodas yra 8421210000 (b. l. 14). Su tokio kodo nustatymu ginčo prekei pareiškėja bei jos atstovas nesutinka ir teigia, jog kodas 7324900000 gali būti priskirtas šiai prekei, be to, prekės kodas nustatytas vienašališkai, neatlikus laboratorinių tyrimų ir pažeidžiant sprendimo dėl prekės klasifikavimo priėmimo procedūras, tokiu būdu pareiškėjai netenkant galimybės apskųsti nustatyto prekės klasifikavimo. Teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos atstovo argumentais.

Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. IB-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis (2018 m. balandžio 27 d. įsakymo redakcija Nr. 18-333, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu), jos reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų ir deklarantų (jų atstovų) veiksmus imant ir administruojant neatlyginamai paimtus prekių mėginius arba pavyzdžius (toliau – mėginiai) dėl jų tarifinio klasifikavimo taikant Kombinuotąją nomenklatūrą bei Europos Bendrijos integruoto tarifo nomenklatūrą arba kitą vadovaujantis Europos Sąjungos muitų teisės aktais pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytą prekių nomenklatūrą. Šių taisyklių 34 punkto duomenimis, suklasifikavus mėginį, užpildomas Prekės klasifikavimo aktas (3 priedas), kurį pasirašo klasifikavimą atlikęs muitinės pareigūnas ir atsakingo struktūrinio padalinio viršininkas ar kitas atsakingas asmuo. Taisyklių 43 punkto duomenimis, priklausomai nuo Prekės klasifikavimo akto rezultatų, atsakingi teritorinės muitinės darbuotojai, siunčia šio akto ir (ar) priimtų sprendimų nuorašus deklarantui. Tokiu atveju, kai prekės klasifikavimas keičiasi, teritorinės muitinės atsakingas struktūrinis padalinys per 5 darbo dienas nuo Prekės klasifikavimo akto įregistravimo dienos deklarantui įteikia (išsiunčia) patvirtintą Prekės klasifikavimo akto kopiją su pranešimu apie deklarantui nepalankų sprendimą, jeigu prekės tarifinis klasifikavimas keičiasi ir muitinei užtenka informacijos sprendimui priimti (Taisyklių 43.3 punktas).

Pagal byloje esančius duomenis šiuo atveju deklaranto, t. y. pareiškėjos, atžvilgiu minėtas sprendimas buvo priimtas, jos atžvilgiu surašant Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. spalio 19 d. administracinio nusižengimo protokolą ir nustatytą prekės klasifikavimo kodą pareiškėja turi galimybę ginčyti, nagrinėjant šią bylą. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimto muitinės sprendimo, ir kad ji neturi galimybės ginčyti nustatytos prekės klasifikacijos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, turi teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, taip pat reikšti prašymus (ANK 577 straipsnio 2 dalis, 585 straipsnis), įskaitant teisę šios bylos nagrinėjimo metu pateikti specialių žinių turinčio asmens surašytą išvadą dėl ginčo prekės klasifikavimo kodo (ANK 569, 587 straipsniai).

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti 2023 m. rugsėjo 25 d. Prekės klasifikavimo akto Nr. PKA 23V0606 duomenimis bei specialisto Gintauto Oželio paaiškinimais, kuriais minėtas specialistas papildomai aiškiai ir išsamiai pagrindė savo išvadą, įtvirtintą Prekės klasifikavimo akte Nr. PKA 23V0606. Gintauto Oželio paaiškinimų duomenimis, ginčo prekė jam pasirodė visiškai aiški, jokių papildomų laboratorinių tyrimų jos klasifikavimui nereikėjo, teismo posėdžio metu specialistas parodė šią prekę, ji buvo paimta ir ištirta fiziškai (realiai) apžiūrint šią prekę. Specialisto teigimu, ginčo prekė negali būti klasifikuojama pagal kodą 7324, kurį nurodė pareiškėja, kadangi, klasifikuojant prekes, pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė yra aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kurioje ji aprašyta bendriau: kodu 7324 prekė aprašyta bendrai, kad tai yra tiesiog plieno gaminys, o pozicijoje 8421 ši prekė aprašyta tiksliau – skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai. Specialisto vertinimu, ginčo prekė yra skysčių valymo aparatas, nes tai yra vandens filtras. Specialistas teisme paaiškino, jog tokį sprendimą jis priėmė, atsižvelgęs ir į privalomos tarifinės klasifikacijos duomenų bazėje esantį dokumentą – sprendimą Nr. EEBT 12023-29, kuriame analogiškas vandens valymo filtras buvo suklasifikuotas 8421 kodu. Byloje nėra domenų, paneigiančių šiuos Gintauto Oželio paaiškinimus.

Be to, pagal byloje esančius kitus įrodymus, tarp jų pareiškėjos pateiktus duomenis apie ginčo prekę, kuriuos jai pateikė eksportuotojas, ginčo prekė yra vandens minkštinimo prietaisas (prekė, naudojama viešojo maitinimo įstaigose), t. y. vandens filtras. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Pareiškėja šią prekę klasifikavo kodu 7324 900000. Skirsnis 73 yra pavadintas „Gaminiai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų“), jis yra XV skyriuje „Netaurieji metalai ir netauriųjų metalų gaminiai“. 7324 pozicijos pavadinimas yra „Sanitarinė (santechnikos) įranga ir jos dalys iš geležies arba iš plieno“, o 732490 subpozicijoje nurodyta „Kita, įskaitant dalis“. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog pagrindinė – pirmoji prekių klasifikavimo taisyklė, kaip minėjo ir teisme apklaustas specialistas, nustato, kad, visų pirma, prekės klasifikaciją lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ir skirsnio pastabos. Pagal trečiąją taisyklę, jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių, prekę galima pasirinktinai klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. 2 taisyklės b punktą, be kita ko, nustatyta, jog prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis trečios taisyklės nuostatomis.

Teismo vertinimu, pareiškėjos klasifikavimas nėra tikslus, tiksliau ginčo prekę apibūdina ir atitinka Institucijos nustatytas klasifikavimo kodas. Institucija šią prekę klasifikavo kodu 8421 21, t. y. šis kodas yra XVI skyriuje „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įranga; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys“, 84 skirsnyje „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai, jų dalys“; 8421 pozicija vadinama „Centrifugos, įskaitant išcentrines (centrifugines) džiovyklas; skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai“, o 8421 21 – „Skirti vandeniui filtruoti arba valyti“. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, jog Institucijos parinktoje pozicijoje akivaizdžiai yra įvardinta ginčo prekė – skysčių valymo aparatas, skirtas vandeniui filtruoti arba valyti; šis kodas atitinka subpozicijos, pozicijos, skirsnio bei skyriaus pavadinimus.

Nagrinėjamu atveju taip pat kilo ginčas, ar prekes, kurios klasifikuojamos Institucijos nurodytu kodu, pažeidimo dieną, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d., buvo draudžiama eksportuoti. Susipažinus su Reglamento Nr. 833/2014 pakeitimų istorija bei šio reglamento konsoliduotomis versijomis Eur-Lex (Europos Sąjungos teisės) sistemoje, matyti, jog nepagrįstas pareiškėjos atstovo teiginys, kad 8421 kodu pažymėtos prekės Reglamento Nr. 833/2014 2023 m. birželio 23 d. pakeitime buvo įtrauktos pirmą kartą. Institucijos atsiliepime teisėtai ir pagrįstai nurodyta, kad šios prekės Reglamente Nr. 833/2014 pirmą kartą buvo įrašytos (įtrauktos) anksčiau, tačiau tai buvo padaryta ne 2022 m. balandžio 13 d. pakeitimu (kaip teigiama atsiliepime), bet 2022 m. spalio 7 d. Reglamente pakeitime ir prie šio kodo nebuvo įrašytų raidžių „ex“. Taigi šiuo atveju netaikytinos išimtys, nurodytos pareiškėjos atstovo skunde bei bylos nagrinėjimo teisme metu prekėms, pažymėtoms 8421 kodu. Šis kodas yra nurodytas Reglamento Nr. 833/2014 XXIII priede „3k straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų sąrašas“. Taigi šias prekes pareiškėjos deklaracijos pateikimo metu buvo draudžiama eksportuoti į Rusijos Federaciją, todėl skundžiamame nutarime teisėtai ir pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja savo veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 833/2014 3k straipsnio 1 dalies bei 2 dalies a papunkčio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Minėtu kodu pažymėtos prekės yra įrašytos Reglamente Nr. 833/2014 (su jo pakeitimais) kaip draudžiamos eksportuoti prekės, atitinkančios 3k straipsnio nuostatas, todėl šių nuostatų analizė iš esmės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą; užtenka fakto, jog ginčo prekė yra patekusi į draudžiamų eksportuoti Rusijos Federacijai prekių sąrašą.

Taigi šioje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėja V. G. teikė netikslią informaciją muitinės deklaracijoje ir tai turėjo įtakos apribojimų bei draudimų taikymui, t. y. padarė ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje. Šiais savo veiksmais V. G., veikdama kaip muitinės tarpininkė, pažeidė Taisyklių 27 punktą bei Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo. Tokio pobūdžio nusižengimai gali būti padaromi ir neatsargia kaltės forma dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo (ANK 9 straipsnis). Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis); nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Pagal pareiškėjos pateiktą paaiškinimą, ji eksporto deklaraciją pildė, remdamasi eksportuotojo pateiktais duomenimis (b. l. 13). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga, deklaracijoje nurodydama klaidingą prekės kodą, prieš pateikdama dokumentus muitinei, nesiėmė pakankamų veiksmų išsiaiškinti tikslų ginčo prekės kodą, nors turėjo tokią galimybę, nepagrįstai pasitikėdama eksportuotojo pateikta informacija, kuris gali būti suinteresuotas tiekti draudžiamas prekes Rusijos Federacijai.

Už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas (ANK 515 straipsnio 3 dalis). ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nuo 2023 m. gegužės 2 d. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už ANK 515 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Vadinasi, siekiant konfiskuoti ginčo prekes, šioje byloje turėjo būti įrodyta, kad eksportuotojas – (duomenys neskelbtini) veikianti įmonė „(duomenys neskelbtini)“, perleisdama savo turtą muitinės tarpininkui (duomenys neskelbtini) atstovei (pareiškėjai), žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, t. y. kad ginčo prekių kodas nurodytas neteisingas ir jas iš tikrųjų yra draudžiama eksportuoti. Teismo vertinimu, Institucija nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų ir įrodytų šias aplinkybes, t. y. kad eksportuotojas tyčia nurodė klaidingą prekės kodą, norėdamas pažeisti tarptautines sankcijas ir eksportuoti prekę, kurios eksportas į Rusijos Federaciją yra uždraustas, ir (arba) susitarė su pareiškėja, kad prekės bus klasifikuotos neteisingu kodu. Vien fakto, kad ginčo prekės kodas buvo nurodytas neteisingai, neužtenka konstatuoti eksportuotojo tyčią. Juolab kad šiuo atveju nustatyta neatsargi pareiškėjos kaltės forma. Tyrimo metu nebuvo kreiptasi į eksportuotojo atstovus, neišsiaiškintos ir nenustatytos aplinkybės, kas ir kodėl ginčo prekei nurodė netinkamą kodą, pateikiant duomenis pareiškėjai, taip pat netirtos aplinkybės, koks santykis siejo eksportuotoją bei muitinės tarpininką ir jo atstovę, kaip vyko jų bendravimas ir kokie duomenys (informacija) buvo pateikti vienai bei kitai pusėms. Taigi nėra teisinio pagrindo teigti, kad šioje byloje yra nustatytas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas turto konfiskavimo pagrindas. Dėl nurodytų argumentų skundžiamo nutarimo dalis, kuria pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas panaikintina.

Teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda (bauda), tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjos kaltės formą bei jos asmenybę, pagrįstai konstatuojant, jog nenustatyta pareiškėjos atsakomybę švelninančių bei sunkinančių aplinkybių Teismas sprendžia, kad paskirta pareiškėjai paskirta 500 Eur bauda, kuri yra artima sankcijose numatytam minimui, nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant skundžiamo nutarimo dalį, kuriuo pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas; kita nutarimo dalis paliktina nepakeista. Skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas, kadangi byloje nebuvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, be to, pareiškėjai nebuvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena (ANK 666 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

iš dalies patenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovo advokato Eligijaus Vickaus skundą.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024 ir panaikinti šio nutarimo dalį, kuria V. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto (vandens minkštimo prietaisai: DVA LT12, DVA LT13 3/4*, DVA LT16, DVA LT20, DVA LT8, 627 kg) konfiskavimas.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-255-2024 dalį.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė