Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-14 · Civilinė byla Nr. e2-140-1024/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
e2-140-1024/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Ieškovas
D. A.
Atsakovas
R. A.
Advokatai
Romanas Lupeika, Marius Gricius
Civilinė byla Nr. e2-140-1024/2021
Procesinis Nr. 2-33-3-00814-2020-8Proceso sprendimo kategorijos:2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.;3.2.3.1.; 3.2.6.1.(S)PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,atsakovei R. A., atsakovės atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Žibutei Milienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui D. A. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti M. A. išlaikymui nuo 2020-07-01 iki pilnametystės po 270 Eur išlaikymo sumą mokamą periodinėmis išmokomis bei priteisti 11520 Eur išlaikymo M. įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 metais nutraukus šalių santuoką ir nepilnamečio M. A. gyvenamąją vietą su ieškove, susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad bendravimo tvarka, vaiko išlaikymas yra netinkamai vykdomas, nes atsakovė neprižiūri ir neišlaiko sūnaus M. nuo 2017-07-01, o jis moka priteistą išlaikymą atsakovei ir pats patiria visas sūnaus išlaikymo išlaidas. Nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01 jis sumokėjo už 36 mėnesius 5760 eurų išlaikymo, nors pats papildomai patyrė 11520 eurų išlaidų M. išlaikymui, nes skyrė po 320 eurų vaikui vienas pats, o atsakovė prie išlaikymo neprisidėjo. Auginant M. jis turėjo patirti tik 5760 eurų išlaidų pagal teismo sprendimą, likusius 5760 eurų turėjo mokėti atsakovė. Vadinasi jis per tą laikotarpį patyrė 17280 eurų išlaidų M. išlaikymui, vietoje jam priklausančių 5760 eurų išlaidų, o atsakovė turėjo patirti 5760 eurų išlaidų, tačiau šių išlaidų nepatyrė, o praturtėjo 5760 eurų suma. Be to, būtina pakeisti nepilnamečio M. gyvenamąją vietą, kadangi vaikas faktiškai gyvena pas tėvą. Nurodė, kad šiuo metu nepilnamečio M. poreikiai išaugo, todėl jo išlaikymui prašo priteisti po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bendravimo tvarkos papildomai nenumato, kadangi neriboja sūnaus bendravimo su mama.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka, kad nepilnamečio sūnaus M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu D. A.; sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu, atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka, tačiau negali sutikti su tuo, kad neva sūnus pas atsakovą gyvena nuo 2017-07-01 jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad nutraukus šalių santuoką 2017-06-30, ji su nepilnamečiais vaikais liko gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2017 metų pabaigos ji su vaikais išsikėlė gyveni pas savo tėvus. Tuo metu nepilnametis sūnus M. savaitgalius dažniausiais leisdavo su tėčiu, o darbo dienomis gyveno su ja. Nuo 2019 m. kovo mėnesio ji su vaikais išsikėlė gyventi į savo įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus M. tuo metu gyveno su ja, bet daug laiko parleisdavo su tėčiu. Sūnus tik nuo 2020-05-01 išėjo gyventi pas ieškovą, iki tol faktiškai gyveno su ja. Mano, kad atsižvelgiant į nepilnamečio M. poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovė laiko, kad būtų teisinga ir protinga jos sūnaus M. išlaikymui priteisti po 160 Eur. Atsakovė kategoriškai nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, kadangi šalių nepilnametis sūnus M. tik nuo 2020-05-01 gyvena faktiškai pas tėvą, iki to laiko gyveno su ja, ir nors sūnus daug laiko praleido su tėčiu, tačiau ji visuomet teikė materialinį išlaikymą sūnui – sūnui buvo perkamas ir gaminamas maistas, kuris kartais būdavo pristatomas net ieškovui į gyvenamąją vietą, be to, ji visada rūpinasi ir perka sūnui drabužius, avalynę, taip pat, skirdavo piniginių lėšų dienpinigiams, ji moka už sūnaus mobiliojo ryšio paslaugas, mokėjo už jo mokslą meno mokykloje, pirko instrumentą, prisidėjo prie jo kelionių ir išvykų.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-1024/2017 dalį ir nuo 2021-03-01 iš D. A. priteisti nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 199 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo 278 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-02-28. Priešieškinyje nurodė, kad po priteisto išlaikymo praėjo daugiau nei treji metai, nepilnametei šiuo metu yra 8 metai, jos poreikiai didėja, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymo sumą iki 199 Eur. Taip pat, nurodė, kad nepilnamečiui sūnui M. nuo 2020-05-01 apsisprendus gyventi su tėvu, dukrai nebeužteko priteisto išlaikymo po 160 Eur, todėl atsakovė prašo iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-05-01 iki 2021-02-28 sudarantį 278 Eur.

Atsiliepimas

6. Ieškovas pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su pateiktu priešieškiniu nesutinka, kadangi nepilnametės E. poreikiai visiškai nepriklauso nuo to, ar jos brolis gyvena kartu su ja ar atskirai, be to, teismo sprendimu nepilnametei E. yra priteistas išlaikymas po 160 Eur ir kol nėra pakeisto teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio, joks išlaikymo įsiskolinimas negali būti skaičiuojamas.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas D. A. nurodė, kad savo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažina iki 7000 Eur, nes sutinka, kad atsakovė kažkiek prisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Paaiškino, kad sūnus visą laiką gyveno su juo, niekur nebuvo išsikraustęs, o nutraukus šalių santuoką atsakovė su dukra iki 2017-12-31 gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, paskui tik atsakovė su dukra išsikraustė, o sūnus liko gyventi su juo. Visi vaiko daiktai, higiena, knygos, mokymosi reikmenys, asmeniniai vaiko daiktai yra pas jį. Vaikas nueidavo pas mamą, bet gyveno su juo, jis pirko maistą, rūbus ir pilnai vaiką išlaikė, tačiau dar mokėjo atsakovei vaikų išlaikymui po 160 Eur, todėl prašo šias sumas grąžinti, kadangi vaikas gyveno su juo ir jis faktiškai sūnų išlaikė. Pažymėjo, kad daug laiko sūnus praleidžia pas jo tėvus, seneliai padaro valgyti, prižiūrėdavo anūką kai jis išvykdavo į darbo komandiruotes. Nors atsakovė teigia, kad metus laiko sūnui perveda vaiko pinigus, tačiau juos ji perveda tik šešis mėnesius, sūnui papildomai jokių pinigų neduoda, sąskaitos išrašų jis teismui neteiks, visą laiką dirbo ir pajamų gaudavo, be to, jam padėdavo finansiškai jo tėvai. Su atsakovės pateiktu priešieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta priešieškinio dalį dėl išlaikymo dukrai padidinimo, tačiau nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Marius Gricius nurodė, kad ieškovas sumažina savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo M. priteisimo iki 7000 Eur, kadangi atsakovė prie vaiko išlaikymo prisidėjo 4520 Eur suma. Taigi šiuo metu reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo sudaro 5760 Eur išlaidų, kurias jis sumokėjo atsakovei teikdamas išlaikymą sūnui kas mėnesį po 160 Eur bei 1240 Eur išlaidų, kurias turėjo sumokėti atsakovė jam sūnaus M. išlaikymui. Pažymėjo, kad nepilnametis šalių sūnus visada faktiškai gyveno su tėčiu, nors vaiko gyvenamoji vieta ir buvo nustatyta su mama, tą patvirtino ir pats nepilnametis teismo posėdžio metu bei liudytojas senelis A. A.. Aišku sūnus pas mamą lankydavosi ir nueidavo, todėl jo daiktų galima rasti ir pas mamą, tačiau visi pagrindiniai daiktai yra pas tėvą ir su jų buvimu yra sietina vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovui išvykus į darbo komandiruotes sūnus nakvodavo pas senelius, ten buvo pamaitintas ir prižiūrėtas. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktos atsakovės banko sąskaitos matyti, kad 2019 metais atsakovė sūnui pervedė tik 480 Eur, 2020 metais - 250 Eur, taigi atsakovė net vaiko pinigų sūnui nepervedė per tuos metus. Nurodė, kad sūnaus M. išlaikymui per mėnesį reikia 540 Eur, todėl pusę šios sumos turi teikti atsakovė, ši suma yra proporcinga ir reikalinga, ji nėra per didelė, M. yra 17 metų ir jo poreikiai yra jau kaip suaugusio asmens ir tikrai nėra mažesni už dukros poreikius, kuri yra tik 8 metų amžiaus. Su pateiktu priešieškiniu sutinka iš dalies, sutinka ieškovas dukros išlaikymui mokėti po 199 Eur kas mėnesį, tačiau negalima sutikti su prašomu išlaikymo įsiskolinimu, kadangi sprendimu dukros išlaikymui yra priteista po 160 Eur ir ši suma yra ieškovo mokama, o padidinti išlaikymą prašo tik nuo 2021-03-01, todėl nesant sprendimui dėl išlaikymo padidinimo, negali būti ir įsiskolinimo.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė R. A. paaiškino, kad jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta 2017 metų birželį, tačiau ji su nepilnamečiais vaikais iki 2017 m. gruodžio pabaigos liko gyventi šeimos bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2017 m. gruodžio mėnesį ji su vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvus, o 2019 m. vasario 13 d. ji nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir gyveno su vaikais jame. Nurodė, kad nors sūnus M. daug laiko praleido su tėčiu, tačiau ji pilnai išlakė sūnų, sūnus M. pas tėtį išėjo gyventi tik 2020 m. gegužės 1 d. Išėjusi gyventi pas tėvus ji pirko vaikams lovas, paskui įrengė vaikams kambarį naujame bute, sūnui M. vis laiką pirko rūbus, avalynę, aprūpino visomis reikalingomis priemonėmis mokyklai, supirkdavo viską prieš rugsėjo pirmąją, vežėsi vasarą atostogauti, leido kartu laisvalaikį. Pažymėjo, kad sūnus M. lankė meno mokyklą, už kurią mokėjo ji, 2018 metais ji skyrė beveik 900 Eur meno mokyklai, nes sūnui tais metais pirko dūdą, sūnus vyko į Graikiją, sumokėjo už kelionę 300 Eur bei davė 50 Eur dienpinigių, 50 Eur davė ir tėtis. Nurodė, kad M. turi hobį motociklus, todėl duodavo pinigų kurui, supirko visą specialią aprangą, pirko tepalus motociklui, taip pat M. pervesdavo pinigų į jo asmeninę sąskaitą, kad jis turėtų savo poreikiams, vedė pas stomatologą, kirpėją, kas mėnesį moka abonentą už mobilųjį telefoną po 13 Eur, du metus mokėjo išsimokėtinai už jo telefono aparatą kas mėnesį po 21 Eur, be to, jau metus laiko ji M. kas mėnesį perveda valstybės skirtus vaiko pinigus. Nurodė, kad ieškovas 2018 - 2019 metais dirbo Belgijoje, jis po šešias savaites nebūdavo namuose, be to, jis dažnai būdavo biuleteniuose, keitė dažnai darbus, o jos pajamos buvo stabilios, šiuo metu jos darbo užmokestis yra 1500 Eur, ji moka būsto paskolą. Mano, kad sūnaus išlaikymui pakaktų po 199 Eur, nes M. poreikiai nėra didesni nei dukros E., o ieškinyje nurodytos sumos M. išlaikymui yra padidintos. Kadangi ji pilnai išlaikė sūnų M., todėl nesutinka su ieškinio dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Sutinka, kad M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, o iš jos priteistas išlaikymas po 160 Eur kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Taip pat prašė tenkinti jos pateiktą priešieškinį.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Romanas Lupeika prašė ieškovo pateiktą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad teikė sūnui išlaikymą papildomą nei buvo priteistas, ieškovas prašo tokių sumų, kurių net pats nėra uždirbęs ir išleidęs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių sūnus M. iki 2020-05-01 gyveno faktiškai su mama, nors su tėčiu leido ir daug laiko, tačiau buvo pilnai išlaikomas mamos. Faktiškai šalys nustojo gyventi kartu po vienu stogu 2017 metų gruodį, tuomet atsakovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus, ten gyveno ir šalių sūnus M.. 2018 – 2019 metais ieškovas dirbo Belgijoje, t. y. pusę laiko buvo Lietuvoje, kitą pusę Belgijoje, tai kaip sūnus galėjo gyventi pas ieškovą, jei jo net nebūdavo namie, taigi tuo metu M. rūpinosi mama, kuri pilnai jį ir išlaikė. 2018 metais atvejo vadybininkė fiksuoja, kad šalių sūnus gyvena pas mamą, faktines aplinkybes kad sūnus gyveno su mama byloje patvirtina ir vaiko gyvenamosios vietos deklaracijos. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma po 270 Eur yra per didelė, pats berniukas teismo posėdžio metu nurodė, kokie jo poreikiai yra ir 199 Eur sumos jam pilnai pakaktų, kad būtų priteista iš atsakovės. Prašo pateiktą priešieškinį tenkinti pilnai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė atsakovė.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovė Žibutė Milienė teismo posėdžio metu nurodė, kad jie palaiko teismui pateiktą skyriaus išvadą, paaiškino, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio sūnaus M. gyvenamosios vietos nėra, likęs ginčas yra tik dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta, nepilnametis vaikas nurodė, kad du, tris metus gyvena su tėčiu. Pažymėjo, kad konfliktų nuolat kildavo kol šalys gyveno po vienu stogu, tuomet buvo kviečiama dažnai ir policija. Pabrėžė, kad nepilnamečio M. sveikata rūpinasi abu tėvai, nors mama skiria šiek tiek daugiau dėmesio M. sveikatai, ieškovo domėjimasis M. mokslu tik dabar šiek tiek padidėjo, praeitą karantiną buvo pastebėta, kad M. yra sunkiau atsikelti į pirmas pamokas. Atstovė atkreipė dėmesį į vaiko gyvenamosios vietos deklaracijas, iš kurių matyti, kad nepilnamečio M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020-07-24 buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas senelius, nuo 2019-05-25 – (duomenys neskelbtini), o nuo 2020-08-01 – (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos ir paskutinį kartą šeimoje buvo lankytasi 2018 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur atsakovė gyveno su vaikais pas savo tėvus. Apsilankymo metu fiksuota, kad vaikai gyvena su mama, atsakovė tą kartą parodė, kur vaikai miega, kur sudėti jų rūbais. Iškėlus bylą teisme 2020 metais buvo lankytasis pas atsakovę jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur taip pat fiksuota, kad M. yra skirtas kambarys, buvo lova, jo daiktai, sudarytos galimybės ruošti pamokas. Taip pat lankytasi ir pas ieškovą, kur taip pat fiksuota, kad vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi jo poreikius atitinkantys daiktai, rūbai. Taip pat atkreipė dėmesį į teismo posėdžio metu paties M. išsakytus poreikius dėl jo poreikio maistui, aprangai, higienai ir teigė, kad berniukas jokių specialių poreikių neturi. Pažymėjo, kad byloje yra tipiškas lojalumo konfliktas, kai įtaką vaikui daro tas tėvas, su kuriuo vaikas daugiau gyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 30 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (buvęs Plungės rajono apylinkės teismas) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-1024/2017 buvo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių vaikų M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove R. A.; iš atsakovo D. A. nepilnamečių vaikų M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017-06-30, iki M. A. ir E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatyta atsakovo D. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarka; padalintas santuokoje įgytas turtas.

13. 2017 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nutraukti santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį – sandėliuką, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: D. A. asmeninės nuosavybės teise priteisiamas butas ir sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); D. A. išmoka 13 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį R. A.; kompensacija išmokama vienkartine išmoka arba dalimis iki 2018-02-01; R. A. išsikrausto iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per vieną savaitę nuo visos kompensacijos gavimo dienos.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

14. Kaip nurodyta aukščiau, Plungės apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų mama R. A..

15. Ieškovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo sprendimą ir sūnaus M. A. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, atsakovė šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.

16. Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis M. A., kuriam šiuo metu yra 17 metų, Tarnybos atstovams aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi kartu su tėvu, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu, nesant duomenų, kad vaiko tėvas D. A. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su tėvu, atitiks geriausius nepilnamečio interesus. Vertintina, kad vaiko noras nagrinėjamu atveju sutampa su jo interesais. Todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir nepilnamečio šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškovu (vaiko tėvu) D. A..

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Ieškovas prašo nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės M. A. išlaikymui nuo 2020-07-01 iki pilnametystės po 270 Eur išlaikymo sumą mokamą periodinėmis išmokomis.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

19. 2017 m. birželio 30 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta iš atsakovo D. A. nepilnamečių vaikų M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017-06-30, iki M. A. ir E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

20. Nagrinėjamu atveju, šiuo sprendimu pakeičiant nepilnamečio sūnaus M. A. gyvenamąją vietą ir nustatant ją su ieškovu, atsiranda teisinis pagrindas ir įstatyminė prievolė priteisti išlaikymą sūnui iš skyrium gyvenančio tėvo. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti sūnaus išlaikymui po 270 Eur per mėnesį, atsakovė teigė, kad ši suma yra ženkliai per didelė ir sutiktų vaikui mokėti po 199 Eur kas mėnesį.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Remiantis CK 3.201 straipsniu, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Teismų praktikoje pažymima, kad tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

22. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

23. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Ieškovas ieškinyje nurodo, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 160 Eur yra nepakankamas aprūpinti tiek būtiniausius, tiek papildomus vaiko poreikius, teigia, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalingas išlaikymas būtų 270 Eur suma.

24. Bylos duomenimis, šalių, paties nepilnamečio M. A. paaiškinimais nustatyta, jog M. yra 17 metų amžiaus, jis mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. lankė (duomenys neskelbtini), specialiųjų poreikių nenustatyta, sveikatos problemų neturi.

25. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius, bei pateiktus įrodymus, pagrindžiančius realias vaiko išlaidas, vertintina, kad ieškovo nurodomos išlaidos nėra pakankamai pagrįstos. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuo 2017 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo priteistas 160 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis vienam nepilnamečiui vaikui dydis, kartu patvirtinant, kad toks išlaikymo dydis atitinka realias tėvų galimybes ir nepilnamečių vaikų poreikius, praėjo nedidelis laiko tarpas – tik kiek daugiau nei treji metai. Per šį laiką prekių ir paslaugų kainos šalyje esmingiau nesikeitė. Vis tik vertintina, kad priteista 160 Eur suma, kartu su teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog nepilnametis vaikas nelanko brangių būrelių, neturi specialiųjų poreikių, liudija, jog vaiko poreikiai buvo tenkinami neišleidžiant didelių lėšų. Kita vertus, konstatuotina objektyvi aplinkybė, jog sprendimo priėmimo metu M. buvo 13 metų, šiuo metu yra 17 metų, yra gimnazistas, vaikui augant natūraliai padidėjo ir bendrieji ugdymo, auginimo poreikiai. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nežymiai padidinti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, atsižvelgiant į papildomų kasdienių augančių nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą.

26. Ieškovas, prašydamas priteisti išlaikymą sūnui M. nurodė būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas. Pagal jo pateiktą skaičiavimą tai sudarytų 540 Eur per mėnesį, iš jų maistui – 200 Eur, išlaidos vaiko būstui – 40 Eur, vaiko poreikis aprangai – 120 Eur, gydymo, sveikatinimo išlaidos, maisto papildai ir vitaminai – 40 Eur, higienos, asmeninės priežiūros priemonės – 40 Eur, išlaidos poilsiui, laisvalaikiui, kišenpinigiams, šventėms, išvykoms – 50 Eur, telefonas, internetas – 20 Eur, ugdymo priemonės – 30 Eur. Teismo vertinimu nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau vis tik teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti nėra būtina ieškovo nurodoma suma.

27. Pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas maistui, kurios anot ieškovo kas mėnesį siekia 200 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas teismui visiškai neteikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko maitinimui, tačiau teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad vaikas labai dažnai maitinasi pas senelius, t. y. jo tėvus, tą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats nepilnametis M. bei liudytojas jo senelis A. A., kuris teigė, kad anūkas kasdien po mokyklos ir dar kartą dienoje ateina pas juos pavalgyti. Teismo posėdžio metu ir pats nepilnametis pripažino, kad maistui savaitei užtektų apie 30 Eur, taigi atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakankama suma maistui būtų 160 Eur suma per mėnesį.

28. Šalių nuomonės išsiskyrė ir dėl išlaidų dydžio vaiko būstui. Ieškovo teigimu sūnui tenkanti būsto išlaikymo dalis sudaro 40 Eur, į šią sumą įskaičiuojant buto priežiūrą, remontą, šildymą, komunalinius mokesčius ir pan. Būsto poreikis pripažįstamas būtinuoju vaiko poreikiu, tačiau sutiktina su atsakove, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, butas yra su visais patogumais, pats nepilnametis nurodė, kad buto remontas nebuvo darytas jau daug metų. Ieškovas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė teismui UAB „Rietavo komunalinis ūkis“ mokesčių paskaičiavimo pažymą, pagrindžiančią išlaidas karštam, šaltam vandeniui, šildymui, taip pat teismui pateiktas banko sąskaitos išrašas iš Swedbank iš kurios matyti, kad kas mėnesį suvartojamai elektrai skiriama apie 32 Eur, būsto paskolai – 60 Eur. Šiuo atveju ieškovo šeimą sudaro du asmenys, todėl teismo vertinimu šio pobūdžio išlaidoms, atsižvelgiant į ieškovo nurodomas, pakankama suma būtų 20 Eur suma per mėnesį.

29. Pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą per didelėmis teismas pripažįsta išlaidas aprangai, kurios anot ieškovo kas mėnesį siekia 120 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas teismui neteikė jokių įrodymų apie patiriamas išlaidas vaiko aprangai. Teismo posėdžio metu nepilnametis M. įvardijo savo poreikius aprangai, nurodė, kad taip dažnai rūbų jam pirkti nebereikia, nes jis nebeauga taip greitai, nurodė, kad brangiausias jo pirkinys yra sportiniai batai (kedai), kurių kaina apie 120 Eur, kainavo brangiau ir striukė apie 100 Eur, kitus drabužius įsigyja ir turguje, mano kad metams laiko aprangai užtektų iki 1000 Eur, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakankama suma per mėnesį aprangai yra 100 Eur.

30. Atsakovė per didelėmis laikė ir išlaidas sūnaus sveikatai, kurios ieškovo paskaičiavimu siekia 40 Eur per mėnesį (gydymo, sveikatinimo išlaidos, maisto papildai ir vitaminai). Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad nepilnametis vaikas sveikatos problemų neturi, pats M. nurodė, kad maisto papildų, vitaminų nevartoja, atsakovė teigė, kad sūnus turi alergiją, jai paūmėjus vaitams išleidžia apie 10-12 Eur, taip pat, sūnui buvo taisomi dantys, tačiau pats M. teigė, kad pas stomatologą jau lankėsi seniai. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sveikatos problemų neturi, maisto papildų, vitaminų nevartoja, teismas sprendžia, kad pakankama suma per mėnesį šiems poreikiams yra 20 Eur.

31. Taip pat atsakovė nesutinka su išlaidomis sūnaus higienai. Ieškovas nurodo, kad higienos, asmeninėms priežiūros priemonėms išlaidos sudaro 40 Eur. Teismo posėdžio metu tiek šalys, tiek pats nepilnametis nenurodė, kad jis naudotų kokias tai specialias ir brangias higienos priemones, atsakovė nurodė, kad sūnus lankosi kas mėnesį kirpykloje, vizitas kainuoja 5 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad pakankama suma šioms išlaidoms būtų 18 Eur.

32. Teismas pagrįstomis pripažįsta išlaidas laisvalaikiui, poilsiui, kišenpinigiams, šventėms bei išvykoms, kurių dydis kas mėnesį yra 50 Eur. Šių išlaidų neginčijo ir atsakovė, pripažindama, kad sūnus M. turi gana brangų motociklų hobį, be to, dažniau nori išeiti su draugais, švęsti gimtadienius ir pan.

33. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai padidino išlaidas telefonui ir internetui, nurodydamas kad kas mėnesį reikia skirti 20 Eur. Pasisakant dėl šių išlaidų, pažymėtina, kad išlaidas už telefoną visiškai padengia atsakovė, kuri teismui pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius, kad kas mėnesį už sūnui priskirtą planą moka 13 Eur, dvejus metus įmoka su telefono aparatu sudarė 21 Eur. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nepilnametis M. teismo posėdžio metu. Ieškovas teismui pateikė banko išrašą iš Swedbank iš kurio matyti, kad išlaidos Telia kas mėnesį vidutiniškai siekia 25 Eur, išlaidos mobilaus ryšio operatoriui Tele2 – 28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė padengia sūnaus mobiliojo ryšio paslaugų kainą, teismas mano, kad protinga suma, kuri galėtų būti skiriama televizijai, internetui (wi-fi) namuose būtų 10 Eur.

34. Atsakovė taip pat mano, kad visiškai nepagrįstos išlaidos nurodytos sūnaus M. ugdymui, kurios anot ieškovo siekia 40 Eur. Teismo posėdžio metu nepilnametis M. pažymėjo, kad didesnis apsipirkimas būna tik prieš rugsėjo pirmąją, kuomet yra perkami sąsiuviniai, rašikliai, pieštukai, kuprinė keičiama rečiau, nebūtinai kas metus, taip pat reikalingos išlaidos pratyboms, metų eigoje nusiperka nebent papildomai dar kokį sąsiuvinį ar rašiklį. Ieškovas šių išlaidų detalizuoti negalėjo, išleidžiamų sumų šiems poreikiams nenurodė, atsakovės manymu ši suma per mėnesį galėtų siekti iki 10 Eur. Atsižvelgiant į paties M. duotus paaiškinimus, į tai, kad ieškovas šių išlaidų nedetalizavo ir konkrečių išleidžiamų sumų nenurodė, teismas mano, kad pagrįstos išlaidos ugdymui yra 20 Eur per mėnesį.

35. Pažymėtina, kad ieškovas, nurodydamas būtiniesiems poreikiams patiriamas išlaidas, kai kurias išlaidas padidino, įtraukdamas nebūtinas išlaidas ar apskaičiuodamas didesnes, nei būtina, be to, dauguma išlaidų yra visiškai nepagrįstos jokios rašytiniais įrodymais, apsiribojant tik sumų įvardijimu. Teismo vertinimu pagal aukščiau sudarytą vaiko poreikiams būtinų išlaidų krepšelį, konstatuotina, jog nepilnamečio M. poreikius užtikrina 398 Eur suma per mėnesį.

36. Sprendžiant apie iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio ir „vaiko pinigų“ santykį pažymėtina, jog nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis įprastai mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tačiau įvertintina ir tai, kad tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių privalomai turėtų būti turėtų būti mažinamas vaikui teikiamas išlaikymas išmokų suma, o valstybės mokama išmoka šiuo atveju galėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

37. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

38. Remiantis ieškovo į bylą pateiktomis pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovui D. A. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio buvo išmokėtas 4176,14 Eur darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. rugsėjo mėnesio buvo išmokėtas 1969,58 Eur darbo užmokestis dirbant mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Remiantis teismo iniciatyva gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis, nustatyta, kad ieškovui D. A. nuo 2018 m. sausio mėnesio iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio buvo išmokėtas 8769,80 Eur darbo užmokestis dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2018-06-06 iki 2018-08-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius išmokėjo 1939,88 Eur nedarbo draudimo išmoką. Taip pat, ieškovas laikotarpiu nuo 2019-08-08 iki 2020-03-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam išmokėtas 5237,71 Eur darbo užmokestis. Ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam yra įregistruota hipoteka, iš pateiktos kreditavimo sutarties matyti, kad butas įgytas su banko paskola. Iš ieškovo teismui pateikto banko išrašo matyti, kad kas mėnesį ieškovas paskolos mokėjimui skiria 60 Eur. Iš teismui pateikto Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo matyti, kad D. A. vardu registruotas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dirba vairuotoju, šiuo metu jo darbo užmokestis siekia minimumą, t. y. 640 Eur.

39. Remiantis atsakovės R. A. į bylą pateiktais dokumentais nustatyta, kad 2017 m. sausio – 2018 m. liepos mėnesiais dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį vidutiniškai gaudavo 800 Eur darbo užmokestį. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, kad 2018 m. sausio – 2020 m. rugsėjo mėnesiais atsakovei kas mėnesį išmokama vidutiniškai 39 Eur darbo užmokesčio. Šiuo metu atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš teismui pateiktos pažymos Nr. 20-20 matyti, kad jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis laikotarpyje nuo 2018 m. liepos – 2020 m. rugsėjo mėnesiai buvo 1000 Eur. Nuo 2020 m. spalio mėnesio atsakovės darbo užmokestis kas mėnesį siekia 1500 Eur (pažyma Nr. 21-27). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad už buto paskolą kas mėnesį moka 150 Eur. Valstybės įmonės Regitra pažymoje nurodyta, kad atsakovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių.

40. Įvertinus šalių gaunamas pajamas, matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra didesnė, atsakovas gauna mažesnes pajamas, tačiau rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos dabar sudaro 640 Eur mokamas darbo užmokestis, jokių sveikatos problemų neturi, teigė, kad pinigų užtenka ir jis jų užsidirba. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau turtas yra įkeistas bankui, abi šalys moka banko paskolas, ieškovas turi vieną transporto priemonę. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą sūnui M. ir abu vienoda dalimi privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

41. Ieškovas teigė, kad šalių dukrai skiriamas išlaikymas ir sūnui negali būti vienodas, kadangi sūnus yra 17 metų amžiaus, jo poreikiai yra kaip suaugusio asmens, o dukra yra 8 metų amžiaus. Pažymėtina, į ką atkreipė ir Tarnybos atstovė, kad nepilnametis M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau taip greitai nebeauga, poreikis rūbams jam yra ne toks dažnas kaip ankstyvajame amžiuje, jis taip pat nurodė reikalingas išlaidas maistui, laisvalaikiui, kitiems poreikiams. Šiuo atveju šalių dukra yra sparčiai auganti, jos poreikis rūbams, avalynei yra didesnis, todėl vien tik vaikų amžius nelemia vaiko poreikių ir būtinybės teikti jiems skirtingą išlaikymo sumą, be to, pats ieškovas su atsakovės pateiktu ieškiniu dalyje dėl dukros išlaikymo padidinimo sutiko ir prieštaravimų nereiškė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, 2021-04-13 vykusio teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, nurodė, kad vaikui išlaikyti reikia 200 Eur. Be to, Tarnybos išvadoje nurodyta, kad 2020-07-27 lankytasi D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), pokalbio metu D. A. teigimu, M. išlaikymui reikia apie 200 eurų, tai maistui, rūbams, patarnavimas ir kt.

42. Atsižvelgiant į teismo šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ir atsakovės bei paties nepilnamečio M. paaiškinimus posėdžio metu, byloje esančius įrodymus ar jų nebuvimą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika bylose dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo), įvertinus vaiko amžių, ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, šalių pakankamai jauną ir darbingą amžių, šalių pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti pajamas, kurios tenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet ir sudarytų galimybę vaikams ugdyti savo pomėgius, teismas sprendžia, kad atsakovė pajėgi teikti pusę reikalingo išlaikymo sūnui, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 199 Eur kas mėnesį. Periodinės išmokos indeksuotinos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju tokio išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

43. Išlaikymas po 199 Eur priteistinas nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos (t. y. 2020 m. liepos 14 d.), sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CK 3.200 straipsnis, CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

44. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

45. Ieškovas, sumažinęs ieškinio reikalavimą, prašo priteisti iš atsakovės 7000 Eur išlaikymo M. įsiskolinimą, skaičiuojant nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01. Ieškovo atstovas nurodė, kad reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo sudaro 5760 Eur išlaidų, kurias ieškovas sumokėjo atsakovei teikdamas išlaikymą sūnui kas mėnesį po 160 Eur nors sūnus faktiškai gyveno pas jį bei 1240 Eur išlaidų, kurias turėjo sumokėti atsakovė jam sūnaus M. išlaikymui ir nurodė, kad būtent šia suma atsakovė praturtėjo.

46. Kaip nurodyta aukščiau, Plungės apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-105-1024/2017 buvo nuspręsta iš atsakovo D. A. nepilnamečių vaikų M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017-06-30, iki M. A. ir E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

47. Tarp šalių kilo ginčas nuo kada faktiškai nepilnametis šalių sūnus M. gyvena su ieškovu ir kas faktiškai jį išlaiko. Ieškovas teigia, kad nors teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau faktiškai sūnus liko gyventi su juo, jis jį išlaikė, juo rūpinosi, atsakovė teigia, kad sūnus M. išsikėlė gyventi pas tėvą tik 2020 m. gegužės 1 d.

48. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad nepilnametis M. labai daug laiko leido su tėčiu, pas jį būdavo, nakvodavo, su tėvu leisdavo savaitgalius, taip pat atostogas, o nuo 2020-05-01 faktiškai ir gyvena su ieškovu.

49. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju, nepaisant to, kad tėvų valdžią vaikui paprastai išsaugo abu tėvai, turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

50. Pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinis teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo, turi būti atsižvelgta į laiką, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką vaikas praleidžia su juo, tačiau priteisiama išlaikymo suma skirta iš dalies kompensuoti vaiko poreikius neskirstant jų pagal laiką, kurį vaikas praleido su vienu ar kitu iš tėvų. Būtų neracionalu priteisti išlaikymą iš kiekvieno iš tėvų, abu iš jų paskiriant priteistų sumų tvarkytojais uzufrukto teise, nes iš esmės toks pat rezultatas pasiekiamas priteisiant išlaikymą tik iš skyrium gyvenančio tėvo, atsižvelgus į laiką, kurį vaikas praleidžia su šiuo iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

51. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu). Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš esmės pagrįstai sprendė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai). Vadinasi, tais atvejais, kai tėvai susitaria dėl vaiko poreikių tenkinimo ir bendrauja su vaiku lygiomis dalimis, išlaikymas vaikui gali būti nepriteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), tačiau tais atvejais, kai tėvai bendraudami su vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį tenkina tik kasdienius būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitaria dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), tokiems poreikiams tenkinti gali būti priteisiamas išlaikymas iš to tėvo (motinos), su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga “Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje”, Nr. AC-53-1, Teismų praktika. 2020).

52. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko M. bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu buvo nustatyta 2017 m. birželio 30 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu. Sprendime buvo nustatyta, kad: 1) kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėčiu nepertraukiamai nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 19.00 val. D. A. ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoja vaikų mamą apie ketinimą pasiimti vaikus, juos pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui, grąžina juos atgal; 2) D. A. bendrauja su dukra E. du kartus per savaitę darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš darželio 17 val. ir parvesdamas ją į gyvenamąją vietą 19 val. Apie ketinimą pasiimti vaiką iš darželio jis informuoja R. A. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną; 3) kiekvienais metais D. A. savo kasmetinių atostogų metu, pranešęs vaikų mamai ne vėliau kaip prieš mėnesį, su vaikais praleidžia nepertraukiamai 2 savaites; 4) lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną – gruodžio 25-ąją nuo 11 val., nelyginiais metais Šv. Velykų dieną nuo 11 val., vaikai praleidžia su tėvu; 5) ligos atveju ieškovė informuoja apie tai vaikų tėvą, jei vaikai suserga pas tėtį, jis informuoja apie tai mamą ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą; 6) D. A. nepaėmus vaikų pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.

53. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nesirėmė, tačiau į teismą dėl naujos bendravimo tvarkos nesikreipė.

54. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko M. faktinės gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d., kuomet atsakovė su vaikais išsikėlė gyventi pas savo tėvus iki 2020 m. gegužės 1 d., kuomet atsakovė pripažįsta, kad nepilnametis faktiškai apsigyveno pas tėtį, byloje aktualūs žemiau sprendime nurodyti šalių pateikti įrodymai.

55. (duomenys neskelbtini) 2020-10-28 pažymoje Nr. 11-255 nurodyta, kad per pastaruosius 3 metus M. mokymosi pasiekimais, lankomumu daugiausia domėjosi mama. Ji atsiliepdavo į skambučius, reaguodavo į žinutes, jeigu M. negalėdavo atvykti į mokyklą. Prieš 3 metus vyko trišalis (gimnazijos atstovai-tėvai-mokinys) susitikimas dėl mokymosi problemų. Šiame susitikime taip pat dalyvavo mama. Mama jungiasi prie elektroninio dienyno Tamo kasdien. Tėtis pradėjo domėtis sūnaus veikla nuo 2020 m. pavasario. Rugsėjo mėnesį buvo atėjęs pasikalbėti ir prašė prisijungimo duomenų elektroninio dienyno Tamo. Pirmą kartą jis prisijungė prie elektroninio dienyno 2020 m. spalio 19 d., daugiau nebeprisijungė. Klasės vadovė informavo, kad nuo pavasario su tėčiu taip pat pavykdavo susiskambinti.

56. (duomenys neskelbtini) 2020-10-29 pažymoje Nr. S-63 nurodyta, kad M. A. mokymosi laikotarpiu (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.) sutikimus, leidžiančius vykti į išvykas ir keliones, pasirašydavo ir visais ugdymo klausimais bendraudavo mama R. A..

57. Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui Rietavo savivaldybės administracijos Rietavo miesto seniūnijos 2020 m. gegužės 14 d. pažymą apie šeimos sudėtį iš kurios matyti, kad be D. A. šeimoje kitų asmenų nėra.

58. Tarnyba savo pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuo 2017-09-06 iki 2018-05-25 R. A. ir D. A. šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos prevenciniais tikslais. 2018-05-17 Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius Šeimų, auginančių vaikus, įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą komisijos posėdžio metu nutarė nutraukti R. A. ir D. A. socialinių paslaugų teikimą prevenciniais tikslais, nes buvo nustatyta, kad R. A. gyvena su abiem vaikais pas savo tėvus, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, poilsio ir pamokų ruošos sąlygos, nustatyta, kad vaikai bendrauja su tėvu, jį aplanko.

59. Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad 2020-07-27 lankytasi D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu D. A. pasakojo, jog jo darbo pobūdis yra dažnos komandiruotės, į namus negrįžta po kelias paras, per savaitę būna, kad į namus negrįžta dvi naktis. Tuo metu M. namuose būna vienas, kartais pasilieka pas močiutę. D. A. teigė, jog skyrybų su žmona metu turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, dabar minėtų problemų nebėra.

60. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju nepilnametis M. nurodė, kad mamai išsikrausčius pas senelius, jis liko gyventi pas tėtį, pas mamą eidavo tik pabūti, kartais pernakvodavo. Visi jo daiktai, draugai yra pas tėtį, teigė, kad jį išlaikė tėtis, mama gal kažką ir nupirkdavo.

61. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu 2020-07-27 M. A. pasakojo, kad su mama nesutaria dėl jos elgesio, tai yra kyla problemos dėl pinigų. Prašydavo, kad ką nors nupirktų, bet mama sakydavo, kad neturi pinigų, ne visada duodavo kišenpinigių, kurių reikėdavo laiką leidžiant su draugais. Pas tėtį gyvena apie 2-3 metus, kai prasidėjo tėvų skyrybos. Pas mamą neina apie 9 mėnesius - metus laiko. Kartais mama parašo SMS žinutę, paskambina. Jis pats mamai paskambina, kai yra reikalas. Rūbus, bei kitus daiktus perka labiau tėtis, mama kartais nupirkdavo, kartais duodavo pinigų. Būdavo anksčiau, kad pasilikdavo pas mamą, bet gyveno pas tėtį. Nepatinka mamos draugas, nemėgsta jo. Dabar nenori atnaujinti santykių su mama. Su mama galėtų bendrauti, gali su ja pabūti, pasikalbėti. Mama kartais pasikviečia, nuolat su mama būti nenori. Rūbus plauna tėtis, pas gydytojų ėjo su tėčiu, bet telefonu užregistravo mama. Mokymusi domisi abu tėvai. Mama pati jungiasi prie elektroninio dienyno, o tėtis prie elektroninio dienyno jungiasi per jo paskyrą. Mama ir tėtis spręsdami jo auklėjimo problemas nesikalba. Laisvalaikiu mėgsta laiką leisti su draugais, su tėčiu kartu pasikalba, su juo sutaria gerai. Tėtis nedaro įtakos jo ir mamos bendravimui. M. mano, jog mama turėtų teikti jam išlaikymą. Kai tėtis išvyksta į komandiruotes, dažniausiai jis miega pas močiutę (tėčio mamą), namuose pabūna iki 22 val. tada eina pas močiutę. Vakarais tėtis su draugais būti leidžia iki 22 val. Tėtis retsykiais išgeria alaus, kartais išgeria, kai būna gimtadieniai, tuo metu jis būna pas močiutę. Dabar tėtis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Vasaros atostogų metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nori užsidirbti pinigų savo poreikiams. M. sakė, jog jaučiasi gerai, yra laimingas. 2020-09-24 pokalbio su M. A. metu, jis pasakojo, kad gyvena gerai, nori gyventi su tėčiu, nes gerai su juo sutaria. Gerai sutaria ir su savo seneliais, ypač su seneliais iš tėvo pusės, padeda jiems, lieka pas juos nakvoti, kai tėtis būna išvykęs. M. teigė, kad tėčiui nesant, jeigu reikėtų pagalbos kreiptųsi į mamą arba savo senelius. Teigė, kad su mama gyveno anksčiau, bet nesutarė, dabar jam mama paskambina telefonu paklausia kaip sekasi. M. teigimu, jį išlaiko tėtis, jis nuperka ko jam reikia, rūpinasi, kad būtų namuose ką valgyti, mama jam pervedė 60 eurų. M. teigimu nei jam, nei tėčiui pagalbos nereikia. Jaunuolis nurodė, kad žalingų įpročių neturi, o tėtis kartais išgeria alkoholio su draugais, bet tada M. būna pas senelius. Su sese M. teigia, kad susitinka mokykloje ir kai ji atvyksta savaitgalį pas tėtį svečiuotis. Su tėčiu M. mėgsta kartu važinėtis mašina, darbuotis garaže, tvarkytis namuose. Pas mamą M. eiti nenori, nes ji turi draugą, su kuriuo nėra kalbėjęs, nes jis nervina jį. M. norėtų su mama bendrauti jeigu ji pasiūlytų jam kur kartu nuvykti, ar atvažiuotų į namus su juo pasikalbėti.

62. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad M. išgyvena tipišką lojalumo konfliktą ir reiškia palankumą tam tėvui, su kuriuo daugiau laiko šiuo metu ir praleidžia. Pažymėtina, kad nors M. ir Tarnybos atstovams, ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad gyveno su tėčiu ir buvo jo išlaikomas, tačiau apklaustas posėdyje patvirtino visas atsakovės nurodytas sumas bei išlaidas, kurios buvo sumokėtos jo poreikių tenkinimui, be to, Tarnybos išvadoje nurodyta, kad 2020-09-24 pokalbio su M. A. metu, jis teigė, kad su mama gyveno anksčiau, bet nesutarė, dabar jam mama paskambina telefonu paklausia kaip sekasi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas dirba vairuotoju, jis dažnai išvyksta, pats ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad 2018 – 2019 metais dirbo Belgijoje, šešias savaites būdavo išvykęs, šešias – Lietuvoje, kitais metais jis dirbo Lietuvoje, tačiau jis taip pat namuose nebūdavo po kelias paras.

63. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė atkreipė dėmesį į vaiko gyvenamosios vietos deklaracijas, iš kurių matyti, kad nepilnamečio M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020-07-24 buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje pas senelius, nuo 2019-05-25 – (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini).

64. Ieškovas teismui pateikė ranka rašytą 2020-10-10 paaiškinimą – įrodymą, kad jo sūnus M. A. gyvena pas jį nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio, (duomenys neskelbtini), gyventojų pavardės ir parašai – pasirašė I. L., V. L., A. P., M. B..

65. Atsakovė į bylą pateikė Swedbank sąskaitos išrašą, kuriame nurodytos sumos pervestos kaip „elementai“ ieškovo D. A.. Šis išrašas patvirtina, kad pats ieškovas D. A. atsakovei 2018 metais pervesdavo lėšas už vaikų išlaikymą, 2019 metais tik tris mėnesius (2019-05-07, 2019-06-17, 2019-07-30) pervedė ieškovo darbovietė, visus kitus mėnesius pats ieškovas geranoriškai vedė išlaikymo sumas atsakovei. Taigi šie išrašai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas, geranoriškai mokėdamas išlaikymo sumas atsakovei, pripažino, kad jis, kaip skyrium gyvenantis tėvas, turi pareigą išlaikyti savo sūnų. Visiškai nesuprantama ieškovo pozicija geranoriškai pervedinėti atsakovei išlaikymo sumas ir tokį ilgą laiką nereiškiant jokių pretenzijų atsakovei dėl netinkamo sūnaus išlaikymo ar pervestų lėšų grąžinimo.

66. Aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia faktą, kad nepilnametis M. daug laiko faktiškai praleido su tėvu, pas jį nakvojo, leido savaitgalius bei atostogas, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pilnai išlaikė sūnų. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek kasdieniniais, tiek papildomais vaiko poreikiais rūpinosi atsakovė, ji taip pat aktyviai dalyvavo sūnaus ugdymo procese, rūpinosi jo sveikata. Faktinis gyvenimas ir sūnaus išlaikymas nors ir yra glaudžiai susiję, tačiau tai skirtingi dalykai ir kaip pažymėta aukščiau kasacinio teismo praktikoje, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019, 77–79 punktai).

67. Nagrinėjamu atveju, šalims nesilaikant teismo sprendimu nustatytos tvarkos ir šalių nepilnamečiui sūnui M. faktiškai praleidžiant laiką su kiekvienu iš tėvu vienodai, buvo pagrindas peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, tačiau šia savo teise ieškovas pasinaudojo tik po trejų metų, vadinasi jis gera valia sutiko tenkinti tik kasdieninius ir būtinus vaiko poreikius (maistas, apranga, būstas ir pan.), tačiau nesusitarė dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), todėl tokių poreikių tenkinimą byloje užtikrino teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš ieškovo, su kuriuo nebuvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

68. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. A. teismo sprendimu priteistą išlaikymą po 160 Eur abiem vaikams mokėjo atsakovei gera valia, tačiau ne visada šios įmokos buvo mokamos laiku ir visa suma, todėl atsakovė R. A. kreipėsi į antstolio kontorą ir pateikė vykdomąjį raštą. Iš byloje pateiktos 2020-10-19 antstolės Ilonos Girdenienės pažymos matyti, kad antstolio kontoroje 2019-03-07 užvesta vykdomoji byla Nr. 0051/19/00273 dėl nepilnamečiams vaikams M. ir E. priteisto išlaikymo priteisimo išieškojimo iš D. A.. Pažymoje nurodyta, kad 2020-10-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas yra 1402,30 Eur.

69. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju jie prašo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau tuo pačiu nurodo, kad atsakovė ieškovo sąskaitą nepagrįstai praturtėjo.

70. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis.

71. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; kt.).

72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Jeigu būtų nustatyta, kad pinigų išieškojimo metu vaiko išlaikymo įsiskolinimas neegzistavo ir šias lėšas savo poreikiams tenkinti panaudojo uzufruktatorius, gali būti sprendžiama dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad uzufruktatoriui tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019).

73. Nagrinėjamu atveju, piniginės lėšos iš ieškovo, kurių jis nesumokėjo gera valia, buvo išieškotos egzistuojant teisėtam pagrindui – Plungės apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimui, kuriuo ieškovas, be kita ko, buvo įpareigotas teikti nepilnamečiam sūnui M. išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-06-30, iki M. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant motinai R. A.(šioje byloje atsakovei) tvarkyti sūnaus lėšas uzufrukto teise. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nėra būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų.

74. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, svarbu nustatyti, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų, arba ar ieškovė elgėsi nesąžiningai gaudama ir naudodama vaiko išlaikymo lėšas.

75. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui pateikė įrodymus apie jos teiktą išlaikymą sūnui:

- iš byloje pateiktų Swedbank mokėjimų nurodymų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018-09-04 iki 2020-07-23 sūnaus aprangai išleido 187,69 Eur. Pažymėtina, kad tarp mokėjimo nurodymų yra 15 Eur mokestis už zoologijos sodą, taigi šios išlaidos į išlaidas rūbams neįskaičiuojamos, jos pagrindžia laisvalaikiui skirtas sumas. Taip pat prie šių sąskaitų pridėtas mokėjimo nurodymas 194 Eur sumai, gavėjas Thomann GmbH. Iš teismui atsakovės pateiktų dokumentų pagrindžiančių mokėjimą už sūnui pirktą muzikos instrumentą – dūdą, matyti, kad būtent šiam gavėjui yra nurodyta suma 194 Eur, todėl ši suma taip pat prie išlaidų rūbams neskaičiuojama. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad aprangai buvo skirta ir grynųjų pinigų, kadangi dažnai apsipirkdavo Rietavo turguje, kartais duodavo sūnui grynųjų pinigų, skirtų aprangai, todėl ne visas išlaidas atsakovė gali pagrįsti mokėjimo nurodymais.

- iš Swedbank sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė nepilnamečiui sūnui M. į jo asmeninę sąskaitą 2017 m. birželio 25 d. pervedė 10 Eur; laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. pervedė 241 Eur; laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. pervedė 448,55 Eur; laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. birželio 5 d. pervedė 326,50 Eur. Viso 1026,05 Eur.

- iš (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymos matyti, kad M. šioje meno mokykloje mokėsi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; mokestį už M. mokslą mokykloje mokėjo R. A.: už 2017/2018 m. m. – 126 Eur, už 2018-2019 m. m. – 71,75 Eur, už 2019/2020 m. m. – 70 Eur. Byloje pateiktas Swedbank sąskaitos išrašas pagrindžiantis nurodytus mokėjimus. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2018 metais pirko sūnui dūdą, kurios kaina 194 Eur (teismui pateiktas mokėjimo nurodymas bei dokumentai, pagrindžiantys šio muzikos instrumento įsigijimą), mokėjo už sūnaus išvykas, 2018 metais patyrė meno mokyklai didesnes išlaidas, kadangi sūnus vyko į Graikiją, už kelionę ji sumokėjo 300 Eur bei davė sūnui grynais 50 Eur dienpinigių, 50 Eur skyrė tuo metu ir ieškovas. Kol sūnus mokėsi meno mokykloje, atsakovė nurodė, kad pirko papildomus rūbus, avalynę koncertams.

- iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė su vaikais M. ir E. 2018-07-14 – 2018-07-21 vyko atostogauti į Turkiją; kelionės paketas pirktas iš TEZ Tour; taip pat pridėtas kelionės draudimas.

- iš teismui pateiktų gyvybės ir sveikatos draudimų matyti, kad atsakovė apdraudė M. A. laikotarpiu nuo 2017-04-23 iki 2018-04-23, įmokos suma 20,83 Eur; draudimo laikotarpis 2018-04-23 iki 2018-04-23, draudimo įmoka tenkanti M. 24,27 Eur (ERGO draudimas nuo nelaimingų atsitikimų).

- iš pigu.lt išankstinės mokėjimo sąskaitos matyti, kad buvo pirkta garso technika, suma 67,99 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sūnui buvo pirktos ausinės.

- iš teismui pateiktų TELE2 sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2020-06-30 mokėjo už telefono abonentą, kuriuo naudojasi sūnus M. (numeris (duomenys neskelbtini) Eur) po 21 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad už sūnui priskirtą planą kas mėnesį ji moka 13 Eur, du metus mokėjo po 21 Eur, kadangi sūnui buvo išsimokėtinai paimtas naujas telefonas.

76. Teismo posėdžio metu taip pat atsakovė nurodė, kad sūnus turi gana brangų hobį – motociklą, šio laisvalaikio praleidimui sūnui M. ji taip pat skiria papildomas lėšas kurui, tepalams, nurodė, kad sūnui yra supirkta visa speciali apranga važinėjimui motociklu iš specializuotos parduotuvės, šalmas, batai, savaitgaliui pavažinėti motociklu kurui ji sūnui panašiai duoda 10 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nuosekliai ir aiškiai išdėstė skiriamas pinigų sumas stomatologui, nurodydama, kad visada rūpinosi ir registruodavo sūnų dantų taisymui, vizitas kainuodavo apie 30-40 Eur, paaiškino apie specialias priemones pirktas veido odai, kadangi paauglystės veido oda reikalauja papildomų priežiūros priemonių, nurodė, kad sūnus lankosi kas mėnesį pas kirpėją, kur išleidžia 5 Eur, taip pat skiria sūnui grynųjų pinigų sumas draugų gimtadieniams, šventėms, kartu su sūnumi pirko dovaną jo draugei. Atsakovė taip pat nurodė, kad persikraustydama gyventi pas tėvus iš šeimos buto įsigijo baldų, t. y. pirko lovas vaikams, be to, baldų reikėjo ir jos naujai įsigytam būstui.

77. Pažymėtina, kad tenkinant kasdieninius vaiko poreikius neįmanoma surinkti ir suskaičiuoti visų išlaidų, nes kaip nurodyta aukščiau, ne visi mokėjimai atlikti banko pavedimu, kad būtų galima pateikti sąskaitos išrašus, nemažai pirkinių yra pirkta atsiskaitant grynaisiais pinigais, taip pat, grynieji pinigai buvo duodami nepilnamečiui M. į rankas, kurie buvo skirti maistui mokykloje, jo laisvalaikiui su motociklu, draugais ir pan. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nuoseklių paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš dalies ir paties nepilnamečio vaiko M. paaiškinimais matyti, kad atsakovė rūpinosi sūnumi M., jį išlaikė, naudojo lėšas vaiko poreikių tenkinimui. Taip pat teismas, vertindamas atsakovės kaip uzufruktorės pareigas, jos sąžiningumą, pažymi, kad atsakovė kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo priteisimo teisėtu pagrindu, t. y. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, be to, byloje nustatyta, kad ji niekada antstolei neišreiškė sutikimo, kad išlaikymas būtų priteisiamas kitokia forma nei nustatyta teismo, t. y. pinigų pervedimu į jos sąskaitą. Taigi ieškovas turėjo pareigą mokėti išlaikymą atsakovei periodinėmis išmokomis, o ne kitokiais būdais ar kita forma teikti išlaikymą sūnui. Reikšminga aplinkybe teismas laiko ir tai, kad ieškovas sumažino reiškiamą reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, teigdamas, kad nu kažkiek atsakovė ir prisidėjo išlaikydama sūnų. Be to, Tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad 2020-07-27 lankytasi D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu D. A. nurodė, kad R. A. kartais į M. sąskaitą pravesdavo po 5 eurus. Yra buvę, kad mama M. nupirkdavo rūbų, avalynės, atveždavo užkandžių. Nagrinėjamo ginčo kontekste reikšminga ir tai, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą gaunant ir naudojant vaiko išlaikymo lėšas, byloje taip pat nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog atsakovė vaiko išlaikymui skirtas lėšas būtų panaudojusi savo reikmėms (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Ieškovas turėdamas pareigą įrodyti konkrečias aplinkybes, įvertinus jo pateiktus duomenis, nurodytas aplinkybes, paaiškinimus, visumą įrodymų, minėtų aplinkybių neįrodė, todėl teismo vertinimu, spręsti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nėra pagrindo.

78. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

79. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

80. Kaip minėta aukščiau šalių santuoka buvo nutraukta 2017 m. birželio 30 d. teismo sprendimu, o 2017 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą, butą adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. A. asmeninės nuosavybės teise atiteko butas, o R. A. jis išmoka 13 000 Eur kompensaciją vienkartine išmoka arba dalimis iki 2018-02-01; R. A. išsikrausto iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), per vieną savaitę nuo visos kompensacijos gavimo dienos.

81. Ieškovas išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2017-07-01 iki 2020-07-01. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad panašiai iki 2017 metų pabaigos jos gyveno viename bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tų pačių metų pabaigoje atsakovė su vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad nuo teismo sprendimo priėmimo šalys bendro ūkio nevedė, atsakovė teigė, kad pilnai išlaikė abu vaikus bei mokėjo komunalinius mokesčius, paskolą bankui. Pažymėtina, kad už šį laikotarpį ieškovas teismui jokių įrodymų apie mokėtus mokesčius, banko paskolą ar išlaidas vaikams neteikė, todėl laikotarpiu nuo teismo sprendimo priėmimo (2017-06-30) iki 2017-12-31 šalims gyvenant kartu bei kartu su jais gyvenant ir nepilnamečiams vaikams, ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti vaiko išlaikymo įsiskolinimo, kadangi išlaikymo įsiskolinimo faktas nenustatytas.

82. Ieškovui reiškiant ieškinį dėl įsiskolinimo priteisimo po 2017 m. gruodžio 31 d., nurodant šias aplinkybes tenka pareiga ir įrodyti, kad jis faktiškai išlaikė sūnų po 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., ir kad jis ne tik sūnų išlaikė savo dalimi, bet ir atsakovės dalimi, kadangi ieškovas nurodė, kad atsakovė praturėjo 1240 Eur suma, kuria atsakovė turėjo sumokėti jam sūnaus M. išlaikymui.

83. Kaip minėta aukščiau, ieškovas teismui pateikė pažymas iš savo darboviečių, pažymas apie mokėtus komunalinius mokesčius bei paskolą už butą. Teismo posėdžio metu ieškovo buvo ne kartą klausiama, ar jis nepageidauja teismui pateikti sąskaitos išrašų, tačiau ieškovas nurodė, kad sąskaitos išrašų neteiks. Pažymėtina, kad ieškovą byloje atstovauja advokatas, be to, ieškovui buvo išaiškinta šalių pareiga įrodyti bei rašytiniais įrodymais pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas visiškai neįrodinėjo nepilnamečiui sūnui M. skirto išlaikymo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gegužės 1 d., negalėjo pasakyti, kokias sumas ir kur jis per ši laikotarpį išleido. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiu po 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. išlaikė sūnų, priešingai, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu apie sūnui išleistų lėšų panaudojimą, iš dalies paties nepilnamečio paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnametį vaiką išlaikė atsakovė, o ieškovo teiktą išlaikymą sūnui panaudojo sūnaus poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas teigė, kad jis pilnai išlaikė sūnų ir dar teikė išlaikymą mamos dalimi, t. y. kad jis vienas rūpinosi nepilnamečio M. išlaikymu, tačiau įvertinus ieškovo į bylą pateiktas pažymas bei teismo iniciatyva gautus Sodra duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2018, 2019, 2020 metais (viso per tris metus 22093,11 Eur, kas sudaro vidutiniškai 613,70 Eur kas mėnesį), teismo vertinimu, yra visiškai nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jis, gaudamas tokio dydžio pajamas, t. y. pakankamai mažas, galėjo įvykdyti savo ir atsakovės prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką.

84. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta, kad sūnus išsikėlė pas ieškovą gyventi 2020 m. gegužės 1 d. ir nuo tada ten faktiškai gyvena. Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išlaikymo išieškojimą M. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą. Atsakovei pripažinus, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra pas ieškovą, teismas daro išvadą, kad už šį laikotarpį atsakovė neturėjo teisės gauti teikiamo išlaikymo sūnui iš ieškovo, todėl už šį laikotarpį privalo grąžinti ieškovui gautą sumą kaip teiktą išlaikymą sūnui, be to, tuo pačiu atsakovė įgijo pareigą mokėti ieškovui sūnaus išlaikymui atitinkamas periodines išmokas.

85. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

86. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gyvenimo kartu su tėvu pradžios (2020 m. gegužės 1 d.) iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. liepos 14 d.) po 160 Eur per mėnesį, t. y. tokia apimtimi, kaip nustatė galiojantis Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimas, už atsakovei tekusią pareigą teikti išlaikymą sūnui kaip skyrium gyvenančiam tėvui. Ši išlaikymo įsiskolinimo suma yra 392,24 Eur (160 Eur x 2 mėn. + (160 / 31 d. x 14 d.).

87. Be to, šalių nepilnamečiui sūnui M. faktiškai nuo 2020 m. gegužės 1 d. gyvenant su tėvu bei atsakovei neįrodžius, kad nuo sūnaus faktinio gyvenimo su tėvu ji sūnų išlaikė, teismas pripažįsta ieškovui teisę atgauti už atsakovę įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės dalį. Ši išlaikymo įsiskolinimo suma skaičiuojama nuo 2020-05-01 iki 2020-08-04 (iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl sprendimo vykdymo sustabdymo) ir yra 500,64 Eur (160 Eur x 3 mėn. + (160 / 31 d. x 4 d.).

88. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. Nr. 801 nutarimu „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punkte nurodoma, kad išmokos skiriamos savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka 2020 m. buvo 60 Eur per mėnesį.

89. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės skiriamos tikslinės išmokos vaikams įskaičiuotinos į vaikų išlaikymui skiriamas sumas. Nagrinėjamu atveju atsakovė šalia savo vaikams skiriamos 160 Eur sumos gavo ir valstybės (savivaldybės) skiriamą išmoką. Atsakovė pateikė teismui Swedbank sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad atsakovė sūnui M. 2020-09-21 pervedė 60 Eur vaiko pinigus iš savivaldybės, 2020-10-19 pervedė 60 Eur vaiko pinigus iš savivaldybės už 9 mėnesį, 2020-10-11 pervedė 120 Eur vaiko pinigus iš savivaldybės už korona. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. gautus „vaiko pinigus” būtų perdavusi sūnui ar ieškovui, todėl iš atsakovės priteistina atitinkama piniginė kompensacija – 180 Eur (60 Eur x 3 mėn).

90. Iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 1072,88 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (392,24 Eur + 500,64 Eur + 180 Eur).

91. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta antstolės pažyma, kurioje nurodyta, kad 2020-10-01 dienai išlaikymo įsiskolinimas yra 1402,30 Eur. Antstolės pažymoje nedetalizuota už kokį laikotarpį ir už kuriam vaikui teiktą išlaikymą susidarė minėtas įsiskolinimas, kadangi buvo išieškoma už du vaikus, taip pat, teismui nepateikta duomenų, ar sprendimo priėmimo metu ši skola yra išieškota, todėl šiuo atveju teismas negali padaryti įskaitymo, tačiau esant antstolio paskaičiuotam įsiskolinimui pripažįstama, kad ši suma priklauso atsakovei kaip išlaikymas gautas ar priklausantis gauti iš ieškovo.

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo

92. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-1024/2017 dalį ir nuo 2021-03-01 iš D. A. priteisti nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 199 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

93. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šią priešieškinio dalį pripažįsta ir sutinka dukros išlaikymui mokėti po 199 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

94. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka dukros išlaikymui padidinti ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymo sumą, 199 Eur suma yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, yra pakankama nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, teismas atsakovės reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo tenkina visiškai ir sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnametei E. A. po 160 Eur ir priteisti iš ieškovo D. A. po 199 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės E. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2021-03-02, iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 1.2, 1.5 straipsniai, 3.192 straipsnio 1, 2 dalis, 3.201 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

95. Atsakovė priešieškiniu priteisti iš atsakovo 278 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-02-28. Nurodė, kad nepilnamečiui sūnui M. nuo 2020-05-01 apsisprendus gyventi su tėvu, dukrai nebeužteko priteisto išlaikymo po 160 Eur, todėl prašo už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-02-28 priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 278 Eur.

96. Teismo posėdžio atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad mergaitės poreikiai išaugo jos broliui pradėjus faktiškai gyventi su tėčiu, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

97. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš ieškovo yra priteistas išlaikymas nepilnametei E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2017-06-30, iki E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

98. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

99. Atsakovė ir jos atstovas byloje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakoma, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Pažymėtina, kad ši kasacinio teismo praktika taikoma tuomet kai teismo sprendimu nėra priteistas išlaikymas vaikams, o šioje byloje toks išlaikymas nepilnametei dukrai yra priteistas teismo sprendimu ir yra vykdomas.

100. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad res judicata galios neįgijimas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo (pakartotinai) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teismo procesinis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek tokiu procesiniu sprendimu atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas (tiksliau – konstatavimas, kad priteisto išlaikymo dydis (sprendimo priėmimo momentu) proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas), turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, todėl šiuo aspektu nebegali būti peržiūrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).

101. Plėtodamas praktiką dėl padidinto išlaikymo mokėjimo prievolės pradžios momento, byloje, kurioje ieškovė reikalavo išlaikymo dydžio pakeitimo momentu laikyti ne kreipimosi į teismą datą, bet atsakovo turtinės padėties pagerėjimo momentą, kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių dukters išlaikymui reikalingas lėšas tvarko ieškovė; pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga “Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje”, Nr. AC-53-1, Teismų praktika. 2020).

102. Nagrinėjamu atveju ieškovas vykdė savo prievolę mokėti dukrai išlaikymą, o jam jos nevykdant atsakovė kreipėsi į antstolius ir išlaikymas buvo vykdomas priverstinai, be to, byloje nenustatyta, kad atsakovė ieškovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su priešieškiniu, taip pat, nenustatytos aplinkybės ir jų sąsajumas dėl nepilnametės poreikių padidėjimo jos broliui išsikrausčius faktiškai gyventi su ieškovu, todėl priteisti išlaikymo įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo ir šis priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

103. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Plungės apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną M. A. gyvenamąją vietą su D. A. jo gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš R. A. nepilnamečiui sūnui M. A. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2020-08-04) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sūnui mokamų lėšų tvarkytoju paskiriant tėvą D. A.; sustabdė išlaikymo išieškojimą M. A. iš D. A. pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-105-1024/2017. Šios laikinosios apsaugos priemonės teismui priėmus sprendimą naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

104. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (93 CPK straipsnis).

105. Iš byloje pateikto ieškovo atstovo advokato Mariaus Griciaus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų paėmimo kvito matyti, kad ieškovo atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Taip pat ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovo reikalavimas tenkinamas pilnai dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reikalavimai dėl priteisto išlaikymo priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinami iš dalies, tai teismo vertinimu sudarytų 63 % patenkintų ieškinio reikalavimų. Ieškinį patenkinus 63 %, ieškovui iš atsakovės priteistina 677,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

106. Iš byloje pateikto atsakovės atstovo advokato Romano Lupeikos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų, mokėjimo pavedimo matyti, kad atsakovės atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1000 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Priešieškinį tenkinus 50 % (tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas), atsakovei iš ieškovo priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos.

107. Įskaičius šalių mokėtinas sumas vienas kitam, ieškovui priteistina iš atsakovės 177,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

108. Ieškovas ir atsakovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl padidinus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį nuo 160 Eur iki 199 Eur, iš ieškovo ir atsakovės priteistina 14 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 199 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020-07-14, iki M. A. ir E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei 1072,88 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt du eurus 88 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnamečio M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 160 Eur ir priteisti iš atsakovo D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 199 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo priešieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2020-03-02, iki E. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti atsakovę R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2020 m. liepos 17 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovės R. A. 177,25 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. A..

Priteisti iš ieškovo D. A. 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės R. A. 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė