Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-39-157/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1591-480/2013Nutartis · 2013-03-07Kauno apygardos teismas
  2. B2-2561-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  3. B2-2565-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  4. B2-2564-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  5. B2-2566-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  6. B2-2562-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  7. B2-2563-480/2013Nutartis · 2013-10-28Kauno apygardos teismas
  8. B2-2106-480/2014Nutartis · 2014-06-10Kauno apygardos teismas
  9. B2-2059-480/2014Nutartis · 2014-09-03Kauno apygardos teismas
  10. B2-2945-480/2014Nutartis · 2014-12-15Kauno apygardos teismas
  11. B2-1286-480/2015Nutartis · 2015-02-18Kauno apygardos teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-04-23Lietuvos apeliacinis teismas
  13. B2-2048-480/2015Nutartis · 2015-07-20Kauno apygardos teismas
  14. B2-2499-480/2015Nutartis · 2015-12-22Kauno apygardos teismas
  15. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-18Lietuvos apeliacinis teismas
  16. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-03Lietuvos apeliacinis teismas
  17. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-12-13Lietuvos apeliacinis teismas
  18. B2-2900-480/2016Nutartis · 2016-12-14Kauno apygardos teismas
  19. B2-54-480/2018Sprendimas · 2018-11-21Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-18
Bylos Nr.
2-39-157/2016
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00129-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-39-157/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00129-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.8; 3.1.7.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos bankroto byloje Nr. B2-2048-480/2015 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Realm Juridical“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto protokolinių nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Indebt“, Valstybės įmonė Turto bankas, V. P., S. Z..

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d., UAB „Ignalinos statyba“ iškelta bankroto byla, teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, o teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-197-480/2016). Šia teismo nutartimi patikslintą kreditorių sąrašą sudarė hipoteka užtikrinto kreditoriaus AB Šiaulių banko 58 865,18 Lt reikalavimas, 158 kreditorių 3 241 408,07 Lt finansiniai reikalavimai. Šiame sąraše buvo įrašyta 70 kreditorių, kurių pirmąja eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 270 606,38 Lt, 4 kreditoriai, kurių antrąja eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 793 364,30 Lt (Ignalinos rajono savivaldybės administracijos – 51 220,20 Lt, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 382 161,54 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 89 281,48 Lt ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos – 270 701,08 Lt), 83 kreditoriai, kurių trečiąją eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 2 177 437,39 Lt.

Be kitų, į šį sąrašą buvo įtrauktas kreditoriaus UAB „Realm Juridical“ 178 513,88 Lt (51 701,19 Eur) finansinis reikalavimas, tenkintinas trečiąja eile, kurio dydis Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartimi patikslintas, jį sumažinant iki 48 244,94 Eur. Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu kreditorius UAB „Realm Juridical“ buvo išbrauktas iš BUAB „Ignalinos statyba“ trečios eilės kreditorių sąrašo. Šį kreditorių pakeitė jo teisių perėmėjai kreditoriai BUAB „Livensta“ ir UAB ,,Alguvos centras“ (ĮBĮ 26 str. 3 d., 35 str.) (civilinė byla Nr. B2-414-480/2015).

Pareiškėja UAB „Realm Juridical“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Realm Juridical“), 2015-06-01 pateikė teismui skundą, prašydamas pripažinti negaliojančiu visą likviduojamos dėl bankroto UAB „Ignalinos statyba“ (toliau – BUAB „Ignalinos statyba“) kreditorių komiteto 2015-05-15 posėdžio protokolą Nr. K/4/2015/05/15, nes komitetas svarstė tik klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos. Taip pat prašė įpareigoti bankroto administratorių pateikti kreditorių komitetui svarstyti iš naujo klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal bankroto administratoriaus 2015-05-07 elektroniniu paštu pateiktą kreditorių komiteto 2015-05-15 posėdžio medžiagą 2015-05-08 el. paštu pateikė administratoriui savo nutarimo projektą trečiu darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Ignalinos statyba“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo ir siūlė šį turtą pardavinėti dar dvejose varžytynėse nuo paskutinės varžytynių kainos mažinant po 10 proc. nuo numatytos kainos, nustatyti 200 Eur kainos didinimo intervalą varžytynėse ir 30 Eur mokestį varžytynių žiūrovams. Tvirtino, kad su pareiškėjo siūlomu nutarimo projektu kreditorių komiteto nariai buvo supažindinti, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenius. Tokiu būdu nebuvo sudaryta galimybė visiems kreditorių komiteto nariams apsvarstyti visus pateiktus alternatyvius pasiūlymus, tuo pažeidžiant kreditorių komiteto nutarimo priėmimo procedūrą bei bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių teises, teisėtus interesus.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė patenkinti skundą, nurodęs, kad balsavo raštu už pareiškėjo pasiūlytą turto pardavimo tvarką. Tvirtino, kad priimtu nutarimu nustatyta nepagrįsta ir eliminuojanti galimybę gauti didžiausią kainą šio turto pardavimo tvarka.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ prašė šį skundą palikti nenagrinėtu arba jį atmesti ir skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą likviduojamos bendrovės naudai. Teigė, kad nepagrįstas reikalavimas pripažinti negaliojančiu visą protokolą, todėl laikytina, jog skundas dėl jo trūkumų paliktinas nenagrinėtu. Tvirtino, kad alternatyvus nutarimo projektas buvo pateiktas susipažinti kitiems kreditorių komiteto nariams ir jie turėjo galimybę jį apsvarstyti bei už jį balsuoti. Nurodė, kad aplinkybė, jog dauguma komiteto narių nutarė nebalsuoti už pareiškėjo pateiktą nutarimo projektą savaime nesudaro pagrindo priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu, be to, pareiškėjas rėmėsi teisinės galios nebetekusiu turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašu. Taip pat nurodė, kad šio turto nepavyko parduoti keturiose varžytynėse ir tai leidžia manyti, jog jo pardavimas pagal kreditorių komiteto nustatytas pradines turto pardavimo kainas nėra veiksmingas ir efektyvus, todėl apie turto pardavimą paskelbus spaudoje bei renkant potencialių pirkėjų pasiūlymus būtų galima įvertinti realią šio turto rinkos kainą ir paklausą rinkoje. Pagal nutarimą dėl gautų potencialių pirkėjų pasiūlymų ir tolimesnės turto pardavimo tvarkos lemiamą sprendimą turės priimti kreditorių komitetas. Tvirtino, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir tokiu būdu trukdo sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ skundą atmetė ir priteisė iš jos suinteresuotam asmeniui BUAB „Ignalinos statyba“ 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto 2015-05-15 posėdyje buvo svarstomas tik vienas klausimas – šios bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo, ir darbotvarkės klausimu Nr. 3 buvo priimtas nutarimas šį turtą pardavinėti laisvu pardavimu; apie turto pardavimą skelbti laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir interneto svetainėse www.elenta.lt ir www.labaigerai.lt; vieną mėnesį rinkti gautus pirkėjų komercinius pasiūlymus dėl turto įsigijimo ir juos svarstyti kitame komiteto posėdyje.

Teismas sutiko su BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepimo argumentais, kad pareiškėjo skundo reikalavimas yra netinkamai suformuluotas, nes kreditorių komiteto posėdžio protokolas pats savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau remdamasis skundo turiniu sprendė, jog šis skundo trūkumas yra neesminis, nes yra aiškus jo pagrindas bei dalykas – skundžiamas kreditorių komiteto 2015-05-15 nutarimas, priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 3, dėl turto pardavimo tvarkos.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 4 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, o taip pat, BUAB „Ignalinos statyba“ 2013-12-04 pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintų kreditorių komiteto darbo reglamento, kreditorių susirinkimo (komiteto posėdžių) sušaukimo tvarkos nuostatomis (reglamento 3.2, 3.3 punktai, tvarkos 1 punktas), sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista kreditorių komiteto narių teisė balsuoti taip pat ir už pareiškėjo pateiktą nutarimo projektą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuria kreditorius VĮ Turto bankas pasinaudojo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo pasiūlytas alternatyvus nutarimo projektas komiteto nariams buvo pateiktas atskirai, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant priėmimo procedūrą.

Remdamasis bylos medžiaga, išanalizavęs pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, vadovaudamasis ĮBĮ 24, 25 straipsniais, CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ginčijamas kreditorių komiteto narių balsų dauguma priimtas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams; nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, jog kuris nors iš kreditorių komiteto narių, balsavęs už ginčijamo nutarimo priėmimą, būtų šališkas; nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pagal skundžiamą nutarimą bankroto administratorius įgyja teisę laisvai parduoti vertingą turtą už nepriimtiną kainą, – šiuo nutarimu nėra nustatyta turto pardavimo kaina, nutarta per vieną mėnesį gautus pirkėjų komercinius pasiūlymus svarstyti komiteto posėdyje ir tik tuomet spręsti dėl tokios kainos.

Teismas nepatenkino suinteresuoto asmens BUAB „Ignalinos statyba“ prašymo skirti pareiškėjai UAB „Realm Juridical“ 5 792 Eur baudą už pateiktą nepagrįstą skundą. Remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1, 2 dalimis, ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais šiuo klausimu, teismas nurodė, kad skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teikimas yra procesinė šalies teisė, o jo netenkinimas savaime nereiškia šio asmens nesąžiningumo.

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsniu, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teismas priteisė iš pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ suinteresuotam asmeniui BUAB „Ignalinos statyba“ 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų jį argumentai

Pareiškėja UAB „Realm Juridical“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį ir įpareigoti bankroto administratorių pateikti kreditorių komitetui klausimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos svarstyti iš naujo, o netenkinus šio prašymo, panaikinti teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atmesti suinteresuoto asmens BUAB „Ignalinos statyba“ prašymą. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas be pagrindo sprendė, kad administratoriui nepateikus komiteto nariams naujų balsavimo biuletenių su įrašytu pareiškėjos pasiūlytu alternatyviu nutarimo projektu, o šį projektą pateikus atskirai, – nutarimų priėmimo procedūra nebuvo pažeista (ĮBĮ 22 str. 4 d., 24 str. 1 d.). VĮ Turto bankui pareiškėjas asmeniškai pranešė apie jo pateiktą pasiūlymo projektą, todėl šis už jį balsavo, tuo tarpu kiti komiteto nariai galėjo ir neperskaityti elektroninio laiško. Šiuo atveju, kai nėra užtikrintumo dėl priimto kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo, laikytina, jog šis nutarimas buvo priimtas pažeidžiant procedūras.Teismas be pagrindo sprendė, kad skundžiamas kreditorių komiteto daugumos sprendimas nepažeidžia kreditorių interesų, nes nekilnojamojo turto pardavimas už toliau pateikiamas kainas prieštarauja ekonominei logikai. Nuspręsta, kad žemės nuomos teisė su pastatais, esančiais Švenčionių g. 37 ir 37A, Ignalinoje, turi būti parduodami kartu, neskaidant po vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl varžytynėse ir protokole Nr. K/4/2015/05/15 buvo nurodoma bendra kaina už visus pastatus. Tačiau skelbime www.elenta.lt nurodyta, kad parduodama minėtu adresu esanti dalis administracinio pastato, gamybiniai pastatai, sandėliai ir kt. Tai liudija bankroto administratoriaus nesąžiningumą bei procedūrinius pažeidimus.Vėlesniame – 2015-07-28, kreditorių komiteto susirinkime buvo nuspręsta dėl nekilnojamojo turto pardavimo pagal gautus pasiūlymus, tai yra už tris kartus mažesnę sumą nei yra reali pastatų rinkos vertė. Taigi parduodant statinius laisvu siūlymu, tai yra pusvelčiui, pažeidžiamas esminis kreditorių interesas bankroto procese – kad būtų patenkinta kuo didesnė jų reikalavimų dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1366/2014). Lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą už pateiktas kainas, užtektų tik bankroto administratoriaus atlyginimui, o kreditoriams jų nepakaktų.Teismas nepagrįstai sprendė dėl jo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes skųsdamas 2015-05-15 kreditorių komiteto nutarimą veikė ne kaip kreditorius, o kaip kreditorių komiteto pirmininkas, atstovaudamas visiems kreditoriams. Be to, jis 2015-06-19 sutartimi yra perleidęs reikalavimą bei BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkimo ir komiteto pirmininko teises ir pareigas. Bankroto administratoriui numatytas atlyginimas už teisines paslaugas, todėl šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos iš kreditorių komiteto pirmininko (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1, 2, 3 p.). Teismas be pagrindo taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas dar ir todėl, kad netenkinus skundo priešingos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti atlyginamos, nebent būtų konstatuota, jog šios išlaidos susidarė dėl antrosios šalies nesąžiningumo, piktnaudžiavimo proceso teisėmis, arba šios elgesys būtų tokių išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašo patenkinti pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ atskirąjį skundą. Teigia, kad skundžiamame likviduojamos UAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto nutarime nustatyta nepagrįsta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, kuria užkirstas kelias išnaudoti visas racionalias galimybes siekiant tokį turtą parduoti kuo didesne kaina, o tai pažeidžia tiek šios įmonės, tiek jos kreditorių interesus, neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 str.) bei pagrindinio bankroto procedūrų tikslo – maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus.

BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties, o nusprendus priešingai – šį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto 653,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas tokias argumentais:

Apeliacinis procesas nutrauktinas, nes bendrovės kreditorių komitetas 2015-07-28 posėdyje dauguma balsų patvirtino naują nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nei ji buvo nustatyta skundžiamame 2015-05-15 kreditorių komiteto nutarime, todėl šis neteko galios savaime. Nurodytame posėdyje priimti nutarimai per ĮBĮ nustatytą terminą nebuvo apskųsti, taigi yra galiojantys, nenuginčyti ir privalomi vykdyti, o šis apeliacinis procesas netenka teisinės prasmės, todėl CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 315 straipsnio 5 dalies ir 338 straipsnio pagrindais nutrauktinas.Tuo atveju, jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, nes, priešingai nei teigia apeliantas, faktas, kad jo pateiktas alternatyvus pasiūlymas nebuvo įtrauktas į balsavimo biuletenį, nors visi kreditorių komiteto nariai su šiuo pasiūlymu buvo supažindinti atskirai, nesudaro pagrindo spręsti apie esminius procedūrinius pažeidimus; nepateikta įrodymų, kad kiti kreditorių komiteto nariai nebuvo supažindinti su alternatyviu pasiūlymu , komiteto narių balsavimo biuleteniai įrodo buvus priešingai; neįrodytas teiginys, jog skundžiamas nutarimas Nr. 3 pažeidė kreditorių teises ir interesus; dėl bankroto administratoriaus neva nesąžiningumo, netinkamo pareigų vykdymo apeliantas turi teisę kreiptis į administratorių veiklos kontrolę atliekančią instituciją; skundžiamame nutarime atsakovo administratoriui nesuteikta laisvė nekilnojamąjį turtą parduoti pusvelčiui, nes jame nebuvo nustatyta turto pardavimo kaina, o tik nutarta vieną mėnesį rinkti pirkėjų komercinius pasiūlymus, siekiant atlikti tam tikrą nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą. Nepagrįsti apelianto teiginiai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, nes faktas, jog kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą ir atlyginimą administratoriui už jo suteikiamas bankroto administravimo paslaugas nereiškia, jog bankrutuojanti bendrovė neturi teisės pagal CPK 93 straipsnį gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą; aplinkybė, kad apeliantas nepagrįstą skundą pareiškė kaip kreditorių komiteto pirmininkas, neeliminuoja taikymo CPK teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, buvo priimta remiantis faktiškai ir teisiškai skirtingomis aplinkybėmis nei nagrinėjamoje byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo

Pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad tiek pareiškėja UAB „Realm Juridical“, tiek suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ savo procesiniuose dokumentuose remiasi naujais rašytiniais įrodymais. Teismas, turėdamas omenyje tokios kategorijos bylose esantį viešąjį interesą, konstatuoja, kad šie įrodymai atitinka CPK 314 straipsnio reikalavimus ir juos priima (kreditorių komiteto 2015-07-28 posėdžio protokolo Nr. K/5/2015/08/28 kopija, šio posėdžio nutarimų projekto paaiškinimas darbotvarkės klausimu; www.labaigerai.lt svetainėje patalpinto skelbimo kopija; www.elenta.lt svetainėje patalpinto skelbimo kopija; A. G., UAB „Vilmarlita“, UAB „Vilmarlita“ UAB „Ręsta ES“; 2011-12-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai; BUAB „Ignalinos statyba“ 2013-12-04 pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1-1).

Dėl suinteresuoto asmens likviduojamos UAB „Ignalinos statyba“ prašymo nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ atskirąjį skundą

Minėtas BUAB „Ignalinos statyba“ prašymas yra grindžiamas tuo, kad bendrovės kreditorių komitetas vėlesniame – 2015-07-28, posėdyje balsų dauguma patvirtino naują nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nei ji buvo nustatyta skundžiamame 2015-05-15 kreditorių komiteto nutarime, todėl šis neteko galios savaime. Teigiama, kad nurodytame posėdyje priimti nutarimai per ĮBĮ nustatytą terminą nebuvo apskųsti, taigi yra galiojantys, nenuginčyti ir privalomi vykdyti, o šis apeliacinis procesas netenka teisinės prasmės, todėl nutrauktinas.

Teismas atmeta šį suinteresuoto asmens prašymą. Kaip matyti iš turinio skundžiamo BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto 2015-05-15 nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu, buvo nuspręsta šiai bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti ne varžytynėse, o laisvo pardavimo būdu, apie tai paskelbiant spaudoje ir interneto svetainėse. Buvo nuspręsta vieną mėnesį rinkti pirkėjų komercinius pasiūlymus ir juos pateikti įvertinti kreditoriams kitame kreditorių komiteto posėdyje. Taigi šiame nutarime kreditorių komitetas apsisprendė toliau nebepardavinėti turto varžytynėse, kaip tai buvo daroma pagal ankstesniuosius kreditorių komiteto nutarimus – 2014-11-13, 2015-03-03, ir kaip tai siūlė daryti toliau kreditorius UAB „Realm Juridical“, palaikomas kito kreditoriaus VĮ Turto banko. Taigi skundžiamame sprendime kreditoriai nutarė pasirinkti kitą bendrovės turto realizavimo būdą, o atskirajame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi, kuria atmestas skundas dėl šio nutarimo panaikinimo. Iš teismui šalių pateikto bendrovės kreditorių komiteto 2015-07-28 posėdžio protokolo turinio seka, kad buvo sprendžiama jau dėl nekilnojamojo turto pardavimo pagal gautus pirkėjų komercinius pasiūlymus tvarkos.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BUAB „Ignalinos statyba“ argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, jog nagrinėjamoje byloje nebeliko apskundimo objekto, todėl apeliacinis procesas, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 315 straipsnio 5 dalyje ir 338 straipsnyje nurodytais pagrindais, turi būti nutrauktas (CPK 185 str.).

Kartu teismas pažymi, kad BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto 2015-07-28 nutarimų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl atskirojo skundo argumentų bei papildomų naujų rašytinių įrodymų šiuo klausimu nepasisakoma.

Dėl pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ atskirojo skundo dalies BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komiteto 2015-05-15 protokolinio nutarimo teisėtumo klausimu

Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl minėtos teismo nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, teisingai išaiškinęs bei pritaikęs šiam klausimui aktualias tiek Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas, tiek BUAB „Ignalinos statyba“ 2013-12-04 pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintų kreditorių komiteto darbo reglamento, kreditorių susirinkimo (komiteto posėdžių) sušaukimo tvarkos nuostatas (reglamento 3.2, 3.3 punktai, tvarkos 1 punktas), tiek teismų praktikos nurodymus, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista kreditorių komiteto narių teisė balsuoti taip pat ir už pareiškėjo pateiktą nutarimo projektą trečiuoju darbotvarkės klausimu, o faktas, jog pareiškėjo pasiūlytas alternatyvus nutarimo projektas komiteto nariams buvo pateiktas atskirai, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant priėmimo procedūrą (CPK 3 str. 1 d., ĮBĮ 22 str. 4 d., 24 str. 1 d., 178, 185 str.).

Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktikoje yra nuosekliai suformuluota nuostata, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo būtina patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šių procedūrų pažeidimai gali nulemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, tinkamai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, teisingai nurodė, kad atsižvelgiant į įmonių bankroto proceso ypatumus kreditorių susirinkimo priimti nutarimai turėtų būti pripažinti neteisėtais tik nustačius esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teises, viešąjį interesą.

Antra, pirmiau buvo minėta, kad apeliantas atskirajame skunde būtent ir kelia klausimą, kad kiti kreditoriai, balsavę už skundžiamą nutarimą, galėjo būti suklaidinti ir dėl to galėjo būti priimtas, jo tvirtinimu, neteisėtas ir dėl to naikintinas nutarimas. Tačiau pareiškėjas, kuris yra juridinis asmuo, turintis bylinėjimosi patirties – pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis vien šiais metais teismuose jam dalyvaujant yra nagrinėjama / buvo nagrinėta 24 civilinės bylos – nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį jo teiginį (CPK 179 str. 3 d., 178 str.).

Trečia, šioje nutartyje pirmiau taip pat buvo nurodyta, kad pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 str. 3 d.) bankroto byla atsakovei UAB „Ignalinos statyba“ iškelta dar Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. birželio 14 d. (civilinė byla Nr. B2-197-480/2016); kad šio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartimi įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto patikslintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą sudarė hipoteka užtikrinto kreditoriaus AB Šiaulių banko 58 865,18 Lt reikalavimas, o taip pat 158 kreditorių 3 241 408,07 Lt finansiniai reikalavimai – 70 kreditorių, kurių pirmąja eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 270 606,38 Lt, 4 kreditoriai, kurių antrąja eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 793 364,30 Lt, 83 kreditoriai, kurių trečiąja eile tenkintinų reikalavimų bendra suma sudarė 2 177 437,39 Lt.

Taigi sprendžiant dėl bendrovės turto pardavimo procedūrų, jų trukmės, ekonomiškumo etc. būtina vertinti tai, kad atsakovės UAB „Ignalinos statyba“ bankroto procedūros vykdomos jau beveik 3 metai; kad daugiau kaip 150 asmenų iki šiol negauna atsiskaitymo už bendrovės skolas, jiems tuo pat metu, kaip žinoma, už jas neskaičiuojamos nei palūkanos, nei delspinigiai; kad tiesiogiai proporcingai bankroto proceso trukmei didėja jo kaštai, kurie, akivaizdu, dengiami taip pat iš kreditoriams skirtinų lėšų (ĮBĮ 36 str.), taip pat didėja valstybei tenkantys bankroto bylos kaštai.

Ketvirta, bylos medžiaga rodo, kad dar 2014-11-13 BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių komitetas buvo nutaręs visą bendrovės nekilnojamąjį turtą pardavinėti dvejose varžytynėse; kad vykdant šį nutarimą 2014-12-23 buvo paskelbta apie nekilnojamojo turto varžytynes: pirmosios 2015-01-29, antrosios 2015-02-24; kad per pirmąsias buvo parduotas tik vienas nekilnojamojo turto objektas – negyvenamoji patalpa (garažas); kad antrosios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Kreditorių komitetas 2015-03-03 nutarimu nusprendė nekilnojamąjį turtą dar kartą pardavinėti dvejose varžytynėse, kurios neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Tik po to buvo siūlyta ir skundžiamu nutarimu nuspręsta vykdyti laisvo pardavimo procedūrą.

Teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtinama atskirajame skunde, šios aplinkybės rodo, jog iki skundžiamo nutarimo priėmimo buvo panaudotos įstatyme numatytos priemonės nurodytą turtą parduoti varžytynėse. Turint omenyje pirmiau paminėtus faktus, apibūdinančius bendrovės bankroto proceso trukmę ir atitinkamai paties bankroto proceso, bankroto bylos kaštus, kreditorių, su kuriais iki šiol nėra atsiskaityta, skaičių, bendrą jų finansinių reikalavimų sumą etc., laikytina, kad teismas turėjo pagrindą atmesti kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog kreditorių komiteto narių balsų dauguma priimtas ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir kt. Apelianto skundo bei suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atsiliepimo motyvai šiuo klausimu, o taip pat papildomai pateikti rašytiniai įrodymai taip pat nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo (CPK 185 str.).

Penkta, atmestini atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiamas nutarimas naikintinas taip pat ir dėl to, jog jame bankroto administratoriui suteikta laisvė įmonės nekilnojamąjį turtą parduoti pusvelčiui. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, teisingai nurodė, kad, priešingai nei tvirtino pareiškėjas, šiame nutarime nebuvo nustatyta turto pardavimo kaina, jame kreditoriai nusprendė, kad dėl turto pardavimo jie spręs vėliau remiantis vieną mėnesį rinktais suinteresuotų pirkėjų komerciniais pasiūlymais, tai yra tam tikra nekilnojamojo turto rinkos apžvalga. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į skundą BUAB „Ignalinos statyba“, be kita ko, teisingai nurodo, jog kreditorius, turėdamas duomenų apie bankroto administratorius nesąžiningumą, netinkamą pareigų vykdymą, turi teisę kreiptis į jo veiklos kontrolę vykdančią instituciją.

Dėl pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ atskirojo skundo dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu

Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl jo pareigos atlyginti BUAB „Ignalinos statyba“ šiame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes skųsdamas minimą kreditorių komiteto nutarimą veikė ne kaip kreditorius, o kaip kreditorių komiteto pirmininkas, tai yra atstovaudamas visiems kreditoriams.

Apeliacinis teismas, netenkindamas apelianto reikalavimo panaikinti paminėtą teismo nutarties dalį ir atmesti šį BUAB „Ignalinos statyba“ prašymą, visų pirma pažymi tai, kad ši civilinė byla dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo iš esmės yra baigta nagrinėti atmetant pareiškėjos UAB „Realm Juridical“ skundą. Dėl to faktas, jog ginčydamas minimą kreditorių komiteto nutarimą apeliantas buvo kreditorių komiteto pirmininkas, jog bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimu yra paskirta administravimo išlaidų sąmata bei atlyginimas bankroto administratoriui už jo suteikiamas paslaugas, – nepaneigia pareiškėjo prievolės atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Aplinkybė, kad civilinėje byloje likviduojamai bendrovei yra priteisiamas atlyginimas už išlaidas, kurias ši turėjo dėl bylinėjimosi, yra svarbi kreditoriams tikrinant administravimo išlaidų sąmatoje numatytų lėšų panaudojimo teisėtumą. Pagrindo naikinti šią teismo nutarties dalį taip pat nesuteikia pirmiau nurodyta aplinkybė, susijusi su finansinio reikalavimo perleidimu BUAB ,,Livensta“.

Teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, grindžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, išaiškinimais. Šiuo klausimu suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad yra skirtingos kasacinio teismo nagrinėtos bei šios bylos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės (ratio decidendi). Kasacinis teismas sprendė apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai byla (jos dalis) buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas išspręstas iš esmės priimant skundžiamą teismo nutartį (CPK 180, 17 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų tiek apelianto, tiek suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, spręsdamas dėl paskirstymo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, nustatė, kad suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos statyba“ pateikė įrodymus, patvirtinančius 653 Eur išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos. Vadovaudamasis 88, 98 straipsniais, Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 2.1.-2.3., 8.15 punktų išaiškinimais, o taip pat turėdamas omenyje šiam asmeniui iš pareiškėjos priteistas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme – 544,50 Eur, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, medžiagos apimtį ir kt., o taip pat vadovaudamasis bendraisiais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens BUAB „Ignalinos statyba“ prašymas dėl išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo netenkinamas (CPK 185 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė