Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1286-480/2015 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės UAB „Realm Juridical“ ir valstybės įmonės Turto bankas skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos statyba“ 2014 m. lapkričio 13 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Indebt“, S. Z. ir V. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

VĮ Turto bankas yra didžiausias BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorius, be to, antros eilės kreditorius, todėl kritiškai vertintinas apelianto motyvas neva komitete nutarimą priėmus formalia paprasta balsų dauguma toks nutarimas a priori tampa teisėtu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami nutarimai, kuriais atsisakoma peržiūrėti mėnesines (4 604,96 Eur arba 15 900 Lt) administravimo išlaidas, be to, dar nustatomas papildomas atlyginimas 2 896,20 Eur (10 000 Lt) + PVM teisinėms išlaidoms už inicijuotą ar ateityje inicijuojamą civilinę bylą (nors teisinėms išlaidoms ir taip skirta (1 303,29 Eur arba 4 500 Lt per mėnesį) yra akivaizdžiai neadekvačios ir pažeidžia kreditorių, tarp jų ir VĮ Turto banko kaip antros eilės kreditoriaus interesus. 2014 m. lapkričio 30 d. administratorius pateikė 104 095,19 Eur (359 419,86 Lt) administravimo išlaidų apskaičiavimą nuo bankroto bylos iškėlimo, t.y. už 18 mėnesių kaip nurodo administratorius įsiskolinimas už administravimo išlaidas yra 52 457,80 Eur (181 123,30 Lt). Realaus turto pardavimas dar tik pradedamas, o civilinės bylos inicijuojamos, tikėtina, kad bankrotas užsitęs antra tiek, o gal ir ilgiau. Mėnesinis, o ne fiksuotas atlyginimas nemotyvuoja administratoriaus operatyviai vykdyti bankroto procedūrą, todėl priimant nutarimus, kuriais atsisakoma peržiūrėti administravimo išlaidas, bankroto pabaigoje išlaidos gali pasiekti 200 000 – 230 000 Eur (700 000 – 800 000 Lt) ar daugiau. Bankrotas tęsis tol, kol per administravimo išlaidas bus „įsisavintos“ visos bankroto metu gautos pajamos. BUAB „Ignalinos statyba“ bankroto procedūra iš esmės nėra sudėtinga ar reikalaujanti daug laiko, finansinių sąnaudų. Didžioji suma gautinų lėšų prognozuojama iš gamybinės bazės pardavimo. Kilnojamas turtas, įranga yra bevertė, todėl priimtas sprendimas ją parduoti į metalo laužą ar nurašyti. Veiklos po bankroto bylos iškėlimo įmonė nevykdė. 2 896,20 Eur (10 000 Lt) + PVM atlyginimo už teisines išlaidas pradėtoje ar ateityje inicijuojamoje byloje nustatymas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. 2014 m. lapkričio 13 d. protokole darbotvarkės devintuoju klausimu išvardintos septynios bylos iš esmės yra identiškos, be to, neperspektyvios, nes atsakovais yra bankrutuojančios įmonės ar nemokūs fiziniai asmenys. Abejotina tokių bylų ekonominė nauda ir tikslingumas kreditoriams. Administratorius savo iniciatyva ir atsakomybe pradėjo šias bylas net nederinęs su kreditoriais ekonominio tikslingumo inicijuoti jas. Juolab, kad administratoriui yra nustatytos mėnesinės 1 303,29 Eur (4 500 Lt) išlaidos teisinėms paslaugoms. VĮ Turto bankas ėmėsi konkrečių veiksmų deleguoti savo atstovų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą, administratoriaus inicijuotose ar planuojamose inicijuoti bylose tam, kad užtikrinti kvalifikuotą bankrutuojančios įmonės interesų gynimą ir sutaupyti įmonės lėšas teisinėms išlaidoms. Taip pat nurodo, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti ne tik vykdant procesinį bendrininkavimą, tačiau ir rengiant procesinius dokumentus. Teismas, naikindamas ginčijamus nutarimus, užtikrino šalių tarpusavio santykių teisingumą, protingumą, sąžiningumą ir jų interesų pusiausvyrą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Realm Juridical“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirasis skundas netenkintinas

BUAB „Ignalinos statyba“ kreditorių susirinkime 2013 m. gruodžio 4 d. buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą: administratoriaus atlyginimas – 7900 Lt + PVM per mėn., teisinės paslaugos – 4500 Lt + PVM per mėn. nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; kitos administravimo išlaidos – 3500 Lt + PVM nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Šioje byloje nagrinėjamo kreditorių komiteto posėdyje buvo pateiktas pasiūlymas sumažinti administravimo išlaidas, t.y. keisti administravimo išlaidų sąmatą mažinimo linkme (10 klausimas). Kita vertus, kartu šiame posėdyje buvo svarstomas klausimas ir dėl teisinių paslaugų išlaidoms skirtinų lėšų nustatymo – po 10 000 Lt plius PVM už kiekvieną inicijuotą ar ateityje inicijuotiną bylą (9 klausimas), kas iš esmės taip pat reiškia nutarimo šiuo klausimu sąsajas su anksčiau nustatytos administravimo išlaidų sąmatos keitimu, tačiau jau didinimo linkme (jei nepritariama nutarimui dešimtuoju klausimu). Minėta, nutarimas devintuoju klausimu teismo yra panaikintas ir apeliacine tvarka nekvestionuojamas.

Tiek administravimo išlaidų sąmatos nustatymas, tiek jos keitimas yra kreditorių susirinkimo (komiteto) prerogatyva (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Akivaizdu, kad kreditoriai yra suinteresuoti, jog bankroto procedūrų eigoje būtų patiriamos kuo mažesnės administravimo sąnaudos. Kita vertus, toks jų interesas neretai prieštarauja bankroto administratoriaus interesui gauti kuo didesnį atlyginimą už bankroto procedūrų vykdymą. Iš esmės nei vienas, nei kitas interesas, nors jie ir prieštaringi, savaime nėra neteisėti. Todėl tokioje situacijoje labai svarbu, kad interesų derinimo procese būtų pasiekta tam tikra pusiausvyra, t.y. kad vienas iš jų nebūtų sureikšminamas tokiu lygmeniu, kad reikštų kito intereso nepagrįstą sumenkinimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste. Kitaip tariant, jei yra pagrindas manyti, kad atitinkamais nutarimais interesų pusiausvyra nėra pakankamai protingai užtikrinama, tokie nutarimai negalėtų būti pripažinti teisėtais dėl jų neatitikimo minėtiems principams. Akivaizdu ir tai, kad protinga šalių interesų pusiausvyra gali būti pasiekta tik tuo atveju, kai atitinkami sprendimai priimami joms turint išsamią informaciją apie bankroto procedūrų metu atliktinų darbų tikslingumą, apimtį, trukmę, sudėtingumą ir pan. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nurodė, kad administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, o kita vertus, tokia pati pareiga tenka ir kreditoriui, kuris teikia alternatyvų siūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos.

Iš bylos duomenų ir pareiškėjų argumentacijos matyti, kad administravimo išlaidoms pagal anksčiau patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą jau yra priskaičiuota beveik 360 000 Lt suma. Tokia suma iš tikrųjų yra pakankamai didelė, o neatmestina, kad, kaip nurodo pareiškėjai, ji gali dar ir padvigubėti. Tačiau vien patirtų didelių administravimo išlaidų faktas savaime nereiškia, kad jos buvo nepagrįstos ar turi būti mažinamos vien dėl šio fakto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas VĮ Turto bankas, pritardamas pareiškėjo UAB „Realm Juridical” siūlymui dėl administravimo išlaidų sąmatos mažinimo, iš esmės nėra motyvuotai pagrindęs kokio nors pasiūlymo dėl šių išlaidų sumažinimo, t. y. kokia apimtimi ir kodėl šios išlaidos turėtų būti sumažintos. Pareiškėjo UAB „Realm Juridical” siūlyme kreditorių komitetui nustatyti sumažintą administravimo išlaidų sumą iki tam tikrų konkrečių dydžių, be kita ko, buvo nurodyta, kad jis siūlo vietoje kelių ieškinių kreiptis į teismą tik su vienu, nors tokį siūlymą iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kreditorių komiteto nutarimo devintuoju klausimu (nutarimas šiuo klausimu panaikintas argumentais, susijusiais su išlaidų teisinėms paslaugoms dydžiu). Tačiau paminėtos aplinkybės dėl kreditoriaus įrodinėjimo pareigos nepakankamo įvykdymo, kuriomis grindžiamas apelianto atskirasis skundas teigiant, kad, konstatavus tokias aplinkybes, naikinti kreditorių komiteto nutarimą dešimtuoju klausimu nebuvo pagrindo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nereiškia ir priimto nutarimo pagrįstumo, o juo labiau, kitų aplinkybių kontekste.

Kaip minėta, kreditorių susirinkimui (komitetui) suteikta teisė keisti administravimo išlaidų sąmatą. Toks klausimas buvo įtrauktas į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę, jis susijęs ne tik su kreditorių bei įmonės, bet ir iš dalies su paties administratoriaus asmeniniu interesu (atlyginimu). Taigi, sprendimo, atitinkančio protingą interesų pusiausvyrą, priėmimui tiek kreditoriai, elgdamiesi sąžiningai ir apdairiai, turi domėtis esama situacija ir susiformuoti maksimaliai objektyvią poziciją turimos informacijos pagrindu, tiek administratorius, žinodamas, kad tokio pobūdžio klausimas bus svarstomas kreditorių komitete, turi atitinkamai pagrįsti savo poziciją. Negali būti laikomas teisėtu tiek nutarimas, nustatantis nepagrįstai dideles administravimo išlaidas ar, esant pagrindui, jų nemažinantis, tokiu būdu mažinant visų kreditorių galimybę gauti didesnę reikalavimo patenkinimo dalį, tiek nutarimas, kuriuo dėl per mažų administravimo išlaidų keliama grėsmė bankroto procedūrų sklandžiai eigai, kas, be kita ko, taip pat yra ir kreditorių interesas. Šiuo atveju apeliantas pats atskirajame skunde nurodo, kad kreditorių komiteto nariai inter alia pareiškėjai negalėjo įvertinti nei administratoriaus atliktų, nei būsimų darbų apimties, nes nei jie dėl to į administratorių kreipėsi, nei jis jiems yra teikęs dalines ataskaitas. Kitaip tariant, tokiu būdu ir pats administratorius neneigia, kad jis, prieš priimant aptariamą nutarimą, kreditorių komitetui vienokio ar kitokio administravimo išlaidų pagrindimo neteikė. Taigi, galima daryti išvadą, kad nei tiems kreditoriams, kurie priėmė sprendimą balsuoti už nepritarimą administravimo išlaidų mažinimui, nei tiems, kurie balsavo priešingai, nebuvo sudarytos sąlygos objektyviam apsisprendimui informacijos apie bankroto procedūrų kaštus pagrindu. Pažymėtina, kad apeliantas ir atskirajame skunde nenurodo motyvų, kurie pagrįstų, jog anksčiau nustatyta administravimo išlaidų, būtinų dėl esamos darbo apimties ir sudėtingumo, suma ir dabartinėje bankroto procedūrų stadijoje tebeatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir dėl to negali būti keičiama. Tuo tarpu apelianto minėti argumentai, jog aptariamas nutarimas pagrįstas vien dėl to, kad savo pozicijos nėra pakankamai išsamiai pagrindę pareiškėjai (ką padaryti neturint išsamios informacijos sudėtinga), kaip minėta, dar nereiškia, kad ankstesnė sąmata yra pagrįsta ir nekeistina, juo labiau, kai ir pats administratorius nepagrindžia savo pozicijos dėl priimto nutarimo nemažinti administravimo išlaidų pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad bet kuriuo atveju aptariamo nutarimo panaikinimas taip pat nereiškia, kad teismas, panaikindamas nutarimą, pripažino, jog administravimo išlaidų sąmata turi būti keičiama ir tik mažinimo linkme.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių komiteto nutarimą dešimtuoju darbotvarkės klausimu, nes teisingumas ir protingumas reikalauja, kad nutarimas turi atitikti faktinių aplinkybių kontekstą ir tai turi pagrindžiama objektyviais duomenimis ar bent įtikinamais argumentais. Juo labiau, kad yra panaikintas ir nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu, kurio būsimas išsprendimas taip pat susijęs su administravimo išlaidų sąmata ir kurio panaikinimas atskiruoju skundu nėra skundžiamas. Apelianto argumentai, kad administravimo išlaidų sąmatos keitimo klausimas galėtų būti išnagrinėtas ir atskirai, t.y. nenaikinant priimto nutarimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu, nėra teisiškai reikšmingi, juo labiau, kad tas pats klausimas vis tiek bus/būtų svarstomas bet kuriuo atveju.

Remiantis pirmiau išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.