- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1873-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03934-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei D. S. dėl jungtinės veiklos ir nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį garažo (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalį automobilio FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2006 metų gyveno kartu su atsakovės tėčiu R. S., kuris netikėtai mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė su R. S. gyveno neįregistravę santuokos, tačiau abu vedė bendrą ūkį, nuo pat bendro gyvenimo pradžios jų gaunamos pajamos ir išlaidos buvo bendros, abu gyveno kaip šeima, kartu leido laisvalaikį ir atostogas, kartu planavo šeimos gyvenimą, kūrė ateities planus, bendrai tvarkė buitį, tarėsi dėl šeimos pajamų panaudojimo. Dėl bendro gyvenimo fakto ginčo nėra. Jos ir R. S. iš darbo santykių gaunamos pajamos buvo panašaus dydžio ir buvo naudojamos bendro ūkio vedimui. 2010 metais sugyventiniai nusprendė įsigyti garažą, kuris buvo nupirktas 2010 m. gruodžio 20 d. 2013 metais abu nutarė įsigyti nuosavybėn sodą, norėjo auginti daržoves, vaisius, kitas kultūras. 2013 m. kovo 8 d. R. S. buvo suteiktas 26 000 litų kreditas nekilnojamojo turto įgijimui. 2017 metais ieškovė su R. S. įgijo automobilį FORD GALAXY. 2023 metais buvo nutarta pirkti dar vieną transporto priemonę, tačiau R. S. netikėtai mirė. R. S. siekė su ieškove sudaryti santuoką, vadinasi pastarasis siekė ir santuokos sudarymo pasekmių. Pažymėjo, jog nutraukęs santuoką su atsakovės motina, pastarasis visą santuokoje įgytą turtą paliko buvusiai sutuoktinei, toks mirusiojo elgesys indikuoja ketinimą pasirašyti testamentą, ir juo visą turtą po mirties palikti ieškovei. Kadangi ieškovė nebuvo įregistravusi santuokos su R. S., o visas įgytas turtas buvo registruotas mirusiojo vardu, pagal įstatymą vienintelė įpėdine yra laikoma atsakovė D. S.. Ieškovė teismui taip pat nurodė, kad R. S. ilgą laiką su atsakove nebendravo, pastaroji neegzistavo jo gyvenime.
Atsiliepimas
2. Atsakovė D. S. ieškovės reikalavimų nepripažino. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta R. S. ir jos mamos santuoka, kurią nutraukus tėtis apsigyveno pas savo brolį V. S.. Po kurio laiko tėtis išvyko dirbti į Airiją, kur dirbo ne mažiau, nei dvejus metus. Tėtis išvažiavo užsidirbti pinigų, nes norėjo įsigyti savo gyvenamąjį būstą. R. S. po skyrybų su žmona neliko jokio turto, nes namas, kuriame gyveno atsakovės mama su tėčiu priklausė mamai. Tik R. S. grįžus iš Airijos, pastarasis po kurio laiko apsigyveno pas ieškovę jos bute. Bendraujant su R. S., jis niekada nesakė, kad su ieškove gyvena šeimoje, neminėjo apie bendro ūkio vedimą, bendrų planų kūrimą. Ne kartą atsakovei yra sakęs, kad nori įsigyti savo būstą, ką patvirtina faktai, kad jis vienas savo vardu ėmė kreditus nekilnojamojo turto įgijimui, kuriuos pats ir padengė. Tėtis visada turėjo automobilį, kurį pardavęs, įgijo naują, todėl ieškovė negali teigti, kad automobilis buvo įgytas bendrai su ieškove. Garažą R. S. taip pat įgijo asmeninių poreikių tenkinimui. R. S. ir J. Š. pajamos taip pat buvo nevienodos, nes ieškovė viena išlaikė dar du nepilnamečius vaikus, mokėjo savo būsto kreditą. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti jungtinę veiklą ir jos apimtis, tačiau įrodymų apie tai, kaip ji prisidėjo prie R. S. turto įsigijimo nepateikė. Pasak atstovės, ji tokių aplinkybių net neįrodinėjo, tiesiog rėmėsi analogija iš sutuoktinių teisinio rėžimo nuostatų. Atstovė taip pat nurodė, kad byloje nėra galimybės remtis R. S. neva ketinamu pasirašyti testamentu, nes toks dokumentas nebuvo sudarytas ir mirusiojo valia niekad nebus aiški.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d.sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės J. Š. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S.. Sprendimo esminiai motyvai:
3.1. Bylos nagrinėjo metu ieškovė J. Š. įrodinėjo, kad ją su (duomenys neskelbtini) mirusiu R. S. siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovę su mirusiuoju nuo 2006 – 2007 metų siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
3.2. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Byloje ieškovė J. Š. nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įgijimo. Pastaroji iš esmės byloje tokių aplinkybių net neįrodinėjo. Į teismo klausimus, pastarajai užduodamus teismo posėdžio metu, J. Š. negalėjo paaiškinti kokia konkrečia pinigų dalimi ar kitokia įnašų forma J. Š. prisidėjo prie R. S. asmenine nuosavybės teise registruoto turto įgijimo, ji taip pat negalėjo teismui paaiškinti dėl kokių priežasčių įgytas turtas buvo registruotas būtent pastarojo vardu, taip pat negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių pastaroji nedalyvavo R. S. sudaromuose sandoriuose su kredito įstaigomis. Apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tik ieškovės ir R. S. gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo faktą, tačiau sugyventinių sutarimo kurti bendrąją dalinę nuosavybę pastarieji paliudyti negalėjo, nes tokie faktai jiems nebuvo žinomi.
3.3. Dėl R. S. vardu registruotos transporto priemonės FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, teismo vertinimu, byloje yra svarbi ta faktinė aplinkybė, kad R. S. jau pradėdamas gyventi su ieškove turėjo asmeninę transporto priemonę – 2006 m. liepos 8 d. įgytą AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią transporto priemonę R. S. jai atidavė, vėliau patikslino, kad 2009 m. kovo 25 d. ji šią transporto priemonę iš R. S. nupirko, tačiau realiai jam jokių pinigų nemokėjo. Pasak ieškovės, po transporto priemonės AUDI 80 perleidimo, pastaroji davė R. S. dalį pinigų ir šis nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) Tačiau teismui pateiktas Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad R. S. realiai įgijo ne automobilį (duomenys neskelbtini) o transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią įgijo 2008 m. rugsėjo 27 d., t. y. dar iki transporto priemonės AUDI 80 perleidimo ieškovei. Toliau ieškovė teismui aiškino, kad transporto priemone AUDI A6 R. S. naudojosi apie 4 – 5 metus, kurią pardavė ir 2017 metais nusipirko automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio įgijimo ieškovė prisidėjo pinigais, sumokėdama apytikriai 1/3 dalį automobilio kainos. Ieškovė teismui taip pat nurodė, kad ji sau nusipirko automobilį VW Golf, vėliau patikslino, kad prie šio automobilio įgijimo prisidėjo jos vaikai, kurie tuo metu dirbo Airijoje. Tuo tarpu, Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad transporto priemonę FORD GALAXY R. S. įgijo 2017 m. kovo 7 d., kuomet ieškovė 2015 m. birželio 2 d. jau buvo įgijusi transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vėliau teismui ieškovė nurodė, kad prieš pat mirtį ji su R. S. ketino pirkti naują automobilį, prie kurio įgijimo ieškovė ketino prisidėti asmenine 5 000 Eur suma, tačiau šio automobilio įgyti jau nespėjo dėl R. S. netikėtos mirties. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovė prisidėjo prie automobilių AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, taip pat apie tai, kad prie automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ieškovės nuosavybėn prisidėjo pastarosios vaikai bei apie tai, kad ieškovė sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį dėl R. S. priklausiusio automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo pastarajam nieko nemokėjo, J. Š. nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti ieškovės liudytojai. Byloje surinktų rašytinių įrodymų turinys bei pačios ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, suponuoja, kad J. Š. ir mirusysis R. S. jų bendro gyvenimo metu kiekvienas disponavo jų turimomis asmeninėmis lėšomis ir šiuo laikotarpiu įgytas transporto priemones laikė asmeniniu turtu, ką patvirtina transporto priemonės AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimas ieškovei pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, skirtingais laikotarpiais įgytų transporto priemonių registravimas kiekvieno iš sugyventinių vardu, pačios ieškovės duoti paaiškinimai apie tai, kad transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė, nes ją padėjo įgyti ieškovės vaikai, galiausiai, ieškovės paaiškinimas apie tai, kad prieš mirtį R. S. ketino įgyti dar vieną automobilį, kurio įgijimui ieškovė ketino duoti pastarajam asmeninius 5 000 Eur. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad kiekvienas sugyventinių turėjo asmeninių piniginių lėšų, kuriomis disponavo kiekvienas asmeniškai, o ieškovei nepateikus byloje įrodymų apie tai, kad ji prisidėjo prie R. S. vardu registruotų transporto priemonių įgijimo, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir R. S. turėjo susitarimą dėl transporto priemonės FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
3.4. Ieškovė J. Š. nepateikė rašytinių įrodymų ir apie jos bei R. S. susitarimą dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo - garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypo ir jame esančių pastatų – sodo pastato, ūkinio pastato, šiltnamių, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti ieškovės liudytojai. Ieškovė paaiškino tik tai, kad garažo boksą R. S. įgijo 2010 metais už 13 500 Lt sumą. Perkant garažą pardavėjui buvo sumokėtas 1 000 Lt dydžio avansas, R. S. vardu garažo įgijimui buvo paimtas kreditas, kurį R. S. dengė grynais pinigais apie 3 – 5 metus. Ieškovė teismui aiškino, kad įmokas kredito įstaigai R. S. įnešdavo grynais pinigais, o prie šių įmokų mokėjimo ieškovė prisidėdavo R. S. pinigus paduodama į rankas. Iš esmės analogiškas faktines aplinkybes J. Š. nurodė ir dėl ginčo žemės sklypo su jame esančiais statiniais įgijimo, teismui paaiškindama, kad R. S. šį nekilnojamąjį turtą įgijo 2013 metais, kurio įgijimui ėmė būsto kreditą 32 000 Lt sumai. Turto įgijimui pradinio įnašo nereikėjo, kreditą R. S. mokėjo 10 metų, įmokos buvo nuskaitomos nuo pastarojo banko sąskaitos. Ieškovė teismui negalėjo pateikti įrodymų apie tai, kad ji pervedinėjo R. S. dalį kredito įmokų ar buvo davusi pastarajam dalį įgyto nekilnojamojo turto kainos, mokėjo įgyto turto mokesčius, kredito įmokas, kredito draudimą ir pan.
3.5. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sodo pastatas buvo remontuojamas jos ir R. S. bendromis lėšomis. Tačiau ieškovei byloje net neįrodinėjant faktinių aplinkybių dėl esminio R. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto pargerinimų, teismas neturi galimybės byloje spręsti šalių įnašų į turto pagerinimą vertės, taip pat ginčo turto vertės padidėjimo, kurį nustačius būtų galima spręsti dėl ieškovės dalies asmeninėje R. S. nuosavybėje nustatymo.
3.6. Atsakovė D. S. dėl jos tėvo R. S. siekio ginčo turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn rėmėsi ir tuo, kad pastarajam po skyrybų su jos motina neatiteko jokio santuokoje įgyto turto, todėl tėtis išvyko dirbti į Airiją, norėjo užsidirbti pinigų savo turtui, įskaitant ir gyvenamajam būstui, įgyti. Šį motyvą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai V. S. - buvusi R. S. sutuoktinė, bei E. S. - atsakovės brolis. Abu liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. S. po skyrybų su savo sutuoktine buvo išvykęs dirbti į Airiją, norėjo užsidirbti pinigų, kad galėtų įsigyti savo būstą. Liudytoja V. S. taip pat teismui paaiškino, kad R. S. po santuokos nutraukimo neatiteko jokio nekilnojamojo turto ne dėl to, kad pastarasis visą santuokoje įgytą turtą paliko buvusiai šeimai, o todėl, kad šis turtas buvo asmeninė V. S. nuosavybė. Toks R. S. elgesys po santuokos nutraukimo patvirtina kad pastarasis, bendro gyvenimo su ieškove laikotarpiu, neketino su pastarąja įgyti turto bendroje dalinėje nuosavybėje, juolab, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė turėjo savo asmeninio nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 1997 m. liepos 24 d. ir taip pat mokėjo kreditą šiam būstui įgyti, kaip ji pati nurodė, iki pat 2022 metų (25 metus).
3.7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais byloje duomenimis taip pat nustatyta, kad R. S. gaunamos draudžiamosios pajamos bendro gyvenimo su ieškove metu iki pat 2017 metų buvo gerokai didesnės, nei pastarosios. Tai reiškia, kad ieškovė neturėjo galimybės prisidėti prie atsakovo ginčo turto įgijimo. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji turėjo kitokių pajamų šaltinių – vykdė ne su darbo santykiais susijusią veiklą, gavo dovanų pinigais ar kitokiu turtu, pardavė turtą ir pan.
3.8. Pažyma iš Gyventojų registro patvirtina, kad R. S. laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 19 d. buvo deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos į Airiją, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 26 d. pastarojo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. sausio 1 d. R. S. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) R. S. brolio gyvenamojoje vietoje, o nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2023 m. liepos 11 d. (iki mirties datos) R. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jo įgyto ginčo žemės sklypo su sodo pastatu buveinės adresu. Ir nors nurodyti duomenys apie R. S. deklaruotą gyvenamąją vietą nelaikytini byloje esminiu įrodymu, patvirtinančiu jo ir ieškovės susitarimo nebuvimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, vis dėlto jie iš dalies patvirtina, kad gyvenimo kartu su ieškove laikotarpiu R. S. nesvarstė galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, t. y. ten kur pastarasis iš tiesų gyveno. Tuo tarpu, jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą pas brolį nuo 2007 m. sausio 31 d. – laiku kuomet, kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje, jis jau gyveno su ieškove pastarosios bute, o nuo 2018 m. sausio 2 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo savo nuosavybėje, kurios paskirtis mėgėjų sodo žemės sklypo, kas iš dalies patvirtina, kad jis neketino su ieškove įgyti turto bendroje dalinėje nuosavybėje, nes kiekvienas sugyventinių turimą ir jų bendro gyvenimo metu įgytą turtą laikė kiekvieno jų asmenine nuosavybe.
3.9. Apibendrinęs byloje surinktus rašytinius ir kitokius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė buvusio susitarimo su R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl jos reikalavimus atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nuo 2006 metų ieškovė J. Š. ir R. S. gyveno kartu partnerystės pagrindais neįregistravę santuokos ieškovei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu ieškovė ir R. S. vaikų nesusilaukė. Nors ieškovė su R. S. gyveno neįregistravę santuokos, tačiau nuo pat pradėjimo gyventi kartu judviejų pajamos ir išlaidos buvo bendros, gyveno kaip šeima, kartu leisdavo laisvalaikį, atostogas, kartu planavo šeimos gyvenimą, kūrė bendrus ateities planus. Ieškovė ir R. S. kartu bendrai tvarkė buitį, kartu skirstė šeimos pajamas ir išlaidas, abu tarėsi dėl šeimos pajamų panaudojimo. Visą laiką ieškovė ir R. S. dirbo uždirbdami panašaus dydžio darbo užmokestį ir panaudodami uždirbtas lėšas bendro ūkio vedimui. 2010 metais ieškovė ir R. S. nusprendė nusipirkti garažą. 2010-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nusipirktas garažas (boksas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2013 metais ieškovė ir R. S. nusprendė nusipirkti valdą sodų bendrijoje, kad galėtų auginti daržoves, vaisius ir kitas kultūras. Tam tikslui partneriai nusprendė kreiptis į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo. 2013-03-08 kredito sutartimi Nr. 13-014083-FA, sudarytoje su AB „Swedbank“ R. S. buvo išduotas 26 000 Lt (litų) kreditas, kuris buvo panaudotas atsiskaitant už 2013-03-20 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą sodo sklypą, į kurį įėjo žemės sklypas, sodo namelis, du šiltnamiai ir ūkinis pastatas. 2017 metais partneriai įsigijo 2004 metų gamybos automobilį FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 metų liepos mėn. partneriai buvo numatę nusipirkti dar vieną automobilį, tuo tikslu su kredito įstaiga buvo susitarę dėl paskolos, tačiau nespėjus paskolos įsisavinti, R. S. (duomenys neskelbtini) mirė.
4.2. Ieškinyje ieškovė teigė, kad gyvendama kartu su R. S. bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu įgijo ginčo turtą. Teismas ieškinį atmetė laikydamas, kad ieškovė neįrodė jog ieškiniu prašomas priteisti turtas (1/2 turto dalis) buvo pirktas siekiant ieškovės ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas laikė, kad bendrąją dalinę nuosavybę įrodyti galima buvo tik ieškovei pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus.
4.3. Ieškovė paaiškino, kad ji negali nurodyti konkrečių piniginių sumų dydžių, kuriomis prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įsigijimo, nes ieškovė ir R. S. vedė bendrą ūkį, t. y. išlaidomis dalinosi pagal poreikį ir konkrečias aplinkybes. Tarp judviejų nebuvo konkrečių susitarimų, kad vienas ir kitas bendraturtis mokės konkrečią pinigų sumą konkrečiam daiktui įgyti ar daiktas būtų perkamas iškart ar mokant periodines išmokas (pvz., paskolos įmokas). Partneriai nepervedinėjo vienas kitam piniginių lėšų bankiniais pavedimais, o visas bendras išlaidas planuodavo atidėdami atitinkamas grynųjų pinigų sumas konkretiems tikslams. Juk akivaizdu, kad vieno ir kito partnerio uždirbtų piniginių lėšų ir iš jų gautų grynųjų pinigų paskirstymo ir išleidimo neįmanoma įrodyti jokiais rašytiniais įrodymais. Pavyzdžiui, ieškovė negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad perduodavo R. S. tam tikras pinigų sumas, kurias jis įnešdavo į savo banko sąskaitą ir atlikdavo mokėjimą kreditoriui. Lygiai taip pat neįmanoma įrodyti, kad R. S. perduodavo ieškovei atitinkamas pinigų sumas, kurias ji panaudodavo būsto mokesčiams sumokėti.
4.4. Sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali būti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, tarp jų ir šalių paaiškinimais. Šioje byloje esant gyvam tik vienam iš jungtinės veiklos partnerių (ieškovei), nesant rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimai apie jos ir velionio R. S. bendriems daiktams įsigyti patirtas partnerių išlaidas yra vienintelis duomenų šaltinis. Natūralu, kad liudytojai, negyvendami kiekvieną dieną kartu su partneriais, negali žinoti konkrečių jų planų dėl pirkinių, dėl išlaidų ir kitų bendrų sumanymų. Todėl, ieškovės nuomone, teismui pagrįstai nustačius, kad tarp ieškovės ir R. S. buvo susiklostę partnerystės santykiai, turėjo tuo pačiu pripažinti, kad partnerių įsigyti daiktai buvo jų bendro sumanymo rezultatas, todėl šių daiktų statusas turi būti bendroji dalinė nuosavybė.
4.5. Jokių ieškovės teiginiams dėl partnerių išlaidų bendrumo prieštaraujančių įrodymų byloje nepateikta. Teismo motyvai dėl R. S. gyvenamosios vietos deklaravimo, elgesio ištuokos metu ar skirtingo kiekvieno partnerio pajamų dydžio niekaip nepaneigia, kad partnerių suplanuoti ir nupirkti daiktai, registruoti R. S. vardu, buvo įsigyti bendrai iš bendrai surinktų ieškovės ir R. S. piniginių lėšų. Šių daiktų bendras valdymas taip pat nepalieka abejonių, kad partneriai šiuos daiktus valdė kaip judviejų bendrą turtą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė gyveno kartu su R. S. nesudarę santuokos, todėl jie nėra prilyginami sutuoktiniams, o tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
5.2. Niekuo nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad bendrąją dalinę nuosavybę įrodyti galima buvo tik ieškovei pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus, kad nepagrįstai suabsoliutino rašytinių įrodymų svarbą įrodinėjant partnerių patirtas išlaidas ir iškėlė jai pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, akcentavo, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
5.3. Ieškovės aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe yra niekuo nepagrįstas, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, būtina nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta.
5.4. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą visapusiškai, objektyviai įvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų parodymų visetą ir išsamiai dėl įrodymų vertinimo, jų detalumo, nuoseklumo ir patikimumo pasisakė priimtame teismo sprendime.
5.5. Ieškovė J. Š. ne tik, kad nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įgijimo, bet iš esmės byloje tokių aplinkybių net neįrodinėjo. Negalėjo paaiškinti kokia konkrečia pinigų dalimi ar kitokia įnašų forma ji prisidėjo prie R. S. asmenine nuosavybės teise registruoto turto įgijimo, dėl kokių priežasčių įgytas turtas buvo registruotas būtent R. S. vardu, dėl kokių priežasčių ji nedalyvavo R. S. sudaromuose sandoriuose su kredito įstaigomis.
5.6. Ieškovės liudytojai: V. S., L. B., M. S., K. K., J. B. teismui taip pat negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių apie tai, kokiu būdu J. Š. prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įgijimo, kaip ir patvirtinti tarp šalių buvus susitarimą konkretų turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes tokie faktai jiems nebuvo žinomi.
5.7. Aplinkybės, kad ieškovė turėjo savo asmeninio nekilnojamojo turto - dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 1997 m. liepos 24 d. ir taip pat mokėjo kreditą šiam būstui įgyti, kaip ji pati nurodė, iki pat 2022 metų (t. y. 25 metus), savo asmeninėmis lėšomis, ką paliudijo ir ieškovės sesuo J. B.; kad R. S., jau gyvendamas su ieškove minėtame pastarosios bute, 2007 m. sausio 31 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo pas savo brolį ir tik įsigijęs sodą nuo 2018 m. sausio 2 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo savo nuosavybėje patvirtina, kad R. S., bendro gyvenimo su ieškove laikotarpiu, neketino su pastarąja įgyti turto bendroje dalinėje nuosavybėje, tai teismas ir pažymėjo savo sprendime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
16. Bylos nagrinėjo metu ieškovė J. Š. įrodinėjo, kad ją su (duomenys neskelbtini) mirusiu R. S. siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas ieškovei pritarė ir padarė išvadą, kad ieškovę su mirusiuoju nuo 2006 – 2007 metų siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė buvusio susitarimo su R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl reikalavimus pripažinti jos asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo turto atmetė.
17. Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, J. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas ieškinį atmetė laikydamas, kad ieškovė neįrodė jog ieškiniu prašomas priteisti turtas (1/2 turto dalis) buvo pirktas siekiant ieškovės ir R. S. bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas laikė, kad bendrąją dalinę nuosavybę įrodyti galima buvo tik ieškovei pateikus atitinkamus rašytinius įrodymus.
18. Tokia apeliantės pozicija yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019) . Įvertinęs pateiktus įrodymus, bei priešingai nei nurodo ieškovė, taip pat ir šalių bei liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovę su R. S. nuo 2006 - 2007 metų siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
19. Apeliantė nurodo, kad teismui pagrįstai nustačius, kad tarp ieškovės ir R. S. buvo susiklostę partnerystės santykiai, turėjo tuo pačiu pripažinti, kad partnerių įsigyti daiktai buvo jų bendro sumanymo rezultatas, todėl šių daiktų statusas turi būti bendroji dalinė nuosavybė.
20. Tačiau apeliantė kartu su R. S. gyveno nesudarę santuokos. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, o tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, todėl iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; ir kt.). Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
23. Ieškovė pati apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negali nurodyti konkrečių piniginių sumų dydžių, kuriomis prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įsigijimo, nes ieškovė ir R. S. vedė bendrą ūkį, t. y. išlaidomis dalinosi pagal poreikį ir konkrečias aplinkybes. Tarp judviejų nebuvo konkrečių susitarimų, kad vienas ir kitas bendraturtis mokės konkrečią pinigų sumą konkrečiam daiktui įgyti ar daiktas būtų perkamas iškart ar mokant periodines išmokas (pvz., paskolos įmokas). Partneriai nepervedinėjo vienas kitam piniginių lėšų bankiniais pavedimais, o visas bendras išlaidas planuodavo atidėdami atitinkamas grynųjų pinigų sumas konkretiems tikslams. Vieno ir kito partnerio uždirbtų piniginių lėšų ir iš jų gautų grynųjų pinigų paskirstymo ir išleidimo neįmanoma įrodyti jokiais rašytiniais įrodymais. Pavyzdžiui, ieškovė negali pateikti jokių rašytinių įrodymų, kad perduodavo R. S. tam tikras pinigų sumas, kurias jis įnešdavo į savo banko sąskaitą ir atlikdavo mokėjimą kreditoriui. Lygiai taip pat neįmanoma įrodyti, kad R. S. perduodavo ieškovei atitinkamas pinigų sumas, kurias ji panaudodavo būsto mokesčiams sumokėti.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis aukščiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė buvusio susitarimo su R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir savo indėlio į R. S. vardu registruotą turtą. Žemės sklypas su statiniais įsigytas už R. S. vardu 2013 m. kovo 8 d. paimtą ir tik jo išmokėtą 26 000 litų kreditą nekilnojamojo turto įgijimui. Ieškovė šių ir kitų teismo nustatytų faktinių aplinkybių ar skaičiavimų neginčija.
25. Beje ieškovė turėjo savo asmeninio turto, kuriuo su R. S. nelaiko bendru - automobilį VW GOLF, dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo 1997 m. liepos 24 d. ir taip pat, kaip ir R. S., asmeniškai dengė kreditą gautą šiam būstui įgyti iki pat 2022 metų.
26. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad naikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.
28. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl apeliantės turėtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos už apeliacinio skundo parengimą išlaidos neatlyginamos.
29. Atsakovė pateikė įrodymus apie 300 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tokio dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas apskaičiavimo kriterijus bei nustatytus jų dydžio apribojimus, todėl kompensuotinos pilnai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)