Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl jungtinės veiklos ir nuosavybės teisės pripažinimo pagal ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei D. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Ieškinio reikalavimas atmestinas.

7. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovė D. S. yra R. S. duktė.

8. R. S. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis po R. S. mirties liko jo vardu registruotas turtas: negyvenamojo patalpa – garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis R. S. vardu registruotas automobilis FORD (D), GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovės J. Š. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo (duomenys neskelbtini) šiam turtui įregistruota hipoteka.

Dėl jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių buvimo fakto

12. Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

13. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tokiu būdu, tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

14. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

15. Kaip jau minėta, nagrinėjamojoje civilinėje byloje jos šalys nekėlė ginčo dėl fakto, kad ieškovė J. Š. su R. S. nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu ieškovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė byloje nepateikė rašytinių įrodymų, fotonuotraukų, patvirtinančių jos ir R. S. bendro gyvenimo ir artimų santykių buvimo faktą, visgi teismas laiko, kad pastaruosius siejo faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės dalį į R. S. vardu registruotą turtą

17. Byloje ieškovė kelia reikalavimą pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį turto, kuris yra registruotas R. S. vardu. Pastaroji nurodė, kad kadangi ji su R. S. gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, dalijosi gaunamomis pajamomis ir išlaidomis, jai po R. S. mirties turėtų būti pripažinta nuosavybė į ½ dalį jo turto. Pasak ieškovės, ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie R. S. vardu įgyto automobilio, garažo ir sodo sklypo. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, paaiškino teismui, kad tėtis po skyrybų su jos mama visada norėjo ir siekė įgyti savo asmeninio turto.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

19. Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl ieškovės ir jos atstovo aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.

20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą taip pat yra nurodyta, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

21. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

22. Byloje ieškovė J. Š. nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ji kokiu nors būdu prisidėjo prie R. S. vardu registruoto turto įgijimo. Pastaroji iš esmės byloje tokių aplinkybių net neįrodinėjo. Į teismo klausimus, pastarajai užduodamus teismo posėdžio metu, J. Š. negalėjo paaiškinti kokia konkrečia pinigų dalimi ar kitokia įnašų forma J. Š. prisidėjo prie R. S. asmenine nuosavybės teise registruoto turto įgijimo, ji taip pat negalėjo teismui paaiškinti dėl kokių priežasčių įgytas turtas buvo registruotas būtent pastarojo vardu, taip pat negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių pastaroji nedalyvavo R. S. sudaromuose sandoriuose su kredito įstaigomis. J. Š. nurodė neturinti tokias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės byloje apklausti liudytojai V. S., L. B., M. S., K. K., J. B. teismui taip pat negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių apie tai, kokiu būdu J. Š. prisidėjo prie automobilio FORD GALAXY, garažo ar sodo sklypo su jame esančiu pastatu įgijimo. Pastarieji teismui patvirtino žinoję tik faktą, kad šis turtas buvo įgytas, tikėtina, R. S. vardu, tačiau kuris iš sugyventinių kokiomis dalimis buvo prisidėję prie šio turto įgijimo ar koks tarp jų buvo sutarimas dėl šio turto įgijimo, nė vienas jų negalėjo konkretizuoti. Minėta, jog teismo nurodyti liudytojai iš esmės patvirtino tik ieškovės ir R. S. gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo faktą, tačiau sugyventinių sutarimo kurti bendrąją dalinę nuosavybę pastarieji paliūdyti negalėjo, nes tokie faktai jiems nebuvo žinomi.

23. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus kartu gyvenančių asmenų susitarimą dėl bendrosios nuosavybės kūrimo, tačiau teismas sprendžia, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl mirusiojo vardu registruotos transporto priemonės, garažo ir žemės sklypo su sodo pastatu bei kitais jame registruotais statiniais.

24. Dėl R. S. vardu registruotos transporto priemonės FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, teismo vertinimu, byloje yra svarbi ta faktinė aplinkybė, kad R. S. jau pradėdamas gyventi su ieškove turėjo asmeninę transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įgytą AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią transporto priemonę R. S. jai atidavė, vėliau pastaroji patikslino, kad (duomenys neskelbtini) ji šią transporto priemonę iš R. S. nupirko, tačiau realiai jam jokių pinigų nemokėjo. Pasak ieškovės, po transporto priemonės AUDI 80 perleidimo, pastaroji davė R. S. dalį pinigų ir šis nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) Tačiau teismui pateiktas Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad R. S. realiai įgijo ne automobilį (duomenys neskelbtini), o transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią įgijo (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki transporto priemonės AUDI 80 perleidimo ieškovei. Toliau ieškovė teismui aiškino, kad transporto priemone AUDI A6 R. S. naudojosi apie 4 – 5 metus, kurią pardavė ir (duomenys neskelbtini) nusipirko automobilį FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio įgijimo ieškovė prisidėjo pinigais, sumokėdama apytikriai 1/3 dalį automobilio kainos. Ieškovė teismui taip pat nurodė, kad ji sau nusipirko automobilį VW Golf, vėliau patikslino, kad prie šio automobilio įgijimo prisidėjo jos vaikai, kurie tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, Kelių transporto priemonių registro išrašas patvirtina, kad transporto priemonę FORD GALAXY R. S. įgijo (duomenys neskelbtini), kuomet ieškovė (duomenys neskelbtini) jau buvo įgijusi transporto priemonę VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau teismui ieškovė nurodė, kad prieš pat mirtį ji su R. S. ketino pirkti naują automobilį, prie kurio įgijimo ieškovė ketino prisidėti asmenine 5 000,00 Eur suma, tačiau šio automobilio įgyti jau nespėjo dėl R. S. netikėtos mirties. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovė prisidėjo prie automobilių AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo, taip pat apie tai, kad prie automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ieškovės nuosavybėn prisidėjo pastarosios vaikai bei apie tai, kad ieškovė sudarydama pirkimo – pardavimo sandorį dėl R. S. priklausiusio automobilio AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo pastarajam nieko nemokėjo, J. Š. nepateikė, tokių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti ieškovės liudytojai. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė net negalėjo teismui paaiškinti, kokiomis konkrečiomis pinigų sumomis pastaroji prisidėjo prie R. S. vardu registruotų transporto priemonių įgijimo, kas teismui kelia pagrįstų abejonių tokių faktinių aplinkybių buvimu, kokias nurodė byloje ieškovė. Priešingai, byloje surinktų rašytinių įrodymų turinys bei pačios ieškovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, suponuoja, kad J. Š. ir mirusysis R. S. jų bendro gyvenimo metu kiekvienas disponavo jų turimomis asmeninėmis lėšomis ir šiuo laikotarpiu įgytas transporto priemones laikė asmeniniu turtu, ką patvirtina transporto priemonės AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimas ieškovei pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu, skirtingais laikotarpiais įgytų transporto priemonių registravimas kiekvieno iš sugyventinių vardu, pačios ieškovės duoti paaiškinimai apie tai, kad transporto priemonė VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninė, nes ją padėjo įgyti ieškovės vaikai, galiausiai, ieškovės paaiškinimas apie tai, kad prieš mirtį R. S. ketino įgyti dar vieną automobilį, kurio įgijimui ieškovė ketino duoti pastarajam asmeninius 5 000,00 Eur. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad kiekvienas sugyventinių turėjo asmeninių piniginių lėšų, kuriomis disponavo kiekvienas asmeniškai, o ieškovei nepateikus byloje įrodymų apie tai, kad ji prisidėjo prie R. S. vardu registruotų transporto priemonių įgijimo, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir R. S. turėjo susitarimą dėl transporto priemonės FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.

25. Kaip jau minėta šiame sprendime, ieškovė J. Š. nepateikė byloje rašytinių įrodymų ir apie jos bei R. S. susitarimą dėl ginčo nekilnojamojo turto įgijimo - garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat minėta, kad byloje šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti ieškovės liudytojai. Ieškovė paaiškino tik tai, kad garažo boksą R. S. įgijo (duomenys neskelbtini) metais už 13 500,00 Lt sumą. Perkant garažą pardavėjui buvo sumokėtas 1 000,00 Lt dydžio avansas, R. S. vardu garažo įgijimui buvo paimtas kreditas, kurį R. S. dengė grynais pinigais apie 3 – 5 metus. Pastaroji teismui aiškino, kad įmokas kredito įstaigai R. S. įnešdavo grynais pinigais, o prie šių įmokų mokėjimo ieškovė prisidėdavo R. S. pinigus paduodama į rankas. Iš esmės analogiškas faktines aplinkybes J. Š. nurodė ir dėl ginčo žemės sklypo su jame esančiais statiniais įgijimo, teismui paaiškindama, kad R. S. šį nekilnojamąjį turtą įgijo 2013 metais, kurio įgijimui ėmė būsto kreditą 32 000,00 Lt sumai. Ieškovė nurodė, kad turto įgijimui pradinio įnašo nereikėjo, kreditą R. S. mokėjo 10 metų, įmokos buvo nuskaitomos nuo pastarojo banko sąskaitos. Ieškovė teismui negalėjo pateikti įrodymų apie tai, kad ji pervedinėjo R. S. dalį kredito įmokų ar buvo davusi pastarajam dalį įgyto nekilnojamojo turto kainos, mokėjo įgyto turto mokesčius, kredito įmokas, kredito draudimą ir pan.

26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors konkretaus bendro gyvenimo metu įgyto turto objekto nuosavybės forma, nurodyta šio turto įgijimo sandoryje ir Nekilnojamojo turto registre, nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto nuosavybės, ši aplinkybė yra reikšminga teismams sprendžiant dėl atitinkamo susitarimo tarp šalių turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Butas gali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas. Teismas kitoje civilinėje byloje yra taip pat pažymėjęs, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020).

27. Nors byloje ieškovė neįrodinėjo, kad ji esminiai gerino R. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto būklę, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad sodo pastatas buvo remontuojamas jos ir R. S. bendromis lėšomis. Nepaisant nurodyto, pastaroji byloje nėra pateikusi ir šias jos nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Kita vertus, teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai ieškovas reikalavimą pripažinti turtą bendrąja daline nuosavybe grindžia esminiu turto pagerinimu asmeninėmis lėšomis ir darbu, ginčui spręsti pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tokiu būdu, ieškovei byloje net neįrodinėjant faktinių aplinkybių dėl esminio R. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto pargerinimų, teismas neturi galimybės byloje spręsti šalių įnašų į turto pagerinimą vertės, taip pat ginčo turto vertės padidėjimo, kurį nustačius būtų galima spręsti dėl ieškovės dalies asmeninėje R. S. nuosavybėje nustatymo.

28. Byloje atsakovė D. S. dėl jos tėvo R. S. siekio ginčo turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn rėmėsi ir tuo, kad pastarajam po skyrybų su jos motina neatiteko jokio santuokoje įgyto turto, todėl tėtis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), norėjo užsidirbti pinigų savo turtui, įskaitant ir gyvenamajam būstui, įgyti. Pastarosios motyvą teismo posėdžio metu patvirtino atsivesti ir apklausti liudytojai V. S. - buvusi R. S. sutuoktinė, bei E. S. - atsakovės brolis. Abu liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. S. po skyrybų su savo sutuoktine buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), norėjo užsidirbti pinigų, kad galėtų įsigyti savo būstą. Liudytoja V. S. taip pat teismui paaiškino, kad R. S. po santuokos nutraukimo neatiteko jokio nekilnojamojo turto ne dėl to, kad pastarasis visą santuokoje įgytą turtą paliko buvusiai šeimai, o todėl, kad šis turtas buvo asmeninė V. S. nuosavybė. Tokiems atsakovės argumentams pritartina, jie patvirtinti teismo posėdžio metu liudytojos V. S. parodymais, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Teismas sprendžia, kad toks R. S. elgesys po santuokos nutraukimo, tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad pastarasis, bendro gyvenimo su ieškove laikotarpiu, neketino su pastarąja įgyti turto bendroje dalinėje nuosavybėje, juolab, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė turėjo savo asmeninio nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo (duomenys neskelbtini) ir taip pat mokėjo kreditą šiam būstui įgyti, kaip ji pati nurodė, iki pat 2022 metų (25 metus).

29. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais byloje duomenimis taip pat nustatyta, kad R. S. gaunamos draudžiamosios pajamos bendro gyvenimo su ieškove metu iki pat (duomenys neskelbtini) metų buvo gerokai didesnės, nei pastarosios. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) metais R. S. iš darbo santykių gavo 22 000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. - 12 063,77 Lt; (duomenys neskelbtini) metais R. S. iš darbo santykių gavo 23 302,06 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 18 845,50 Lt; 2009 metais R. S. iš darbo santykių gavo 24 000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 4 171,34 Lt; 2010 metais R. S. iš darbo santykių gavo 24 000,00 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. - 9 818,51 Lt; 2011 metais R. S. iš darbo santykių gavo 23 941,44 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 14 363,75 Lt; 2012 metais R. S. iš darbo santykių gavo 23 846,20 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 15 064,65 Lt; (duomenys neskelbtini) metais R. S. iš darbo santykių gavo 25 764,86 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 14 305,99 Lt; 2014 metais R. S. iš darbo santykių gavo 27 673,32 Lt draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 12 273,41 Lt; 2015 metais R. S. iš darbo santykių gavo 12 238,50 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 2 638,93 Eur; 2016 metais R. S. iš darbo santykių gavo 11 053,29 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 5 097,49 Eur; 2017 metais R. S. iš darbo santykių gavo 6 232,83 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 9 186,35 Eur; 2018 metais R. S. iš darbo santykių gavo 6 054,48 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 9 831,00 Eur; 2019 metais R. S. iš darbo santykių gavo 9 869,15 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 12 905,16 Eur; 2020 metais R. S. iš darbo santykių gavo 10 366,62 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 13 091,52 Eur; 2021 metais R. S. iš darbo santykių gavo 13 256,80 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 14 123,25 Eur; 2022 metais R. S. iš darbo santykių gavo 15 445,22 Eur draudžiamųjų pajamų, J. Š. – 8 043,50 Eur. (duomenys neskelbtini) metais R. S. iš darbo santykių gavo 10 461,59 Eur draudžiamųjų pajamų, apie J. Š. gautas draudžiamąsias pajamas už 2023 metus duomenų byloje nėra. Nurodyti rašytiniai bylos duomenys suponuoja, kad ieškovė realiai ir neturėjo galimybės prisidėti prie atsakovo ginčo turto įgijimo. Pažymėtina, kad ieškovė byloje nepateikė duomenų apie tai, kad ji turėjo kitokių pajamų šaltinių – vykdė ne su darbo santykiais susijusią veiklą, gavo dovanų pinigais ar kitokiu turtu, pardavė turtą ir pan.

30. Byloje taip pat pateikta pažyma iš Gyventojų registro patvirtina, kad R. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastarojo gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). R. S. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pačios civilinės bylos šalys, R. S. brolio gyvenamojoje vietoje, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (iki mirties datos) R. S. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jo įgyto ginčo žemės sklypo su sodo pastatu buveinės adresu. Ir nors nurodyti duomenys apie R. S. deklaruotą gyvenamąją vietą nelaikytini byloje esminiu įrodymu, patvirtinančiu jo ir ieškovės susitarimo nebuvimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, vis dėlto, teismas sprendžia, kad jie iš dalies patvirtina, kad gyvenimo kartu su ieškove laikotarpiu R. S. nesvarstė galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, t. y. ten kur pastarasis iš tiesų gyveno. Tuo tarpu, jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą pas brolį nuo (duomenys neskelbtini) – laiku kuomet, kaip nustatyta nagrinėjamojoje byloje, jis jau gyveno su ieškove pastarosios bute, o nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo savo nuosavybėje, kurios paskirtis mėgėjų sodo žemės sklypo, kas iš dalies patvirtina, kad jis neketino su ieškove įgyti turto bendroje dalinėje nuosavybėje, nes kiekvienas sugyventinių turimą ir jų bendro gyvenimo metu įgytą turtą laikė kiekvieno jų asmenine nuosavybe.

31. Ieškovė J. Š., įrodinėdama savo reikalavimus, taip pat rėmėsi faktinė aplinkybe, kad prieš pat savo mirtį R. S. buvo užsiregistravęs pas notarą testamento tvirtinimui. Nurodė, kad R. S. po jo mirties visą savo turtą ketino palikti ieškovei, teismui motyvavo, kad esant tokiai situacijai akivaizdu, kad R. S. laikė, kad jo vardu registruotas turtas laikytinas bendrai įgytu su ieškove. Savo argumentams sustiprinti ieškovė įrodinėjo, kad R. S. buvo supykęs ant atsakovės dėl to, kad pastaroji prisiteisė iš jo išlaikymą, su dukterimi nebendravo daugelį metų, nepalaikė artimų santykių, o visą po jo mirties likusį turtą norėjo palikti ieškovės vaikams. Civilinėje byloje iš Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad R. S. (duomenys neskelbtini) 14.00 val. turėjo atvykti į minėtą notarų biurą testamento patvirtinimui, kuris nebuvo patvirtintas, nes R. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Nepaisant nurodyto, teismas sprendžia, kad ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė niekaip nepatvirtina R. S. ir ieškovės susitarimo ginčo turtą įgyti bendroje dalinėje nuosavybėje prieš sudarant ginčo turto įgijimo sandorius. Testamentas savo esme yra asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl pastarojo (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Toks dokumentas, netgi ir sudarytas tokiomis sąlygomis, kurias posėdžio metu nurodė ieškovė, pastarajai sukurtų teisines pasekmes tik po testatoriaus mirties, t. y. ateityje. Nagrinėjamu atveju, byloje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių susitarimo buvimo ar nebuvimo įgyti turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje prieš sudarant ginčo sandorius bei įgyjant turtą nuosavybėn ir tokio pobūdžio susitarimo buvimo fakto civilinės bylos duomenys nepatvirtina. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nėra reikšmingos aplinkybės apie tai, ar R. S. iki savo mirties bendravo su savo dukterimi – atsakove D. S., ar pastarieji palaikė artimus santykius, taip pat nėra svarbu dėl ko nutrūko R. S. santuoka, ar R. S. ketino sudaryti santuoką su ieškove J. Š., todėl dėl šių aplinkybių teismas plačiau nebepasisako, nes jos nepagrindžia nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. R. S. ir jo dukters artimų santykių buvimo ar nebuvimo faktas nepaneigia pastarojo ketinimų ginčo turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, kaip ir galimos santuokos sudarymas su ieškove po to, kai R. S. jau buvo įgijęs ginčo turtą nuosavybėn, nebūtų pakeitęs šio turto nuosavybės formos.

32. Apibendrindamas byloje surinktus rašytinius ir kitokius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė buvusio susitarimo su R. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, todėl jos reikalavimai atmetami pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui nusprendus, ieškovės reikalavimus atmesti, atsakovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

34. Byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ji patyrė 600,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nurodytos išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės. Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės J. Š. ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,81 Eur (dvidešimt vieną eurą 81 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.