Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2014-12-03 nuosprendžiu neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo ir nepriteisė valstybės patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo G. B., todėl prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje ir priteisti iš kaltinamojo G. B. 283,83 Eur (980 Lt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 2 d. numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nebuvo išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai priteisimo.

Teikimas atmestinas.

Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 283,83 Eur (980 Lt). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.). Šios nuostatos nėra imperatyvios - teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. BPK 361 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Gynėjas G. B. paskirtas, kadangi kaltinamasis buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas buvo privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per šią nutartį priėmusį teismą.