Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ ieškinį atsakovams L. M. ir E. N. M. dėl pripažinimo, kad paskolos sutartis neįvykdyta, o hipoteka – nepasibaigusi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 45-asis notarų biuras, valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys, nepašalinus visų ieškinio trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Ieškovė nurodo, kad šie įrodymai patvirtina, kad ji jokiu kitu būdu, kaip tik šioje byloje reikšdama nurodytus ieškinio reikalavimus dėl paskolos sutarties pripažinimo neįvykdyta ir skolos priteisimo bei hipotekos galiojimo, pripažįstant prašymą išregistruoti hipoteką negaliojančiu, negali apginti savo pažeistų teisių ir pasiekti ieškiniu siekiamų tikslų.

20. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

21. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti įrodymai sukurti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. jie neegzistavo pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, todėl teismo nebuvo įvertinti (dėl to nepatenka ir į apeliacijos ribas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314, 320 straipsniai), taip pat tai, kad šie įrodymai neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, kadangi dėl tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų ir prielaidų, nepriklausomai nuo kitų subjektų išreikštos valios / pozicijos, remdamasis įstatymo nuostatomis, sprendžia teismas ex officio (savo iniciatyva), apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl pagrindo ieškinį laikyti nepaduotu (ne)buvimo

22. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

23. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), teismingumo, žyminio mokesčio sumokėjimo taisyklių, kurios yra privalomos kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

25. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje be kita ko turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką); dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir jų duomenis, ir kt. (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys).

26. Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. Kokios kliūtys ir (ar) kiti procesinio dokumento netikslumai yra esminiai tolesnei proceso eigai, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, įstatyme detaliau neapibrėžta, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų privalo taikyti atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.

27. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. EŽTT savo praktikoje taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2006 m. liepos 27 d. sprendimas byloje Nedzela prieš Prancūziją, peticijos Nr. 73695/01, 45 punktas; 2008 m. spalio 14 d. sprendimo byloje Mesutoglu prieš Turkiją, peticijos Nr. 36533/04, 21 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Turto lizingas” kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame pareiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovas L. M. yra neįvykdęs savo prievolių pagal 2014 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, sudarytą su ieškove UAB „Turto lizingas” bei solidariai priteisti iš atsakovų L. M. ir E. N. M. ieškovei 45 438,98 Eur įsiskolinimą pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį; 2) pripažinti, kad maksimalioji hipoteka, nustatyta ieškovės UAB „Turto lizingas“ naudai 2014 m. gegužės 8 d. sudarytu hipotekos sandoriu (suteiktas hipotekos identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), yra nepasibaigusi ir galiojanti; 3) pateikti VĮ Registrų centras Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui teisingus duomenis apie maksimaliąją hipoteką, nustatytą ieškovės UAB „Turto lizingas“ naudai 2014 m. gegužės 8 d. sudarytu hipotekos sandoriu (suteiktas hipotekos identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nurodytas hipotekos sandoris yra galiojantis, o hipoteka – nepasibaigusi; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – suformuluoti aiškų ir materialiuosius teisinius padarinius galintį sukelti ieškinio dalyką, aiškiai nurodyti ir detalizuoti ieškinio pagrindą, taip pat primokėti 200 Eur dydžio žyminį mokestį.

30. Ieškovė, šalindama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovas L. M. yra neįvykdęs savo prievolių pagal 2014 m. gegužės 9 d. paskolos sutartį, sudarytą su ieškove UAB „Turto lizingas” bei solidariai priteisti iš atsakovų L. M. ir E. N. M. ieškovei 45 438,98 Eur įsiskolinimą pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį; 2) pripažinti ieškovės UAB „Turto lizingas“ 2014 m. gruodžio 19 d. prašymą išregistruoti hipoteką (suteiktas hipotekos identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)) į butą, adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančiu 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino visų teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku bei mokėtinu žyminiu mokesčiu už reiškiamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas, susijęs su šalių sudaryta paskolos sutartimi, nebuvo patikslintas, t. y. ieškovė nesuformulavo aiškaus ir materialiuosius teisinius padarinius galinčio sukelti ieškinio reikalavimo, o reikalavimo dėl hipotekos sandorio pripažinimo galiojančiu formuluotė, prašant pripažinti prašymą išregistruoti hipoteką negaliojančiu, teismo vertinimu, taip pat netiksli, neaiški, neatitinkanti ieškovės ieškinyje dėstomų argumentų. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė už reiškiamus reikalavimus ir primokėjo 200 Eur dydžio žyminio mokestį, tačiau nepašalinus reikalavimo dėl hipotekos išregistravimo ir nesumokėjus žyminio mokesčio už šį reikalavimą, teismas laikė, kad ieškovė nesumokėjo pakankamą žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu dėl toliau nurodomų motyvų.

33. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 31 punktas; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 40 punktas). Teisminio nagrinėjimo dalykas būtent ir nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-701/2022, 33 punktas).

34. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas); faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22 punktas).

35. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas). Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami. Todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

36. Pažymėtina tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patikslinto ieškinio, pateikto šalinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, reikalavimai nenagrinėtini teisme, kaip nesukuriantys materialiųjų teisinių padarinių, ar kad jie savo esme nėra aiškūs, dėl ko bylos nagrinėjimas ir sprendimo byloje priėmimas pagal patikslintą ieškinį nebūtų galimas.

38. Nors nagrinėjamu atveju ieškovė 1-ąjį ieškinio reikalavimą lingvistiškai ir formuluoja prašydama nustatyti faktą, kad atsakovas neįvykdė 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pastebėtina ir tai, kad greta to ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų (kaip skolininko ir laiduotojos) konkretaus dydžio (45 438,98 Eur) įsiskolinimą pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį, t. y. prašo įvykdyti prievolę natūra. Tiek ieškovės ieškinio reikalavimo formuluotė, tiek ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad šis ieškovės pareikštas reikalavimas iš esmės yra nukreiptas ne į paskolos sutarties neįvykdymo fakto nustatymą, tačiau į skolos, remiantis minėta paskolos sutartimi, priteisimą iš atsakovų. O toks reikalavimas akivaizdžiai sukuria materialiuosius teisinius padarinius (turi įtakos šalių turtinėms teisėms ir pareigoms) ir gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

39. Šiuo atveju vien tai, kad ieškovė greta siekiamo teisinio rezultato (skolos priteisimo) papildomai prašo nustatyti ir faktą, kad paskolos sutartis neįvykdyta, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovės reikalavimas nėra aiškus. Pabrėžtina, kad šioje byloje, siekiant nustatyti tai, ar ieškovė pagrįstai reikalauja įsiskolinimo iš atsakovų pagal 2014 m. gegužės 8 d. paskolos sutartį priteisimo, bet kuriuo atveju visų pirma kiltų būtinybė nustatyti ir vertinti byloje faktus, susijusius su paskolos teisinių santykių tarp šalių (ne)buvimu, prievolės grąžinti paskolą (ne)(į)vykdymo aplinkybėmis, kadangi būtent šių aplinkybių nustatymas ir sudaro reikalavimo dėl skolos priteisimo objektą. Tuo tarpu papildomas / perteklinis tokio prašymo (nustatyti faktą, kad paskolos sutartis neįvykdyta) nurodymas, formuluojant reikalavimą dėl skolos priteisimo, nekeičia šio reikalavimo esmės ir nelaikytinas kliūtimi – ieškinio trūkumu, dėl kurio ieškinys teismo negalėtų būti priimtas ir sprendžiamas jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas.

40. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patikslintas reikalavimas dėl hipotekos galiojimo, pripažįstant ieškovės 2014 m. gruodžio 19 d. prašymą išregistruoti hipoteką negaliojančiu, nėra aiškus ir tikslus. Nors ir sutiktina su tuo, kad pradiniame ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo galiojančia ir nebuvo suformuluotas tinkamai, siejamas su fakto nustatymu, dėl ko tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme nebūtų galimas, visgi patikslintu ieškiniu ieškovė patikslino šį reikalavimą ir šiuo metu prašo pripažinti jos pačios pateiktą prašymą išregistruoti hipoteką (vienašalį sandorį (CK 1.63 straipsnio 1, 3, 4 dalys)), negaliojančiu. Šiuo reikalavimu ieškovė iš esmės siekia atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. siekia, jog paskolos suteikimas ir toliau būtų užtikrintas hipoteka butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir tai atitinka vieną iš įstatyme įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 2 punktas).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks ieškovės reikalavimas (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu), priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra ne tik aiškus ir konkretus, tačiau ir nagrinėtinas teisme, kaip sukeliantis šalims materialiuosius teisinius padarinius. Tenkinus šį ieškovės reikalavimą, būtų pagrindas konstatuoti, kad hipoteka nėra pasibaigusi, kas būtų pagrindas ir jos registracijai viešajame registre. Tuo tarpu tai, kokiu būdu ieškovė pasirinks įrodinėti jos reikalavimą sudarančias aplinkybes, nėra vertinama ieškinio priėmimo stadijoje ir tas nėra pagrindas ieškinio trūkumams nustatyti ir juolab dėl to vėliau laikyti ieškinį nepaduotu. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024; 37 punktas).

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu nepašalino teismo nutartimi nustatytų pradinio ieškinio trūkumų, dėl ko ieškovės ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai iš esmės yra suformuluoti tinkamai, iš jų yra aišku, kokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovė siekia. Aplinkybė, kad formuluodama reikalavimą dėl skolos priteisimo, papildomai ieškovė prašo nustatyti ir tai, kad paskolos sutartis neįvykdyta, nėra kliūtis ieškiniui priimti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikri neesminiai trūkumai, nesudarantys kliūčių tolesnei proceso eigai, neturėtų būti pagrindas pernelyg formaliai taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tokiu būdu suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą (2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021, 27 punktas).

43. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021, 55 punktas).

44. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu; tai visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą; žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020). Įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio (viso ar dalies) nesumokėjimas sudaro teismui pagrindą konstatuoti esant ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės turtinis reikalavimas yra apmokestintinas 1 216 Eur dydžio suma, todėl, įvertinęs tai, kad ieškovė sumokėjo tik 1 016 Eur žyminį mokestį, nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumą – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

46. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė įrodymus, kad papildomai sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį.

47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, nepašalino reikalavimo dėl hipotekos išregistravimo ir nesumokėjo žyminio mokesčio už šį reikalavimą, laikė, kad ieškovė visgi nesumokėjo pakankamo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį, todėl tuo remdamasis ieškovės ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, teikdama patikslintą ieškinį, primokėjo tokio dydžio trūkstamo žyminio mokesčio dalį, kokią ir buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas (200 Eur), todėl teigti, kad teismo nurodytas ieškinio trūkumas nebuvo pašalintas ir dėl to ieškinį laikyti nepaduotu nebuvo teisinio pagrindo.

50. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtą ieškinio trūkumą, apsiribojo tik CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 80 straipsnio 7 dalies, 82 straipsnio nuostatų pacitavimu, galiausiai konstatuodamas, kad ieškovės turtinis reikalavimas apmokestinamas 1 216 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Visgi iš tokios teismo išvados nėra aišku, kurį reikalavimą teismas pripažino turtiniu ir nurodė primokėti už jį trūkstamą žyminio mokesčio sumą, taip pat, kaip šią sumą apskaičiavo. Su tuo susiję teismo motyvai nutartyje dėl trūkumų šalinimo neišdėstyti. Be to, pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl to, kokio pobūdžio (turtinio / neturtinio) yra kiti byloje ieškovės pareikšti reikalavimai ir koks už juos turėtų būti mokamas žyminis mokestis (proporcinis ar fiksuotas), o, trūkstant duomenų konkrečiai mokėtinai žyminio mokesčio sumai įvardyti, nenurodė ir to, kaip žyminis mokestis už reiškiamus reikalavimus (priklausomai nuo jų pobūdžio) turėtų būti apskaičiuojamas.

51. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas).

52. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju ieškovei pačiai pasirinkus būdą, kuriuo ji gins galimai savo pažeistas teises ir priklausomai nuo to suformulavus ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutartyje, kuria ieškovei nustatyti ieškinio trūkumai, nenurodyti konkrečių ieškinio trūkumų, taigi ir dėl žyminio mokesčio (jo dydžio), vertindamas, kad ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, galimai atsisakys kurio nors ieškinyje pareikšto pradinio reikalavimo (šiuo atveju, susijusio su hipotekos galiojimu), o jai to nepadarius ir patikslinus šį reikalavimą, konstatuoti, kad ieškinio trūkumas dėl žyminio mokesčio primokėjimo nėra pašalintas.

53. Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nenustatęs trūkumo primokėti žyminį mokestį už visus ieškinio reikalavimus, o vėliau skundžiama nutartimi sprendęs, kad ieškovė visgi šio trūkumo nepašalino, iš esmės naujo nustatyto trūkumo (dėl nesumokėto žyminio mokesčio už patikslintą reikalavimą) pagrindu nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad esant tokiai situacijai, ieškovei nepiktnaudžiaujant trūkumų šalinimo institutu (ieškovė pašalino tuos trūkumus, kuriuos 2023 m. gruodžio 14 d. nutartyje buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl pakartotinio termino ieškinio trūkumams pašalinti ieškovei nustatymo, aiškiai atskleisdamas, kokie konkretūs trūkumai ir kokiu būdu jie turi būti pašalinti, o ne laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.