Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Dalės Burdulienės ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. Ž. ir D. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams A. Ž., D. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovų A. Ž. ir D. Ž. patikslintus priešieškinius ieškovei V. Ž. dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo, naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, pastato atidalijimo, servituto nustatymo ir žemės sklypo atidalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. Ž. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo atidalyti nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Ž. ir priteisti atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise 73 215,94 Eur vertės gyvenamąjį namą (toliau – ir Gyvenamasis namas), 3 127,2 Eur vertės pastatą–sandėlį (toliau – ir Pagalbinio ūkio paskirties pastatas), esančius 1,3830 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui A. Ž. atitenkančią pastatų dalį, priteisti ieškovei iš atsakovo A. Ž. 601,76 Eur ieškovės išlaidų bendros nuosavybės tvarkymui atlyginimą, pripažinti ieškovei teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą Žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant Žemės sklypą ir ieškovei paskiriant 14 160 m² ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“ ir 343 m² servitutinio kelio, pažymėto „C“ raide, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 m² ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“ ir 343 m² servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o už ieškovei atitenkančią 1 347 m² didesnę žemės sklypo dalį priteisti iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją arba atidalinti Žemės sklypą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant visą Žemės sklypą, už kurio ½ dalį atsakovui D. Ž. priteisti iš ieškovės 2 215 Eur piniginę kompensaciją, priteisti ieškovei iš atsakovų A. Ž. ir D. Ž. (toliau kartu – atsakovai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: išlaidas už laikotarpį iki patikslinto ieškinio pateikimo priteisti iš atsakovo A. Ž., o už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. – iš abiejų atsakovų.

2. Ieškovė nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nutraukė ieškovės ir atsakovo A. Ž. santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą. Ieškovė ir atsakovas A. Ž. nuosavybes teise įgijo po ½ dalį Gyvenamojo namo, taip pat po ½ dalį sandėlio ir stoginės, kurie vėliau buvo suformuoti kaip vientisas statinys – Pagalbinio ūkio paskirties pastatas, esančių atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 2), taip pat po ½ dalį Žemės sklypo. Atsakovas D. Ž. dovanojimo sandorių, sudarytų su atsakovu A. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. liepos 15 d., pagrindu įgijo ½ dalį Žemės sklypo ir 9/10 dalis Žemės sklypo Nr. 2. Ieškovė prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes, neatidalijus turto, ji neturi galimybės juo naudotis. Gyvenamasis namas buvo pastatytas ir suprojektuotas gyventi vienai šeimai, jį padalyti natūra neįmanoma. Statiniai priteistini atsakovui A. Ž., kurio turtinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę išmokėti ieškovės prašomą piniginę kompensaciją. Atidalijamų statinių vertė (76 343,83 Eur) yra nustatyta 2013 m. spalio 3 d. atsakovo A. Ž. santuokos nutraukimo byloje pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje. Žemės sklypas atidalintinas pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. gegužės 28 d. projektą, pagal kurį yra suformuoti du žemės sklypai, kuriuos skiria kelias, todėl bendraturčiai turės privažiavimą prie jiems priklausančio žemės sklypo. Kadangi ieškovei atitektų didesnė Žemės sklypo dalis, ji sutiko atsakovui D. Ž. išmokėti kompensaciją, atitinkančią didesnės dalies vertę. Taip pat ieškovė sutiko atsakovui D. Ž. sumokėti piniginę kompensaciją už jo sklypo dalį, visą žemės sklypą paskiriant ieškovės nuosavybėn. Ieškovė apmokėjo išlaidas, skirtas bendro turtui įteisinimui, todėl prašė ½ dalį šių išlaidų priteisti iš atsakovo A. Ž.

3. Atsakovas A. Ž. nesutiko su ieškiniu, patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalis 208,17 m² bendro ploto 100 proc. baigtumo Gyvenamajame name yra 52/100 dalys, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 48/100 dalys, nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką ir įpareigoti atsakovą A. Ž. per 4 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti projektuotojo E. J. parengtame naudojimosi tvarkos nustatymo projektiniame pasiūlyme numatytas lengvų konstrukcijų pertvaras, dvejas duris šiose pertvarose, padalinant holą 1-2 (22,99 m²) į tris dalis – 1-2/1 (8,76 m²), 1-2/2 (8,19 m²) ir 1-2/3 (6,04 m²), nustatyti, jog ieškovė privalo kompensuoti atsakovui A. Ž. ½ dalį išlaidų pagal jo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, paskirti atsakovui A. Ž. naudotis visas pastogės patalpas – koridorių 1-9 (8,05 m²), miegamąjį 1-10 (23,90 m²), vonios patalpą 1-11 (7,95 m²), tualetą 1-12 (1,80 m²), kambarį 1-13 (23,25 m²), kambarį 1-14 (22,97 m²), drabužinę 1-15 (2,53 m²), iš viso priskirti atsakovui A. Ž. 90,45 m² pastogės patalpų, ieškovei paskirti naudotis pirmo aukšto patalpas – tambūrą 1-1 (4,00 m²), holo dalį 1-2/1 (8,76 m²), holo dalį 1-2/3 (6,04 m²), vonią – tualetą 1-3 (3,27 m²), svetainę 1-5 (40,17 m²), gyvenamąjį kambarį 1-6 (19,88 m²), iš viso 82,12 m² ploto patalpų, bendram naudojimui paskirti holo dalį 1-2/2 (8,19 m²), virtuvę 1-4 (14,41 m²), sandėlį 1-7 (6,63 m²), sandėlį – katilinę 1-8 (6,37 m²), iš viso bendro naudojimo patalpų plotas būtų 35,60 m², atidalinti Pagalbinio ūkio paskirties pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei priklausančią ½ dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato, iš atsakovo A. Ž. ieškovei priteisiant 447,99 Eur piniginę kompensaciją, ieškovei priteisiamų 0,48 dalių Gyvenamojo namo tinkamam naudojimui užtikrinti atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype Nr. 2 nustatyti 4 metrų pločio 0,0079 ha kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, taip pat nustatyti vieno metro pločio 0,0063 ha servitutinį taką apie Gyvenamąjį namą pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą 2017 m. gegužės 17 d. servitutų nustatymo projektą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsakovas A. Ž. nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje padalinto Gyvenamojo namo baigtumą jis padidino nuo 96 proc. iki 100 proc. Ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteista Gyvenamojo namo dalis turi būti perskaičiuojama į idealiąsias dalis nuo 2013 m. užfiksuoto 96 proc.baigtumo, todėl ieškovė gali pretenduoti tik į 48/100 Gyvenamojo namo dalis, o atsakovui A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise Gyvenamajame name priklauso 52/100 dalys. Atsakovas A. Ž. nėra pajėgus sumokėti ieškovei 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, todėl ieškovės prašomas atidalijimo būdas yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, tarp bendraturčių nustatytina Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka pagal projektuotojo E. J. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą, kurį įgyvendinus bus užtikrintos abiejų bendraturčių teisės, teisių ir interesų pusiausvyra. UAB „Žemėtvarka“ parengė 2017 m. gegužės 17 d. servitutų nustatymo projektą, kurį įgyvendinus būtų užtikrintas Gyvenamojo namo tinkamas naudojimas. Kadangi savavališka sandėlio ir stoginės statyba atlikta santuokos metu, teismai juos padalino kaip santuokinį turtą, ieškovė turi pareigą padengti ½ dalį visų su savavališkos statybos įteisinimu susijusių išlaidų. Taip pat atsakovas A. Ž. prašė, kad teismas atidalintų Pagalbinio ūkio paskirties pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam asmeninės nuosavybės teise priteistų ieškovei priklausančią ½ dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato, o iš jo ieškovei priteistų 447,99 Eur piniginę kompensaciją.

5. 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovui A. Ž. dovanojimo sandoriu perleidus teises į Žemės sklypą D. Ž. ir teismui 2019 m. sausio 15 d. įtraukus D. Ž. į bylą kaip dalies A. Ž. procesinių teisių perėmėją, D. Ž. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti jam teisę be ieškovės sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. balandžio 27 d. matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant Žemės sklypą ir atsakovui D. Ž. paskiriant 1,3829 ha Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi „1“, o ieškovei paskiriant 1,3830 m² Žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi „2“, suteikiant atsakovui D. Ž. teisę be ieškovės sutikimo registruoti Žemės sklypo atidalijimą pagal 2020 m. balandžio 27 d. matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą VĮ Registrų centre, arba atidalinti nurodytą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui D. Ž. iš ieškovės priteisiant ½ dalį Žemės sklypo, o iš atsakovo D. Ž. ieškovei priteisiant 2 215 Eur piniginę kompensaciją, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Atsakovas D. Ž. nurodė, kad N. G. parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra optimalus ir racionalus, būtų suformuoti vienodo dydžio žemės sklypai, atitinkantys dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, abiem šalims tektų vienodo masto nepatogumai dėl Žemės sklype esančio servituto, Žemės sklypo viduje esančių kapinių. Atsakovas D. Ž. turėtų priėjimą prie vandens pralaidos iš kūdros, kuri funkciniu ryšiu yra neatskiriamai susijusi su kitomis jo ir A. Ž. ūkininko ūkyje gėlių laistymui naudojamomis dviem kūdromis. Ieškovė turėtų pakankamai didelį priėjimą prie kūdros. Taip pat šis ginčas galėtų būti išspręstas atidalinant Žemės sklypą, atsakovui D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisiant iš ieškovės ½ dalį Žemės sklypo, o iš jo ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį, atmetė priešieškinius, atidalino ieškovės nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu A. Ž. ir atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisė 73 215,94 Eur vertės Gyvenamąjį namą, 3 127,2 Eur vertės Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, esančius Žemės sklype Nr. 2, priteisiant iš atsakovo A. Ž. ieškovei už jam atitenkančią pastatų dalį 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, išdėstant mokėjimą lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiui, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį po 3 180,99 Eur iki visiško piniginės kompensacijos sumokėjimo, priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovei 601,76 Eur išlaidų bendros nuosavybės tvarkymui, 1 725 Eur išlaidų susijusių su atstovavimu, 140,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 2 467,37 Eur išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovo A. Ž. valstybei 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, pripažino ieškovei teisę be atsakovo D. Ž. sutikimo vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ parengtą žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovei paskiriant 14 160 m² ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“ ir 343 m² servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o atsakovui D. Ž. paskiriant 12 813 m² ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“ ir 343 m² servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, už ieškovei atitenkančią 1 347 m² didesnę Žemės sklypo dalį priteisiant iš ieškovės atsakovui D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją, priteisė iš atsakovo D. Ž. ieškovei 1 225 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

8. Teismas nustatė, kad atsakovas D. Ž. 2018 m. gruodžio 17 d. dovanojimo sutarties, o ieškovė Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo ir Kauno apygardos (duomenys neskelbtini) nutarties pagrindu yra Žemės sklypo bendraturčiai, asmeninės nuosavybės teise valdantys po ½ dalį ginčo nekilnojamojo turto. Teismas nusprendė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės parengtą projektą yra optimalesnis ir racionalesnis. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą atidalijamus žemės sklypus skiria servitutinis kelias, kuriuo lygiomis dalimis naudosis abu bendraturčiai, o pagal atsakovo projektą servitutinio kelio daugiau tektų ieškovei, tuo pačiu ir daugiau numatytų specialiųjų sąlygų laikymosi. Teismas pažymėjo, kad servitutinis kelias labai aiškiai atriboja du atidalijamus sklypus ir tokia riba yra racionali. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateiktas projektas neracionalus, atidalijimo būdas, kai atidalijamo sklypo riba eina per vandens telkinį, prieštarauja sklypo formavimo ir pertvarkymo principams, numatytiems Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – Taisyklės), dėl šios aplinkybės netenka svarbos atsakovo argumentas dėl į atidalijamą Žemės sklypą įsiterpusių kapinių.

9. Teismas atsakovo D. Ž. argumentą dėl vandens pralaidos pripažino hipotetinė prielaida, mažiau svarbiu nei vandens telkinio ribos nustatymas per vandens telkinį, nes, teismo vertinimu, pagal atsakovo atsidalijimo projektą vandens pralaida būtų tik atsakovo vandens telkinio pusėje, ieškovė negalėtų naudotis vandens telkiniu pagal jo paskirtį. Teismas pažymėjo, kad sklypų gretimybės pagal šalių pateiktus atsidalijimo projektus taip pat yra svarbios, nes pagal ieškovės pateiktą projektą Žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kuriame ji yra bendraturtė, o atsakovo D. Ž. žemės sklypo riba būtų su Žemės sklypu Nr. 2, kuriame atsakovas D. Ž. turi savo dalį. Teismas pripažino, kad, atidalijus Žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą atidalijimo projektą, bus atsižvelgta į teisėtumo kriterijų, nes jis atitinka sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, tokiu būdu atidalijant Žemės sklypą bus išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra.

10. Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei ir atsakovui A. Ž. priteista po ½ dalį 76 343,83 Eur vertės 96 proc. baigtumo statomo Gyvenamojo namo su savavališka statyba pripažintais sandėliu ir stogine, esančių Žemės sklype Nr. 2. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti veiksmai, susiję su Gyvenamojo namo, sandėlio ir stoginės įteisinimu ir šiuo metu yra įteisintas namo baigtumas 100 proc., o vietoje padalintų sandėlio ir stoginės, įteisinus savavališką statybą, atsirado vienas objektas – Pagalbinio ūkio paskirties pastatas.

11. Teismas konstatavo, kad nei viena iš šalių neprašo atidalyti Gyvenamojo namo ir Pagalbinio ūkio paskirties pastato natūra. Teismas pažymėjo, kad, nustačius naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, išlieka bendrojo naudojimo patalpos, bendros komunikacijos, jų priežiūra (dalis komunikacijų yra atsakovams priklausančiame žemė sklype), apmokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų, o tai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus. Teismas nustatė, kad Gyvenamuoju namu, Pagalbinio ūkio paskirties pastatu, esančiais atsakovams priklausančioje žemėje, nuo 2012 m. naudojasi atsakovas A. Ž., ten yra ir atsakovo D. Ž. gyvenamoji vieta, vykdoma ūkinė veikla, Žemės sklype Nr. 2 per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas pasistatė ir įsirengė pirtį, pasistatė šiltnamį. Tai rodo, kad atsakovas nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą, turi didesnį poreikį į šiuos statinius nei ieškovė, kuri nepageidauja naudotis statiniais, nors kitos gyvenamosios patalpos neturi. Teismas sprendė, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo ir neprieštarauja proporcingumo principui. Atsakovui iš esmės neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikus kitų pasiūlymų dėl Gyvenamojo namo, tuo pačiu ir Pagalbinio ūkio paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, teismas tenkino ieškovės reikalavimą.

12. Teismas pripažino, kad atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera, nes jis turi ir kito nekilnojamojo turto objektų (dalį gretimai ginčo turto esančios namų valdos (duomenys neskelbtini)), transporto priemonių, technikos, yra įregistravęs ūkį, ginčo valdoje vykdo ūkinę veiklą, iš kurios gauna pastovias pajamas, bylos nagrinėjimo laikotarpiu pasistatė ir įsirengė pirtį, šiltnamį, vietos apžiūros metu atsakovas A. Ž. patvirtino aplinkybę, jog jis įsigijo naują namų valdos ir šiltnamių ūkio apšildymo katilą, įsirengė palėpės patalpas. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog iš gėlių auginimo verslo pajamos nėra didelės, dėl karantino jos dar labiau sumažėjo, nepaneigia atsakovo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, nes pajamų dydžio kitimas dėl tam tikrų aplinkybių gali reikšti tik laikiną pajamų sumažėjimą. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad atsakovas neturi kreditorių, pažymėjo, kad atsakovas A. Ž. nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, jog pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą.

13. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atidalijamo turto vertės. Turto vertė nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, todėl ieškovės prašoma priteisti kompensacija atitinka teismo nustatytą atidalijamos dalies vertę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Ž., prašydamas jam iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, jo vertę mažino išlaidomis, susijusiomis su Pagalbinio ūkio pastato savavališkos statybos įteisinimu, tačiau savavališkos statybos įteisinimas šio pastato vertės nepakeitė, be to, atsakovui A. Ž. lieka pastatas, kurio savavališką statybą jis įteisino, atsakovas A. Ž. tokiu būdu siekia sumažinti iš jo priteisiamos kompensacijos dydį.

14. Teismas sprendė, kad atsakovas A. Ž. reikalavimą dėl Gyvenamojo namo dalių nustatymo sieja su prašoma nustatyti Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, siekdamas pagrįsti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų. Teismas vertino, kad ieškovė prašo priteisti 96 proc. baigtumo statomo Gyvenamojo namo, kurio vertė 73 215,94 Eur, ½ dalies vertės dydžio kompensaciją, namo užbaigimas negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu, pertvarkant esamą statinį ir sukuriant naują kokybę.

15. Ieškovė už ginčo pastatų įteisinimą sumokėjo 1 203,51 Eur. Šias ieškovės išlaidas ieškovės prašymu teismas tarp šalių padalino pusiau, iš atsakovo A. Ž. ieškovei priteisdamas 601,76 Eur piniginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovų patikslintus priešieškinius patenkinti visiškai, priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą ir pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo A. Ž. reikalavimą nustatyti Gyvenamojo namo dalis. Teismas negalėjo dalinti 96 proc. baigtumo Gyvenamąjį namą, nes skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu namo statyba buvo užbaigta. Esant ginčui dėl Gyvenamojo namo idealiųjų dalių, teismas pirmiausia privalėjo jas nustatyti, nes nenustačius dalių negalima spręsti reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo/atidalijimo. Teismas šio atsakovo A. Ž. reikalavimo neišsprendė. Teismas visiškai nevertino atsakovo A. Ž. teisinių argumentų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas dėl dalių nustatymo.

1.2. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo A. Ž. 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją. Teismas neanalizavo atsakovo gaunamų pajamų ir išlaidų dydžio, turimo turto vertės ir būklės. Atsakovo A. Ž. pateikti įrodymai patvirtina, kad jis nepajėgus ieškovei sumokėti 38 171,92 Eur sumą. Jeigu teismo sprendimas įsiteisėtų, išieškojimas būtų nukreiptas į atidalytą turtą – Gyvenamąjį namą. Teismas padarė faktiniams bylos duomenims prieštaraujančią išvadą, kad atsakovas A. Ž. neturi kreditorių. Teismas nekreipė dėmesio į atsakovo A. Ž. paaiškinimus, kad pirtį jis pasistatė iš lentų, kurios buvo padalintos santuokos nutraukimo byloje. Po santuokos nutraukimo atsakovas A. Ž. neįgijo transporto priemonių ir technikos. Atsakovo A. Ž. turimas kitas turtas gretimai esančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini) yra bevertis. Alytaus rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendime nustatė, kad namas gali būti padalintas natūra, yra galimybės šalims jį bendrai valdyti ir naudoti, šalys neturi finansinių galimybių sumokėti viena kitai kompensacijų. Teismas nevertino, kad, neturėdamas galimybės sumokėti ieškovei priteistų sumų, atsakovas A. Ž. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

1.3. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad šalys turi teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Ieškovės atsakymai į klausimus apie šiltnamių plotą, auginamų gėlių kiekius ir pajamas, lyginant su dabartine padėtimi, galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant, ar atsakovas A. Ž. turi galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją, tačiau teismas nepagrįstai atmetė atsakovo A. Ž. atstovo prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas A. Ž. nesiūlė kito Gyvenamojo namo atidalijimo būdo, jis nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą ir turi didesnį poreikį į šiuos statinius nei ieškovė. Pati ieškovė siūlė atsakovui A. Ž. išmokėti piniginę kompensaciją, tačiau tai padaryti atsisakė, o ieškovės tėvo pasirašytas garantinis raštas patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti kompensacija neadekvati tikrajai Gyvenamojo namo rinkos vertei.

1.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atidalijamo turto vertės. Teismas rėmėsi pagal 2013 m. atliktą vertinimą Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta turto verte. Atsakovas A. Ž. buvo nurodęs, kad 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų metu byloje esančiame įkainojimo dokumente (2A forma) yra duomenys, jog Gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. yra 25 000 Eur. Taigi teismas namo kainą nustatė pagal septynių metų senumo turto vertinimą, nors pagal vėlesnius bylos duomenis vidutinė Gyvenamojo namo rinkos kaina yra beveik tris kartus žemesnė.

1.6. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl atsakovo A. Ž. procesiniuose dokumentuose išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų, įrodymų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismas vietos apžiūros metu apžiūrėjo visas Gyvenamojo namo patalpas, jame esančius įrenginius, tačiau teismo sprendime apžiūros rezultatai liko neaptarti ir neįvertinti. Teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovo A. Ž. procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, susijusių su šalių tarpusavio santykiais. Nepriklausomai nuo to, kiek šalių santykiai yra konfliktiški, teismas negali priteisti kompensacijos, jeigu asmuo, iš kurio ji priteista, neišgali jos sumokėti.

1.7. Teismas nevertino atsakovo A. Ž. argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu jis prašė sumažinti piniginę kompensaciją už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Kadangi savavališka statyba atlikta santuokos metu ir teismai ją padalino kaip santuokinį turtą, ieškovė turi pareigą padengti ½ dalį visų su savavališkos statybos įteisinimu susijusių išlaidų. Teismas neįvertino fakto, kad, jeigu atsakovas A. Ž. nebūtų turėjęs nurodytų išlaidų, Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų nugriautas priverstine tvarka ir jis, kaip dalybų objektas, šioje byloje neegzistuotų.

1.8. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės parengtą projektą yra optimalesnis ir racionalesnis. Ieškovės pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. UAB „Geoginta“ projektinis pasiūlymas pagal CK 4.80 straipsnį negali būti laikomas žemės sklypų atidalijimo projektiniu pasiūlymu, be to, jis neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. UAB „Geoginta“ projektiniame pasiūlyme raide „C“ yra pažymėtas vientisas į dalis nesuskaidytas 686 m² žemės plotas, kuris paskirtas abiem bendraturčiams bendrai. Kadangi atidalijimo atveju pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, jokių bendrų plotų negali likti. Be to, UAB „Geoginta“ projektiniame pasiūlyme klaidingai nurodytas kelio servituto plotas – 686 m², nes kelio servituto plotas yra 610 m². Kaip netinkamo servituto ploto nurodymo pasekmė šiame projektiniame pasiūlyme netinkamai apskaičiuoti šalims siūlomi plotai, pažymėti raidėmis „A“ ir „B“.

1.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo D. Ž. pateiktas projektas neracionalus, nes prieštarauja Taisyklėms. Žemės sklypui parengto formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra paruošti tinkamai ir Taisyklėms neprieštarauja, nes naujai formuojamo žemės sklypo riba eina per dirbtinį vandens telkinį, kurio plotas yra mažesnis kaip 0,5 ha. Šis projektas neturi jokių trūkumų ir atitinka šalių interesus.

1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą Žemės sklypo dalis ribojasi su kitu žemės sklypu, kuriame ieškovė yra bendraturtė. Žemės sklypas nesiriboja su jokiu kitu žemės sklypu, kurio bendraturtė yra ieškovė.

1.11. Teismas neteisingai nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą atidalijamus žemės sklypus skiria servitutinis kelias, kuris aiškiai atriboja du atidalijamus sklypus. Servitutinis kelias negali atriboti atidalijamų sklypų, nes jis yra atidalijamo į dvi dalis Žemės sklypo sudėtinė dalis. Palikus servitutinį kelią šalių bendram naudojimui, užtikrinti tinkamą jo priežiūrą būtų neįmanoma. Nepatogumai, susiję su kapinių buvimu Žemės sklypo viduje, taip pat vienodu mastu turėtų tekti abiem šalims.

1.12. Teismas nevertino, kad ieškovė be teisėto pagrindo pretenduoja į didesnį 14 160 m² plotą, atsakovui D. Ž. paliekant 12 813 m² plotą. Padalijant Žemės sklypą natūra lygiomis dalimis žala padalijamo daikto paskirčiai negali atsirasti, todėl nėra kliūčių padalinti Žemės sklypą natūra lygiomis dalimis be kompensacijų.

1.13. Atsakovas nebuvo įleistas į teismo pastatą išklausyti teismo priimto procesinio dokumento, teismo sprendimas pasirašytas tik 17 val. 23 min. Tai reiškia, kad sprendimas 16 val. dar nebuvo pasirašytas, sprendimo motyvai jo priėmimo ir paskelbimo momentu nebuvo pilnai surašyti, kas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą turėtų būti pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

1.14. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą, nes teismo sprendimo motyvuojamoji dalis surašyta pakoreguojant ieškovės patikslinto ieškinio motyvus, patikslinto ieškinio pastraipos kopijavimo būdu tiesiog perkeltos į teismo sprendimo rezoliucinę dalį su visomis ieškovės patikslintame ieškinyje padarytomis techninėmis klaidomis. Teismas pilnai neperskaitė atsakovų pateiktų procesinių dokumentų ir pilnai nesusipažino su atsakovų pateiktais įrodymais.

1.15. Teismas pažeidė CPK 9 straipsnyje įtvirtintą viešumo principą, nes paskutiniame teismo posėdyje teismas ieškovės atstovių prašymu priėmė nutartį paskelbti posėdį uždaru, nors tam nebuvo nė vieno CPK 9 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo.

17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovas A. Ž. atliko Gyvenamojo namo statybos darbus, negavęs ieškovės sutikimo, o tai savaime paneigia galimybę padidinti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas A. Ž. nesukūrė naujo daikto ir neatliko rekonstrukcijos. Be to, jis negalėjo pateikti dokumentų, pagrindžiančių realų darbų atlikimo laiką, kainas ir pan.

2.2. Atsakovas A. Ž., padovanodamas 9/10 dalis sklypo, ant kurio stovi ginčo statiniai, sūnui D. Ž., padarė neįmanomu atidalijimą natūra.

2.3. Atsakovo A. Ž. metinės pajamos yra didesnės nei visa mokėtina kompensacija, jis turi įvairaus kito turto, remia pramoginius renginius, dovanoja savo turtą kitiems asmenims, kompensacijos išmokėjimas išdėstytas dalimis. Vien faktas, kad atsakovas A. Ž. laisva forma užsipildo pajamų ir išlaidų sąsiuvinį, nepagrindžia jo prastos finansinės padėties.

2.4. Ieškovė savo turtą faktiškai praradusi jau nuo 2012 m., todėl minėto turto realizavimas ir lėšų paskirstymas bendrasavininkams jos interesus atitiktų labiau nei tolesnis negalėjimas naudotis turtu ir gauti iš jo pajamų.

2.5. Atsakovai byloje teikė priešieškinį, kitus procesinius dokumentus ir tokiu būdu apibrėžė ginčo ribas. Teisme nebuvo ginčo dėl atidalijimo turto vertės, apie tai nenurodyta nė viename procesiniame dokumente. Nors atsakovas A. Ž. kelis kartus abstrakčiai nurodė, esą namo vertė mažesnė, tačiau konkreti suma niekados nebuvo įvardyta, taipogi nebuvo teikti jokie įrodymai apie namo ar kito turto vertę (turto vertinimai ir pan.).

2.6. Siūlydamas nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką atsakovas A. Ž. ignoruoja ieškovės interesus, neatsižvelgia, kad tokiu būdu tarp šalių nebūtų atkurta socialinė taika, ieškovė ir toliau faktiškai nesinaudotų namu ir negalėtų jo realizuoti. Namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, jis nėra paruoštas naudotis pagal siūlomą tvarką.

2.7. Atsakovo A. Ž. siekis, kad ieškovė padengtų pusę sumos, kurią jis turėjo sumokėti dėl savo neteisėtų veiksmų, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui ir CK 3.115 straipsniui.

2.8. Atlikus Žemės sklypo atidalijimą pagal ieškovės pateiktą projektą, bendra nuosavybė pasibaigs, nes kelio plotas yra įskaičiuotas į bendraturčiams atitenkančių atidalijamų žemės sklypų plotą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas D. Ž. nepareiškė pastabų dėl projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, neginčijo jo teisėtumo.

2.9. N. G. 2020 m. gruodžio 11 d. raštas–paaiškinimas, kad atsakovo projektinis pasiūlymas atitinka įstatymų reikalavimus, negali būti pripažįstamas įrodymu ir negali būti šioje stadijoje prijungtas prie bylos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo ginčų dėl projektų teisėtumo ir/ar atitikimo įstatymų reikalavimams, todėl minėtas raštas yra perteklinis, pateiktas nesivadovaujant CPK nuostatomis. Atsakovų pateiktos VĮ Registrų centro žemėlapio ištraukos nėra nei informatyvios, nei pagrindžiančios atsakovo D. Ž. paaiškinimus.

2.10. Apžiūrėjus Žemės sklypą vietoje, ieškovės paaiškinimais ir VĮ Registrų centro išrašais nustatyta, kad ieškovei teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo buvo priteista žemės sklypo dalis, besiribojanti su jai teismo sprendimu nustatytu atidalinamu žemės sklypu.

2.11. Žurnalistės dalyvavimas byloje ir šalių privataus gyvenimo paskelbimas spaudoje būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje garantuotą privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl teismas pagrįstai pripažino teismo posėdį uždaru ir atsakovo A. Ž. atsivestą žurnalistę pašalino iš teismo posėdžių salės.

2.12. Teismo sprendimo įkėlimas į sistemą po 17 val., atsakovo neįleidimas į teismą karantino metu, nesant išankstinio susitarimo, šalių argumentų perkėlimas į teismo sprendimą jo aprašomojoje dalyje nėra proceso teisės pažeidimai ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Byloje yra pateiktas ieškinys, kuriuo reikalaujama atidalyti nekilnojamųjų daiktų (Gyvenamojo namo, Pagalbinio ūkio paskirties pastato, Žemės sklypo) dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovų priešieškinis, kuriuo prašoma nustatyti bendrosios nuosavybės dalis Gyvenamajame name, naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, atidalyti nekilnojamųjų daiktų (Pagalbinio ūkio paskirties pastato, Žemės sklypo) dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad geriausiai bendraturčių interesus atitiktų Gyvenamojo namo, Pagalbinio ūkio paskirties pastato priteisimas atsakovui A. Ž., o ieškovei – kompensacijos pinigais priteisimas iš atsakovo A. Ž., taip pat Žemės sklypo atidalijimas pagal ieškovės užsakymu parengtą projektą. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame pateiktomis išvadomis.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų prijungimo

20. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nurodydami, kad atsakovams ir jų atstovui turi būti sudaryta galimybė užduoti klausimus ieškovei apie atsakovo galimybę iš ūkininko ūkio veiklos gauti pajamas prašomai kompensacijai išmokėti. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šalys faktiškai gyvena skyriumi nuo 2012 m., ieškovė negali pateikti jokių paaiškinimų apie atsakovo turtinę padėtį. Įvertinus šiuos ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus paaiškinimus, aplinkybes, kad atsakovas A. Ž., o ne ieškovė, turi pagrįsti apeliacinio skundo argumentus apie atsakovo A. Ž. negalėjimą išmokėti ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistą kompensacijos sumą, įrodymus apie savo turtinę padėtį atsakovas A. Ž. turėjo galimybę teikti pirmosios instancijos teismui, atsakovų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovės dalyvavimą pripažįstant būtinu, atmetamas.

21. Atsakovai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: N. G. IĮ 2020 m. gruodžio 11 d. rašto kopiją, VĮ Registrų centro geoinformacinės paslaugos Regia žemėlapio ištrauką, skundžiamo sprendimo metaduomenis, kuriuos prašo priimti į bylą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai (išskyrus skundžiamo sprendimo metaduomenis) galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, aplinkybė, jog N. G. raštą surašė 2020 m. gruodžio 11 d., nepaneigia fakto, kad raštas galėjo būti surašytas anksčiau, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamus įrodymus (išskyrus skundžiamo sprendimo metaduomenis) priimti ir vertinti apeliaciniame procese nėra pagrindo (CPK 314 straipsnis).

Dėl Gyvenamojo namo atidalijimo, naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

22. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šalims priklausančių Gyvenamojo namo idealiųjų dalių, todėl šis atsakovo A. Ž. reikalavimas iš esmės liko neišspręstas, pirmosios instancijos teismas nevertino su tuo susijusių atsakovo A. Ž. teisinių argumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovai, išsprendė nurodytą priešieškinio reikalavimą, jį atmesdamas. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad Gyvenamojo namo užbaigimas (iš esmės jo galutinis įrengimas – vonios ir tualeto įrengimas, terasos užbaigimas, vidaus apdailos darbai), negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu, pertvarkant esamą statinį ir sukuriant naują kokybę. Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

24. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalį ir pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Dėl to, norint pakeisti bendraturčių teises, būtina gauti kito bendraturčio sutikimą dėl tokių pakeitimų ir laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų padidinti bendrąjį daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-545-611/2018).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei ir atsakovui A. Ž. priteista po ½ dalį 76 343,83 Eur vertės, 96 procentų baigtumo statomo Gyvenamojo namo. Atsakovas A. Ž. nepateikė įrodymų, kad jis Gyvenamojo namo pirmame aukšte pabaigė vidaus apdailą, pastogės patalpose įrengė tualeto patalpą, vonios patalpą, baigė terasą turėdamas ieškovės sutikimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti atsakovo A. Ž. priešieškinio reikalavimo nustatyti, jog atsakovo A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 52/100 dalys, o ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės dalis Gyvenamajame name yra 48/100 dalys, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu būtent atsakovui A. Ž. buvo priteistas visas Gyvenamasis namas su jame atsakovo A. Ž. atliktais darbais, Gyvenamojo namo baigtumą padidinusiais nuo 96 proc., kurie buvo Gyvenamąjį namą padalijus ieškovei ir atsakovui A. Ž. santuokos nutraukimo byloje, iki 100 proc. Ieškovei kompensacija už ½ dalį atidalijamo Gyvenamojo namo buvo priteista pagal 96 proc. baigtumo Gyvenamojo namo vertę, kuri taip pat buvo nustatyta santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu. Dėl to ieškovė negavo jokios neteisėtos finansinės naudos iš atsakovo A. Ž. be ieškovės sutikimo Gyvenamajame name atliktų darbų.

26. Šalys nepageidavo Gyvenamojo namo atidalyti natūra. Ieškovė prašė teismo atidalyti jos dalį Gyvenamojo namo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovui A. Ž. visą Gyvenamąjį namą, o ieškovei iš atsakovo – kompensaciją. Atsakovas A. Ž. reiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai taikyto Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (kompensacijos pinigais priteisimo), atsakovo A. Ž. galimybės sumokėti kompensaciją neįvertinimo, atsakovo A. Ž. priešieškinio argumentų dėl galimybės nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką neįvertinimo. Šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

27. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atidalijęs nekilnojamuosius daiktus ieškovės prašomu būdu (kaip minėta, šalys nepageidavo ginčo nekilnojamųjų daiktų dalyti natūra), iš esmės išsprendė šalių ginčą dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti šalių nesutarimai, konfliktiški santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių reikalavimus dėl Gyvenamojo namo atidalijimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo, nustatė faktines aplinkybes, kad tarp šalių yra susiklosčiusi itin konfliktiška situacija. Šios aplinkybės atsakovas A. Ž. neginčija. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad, nustačius naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, išlieka bendrojo naudojimo patalpos, bendros komunikacijos, jų priežiūra (dalis komunikacijų yra atsakovams priklausančiame žemė sklype), apmokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų, o tai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus. Šiuo atveju įvertintina ir ieškovės sveikatos būklė, kuri taip pat yra kliūtis jos gyvenimui tame pačiame Gyvenamajame name su atsakovu A. Ž. Ieškovė į bylą yra pateikusi medicinos dokumentų išrašus, kuriuose yra nurodyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) patyrė (duomenys neskelbtini), dėl to jos sveikatos būklė iki šiol yra pablogėjusi, 2020 m. liepos 13 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime ieškovei rekomenduota vengti emocinės, protinės įtampos, stresinių situacijų. Šalims gyvenant tame pačiame Gyvenamajame name, nesant izoliuotų abiem bendraturčiams priklausančių patalpų, įvertinus jų negebėjimą susitarti jau beveik dešimt metų, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei ir atsakovui A. Ž. pavyks išvengti konfliktinių situacijų, tuo labiau, kad nei viena iš šalių to net neįrodinėja. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, vertino ieškinio reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagrįstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jis siūlė kitą Gyvenamojo namo atidalijimo būdą, kadangi priešieškinio reikalavimo dėl Gyvenamojo namo atidalijimo atsakovas A. Ž. nebuvo pareiškęs.

30. Vertindamas kiekvieno iš bendraturčių poreikį atidalijamam Gyvenamajam namui pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Gyvenamuoju namu, esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype, nuo buvusių sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios (nuo 2012 m.) naudojasi atsakovas A. Ž., ten yra ir atsakovo D. Ž. gyvenamoji vieta, vykdoma ūkinė veikla (šiltnamių ūkis), verslui vykdyti naudojamas Pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kuriame yra katilinė, Žemės sklype Nr. 2 per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas pasistatė ir įsirengė pirtį, pasistatė šiltnamį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytos aplinkybės rodo atsakovo A. Ž. suinteresuotumą Gyvenamuoju namu, tam jis turi didesnį poreikį nei ieškovė. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo A. Ž. priešieškinio reikalavimas atidalinti Pagalbinio ūkio paskirties pastatą, jam priteisiant ½ dalį pastato, o ieškovei – kompensaciją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, ieškovei išsikėlus iš bendrų šalių namų 2012 m., būtent atsakovas A. Ž. laikė save ginčo nekilnojamųjų daiktų savininku, šiuo turtu rūpinosi, juo naudojosi iš esmės tik atsakovas A. Ž. su sūnumis, ieškovei ir atsakovui A. Ž. konfliktuojant, ieškovė turėjo ribotas galimybes rūpintis šiuo turtu, ji sutiko, jog Gyvenamasis namas po atidalijimo priklausytų atsakovui A. Ž. Atsakovas A. Ž. apeliaciniame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas A. Ž. nesiūlė kito Gyvenamojo namo atidalijimo būdo, jis nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą ir turi didesnį poreikį į šiuos statinius nei ieškovė, konkrečiais duomenimis nepagrindžia šio savo argumento, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jo vertinti kaip pagrįsto.

31. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė ieškinyje ir vėlesniuose jo patikslinimuose siūlė bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantus, o atsakovas A. Ž., nesutikdamas su ieškovės pasiūlymais, prieštaravo Gyvenamojo namo atidalijimui, ieškovės siūlomiems variantams, vertino juos kaip nepriimtinus, tačiau konkretaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo nepasiūlė. Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atsakovui A. Ž. nesiūlant kito bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, esant duomenims apie bendraturčių ypatingai konfliktiškus santykius, nesant galimybės visiškai atskirti kiekvienam bendraturčiui priklausančias Gyvenamojo namo dalis, kuriomis jos naudotųsi pagal atsakovo A. Ž. pasiūlytą naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką, eliminuojant galimybę bendraturčiams susitikti ir konfliktuoti, atsakovui A. Ž. net neįrodinėjant tokios galimybės, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad būtent ieškovės pasiūlytas Gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias ir geriausiai atitinka bendraturčių interesus.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atidalijamo turto vertės, nurodė, jog turto vertė nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo šalims po ½ dalį buvo priteistas 96 proc. baigtumo statomas Gyvenamasis namas, kurio vertė 76 343,83 Eur. Atsakovas A. Ž. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodydamas, kad 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų metu byloje esančiame įkainojimo dokumente (2A forma) yra duomenys, kad Gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina 2016 m. lapkričio 21 d. yra 25 000 Eur. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl turto dalies ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Dzūkijos valdos“ nurodyta Gyvenamojo namo vertė negali būti pripažįstama atitinkančia Gyvenamojo namo rinkos vertę. Tokia išvada darytina dėl to, kad, pirma, kadastrinius matavimus atliekančios įmonės surašytas įkainojimo dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų ir yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo teismas neturi pagrindo remtis, antra, atsakovas A. Ž. jokiais argumentais nepagrindė, dėl kokių priežasčių po 2013 m. atlikto Gyvenamojo namo vertinimo jo rinkos vertė galėjo sumažėti tris kartus. Reikalaujamo atidalyti Gyvenamojo namo vertę ieškovė grindė Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime nustatytais duomenimis, kurie yra pakankami ir tinkami įrodymai byloje nustatant kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintomis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, pripažintina, kad, atsakovui A. Ž. nesutinkant su ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodyta Gyvenamojo namo verte ir siekiant paneigti jos teisingumą (įrodyti, kad turto vertė kitokia), pareiga pateikti kitokią šio turto vertę patvirtinančius duomenis, kurie, be kita ko, galėjo būti gauti ir atlikus ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, kilo atsakovui A. Ž. Būtent atsakovo A. Ž. pasyvumas lėmė, kad jis nepaneigė ieškovės nurodytos turto vertės, nepasinaudojo savo teise prašyti skirti ekspertizę. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas kliudė jai su turto vertintoja patekti į patalpas, t. y. ne tik pats nesiėmė veiksmų, kurie užtikrintų palildomų įrodymų Gyvenamojo namo rinkos vertei nustatyti pateikimą į bylą, bet ir trukdė tokius įrodymus rinkti ieškove. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atidalytino Gyvenamojo namo vertę, nepažeidė šalių lygybės ir rungtyniškumo principų, nes ieškovė savo pareigą pagrįsti turto vertę įvykdė pateikdama leistinus įrodymus, o atsakovas A. Ž. jos nepaneigė.

35. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo A. Ž. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neištyrė, ar atsakovas išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją (iš viso 38 171,92 Eur). Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Ž. yra darbingas, turi šiltnamių ūkį, pagal metinių pajamų deklaracijų duomenis atsakovas A. Ž. 2018 m. gavo 41 941,90 Eur pajamų, 2019 m. – 41 540,20 Eur pajamų. Be to, atsakovui A. Ž., be ½ dalies šalių bendrosios nuosavybės, priklauso dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini): 9/20 dalys žemės sklypo ir 1/5 dalis gyvenamojo namo, septynių ūkinių pastatų, garažo ir kiemo statinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo A. Ž. teiginiai, jog šis turtas yra bevertis, nepagrįsti įrodymais. Atsakovas A. Ž. grįsdamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, remiasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodytos nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra svarbi šių verčių nustatymo data – žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2006 m. birželio 14 d., visų pastatų ir kitų inžinerinių statinių – 2004 m. balandžio 1 d. Įvertinusi aplinkybę, kad nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės nustatytos labai seniai ir masinio vertinimo būdu, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo argumentą apie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bevertiškumą vertinti kaip įrodytą.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas A. Ž. dovanojimo sutartimis, sudarytomis 2018 m. gruodžio 17 d. ir 2019 m. liepos 15 d., padovanojo atsakovui D. Ž. ½ dalį Žemės sklypo ir 9/10 dalis Žemės sklypo Nr. 2, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą apie gerą atsakovo A. Ž. turtinę padėtį ir galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją turėjimą. Nurodyti sandoriai buvo sudaryti šios bylos metu, atsakovui A. Ž. žinant apie ieškovės jam reiškiamus reikalavimus ir įvertinus savo galimybes juos įvykdyti, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, toks atsakovo A. Ž. elgesys galėtų būti vertinamas kaip siekis pabloginti savo turtinę padėtį tam, kad nebūtų įmanomas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo atsakovo A. Ž. turtinę padėtį vertinti kaip nepakankamai gerą kompensacijai už atidalytiną nekilnojamojo turto dalį ieškovei sumokėti. Tokia pati išvada darytina ir dėl atsakovo A. Ž. bylos nagrinėjimo metu (2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. sausio 27 d.) pasiskolintų lėšų.

37. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie atsakovo A. Ž. gerą turtinę padėtį, pagrįstai įvertino ir atsakovo A. Ž. turimą kitą turtą, atliktus turimo turto pagerinimus, naujo turto sukūrimą (pastatytą ir įrengtą pirtį, šiltnamį, įsigytą naują namų valdos ir šiltnamių ūkio apšildymo katilą, įrengtas palėpės patalpas). Atsakovo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto jo turto nedidelę vertę, nedideles šio turto sukūrimo sąnaudas, nepaneigia fakto apie atsakovo A. Ž. turimą turtą, o aplinkybės apie šio turto nedidelę vertę nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais.

38. Atsakovas A. Ž., apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, neturėdamas galimybės sumokėti ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteistų sumų, jis kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šis atsakovo A. Ž. prašymas buvo atmestas, konstatavus, jog, nutraukus santuoką, atsakovui A. Ž. atiteko 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkis, nemažos vertės nekilnojamasis turtas, automobiliai, keturratis motociklas ir kitas vertingas turtas, atsakovas A. Ž. nepateikė jokių įrodymų apie sumažėjusias pajamas ir sumažėjusią jo turto vertę. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo A. Ž. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad atsakovas A. Ž. neturėjo galimybės sumokėti ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteistų sumų, taip pat byloje nėra nustatyta, kad atsakovo A. Ž. turtinė padėtis po santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo yra žymiai pablogėjusi, priešingai, naujo turto objektų sukūrimas, dalies turėto turto dovanojimas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra pakankamai gera ieškovei priteistai kompensacijai sumokėti. Akcentuotina ir tai, kad teismas skundžiamu sprendimu išdėstė kompensacijos mokėjimą, papildomą laiko tarpą kompensacijai reikalingoms lėšoms sukaupti atsakovas A. Ž. įgijo pareikšdamas nepagrįstą apeliacinį skundą dėl aptariamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.

Dėl kompensacijos už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą sumažinimo

39. Kaip jau minėta, Alytaus rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovei ir atsakovui A. Ž. priteista po ½ dalį sandėlio ir stoginės, vietoj kurių, įteisinus savavališką statybą, atsirado vienas objektas – Pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino priešieškinio reikalavimą dėl nurodyto pastato atidalijimo būdo, šalys neginčija šios sprendimo dalies. Atsakovas A. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti atsakovo A. Ž. reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą sumažinimo savavališkos statybos įteisinimo išlaidų dydžiu.

40. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Pagalbinio ūkio paskirties pastato vertė (3 127,90 Eur) yra nustatyta pagal 2013 m. spalio 25 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. 2013-10, pateiktos ieškovės ir atsakovo A. Ž. santuokos nutraukimo byloje, duomenis. Naujesnių Pagalbinio ūkio paskirties pastato vertinimo duomenų byloje nėra. Atsakovas A. Ž. pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad su savavališkos statybos įteisinimu susijusios išlaidos sudarė 2 231,91 Eur, ieškovės pareigą padengti ½ dalį šių išlaidų atsakovas A. Ž. grindė tuo, jog savavališkos statybos statiniai buvo pastatyti santuokos su ieškove metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu piniginės kompensacijos už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastatą nemažinti savavališkos statybos įteisinimo išlaidų dydžiu. Šį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad savavališkos statybos įteisinimas nepakeitė šio pastato nustatytos vertės, be to, pastatas liko jo savavališką statybą įteisinusiam atsakovui A. Ž. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai nurodydama, kad vertinant tuo metu savališkos statybos objektu buvusį turtą buvo nustatyta jo vertė, kompensacijos už atidalijamo Pagalbinio ūkio paskirties pastato ½ dalį suma buvo apskaičiuota būtent ją siejant su 2013 m. nustatyta šio pastato verte. Atidalijus ½ dalį Pagalbinio ūkio paskirties pastato, jis paskirtas atsakovui A. Ž. Tai reiškia, kad atsakovo A. Ž. į Pagalbinio ūkio paskirties pastato įteisinimą investuotos lėšos leido sukurti vertingesnį nekilnojamąjį daiktą, nei jis buvo santuokos su ieškove nutraukimo metu, šį daiktą palikus atsakovui A. Ž., o ieškovei priteisus kompensaciją už ½ pastato dalį pagal 2013 m. buvusią pastato vertę, ieškovė negavo jokios papildomos naudos. Atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad jam būtų buvę ekonomiškiau nugriauti savavališkos statybos objektu buvusius statinius, nei juos įteisinti, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis šiuos statinius įteisino tik dėl to, kad nebūtų apkaltintas bendro su ieškove turto sunaikinimu ir dėl to neturi jokios naudos. Kaip minėta, duomenų apie dabartinę Pagalbinio ūkio paskirties pastato rinkos vertę nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovo A. Ž. apeliacinio skundo argumentą apie pagrindo sumažinti ieškovei priteistinos kompensacijos už atidalijamą Pagalbinio ūkio paskirties pastato dalį sumą egzistavimą.

Dėl Žemės sklypo atidalijimo

41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė atidalyti Žemės sklypą pagal UAB „Geoginta“ 2020 m. gegužės 28 d. parengtą projektą, pagal kurį yra suformuoti du žemės sklypai: 14 160 m² ploto „A“ raide pažymėta Žemės sklypo dalis atitenka ieškovei, 12 813 m² ploto „B“ raide pažymėta Žemės sklypo dalis – atsakovui D. Ž., 686 m² ploto „C“ raide pažymėta Žemės sklypo dalis, skirianti „A“ ir „B“ sklypo dalis, yra įskaičiuota abiem bendraturčiams lygiomis dalimis po 343 m². Kadangi ieškovei pagal jos pateiktą projektą atitenka didesnis plotas, ji sutiko atsakovui D. Ž. išmokėti kompensaciją, atitinkančią didesnės Žemės sklypo dalies vertę. Atsakovas D. Ž. prašė atidalyti Žemės sklypą pagal matininkės N. G. 2020 m. balandžio 27 d. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį atsakovui D. Ž. paskiriama 1,3829 ha Žemės sklypo dalis, projekte pažymėta skaičiumi „1“, o ieškovei paskiriama 1,3830 ha Žemės sklypo dalis, projekte pažymėta skaičiumi „2“. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs abiejų šalių pateiktus Žemės sklypo atidalijimo projektus, nusprendė, kad Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės užsakymu parengtą projektą yra optimalesnis ir racionalesnis. Atsakovas D. Ž. nesutinka su tokiu vertinimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių pateiktus Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektus. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

43. Vadovaujantis Taisyklių 32 punktu, žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal ieškovės užsakymų parengtą projektą atidalijamų iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypų ribos yra racionalesnės, nei pagal atsakovų pateiktą projektą. Nepaisant to, kad ieškovei tenkanti Žemės sklypo dalis yra šiek tiek didesnė už jos turimą bendrosios nuosavybės dalį, ši aplinkybė nepaneigia, jog būtent UAB „Geoginta“, o ne matininkės N. G. parengtas projektas labiau užtikrina proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

44. Atsakovas D. Ž., kritikuodamas UAB „Geoginta“ parengtą projektą, teigia, kad pagal jį 686 m² Žemės sklypo plotas paskirtas abiem bendraturčiams bendrai, nors bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo atveju bendrų plotų negali pasilikti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą 686 m² ploto Žemės sklypas yra priskiriamas abiem bendraturčiams po 343 m². Atsižvelgus į tai, kad per nurodytą Žemės sklypo dalį eina servitutinis kelias, aplinkybė, jog nėra nurodyta, kuriam iš bendraturčių priskirtinas konkretus šios Žemės sklypo dalies plotas, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad viename iš ankstesnių ieškovės užsakymu parengtų byloje esančių Žemės sklypo atidalijimo projektų yra nurodyta, jog visas Žemės sklypo plotas, per kurį eina servitutinis kelias, priskirtinas atsakovui D. Ž., tokiu būdu labiau suvienodinant šalims tenkančius žemės sklypus, tačiau toks variantas atsakovų taip pat netenkino. Kita atsakovo D. Ž. nurodyta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis kelio servituto plotas yra 610 m², o ne 686 m², todėl netinkamai apskaičiuoti šalims siūlomi plotai, taip pat nesudaro pagrindo UAB „Geoginta“ projekto vertinti kaip netinkamai parengto, kadangi 686 m² ploto Žemės sklypo dalis padalinta abiem bendraturčiams po lygiai, todėl, nepaisant Nekilnojamojo turto registre ir UAB „Geoginta“ parengtame projekte nurodytų atitinkamų Žemės sklypo dalių plotų neatitikimo, nėra pagrindo spręsti, kad dėl to pažeidžiamos kurio nors iš bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju įvertintina ir aplinkybė, kad UAB „Geoginta“ parengtame projekte „C“ raide pažymėta Žemės sklypo dalis nebūtinai visiškai sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu kelio servitutu, ypač įvertinant servitutinio kelio ir kapinių ribų neatitikimus, gerai matomus matininkės N. G. parengtame projekte. Šiuo atveju UAB „Geoginta“ parengtame projekte siauras Žemės sklypo plotas ties kapinėmis racionaliai prijungtas prie bendraturčiams lygiomis dalimis padalintos Žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „C“. Nurodytą prie kapinių esantį nedidelį Žemės sklypo plotą priskyrus vienam konkrečiam bendraturčiui, jo interesai nebūtų tinkamai užtikrinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, servitutinį kelią palikus šalių bendram naudojimui, būtų neįmanoma užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Atsakovai konkrečiais įrodymais nepagrindė šio apeliacinio skundo argumento, o vien deklaratyvūs atsakovų teiginiai negali būti priežastimi UAB „Geoginta“ parengtą projektą vertinti kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų ar šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Tokia pati išvada darytina ir dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Žemės sklypo dalies, besiribojančios su kapinėmis, priežiūra. Šiuo atveju svarbia pripažintina aplinkybė, kad Žemės sklypo dalis, pažymėta raide „C“, ribojasi su kapinėmis. Žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „C“, priskyrus abiem bendraturčiams, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nusišalins nuo šios Žemės sklypo dalies tvarkymo.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovės pateiktas UAB „Geoginta“ parengtas Žemės sklypo atidalijimo projektas labiau nei matininkės N. G. parengtas projektas atitinka šiuo metu egzistuojančią Žemės sklypo faktinę naudojimo tvarką. Iš byloje esančių Žemės sklypo nuotraukų matyti, kad UAB „Geoginta“ parengto projekto raide „B“ pažymėtoje Žemės sklypo dalyje yra atsakovų šiltnamių ūkis, taip pat matomas aplink visą šiltnamių ūkį išvažinėtas kelias, kurio dalį, esantį ties kapinėmis, pagal matininkės N. G. parengtą projektą siūloma priskirti ieškovei. Akivaizdu, jog šios Žemės sklypo dalies priskyrimas ieškovei nėra tinkamai apgalvotas, kadangi jo panaudojimas ieškovės, neturinčios jokių interesų atsakovams priklausančiame šiltnamių ūkyje, tikslams yra apsunkintas.

46. Vertindama atsakovų užsakymu matininkės N. G. parengtą projektą, teisėjų kolegija pažymi, kad jis pranašesnis už ieškovės užsakymu UAB „Geoginta“ parengtą projektą vieninteliu aspektu – pagal matininkės N. G. parengtą projektą bendraturčiams Žemės sklypas formaliai atidalijamas lygiomis dalimis. Visgi įvertinusi matininkės N. G. parengtame projekte bendraturčiams atidalijamų žemės sklypų formas ir lokacijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų pateiktas atidalijimo variantas negali būti pripažintinas tinkamu dėl jo neracionalumo. Šiuo atveju pagal matininkės N. G. parengtą projektą naujai formuojamų žemės sklypų forma visiškai neatitinka Taisyklių 34 punkte išdėstytų formuojamų ir pertvarkomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų formos reikalavimų, kadangi yra ypatingai netaisyklingos formos. Lyginant šalių pateiktus projektus akivaizdu, kad jie skiriasi iš esmės dviem konkrečiais plotais – pagal atsakovų pateiktą projektą, jiems tenka servitutinio kelio dešinėje esančios kūdros dalis, o ieškovei – jau minėta atsakovų išvažinėta šalia kapinių servitutinio kelio kairėje esanti pieva. Atsakovas D. Ž. apeliaciniame skunde teigia, kad pagal matininkės N. G. parengtą projektą jis turėtų priėjimą prie Žemės sklype esančios vandens pralaidos iš kūdros, kuri pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą atsidurtų ieškovei priskirtoje Žemės sklypo dalyje. Būtinybę turėti priėjimą prie nurodytos vandens pralaidos atsakovas D. Ž. grindžia tik tuo, kad šią pralaidą reikia prižiūrėti. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ieškovė neprižiūrės nurodytos vandens pralaidos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovų argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodytas atsakovų poreikis naudotis pagal UAB „Geoginta“ parengtą projektą ieškovei priskirtina kūdra, byloje yra duomenys, jog atsakovai turi poreikį naudotis ir naudojasi šalia kapinių esančia pieva prie šiltnamių ūkio privažiuoti, nėra pagrindo vien dėl neįrodyto atsakovų poreikio kūdrai Žemės sklypą atidalyti pagal jų užsakymu parengtą projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidalijamo Žemės sklypo ribojimasis su kitais šalims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl šalių pateiktų projektų tinkamumo, todėl teisėjų kolegija nevertina su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų. Argumentų dėl kompensacijos už ieškovei tenkančią Žemės sklypo dalį dydžio apeliaciniame skunde nepateikta, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo įleisti į teismo pastatą išklausyti teismo sprendimą. Nesant byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo šį apeliacinio skundo vertinti kaip pagrįstą. Šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. yra paskelbtas karantinas. Atsižvelgiant į karantino režimo priemones, taikomas COVID-19 pandemijos suvaldymui, atsakovų ar jų atstovo (apeliaciniame skunde nėra įvardintas į teismo pastatą neįleistas asmuo) neįleidimas į teismo pastatą negalėtų būti traktuojamas kaip atsakovų procesinių teisių pažeidimas, įvertinant vertybes (tiek šalių, tiek teismo darbuotojų sveikata ir gyvybė), kurias teismuose nuo karantino pradžios taikomais apribojimais siekiama apsaugoti. Kita vertus, atsakovai nenurodė, kokią įtaką šis formalus argumentas galėjo turėti skundžiamo sprendimo teisėtumui. Dėl tų pačių priežasčių teisėjų kolegija mano nesant pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl vėlesnio sprendimo pasirašymo nei buvo nurodyta nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Šiuo atveju įvertintina aplinkybė, kad apeliaciniame skunde atsakovai nenurodo, kokios jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmosios instancijos teismo sprendimą galbūt pasirašius vėlesniu laiku, nei nurodyta nutartyje dėl sprendimo priėmimo ir paskelbimo, taip pat neteigia, kad šis proceso teisės normų pažeidimas, jeigu jis buvo, galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes, atsakovų teigimu, pilnai nesusipažino su atsakovų procesiniais dokumentais ir pateiktais įrodymais, rėmėsi tik ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius šalių pateiktų procesinių dokumentų argumentus, išvadas pagrindė byloje ištirtais įrodymais. Atsakovams nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neaptarė visų atsakovų išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų, pagrįstais pripažino ieškovės, o ne atsakovų argumentus, nenulėmė neteisto procesinio sprendimo priėmimo, nes pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą motyvuotai atsakyti tik į nagrinėjamam ginčui reikšmingus argumentus, ką, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko tinkamai.

49. Atsakovai apeliaciniame skunde teigdami, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą viešumo principą, nes paskutiniame teismo posėdyje ieškovės atstovių prašymu priėmė nutartį paskelbti posėdį uždaru, nenurodo, kokios atsakovų procesinės teisės buvo pažeistos ir kaip šis pažeidimas įtakojo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

50. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taigi ir jo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo A. Ž. priteistos 601,76 Eur išlaidos bendros nuosavybės tvarkymui. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jos nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau neprideda šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos prašymas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.