Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovėms advokatei Irenai Andriuškevičienei ir advokato padėjėjai L. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. patikslintą ieškinį atsakovui A. Ž. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų A. Ž. ir D. Ž. patikslintus priešieškinius ieškovei V. Ž. dėl naudojimosi nekilnojamu turtu tvarkos nustatymo ir žemės sklypo atidalijimo ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei V. Ž. dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė V. Ž. 2020-05-29 patikslintu ieškiniu prašo atidalinti nekilnojamus daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. Ž. ir priteisti atsakovui A. Ž. asmeninės nuosavybės teise 73 215,94 Eur vertės gyvenamąjį namą, 3127,20 Eur vertės pastatą - sandėlį, esančius 1,3830 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), o jai už atsakovui A. Ž. atitenkančią pastatų dalį priteisti 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, jog ieškovė sutiktų, kad atsakovas piniginę kompensaciją išmokėtų dalimis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo.

Taip pat prašo priteisti jai iš A. Ž. 601,76 Eur jos patirtų išlaidų bendros nuosavybės tvarkymui.

Ieškovė atsakovui D. Ž. taip pat pateikė ir alternatyvų reikalavimą – atidalinti 2,7659 ha žemės sklypą jai asmeninės nuosavybės teise priteisiant visą 2,7659 ha žemės sklypą, už kurio ½ dalį D. Ž. iš V. Ž. priteisti 2215 Eur piniginę kompensaciją.

Atsakovas D. Ž. dovanojimo sandorių, sudarytų 2018-12-17 ir 2019-07-15 su atsakovu A. Ž. pagrindu įgijo ½ dalį 2,7659 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), ., ir 9/10 dalis 1,3830 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), .

Ji būdama ½ dalies gyvenamojo namo ir pastato – sandėlio savininke bei bendraturte su atsakovu A. Ž., taip pat ½ dalies 2,7659 ha žemės sklypo bendraturte su D. Ž., siekia atidalinti jos dalį iš bendrosios nuosavybės, nes neatidalijus turto, neturi galimybės juo naudotis.

Nurodė, kad ji išnaudojo visus įmanomus būdus taikiai susitarti su atsakovais dėl pastatų ir žemės sklypo atidalijimo.

Dėl gyvenamojo namo ir pastato – sandėlio, esančių atsakovams priklausančiame žemės sklype, atidalijimo

Gyvenamasis namas buvo pastatytas ir suprojektuotas gyventi vienai šeimai. Padalyti gyvenamojo namo natūra neįmanoma. Atskiriant ir izoliuojant atskiras erdves, būtų reikalingos didelės investicijos projektams, statybinėms medžiagoms ir darbams, kurių kaina atitiktų ½ dalies pastatų vertės. Iš to seka, kad būsimos išlaidos atidalijimui natūra būtų neproporcingos daiktų vertei. Atidalijus gyvenamąjį namą natūra tektų atidalinti ir vientisą pastatą – sandėlį, kadangi jo erdvės taip pat neizoliuotos, nepritaikytos naudoti dviem savininkams. Nurodytų statinių padalijimas natūra negalimas ir dėl to, kad visas 1,3830 ha žemės sklypas ant kurio stovi pastatai, priklauso dviem bendraturčiams - 1/10 dalis atsakovui A. Ž., 9/10 dalys – atsakovui D. Ž.. Atidalijus namą ir sandėlį natūra ir nustačius atsakovų siūlomus servitutus, turtu nebūtų galima naudotis pagal jo paskirtį. Gyvenamasis namas yra kaimo vietovėje, todėl reikalingas ne mažesnis kaip 6 arų dydžio žemės sklypas daržui, taip pat reikalingi privažiavimai, vieta transporto priemonei laikyti, patekimas į kitą pastatą sandėlį ir pan., o nustačius servitutą, žemės sklypo dalimi turės teisę naudotis trys bendraturčiai, dėl ko toks naudojimasis sukeltų nepatogumų ir ginčų (atlygintinumas, išlaikymas, priežiūra, naudojimosi būdas ir pan.).

Svarbi aplinkybė yra ta, kad ilgą laiką, t. y. nuo 2012 metų (8 metus) pastatais naudojasi atsakovas A. Ž., jai nuo 2012 metų apsigyvenus skyrium. Ilgą laiką vykstant ginčams dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ji siekė naudotis savo turtu, ką įrodo pranešimai policijos komisariatui, administracinės bylos dėl savivaldžiavimo, tačiau dėl atsakovo veiksmų negalėjo gyventi ginčo name ir juo naudotis. Atsakovas yra pakeitęs durų namo spyną, ne kartą ją išplūdęs, drausdamas naudotis nuosavybe, vertindamas, kad ji neturinti teisės vaikščioti jam priklausančia žeme. Jai priklausančių nekilnojamų daiktų dalimi naudojasi atsakovas, gyvenantis su drauge, taip pat jos pilnamečiai vaikai; sūnūs D. ir Ž. Ž., su kuriais santykiai dėl atsakovo A. Ž. įtakos („mama nori atimti iš jūsų namus“) yra komplikuoti. Nors ji teikia paramą dabar jau pilnamečiams vaikams, tačiau vaikų elgesys jos atžvilgiu neatitinka geros moralės ir papročių principų, ką įrodo 2017-07-25 jos paaiškinimas dėl atsakovo D. Ž. pareikštų kaltinimų. Praradusi lūkesčius apsigyventi name, ji 2017-04-28 iš gyvenamojo namo pasiėmė jai priklausančius ir teismo priteistus kilnojamuosius daiktus, ką patvirtina daiktų perdavimo - priėmimo aktas. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo vienareikšmiškai patvirtina, kad 1,3830 ha žemės sklype atsakovas A. Ž. vykdo ūkinę veiklą susijusią su augalų auginimu ir prekyba. Žemės sklype yra pastatyti šiltnamiai, kuriuose vykdoma ūkinė veikla. Dėl nurodytos priežasties jos naudojimasis gyvenamuoju namu būtų apsunkintas. Be to, apsigyventi bendrame name ji negali ir dėl savo sveikatos būklės. 2016 m. būnant Kuboje, ją ištiko insultas, konstatuoti liekamieji reiškiniai (skauda galvą, svaigsta galva, sutrinka pusiausvyra, nutirpsta ir nusilpsta dešinė kūno pusė, bloga atmintis, sutrinka kalba, skauda juosmenį, skausmas plinta į klubus, sunkiai juda, sukausto nugarą). Insultui ištikti įtakos turėjo ilgi teisminiai ginčai santuokos nutraukimo byloje, todėl jos sveikatai aiškiai pakenktų nuolatinės įtampos ir nesutarimai, naudojantis su bendraturčiu bendru turtu, įvertinus ilgą laiką besitęsiančius konfliktus. Ir šiuo metu ji naudoja vaistus, o gydytojai nerekomenduoja protinės emocinės įtampos, rekomenduoja griežtai vengti stresinių situacijų, kurios galėtų išprovokuoti ligos recidyvą arba esamos klinikinės būklės pasunkėjimą.

Atsakovo A. Ž. turtinė padėtis yra gera ir jis turi galimybę išmokėti jos prašomą piniginę kompensaciją. Atsakovas turi ūkininko ūkį, iš kurio gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamo turto, technikos, transporto priemonių. Po santuokos nutraukimo jis įgijo dar daugiau turto. Šalia gyvenamojo namo pasistatė pirties pastatą bei naują šiltnamį, kuriame vykdo verslą. Būtent atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko šeimos verslas – 11 706,45 Eur vertės ūkininko ūkis – šiltnamių kompleksas, du elektros generatoriai, 4 vnt. kieto kuro katilų ir kito turto, kuris iki santuokos nutraukimo buvo ir jos pajamų šaltiniu, todėl nesutinka, kad atsakovas negalėtų išmokėti piniginės kompensacijos už jai atitenkančią turto dalį. Atsakovas yra ūkininkas, turintis nekilnojamo turto, neturintis įsipareigojimų. Be to, atsakovas per trumpą laiką pasistatė pirties pastatą ir naują šiltnamį verslui. Nors santuokos nutraukimo byloje atsakovas teigė, kad jis neturi galimybės išmokėti piniginės kompensacijos, tačiau įsiteisėjusia 2016-11-17 Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo konstatuota, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera – vykdydamas teismo sprendimą jis išmokėjo jai priteistą 8902,97 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovo pateikti duomenys apie jo gaunamas pajamas šiai bylai yra neobjektyvūs, nes vykstant teisminiams procesams, atsakovas sąmoningai neviešina savo pajamų, nes pajamų – išlaidų žurnalas yra pildomas jo paties nuožiūra. Atsakovo pajamos yra deklaruojamos, neišviešinant realiai gaunamų pajamų, siekiant dirbtinai parodyti teismui jo blogą turtinę padėtį.

Atidalijamų nekilnojamų daiktų vertė – 76 343,83 Eur yra nustatyta 2013-10-03 A. Ž. pateiktoje UAB „IdeArt“ R. V. turto vertinimo ataskaitoje santuokos nutraukimo byloje.

Dėl 2,7659 ha žemė sklypo atidalijimo

4430 Eur vertės 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai lygiomis dalimis yra ji ir atsakovas D. Ž.. 2020-01-19 per atstovę ji išsiuntė atsakovui pasiūlymą atidalinti žemės sklypą natūra. Atsakymas į pateiktą pasiūlymą nebuvo gautas. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu su ja nebendradarbiavo ir nesiekė taikaus ginčo išsprendimo. Todėl ji prašo atidalyti žemės sklypą pagal UAB „Geoginta“ 2020-05-28 pateiktą projektą, pagal kurį yra suformuoti du žemės sklypai, kuriuos skiria kelias, todėl bendraturčiai kiekvienas turės privažiavimą prie jiems priklausančio žemės sklypo. „A“ dalis atitenkanti jai, yra 14160 kv. m. ploto, „B“ dalis atitenkanti atsakovui yra 12 813 kv. m. ploto. Servitutinis kelias, skiriantis „A“ ir „B“ sklypo dalis, pažymėtas plane „C“ sudaro 686 kv. m. ir jis įskaičiuotinas abiem bendraturčiams lygiomis dalimis po 342 kv. m. Kadangi jai atitektų 673,5 kv. m. didesnis plotas, ji sutinka atsakovui išmokėti kompensaciją, atitinkančią didesnės dalies vertę. Jos nurodytas atidalijimo būdas yra racionalus. Teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo jai yra priteistos 2/20 dalys iš 0,2152 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), . Šis žemės sklypas ribojasi su jai priskirtina „A“ sklypo dalimi, dėl ko ieškovė galės jai priklausančią žemės sklypo dalį, esančią besiribojančiame žemės sklypo plane, prijungti prie jai priskirtino žemės sklypo. Toks atidalijimas būtų racionalus ir įvertinus aplinkybę, kad ant „B“ sklypo dalies randasi atsakovo A. Ž. įrenginiai, sukonstruoti ūkinei veiklai vykdyti. Taip pat ji sutiktų atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už jo sklypo dalį, visą žemės sklypą paskiriant ieškovės nuosavybe.

Dėl piniginės kompensacijos iš A. Ž. priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu ji su atsakovu siekė įteisinti gyvenamąjį namą ir pastatą – sandėlį, t. y. konstatuoti pabaigtą statybą, atlikti kadastrinius statinių matavimus ir teisinę jų registraciją. Ji apmokėjo išlaidas, skirtas bendro turtui įteisinimui, kurių ½ dalis priteistina iš atsakovo A. Ž.. Patyrė 1203,51 Eur išlaidų, iš atsakovo priteistina pusė jos patirtų išlaidų, t. y. 601,76 eurai.

Atsakovai A. Ž. ir D. Ž. ieškinio nepripažįsta.

Atsakovei V. Ž. paskirti naudojimui pirmo aukšto patalpas – tambūrą 1-1 (4,00 kv. m.) holo dalį 1-2/1 (8,76 kv. m.), holo dalį 1-2/3 (6,04 kv. m.), vonią – tualetą 1-3 (3,27 kv. m.), svetainę 1-5 (40,17 kv. m.), gyvenamąjį kambarį 1-6 (19,88 kv. m.), iš viso 82,12 kv. m. ploto patalpų.

Bendram naudojimui paskirti holo dalį 1-2/2 (8,19 kv. m. ), virtuvę 1-4 (14,41 kv. m.), sandėlį 1-7 (6,63 kv. m.), sandėlį – katilinę 1-8 (6,37 kv. m.), iš viso bendro naudojimo patalpų plotas būtų 35,60 kv. m.

Atidalinti pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (buvusius sandėlį ir stoginę), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti iš ieškovės V. Ž. ½ dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , t. y. ½ dalį buvusio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , ir ½ dalį buvusios stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , kurios ieškovei buvo priteistos civilinėje byloje Nr. 2-74-835/2015, pripažįstant jam teisę savo vardu teisiškai įregistruoti visą pagalbinio ūkio paskirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , o iš jo ieškovei V. Ž. priteisiant 447,99 Eur piniginę kompensaciją.

Ieškovei V. Ž. priteisiamų 0,48 dalių gyvenamojo namo tinkamam naudojimui užtikrinti jam ir atsakovui D. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), , nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą – „teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis) 0,0079 ha“, o taip pat nustatyti vieno metro pločio servitutinį taką apie pastatą – „kiti servitutai – (tarnaujantis) 0,0063 ha“ pagal UAB „Žemėtvarka“ parengtą 2017-05-17 servitutų nustatymo projektą, esantį elektroninės bylos 3 tomo 58 puslapyje.

Prašo priteisti iš ieškovės žyminį mokestį bei visas kitas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniuose, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-12-16 priėmė sprendimą nutraukti jo ir ieškovės V. Ž. santuoką. Teismas šiuo sprendimu priteisė jam ir ieškovei po ½ dalį 76 343,83 Eur vertės 96 procentų baigtumo statomo gyvenamo namo su sandėliu ir stogine, esančiais 1,3830 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), , neregistruotų Nekilnojamo turto registre. Kauno apygardos teismas 2016-09-28 nutartimi apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Jiems pradėjus gyventi skyrium, jis vienas užbaigė gyvenamojo namo statybą, t. y. vienas atliko trūkstamus 4 procentus darbų. Santuokos nutraukimo byloje padalinto gyvenamojo namo baigtumą padidino nuo 96 procentų iki 100. 2018-11-27 per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ padavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašymą išduoti gyvenamojo namo statybos užbaigimo dokumentą, kuri 2018-12-27 patvirtino gyvenamojo namo deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir išdavė statybos užbaigimą patvirtinančią pažymą.

2019-01-28 kreipėsi į VĮ registrų centrą su prašymu įregistruoti jam asmeninės nuosavybės teise 52/100 dalis 100 procentų baigto statyti gyvenamojo namo. Tačiau išnagrinėjus jo prašymą, 2019-01-30 sprendimu, nusprendė prašymo vykdymą atidėti iki 2019-02-28. Taip pat sprendime buvo nurodyta, kad prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo turi teikti visi asmenys, susiję su teisine registracija. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019-03-19 posėdyje išnagrinėjusi jo skundą, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2019-01-30 sprendimą paliko galioti ir nurodė, kad turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas ginčas tarp bendraturčių ir jis bus teisinis pagrindas įrašyti duomenis Nekilnojamo turto registre.

Todėl susiklostė situacija, kai šalys gyvendamos kartu, statybos procese statė gyvenamąjį namą ir pasiekė 96 procentų baigtumą. Vėliau jam vienam užbaigus statybą iki 100 procentų, buvo parengta nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla, deklaracija apie statybos užbaigimo pakeitimą, tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl 4/100 dalių, VI Registrų centras gyvenamąjį namą atsisakė įregistruoti. Jis siekia įgyti nuosavybės teisę vienu iš įstatymo nustatytu pagrindu, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnį.

1,3830 ha žemės sklypo ir jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), , kadastriniai matavimai buvo atlikti 2013 ir 2016 metais. Kadastrinių matavimų bylose yra gyvenamojo namo kadastro duomenys, užfiksuoti 2013-01-10 ir 2016-11-21. Iš šių duomenų matyti, kad gyvenamojo namo baigtumas 2013-01-08 sudarė 96 procentus, tokio baigtumo namas užfiksuotas ir teismo sprendime priimtame santuokos nutraukimo byloje. Remiantis gyvenamojo namo kadastro duomenimis, užfiksuotais 2016-11-21 (1A forma) namo baigtumas sudarė100 procentų.

Minėtus duomenis detalizuoja ir 2013 ir 2016 metais kadastrinius matavimus atlikusios UAB „Dzūkijos valdos“ 2020-03-20 pažyma, kurioje nurodyta, kad 2013-01-10 atliktų gyvenamojo namo kadastrinių matavimų metu nustatyta gyvenamojo namo nebaigta statyba – pirmojo aukšto baigtumo procentas yra 98 procentai, o pastogės patalpų 94 procentai, bendras pastato statybos baigtumas – 96 procentai. Užbaigus gyvenamojo namo statybą 2016-11-21 atliktų pakartotinių matavimų metu nustatyta, kad pirmame aukšte pabaigta vidaus apdaila, pastogės patalpose įrengta tualeto patalpa 1-12, vonios patalpa 1-11, baigta terasa.

Ieškovei 2012-09-07 palikus šeimą, jis vienas užaugino du nepilnamečius jų vaikus, todėl jis vienas savo lėšomis atliko darbus iki 100 procentų pastato baigtumo. Neišsaugojo medžiagų įsigijimo ir darbų kainas patvirtinančio dokumento, todėl remiasi 2020-04-22 T. P. sudaryta sąmatine darbų skaičiavimo lentele, kurioje pateikta detali pastogės patalpose 1-11 ir 1-12 bei terasoje atliktų darbų sąmata, iš kurios matyti, kad bendra atliktų darbų kaina yra 3538,66 eurai. Tokiu būdu, jis padidino gyvenamojo namo baigtumo laipsnį 4 procentais, nuo 96 procentų iki 100 procentų. Atsakovė prie namo užbaigimo visiškai neprisidėjo, todėl ji neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad užbaigtas gyvenamasis namas būtų įregistruotas lygiomis dalimis. Ieškovei santuokos nutraukimo byloje priteista ½ dalis 96 procentų baigtumo gyvenamojo namo turi būti perskaičiuojama į idealias dalis nuo 2013 metais užfiksuoto 96 procentų baigtumo, o ne dabartinio 100 procentų baigtumo, o tai reiškia, kad ieškovė gali pretenduoti tik į 48/100 gyvenamojo namo dalis, o jam bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamajame name priklauso 52/100 dalys.

Patenkinus priešieškinį šioje dalyje, vertinant šalims tenkančias 52/100 ir 48/100 dalis pinigine išraiška, ieškovės interesai nebūtų pažeisti, nes ginčo dalyką sudarančios gyvenamojo namo 4/100 dalys (4 procentai), i kurias jis pretenduoja, yra mažesnės už jo atliktų darbų vertės santykį ir gyvenamojo namo rinkos vertės santykį. Gyvenamojo namovertė, be sandėlio ir stoginės, 2013 metais atlikto turto vertinimu santuokos nutraukimo byloje sudarė 73 215,94 eurus. 2016 metais atliktų kadastrinių matavimų byloje esančiame įkainojimo dokumente (2A forma) yra duomenys, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina 2016-11-21 yra 25 000 eurai. Tokiu būdu, jo atliktų darbų vertė, lyginant su 2013 metais nustatyta rinkos kaina, sudaro 4,8 procentų, o lyginant su 2016-11-21 vidutine rinkos kaina - 14,1 procentų.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

Kadangi jis nėra pajėgus sumokėti ieškovei 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, todėl ieškovės prašomas atidalijimo būdas yra neįmanomas ir tvirtina, kad jis netrukdo ieškovei naudotis gyvenamuoju namu.

8902,97 Eur piniginę kompensaciją, vykdydamas teismo sprendimą jis sumokėjo 2016-11-11, t. y. po to, kai 2016-10-11 gavo iš pačios ieškovės santuokos nutraukimo byloje jam priteistą išlaikymo įsiskolinimą vaikams, teismo jam iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat jam priteistas bylinėjimosi išlaidas iš Žemaičio ir jo sutuoktinės. Iš viso gavo 4723,08 Eur, o likusią kompensacijos dalį sukaupė 2016 m. spalio mėnesio – lapkričio mėnesio pradžioje pardavęs užaugintas chrizantemas.

Būdamas nepajėgus išmokėti ieškovei ½ dalies gyvenamojo namo vertės kompensaciją, prašo nustatyti gyvenamojo namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, naudojimosi tvarką tarp bendraturčių.

Gyvenamasis namas susideda iš pirmojo aukšto ir pastogės. Siūlo nustatyti gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką pagal adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus pagal projektuotojo E. J. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą, kurį įgyvendinus bus užtikrintos abiejų bendraturčių teisės ir teisės ir interesų pusiausvyra. Šiame projektiniame pasiūlyme numatytas pertvarų įrengimas hole, padalinantis holą į tris dalis. Jis sutinka įrengti pertvaras ir įrengti jose 2 –jas duris savo lėšomis, nustatant, jog ieškovė kompensuotų ½ dalį išlaidų pagal jo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Ieškovė naudotųsi 82,12 kv. m. pirmo aukšto patalpomis, o jis naudotųsi palėpės patalpomis, kurių plotas 90,45 kv. m. Tokiu būdu, jo siūloma naudojimosi tvarka atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Ieškovei naudojimui tenkantis plotas visiškai atitiktų 0,48 idealias dalis, o jo naudojimui tenkantis plotas visiškai atitiktų 0,52 idealias dalis. Be to ieškovei siūlomos naudotis patalpos yra žymiai vertingesnės, nes jai tenkančių patalpų aukštis yra 3,10 m., o jam tenkančių patalpų aukštis yra nuo 1,60 m iki 2,50 m.

Jo siūloma naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka atitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, nes įrengus projektiniame pasiūlyme numatytas lengvų konstrukcijų pertvaras ir 2-jas duris bei nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jo pasiūlymą, jie iš esmės galėtų naudotis namu atskirais aukštais, turėtų galimybę patekti prie bendrų namo įrengimų, ieškovė turėtų iš lauko į gyvenamąjį namą atskirą įėjimą ir liktų minimalus bendro naudojimo patalpų skaičius. Be to, tokia naudojimosi tvarka užtikrina, jog šalys turės kiek įmanoma mažiau bendrojo naudojimo patalpų, todėl ji atitinka socialinės taikos kriterijų, garantuoja privataus gyvenimo neliečiamumą, bei yra tokia, jog nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Nurodė, kad bendram naudojimui atitektų holo dalis, virtuvė, sandėlis, sandėlis - katilinė ir bendro naudojimo patalpų plotas sudarytų 35,60 kv. m.

Sandėlyje – katilinėje 1-8 (6,37 kv. m.) yra šildymo mazgas. Sandėlyje 1-7 (6,63 kv. m.) yra elektros skydinė. Šildymo mazgas ir elektros skydinė yra namo aptarnavimui skirti įrenginiai, kurie turėtų būti pasiekiami abiem bendraturčiams. Namo mansardoje yra WC ir vonios patalpos, tačiau nėra virtuvės. Pirmo aukšto patalpoje 1-3 (3.27 kv. m.) yra ir klozetas ir kriauklė, o hole 1-2 įrengus lengvų konstrukcijų pertvaras bei 2-jas duris, ir nustačius jo siūlomą naudojimosi tvarką, jie galėtų naudotis atskirais namo aukštais, kartu būtų išspręsti visi bendro naudojimo patalpų, kurių liktų minimalus skaičius, klausimai: jis per atitvertą 8,19 kv. m. holo dalį (1-2/2) galėtų patekti į virtuvę ir prieiti prie laiptų, vedančių į gyvenamojo namo pastogę, taip pat jie abu turėtų galimybę patekti į virtuvę ir prieiti prie laiptų, vedančių į gyvenamojo namo pastogę, prieiti prie sandėlyje – katilinėje ir sandėlyje esančių bendrų namo įrengimų, o jis duris iš lauko į katilinę 1-8 (6,37 kv. m.), galėtų naudoti kaip įėjimą į gyvenamąjį namą, o ieškovė turėtų iš lauko į gyvenamąjį namą atskirą įėjimą per tambūrą 1-1 (4 kv. m.).

Pažymėjo, kad nors santuokos nutraukimo byloje gyvenamasis namas buvo įvertintas 73 215,94 Eur, tokia jo dabartinė vertė ne tik yra nereali, bet apskritai parduoti namą net už žymiai mažesnę kainą būtų neįmanoma dėl tos priežasties, kad namas yra kaimo vietovėje (itin dideliu atstumu nuo visuomeninės paskirties objektų – mokyklų, parduotuvių, sveikatos priežiūros įstaigų, visuomeninio transporto stotelių ir kt.). Dėl šių aplinkybių, racionaliausias klausimo sprendimo būdas – naudojimosi tvarkos patalpomis tarp bendraturčių nustatymas.

Nors ieškovė teigia, kad padalinti gyvenamąjį namą natūra tariamai neįmanoma, dėl didelių investicijų į projektą, darbus, tačiau dviejų lengvų konstrukcijų - pertvarų pirmame namo aukšte įrengimo kaina su PVM yra 1005,95 eurai. Įrengus pertvaras būtų atskirtos atskiros erdvės ir daugiau jokių darbų atlikti nereikia. Be to mano, kad kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl šalių nuosavybės į gyvenamojo namo dalis, šalys neturi galimybės parengti dalis atitinkančių naudojimosi tvarkos ir/ar atidalijimo projektų.

Dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato atidalijimo

Atlikus anksčiau nurodytus veiksmus ir sumokėjus nurodytas sumas, 2019-03-27 Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas patvirtino pagalbinio ūkio paskirties pastato deklaraciją. Savavališkos statybos įteisinimo procese vietoje dviejų savavališkų statinių - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , atsirado vienas objektas – pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), .

Teigdamas, jog ieškovė privalo apmokėti ½ dalį, t. y. 1115,96 Eur anksčiau paminėtų išlaidų, CK 4.80 straipsnio pagrindu prašo, kad teismas atidalintų pagalbinio ūkio paskirties pastatą (buvusius sandėlį ir stoginę) iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir jam asmeninės nuosavybės teise priteistų iš ieškovės jai priklausančią ½ dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio jam priklausančiame žemės sklype, o iš jo ieškovei priteistų 447,99 Eur piniginę kompensaciją (1563,95 Eur -1115,96 Eur). Tokio dydžio kompensaciją jis yra pajėgus sumokėti. Pagalbinio ūkio paskirties pastato palikimas bendraturčio nuosavybėje užtikrintų galimybę naudotis šiais daiktais racionaliai ir efektyviai.

Dėl servituto nustatymo

Dėl 2,7659 ha žemės sklypo atidalijimo

2018-12-17 atsakovui A. Ž. dovanojimo sandoriu perleidus 2,7659 ha ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esantį (duomenys neskelbtini), ir pastarajam tapus procesinių teisių perėmėju byloje, o šioje byloje 2019-01-15 teismo nutartimi (rezoliucija) pakeitus pradinį atsakovą A. Ž. į jo procesinių teisių perėmėją D. Ž., nesutikdamas su ieškiniu dalyje dėl 2,7659 ha žemės sklypo atidalijimo, 2020-05-12 pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti jam teisę be ieškovės V. Ž. sutikimo vykdyti 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), ., pertvarkymą pagal 2020-04-27 matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą ir jam paskiriant 1,3829 ha žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi Nr. „1“, koordinates 1-2-14-6-5-12-13-1, o ieškovei V. Ž. paskiriant 1,3830 kv. m. žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą skaičiumi Nr. „2“, koordinatėss 3-4-13-12-11-10-9-8-7-6-14-3, suteikiant jam teisę be ieškovės V. Ž. sutikimo registruoti žemės sklypo atidalijimą pagal 2020-04-27 matininkės N. G. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą VĮ Registrų centre. Taip pat reiškia ir alternatyvų reikalavimą atidalinti nurodytą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės jam iš ieškovės priteisiant ½ dalį 2,7659 ha žemės sklypo, o iš jo ieškovei priteisiant 2215 Eur piniginę kompensaciją.

Patikslintame priešieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į žemės sklypą yra įsiterpusios iki šiol veikiančios kapinės ir nors kapinės nėra žemės sklypo dalis, tačiau jų buvimo vieta žemės sklypo viduje taip pat sukelia didelių nepatogumų. Apie kapines reikia nuolat rinkti šiukšles, todėl tie nepatogumai turėtų tekti abiem šalims. Tačiau ieškovės projekte siūloma įterpti kapines į jam vienam siūlomą plotą, o ieškovei turėtų atitekti vientisas, nesiribojantis su kapinėmis ir neapsunkintas servitutais žemės sklypo plotas. Ieškovės pateikto projekto įgyvendinimas neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų ir aiškiai pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio teises.

UAB „Geoginta“ projekto dalyje „A“, kuri pagal ieškovę turėtų jai atitekti, nėra pažymėta faktiškai esanti kūdra. Ši kūdra funkciniu ryšiu dėl vandens tekėjimo krypties yra neatskiriamai susijusi su dviem kūdromis; UAB „Geoginta“ projekto dalyje „B“ esančia kūdra, taip pat su kūdra esančia gretimame 1,3830 ha žemės sklype, kurio 9/10 dalys priklauso jam, o kita dalis – jo tėvui A. Ž.. Iš pirmosios kūdros yra vandens pralaida, per kurią vanduo teka į kitas dvi kūdras, kurių vandenį jis su tėvu naudoja tėvo ūkininko ūkyje auginamų gėlių laistymui ir šiuo tikslu pastatyti vandens siurbliai. Tam, kad vanduo patektų į pastarąsias dvi kūdras, reikalinga minėtos pralaidos vietos nuolatinė priežiūra (išvalymas), todėl jis privalo prie jos turėti nuolatinę prieigą.

N. G. parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra optimalus ir racionalus, jis visiškai užtikrina tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą, būtų suformuoti vienodo dydžio žemės sklypai, atitinkantys jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, abiem šalims tenka vienodo mąsto nepatogumai dėl žemės sklype esančio servituto bei žemės sklypo viduje esančių kapinių. Yra išlaikyta pusiausvyra šalių interesų, kiek tai susiję su šalims tenkančių plotų vientisumu – abiem šalims tenka kiek įmanoma didesni maždaug vienodo dydžio vientisi plotai. Abiem šalims tenka atskirti kelio servitutu kiek įmanoma mažesni maždaug vienodo dydžio plotai bei maždaug vienodo dydžio kelio servituto plotai. Jis turėtų priėjimą prie vandens pralaidos iš kūdros, kuri funkciniu ryšiu yra neatskiriamai susijusi su kitomis jo ir tėvo ūkininko ūkyje gėlių laistymui naudojamomis dviem kūdromis. Ieškovė taip pat turėtų pakankamai didelį priėjimą prie kūdros. Atkreipia dėmesį, kad pagal jo siūlomą atidalijimo projektą, ieškovė turėtų turtinės naudos, nes jai atitektų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 2, esantis brandaus miško plotas, kuriame galimi kirtimai.

Taip pat jis laikosi pozicijos, kad šis ginčas galėtų būti išspręstas atidalinant 2,7659 ha žemės sklypą jam asmeninės nuosavybės teise priteisiant iš ieškovės ½ dalį žemės sklypo, o iš jo V. Ž. priteisiant piniginę kompensaciją. Pagal ieškovės pateiktus VĮ Registrų centro duomenis dabartinė žemės sklypo vertė yra 4430 Eur, todėl kompensacijos dydis būtų 2215 eurai.

Tam, kad suformuoti du žemės sklypus ir įregistruoti juos Nekilnojamo turto registre, bus reikalinga atlikti didelių laiko ir piniginių sąnaudų reikalaujančius veiksmus, susijusių su projekto rengimu, viešinimu, derinimu, tikrinimu ir tvirtinimu Alytaus rajono savivaldybės administracijoje ir nacionalinėje žemės tarnyboje ir tai būtų papildomas motyvas, dėl ko jis sutiktų, kad visas žemės sklypas būtų priteistas jam.

Nors jis neturi jokių santaupų ir jo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, jis turėtų galimybę sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Jo senelė O. Ž. įsipareigojo jam padovanoti iki 2000 Eur sumą, ji tokia galimybę turi, nes yra dirbanti pensininkė ir turi santaupų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei išėjus iš namų, šis žemės sklypas buvo visą laiką buvo prižiūrimas tėvo, jam padedant. Nurodė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo ir UAB „Geoginta“ parengtas projektinis pasiūlymas turi esminių trūkumų, dėl kurių ieškovės reikalavimas negali būti patenkintas. Žemės klypo atidalijimas reiškia atskirų žemės sklypų suformavimą, todėl jam būtinas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Ieškovės į bylą pateiktas UAB „Geoginta“ projektas nėra parengtas šių taisyklių nustatyta tvarka, todėl ieškovės reikalavimas atidalinti žemės sklypą, taip, kaip jis suformuotas patikslintame ieškinyje, nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Bylos esmė

Byloje sprendžiamas bendraturčių ginčas dėl nekilnojamo turto atidalijimo (atidalijimo būdo) iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dėl pastato dalių nustatymo.

II. Bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo teisinis reguliavimas

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kitų materialiųjų subjektinių teisių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis) ar nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką (CK 4.81 straipsnis). Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4.81 straipsnio 1 dalis). Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Tiek atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto, tiek naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo instituto taikymas yra orentuotas į subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimo palengvinimą ir supaprastinimą, tačiau atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suponuoja bendrosios nuosavybės pasibaigimą, o naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas nelemia bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių pabaigos. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Todėl pirmiausia turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių.

Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi – žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie; padalijant nekilnojamo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus, o teismui teikiami projektai, siekiant baigti bendrąją nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius daiktus, turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei atitinkamų statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinierinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.

Sprendžiant nekilnojamo turto - žemės atidalijimo klausimus turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-4 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ( 2014-01-02 įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija).

Pažymėtina, kad optimaliausias variantas yra bendros nuosavybės valdymo nutraukimas.

III. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovės V. Ž. ir atsakovo D. Ž. valdomo 2,7659 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai į keliamus klausimus

Atsakovas D. Ž. 2018-12-17 dovanojimo sutarties (pažymėtina, kad dovanojimo sutartis tarp atsakovo A. Ž. ir sūnaus D. Ž. sudaryta bylos nagrinėjimo metu) pagrindu, o ieškovė V. Ž. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimo ir 2016-09-28 Kauno apygardos nutarties santuokos nutraukimo byloje pagrindu, yra ginčo nekilnojamo turto – 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), , bendraturčiai, valdantys asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį ginčo nekilnojamo turto.

Bendraturčiai siekia atsidalinti iš bendro turto. Ieškovė - pagal UAB „Geoginta“ 2020-05-28 parengtą pasiūlymą dėl žemės sklypo padalijimo, o atsakovas - pagal matininkės N. G. 2020-04-27 parengtą Žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projektą (pertvarkomos teritorijos bendras plotas – 2,7659 ha).

Šalys pasirinko žemės sklypo optimaliausią atidalijimo būdą – natūra, nors kartu pareiškė ir alternatyvius reikalavimus: ieškovė - išmokėti kompensaciją atsakovui už jam tenkančią turto dalį, o atsakovas – ieškovei už jai tenkančią turto dalį, taip prašydami taikyti ir bendrojo daikto atidalijimo išimtį, t. y. kompensaciją pinigais. Kaip jau buvo minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai - daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, o kitu atveju - bendraturtis gali gauti kompensaciją pinigais. Tokiu būdu, įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamą daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Todėl teismas šiuo atveju nagrinėja ne alternatyvius šalių reikalavimus, o žemės sklypo atidalijimo natūra būdą, svarstydamas, kurios iš šalių žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas yra optimaliausias ir racionaliausias, ar yra išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, kiek tai susiję su šalims tenkančių plotų dydžiu ir kt. kriterijais, ir ar šalių pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai atitinka Žemės įstatymą ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Taisyklės).

Pažymėtina, kad atidalijamas žemės ūkio paskirties sklypas, kurį pagal Nekilnojamo turto registro išrašą sudaro 2,0784 ha žemės ūkio naudmenų plotas, iš jo: ariamos žemės plotas - 0,0630 ha, iš jo: pievų ir natūralių gamyklų plotas - 2,0154 ha, miško žemės plotas - 0,2330 ha, kelių plotas 0,0610 ha, vandens telkinių plotas - 02895 ha ir kitos žemės plotas 0,1040 ha. Be to, sklype nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) ir kelio servitutas (tarnaujantis) bei specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (miško naudojimo apribojimai, saugotini želdiniai, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos, sanitarinės jų apsaugos juostos, elektros linijos ir kelių apsaugos zonos).

Sklypų gretimybės pagal šalių pateiktus atsidalijimo projektus, taip pat yra svarbios, nes pagal ieškovės pateiktą projektą žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kuriame ji yra bendraturtė, o atsakovo žemės sklypo riba būtų su namų valdos žemės sklypu, kuriame atsakovas D. Ž. turi savo dalį.

IV. Dėl statinių atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo santykio

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl keliamų klausimų

Ieškovė V. Ž. ir atsakovas A. Ž. – buvę sutuoktiniai. 2015-12-16 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas (prijungta civilinė byla Nr. 2-74-835/2015). Ieškovei ir atsakovui priteista po ½ dalį 76 343,83 Eur vertės 96 procentų baigtumo statomo gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , su sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančių 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), Taigi, teismo sprendimu buvo padalintas nebaigtas statyti gyvenamasis namas ir savavališka statyba pripažintas sandėlis su stogine, kurių bendraturčiais tapo šalys.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti veiksmai, susiję su gyvenamojo namo, sandėlio ir stoginės įteisinimu ir šiuo metu yra įteisintas namo baigtumas 100 procentų, o vietoje padalintų sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , įteisinus savavališką statybą, atsirado vienas objektas – pagalbinio ūkio paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), .

Ieškovė prašo atidalinti šiuos nekilnojamuosius daiktus taikant bendrojo daikto atidalijimo išimtį – piniginę kompensaciją už jai priklausiančią nekilnojamo turto dalį, o atsakovas prašo nustatyti gyvenamuoju namu naudojimosi tvarką, o pagalbinio ūkio paskirties pastatą atidalinti taip pat taikant bendrojo daikto atidalijimo išimtį – piniginės kompensacijos išmokėjimą ieškovei už jos turimo turto dalį.

Kaip jau buvo minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, o sprendžiant ginčą, įrodinėjimo dalyku byloje.

Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, kai taip palengvinamas ar supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, kurie gali kilti tarp bendraturčių.

CK 4.80 str. 2 d. nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai - daiktas padalijamas natūra kiek galima be proporcingos žalos jo paskirčiai, o kitu atveju - bendraturtis gali gauti kompensaciją pinigais. Tokiu būdu, įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamą daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais.

Kasacinėje praktikoje suformuluota taisyklė, jog atidalijimas iš bendrosios nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, t. y. visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net ir padarant proporcingą žalą jo paskirčiai. Ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą bus padaryta neproporcinga žala daikto paskirčiai, atidalijamam bendraturčiui gali būti priteista kompensacija pinigais. Klausimas dėl atidalijimo būdo, neišvengiamai yra susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio interesais, kurie gali ir nesutapti. Ieškovė prašo taikyti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą - kompensaciją pinigais, o atsakovas nesutinka su išimtiniu nuosavybės – gyvenamojo namo atidalijimo būdu, prašydamas nustatyti namu naudojimosi tvarką pagal projektuotojo E. J. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo projektinį pasiūlymą, nors dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato taip pat prašo taikyti išimtinį atidalijimo būdą - kompensaciją pinigais. Nagrinėjamu atveju yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, todėl vertintinas kiekvieno iš bendraturčių interesas, o ginčas spręstinas, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, kiekvieno iš atidalijamo bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams bei kitas reikšmingas aplinkybes, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena iš šalių neprašo atidalinti gyvenamojo namo ir ūkio paskirties pastato natūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris bendroji dalinė nuosavybė naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip ne tik kad palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas, bet ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių.

Atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, dėl to, taikant šį atidalijimo būdą, siekiama užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui, o sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteisiamas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekdama išvengti nesutarimų su atsakovu, ieškiniu prašydama priteisti kompensaciją, atsisako savo teisių į nekilnojamo turto dalį, taip pripažindama, kad neturi tikslo gyventi name ar apskritai naudotis ginčo turtu. Atsakovas gi, nesiūlo kito gyvenamojo namo atidalijimo būdo, pageidauja, kad išliktų gyvenamojo namo bendroji nuosavybė, prašydamas nustatyti gyvenamuoju namu tvarką, išskyrus pagalbinio ūkio pastato atidalijimą ieškovei išmokant kompensaciją. Bylos duomenimis, gyvenamuoju namu pagalbiniu ūkio pastatu, esančiais atsakovams A. ir D. Ž. priklausančioje žemėje, nuo buvusių sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2012 metų naudojasi atsakovas A. Ž., ten yra ir atsakovo D. Ž. gyvenamoji vieta. Ten vykdoma ūkinė veikla (yra šiltnamių ūkis, auginamos gėlės), verslui vykdyti naudojamas pagalbinis ūkio pastatas, kuriame yra katilinė) ir už kurio dalį atsakovas įsipareigoja ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją. Sklype per bylos nagrinėjimo laiką atsakovas pasistatė ir įsirengė pirtį, (daiktinės teisės neįregistruotos), pasistatė šiltnamį, o tai rodo, jog atsakovas nėra suinteresuotas išsikelti ar parduoti namų valdą ir turi didesnį poreikį į šiuos statinius nei ieškovė, kuri nepageidauja naudotis statiniais, nors kitos gyvenamosios patalpos neturi. Ieškovės pasiūlyto varianto atveju, atsakovui kaip bendraturčiui lieka visi jam priklausančioje namų valdoje esantys statiniai, tai atitinka atsakovo poziciją ir dėl pagalbinio ūkio pastato.

Teismas mano, kad ieškovės pasirinktas turto atidalijimo būdas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus, nepažeidžia CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo ir neprieštarauja proporcingumo principui. Atsakovui iš esmės neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikus kitų pasiūlymų dėl gyvenamojo namo, tuo pačiu ir ūkio paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, taikytinas atidalijimo būdas priteisiant ieškovei iš atsakovo kompensaciją pinigais.

Nors atsakovas nepripažįsta galimybės sumokėti piniginę kompensaciją dėl jo turtinės padėties, tačiau pripažintina, kad atsakovas turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad piniginė kompensacija būtų išmokėta. Bylos duomenimis atsakovas turi ir kito nekilnojamo turto objektų (dalis gretimai ginčo turto esančios namų valdos (duomenys neskelbtini), ), kurios bendraturčiai yra šalys. Turi transporto priemonių, technikos, įregistravęs ūkį, ginčo valdoje vykdo ūkinę veiklą iš kurios gauna pastovias pajamas. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu pasistatė ir įsirengė pirtį, kurių daiktinių teisių neišviešino, šiltnamį ( byloje esančios statinių ir namų valdos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti pokyčiai), vietos apžiūros protokolas), vietos apžiūros metu atsakovo patvirtinta aplinkybė, kad jis įsigijo naują namų valdos ir šiltnamių ūkio apšildymo katilą ir įsirengė palėpes patalpas (vonios patalpos įrengimas). Atsakovo argumentas, kad iš gėlių auginimo verslo pajamos nėra didelės ir dėl karantino jos dar labiau sumažėjo nepaneigia atsakovo galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, nes pajamų dydžio kitimas dėl tam tikrų aplinkybių, gali reikšti tik laikiną pajamų sumažėjimą. Svarbu ir tai, kad atsakovas kreditorių (kitų įsipareigojimų) neturi. Sutiktina, su ieškovės pozicija dėl piniginės kompensacijos išdėstymo metams.

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, net ir vykstant ginčui teisme. Bylos duomenimis, ieškovas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų atidalijimo iš bendro turto variantą. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo priešieškinys atmestinas.

Dėl atidalijamo turto vertės

Ginčo tarp šalių dėl atidalijamo turto vertės nėra. Turto vertė nustatyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimu dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, kuriuo šalims po ½ dalį buvo priteistas 96 procentų baigtumo statomas gyvenamas namas, kurio vertė 76 343,83 Eur, ir sandėlis ir stoginė (po įteisinimo – pagalbinio ūkio paskirties pastatas) 3127,90 Eur vertės. Taigi ieškovės prašoma priteisti kompensacija atitinka teismo nustatytą atidalijamos dalies vertę. Tačiau atsakovas, prašydamas jam iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją už atidalijamą ūkio pastatą, jo vertę mažino išlaidomis, patirtomis ūkio pastato savavališkos statybos įteisinimui. Visų pirma, savavališkos statybos įteisinimas šio pastato teismo nustatytos vertės nepakeitė, antra, atsakovui lieka nuosavybėje pastatas, kurio savavališką statybą jis įteisino, ir trečia atsakovo reikalavimas priteisti jam ūkio pastatą natūra, jį įpareigojant priteisti iš jo kompensaciją, teismo įsitikinimu ginčo vertės mažinimas išlaidų savavališkos statybos įteisinimo dydžiu, yra siekis sumažinti iš jo priteisiamos kompensacijos dydį.

Sprendžiant klausimą dėl atidalijamo gyvenamojo namo vertės, atsižvelgtina į atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo dalių nustatymo, bylos nagrinėjimo metu pabaigus jo statybą, t. y. atlikus trūkstamus 4 procentų darbų nuo teismo sprendime nurodyto baigtumo nuo 96 procentų iki 100, t. y. pirmame aukšte pabaigus vidaus apdailą, pastogės patalpose įrengus tualeto ir vonios patalpą ir užbaigus terasos statybą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas šį reikalavimą sieja su prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, siekdamas pagrįsti adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų, reiškiantį kad naudojimosi tvarka realiosios dalys turėtų kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar sumažinti priteistinos kompensacijos dydį. Tačiau ar nagrinėjamu atveju yra sukurtas naujas statinys ir ar galimas teismo sprendimu nustatytų faktų paneigimas? Ieškovė prašo priteisti 96 procentų baigtumo statomo gyvenamo namo, kurio vertė 73 215,94 Eur , ½ dalies vertės dydžio kompensaciją, taip kaip nustatyta teismo sprendimu. Kita vertus, namo užbaigimas 4 procentais (iš esmės, jo galutinis įrengimas - vonios ir tualeto įrengimas, terasos užbaigimas, vidaus apdailos darbai), negali būti traktuojamas kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu, pertvarkant esamą statinį ir sukuriant naują kokybę. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad nekilnojamasis daiktas sukuriamas teisės aktų nustatyta tvarka atliekant statybos darbus arba rekonstrukciją, o ne užbaigiant statybą ir teisiškai įregistruojant šį faktą. Priešieškinio reikalavimas dalyje dėl nurodytų aplinkybių atmestinas.

Dėl išlaidų skirtų bendro turto įteisinimui atlyginimo

Bylos nagrinėjimo metu šalys, svarstant apie galimybę bylą užbaigti taikiai, atsižvelgiant į ieškinio, patikslintų ieškinių ir priešieškinio bei patikslintų priešieškinių reikalavimus, susitarė įteisinti gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, t. y. konstatuoti pabaigtą statybą, atlikti kadastrinius statinių matavimus ir teisinę jų registraciją bei lygiomis dalimis pasidalinti išlaidas. Ieškovė pagal byloje esančius duomenis sumokėjo ginčo pastatų įteisinimui 1203,51 eurus. Šios ieškovės išlaidos jos prašymu tarp šalių dalintinos pusiau, juolab, kad įteisinti pastatai, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka atsakovui A. Ž..

CK 4.76 straipsnis reglamentuoja, kad kiekvienas iš bendraturčių savo daliai turi teisę ne tik bendro turto duodamas pajamas, bet atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraurčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Iš atsakovo priteistina 601,76 Eur (1203,51 : 2) piniginė kompensacija.

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinius atmetus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (70 Eur) ir išlaidos advokačių pagalbai apmokėti (500 Eur – L. K., 2450 Eur – I. Andriuškevičienės), kurios yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių) bei kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos, nurodytos 2020-10-23 advokatės I. Andriuškevičienės patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (70,60 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Žyminio mokesčio ir kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos priteistinos iš A. Ž., nes jos sietinos su jo kaip bendraturčio atidalintinu turtu (140,61 Eur), išlaidos, susijusios su advokato padėjėjos L. K. atstovavimo išlaidomis (500 Eur), dėl jos atstovavimo pagal jo priešieškinio reikalavimus, o I. Andriuškevičienės atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovų po lygiai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei -7,52 Eur (92 straipsnis), priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis), nes jos susidarė laikotarpiu, kai byloje atsakovu buvo tik A. Ž.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai, atmesti atsakovų A. Ž. ir D. Ž. priešieškinius.

Atidalinti V. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamuosius daiktus iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti 73 215,94 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3127,20 Eur vertės pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančius 1,3830 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), , priteisiant iš A. Ž. V. Ž. už jam atitenkančią pastatų dalį 38 171,92 Eur piniginę kompensaciją, išdėstant mokėjimą lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiui, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį po 3180,99 Eur iki visiško piniginės kompensacijos sumokėjimo.

Priteisti iš A. Ž. V. Ž. 601,76 išlaidų bendros nuosavybės tvarkymui, 1725 Eur išlaidų susijusių su atstovavimu, 140,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso: 2467,37 eurus.

Priteisti iš A. Ž. valstybei 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pripažinti V. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be D. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo vykdyti 2,7659 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , esančio (duomenys neskelbtini), , pertvarkymą pagal 2020-05-28 UAB „Geoginta“ parengtą žemės sklypo padalijimo pasiūlymą, atidalijant žemės sklypą taip: V. Ž. paskiriant 14 160 kv. m. ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „A“ ir 343 kv. m. servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, o D. Ž. paskiriant 12 813 kv. m. ploto žemės sklypą, pažymėtą raide „B“ ir 343 kv. m. servitutinio kelio, pažymėto raide „C“, už V. Ž. atitenkančią 1347 kv. m. didesnę žemės sklypo dalį priteisiant iš V. Ž. D. Ž. 216 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš D. Ž. V. Ž. 1225 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.