Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei Sandrai Barysei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), einančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, vidurinio išsilavinimo, vedusio, skundą dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-835-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-835-2021 (toliau – ir nutarimas) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį 250 Eur dydžio bauda už tai, kad jis būdamas UAB „V“ vadovu (direktoriumi) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkto ir 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

10. Pareiškėjo V. V. skundas tenkintinas iš dalies.

11. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžtina, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).

18. Teismas tokius pareiškėjo skundo argumentus atmeta.

19. Išties, iš byloje esančio UAB „V“ (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo dėl atleidimo iš darbo, matyti, kad šiuo sprendimu vienintelis akcininkas V. V. įsakė atleisti bendrovės direktorių V. V. iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 127 straipsnio 1 punktą (pačiam prašant) (b. l. 13, antra lapo pusė). Vis dėlto vien šis faktas bei tai, kad apie tokį atleidimą informuota Sodra, nesudaro pagrindo spręsti, kad V. V. nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

20. Pirmiausia teismas pažymi, kad Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis). Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Bendrovės vadovas taip pat atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 10, 16 punktai).

21. 2021 m. lapkričio 24 d. Juridinių asmenų išplėstinis išrašas apie UAB „V“ patvirtina, kad šios įmonės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) yra paskirtas (išrinktas) ir nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas V. V. Duomenų apie jo atleidimą iš vadovo pareigų ar kito vadovo paskyrimą nėra įregistruota. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad paskutinį kartą bendrovės metinės finansinės ataskaitos pateiktos už 2018 m. Kartu su skundu pareiškėjas V. V. pateikė teismui išrašą apie UAB „V“ pateiktas finansines ataskaitas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad bendrovė finansines ataskaitas už 2019 ir už 2020 m. VĮ „Registrų centras“ pateikė 2021 m. gruodžio 10 d. (b. l. 17).

22. Kaip jau minėta, savo skunde, 2021 m. gruodžio 6 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) bei apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, apie tai (duomenys neskelbtini) buvo informuota Sodra. UAB „V“ veikla buvo sustabdyta nuo 2018 m. lapkričio mėn., o jis nežinojo, kad turi teikti ataskaitas. Sužinojęs, kad turi teikti ataskaitas, 2019 m. ir 2020 m. finansines ataskaitas jis 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė VĮ „Registrų centras“, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė nebuvo pripažinta kaip lengvinanti ir jam buvo paskirta 250 Eur dydžio bauda. Pažymėjo, kad nuo 2013 m. jis visada laiku teikė UAB „V“ finansines ataskaitas.

23. Spręsdamas dėl to, ar V. V. yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas, teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniams santykiams būdingas dualizmas. Antai teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, pasisakyta, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo kaip įmonės vadovo išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatymo nustatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-557/2018, Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Taigi pareiškėjo V. V. Sodrai pateikti duomenys apie asmens darbo santykių pasibaigimą iš esmės reiškia tik tai, jog šiai institucijai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą, tačiau šie duomenys yra susiję tik su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet šiuo konkrečiu atveju jie nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir įgijo teisę nevykdyti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos pareigos. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, 2. 67 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 10 punktai), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su V. V. kaip UAB „V“ darbuotojo pareigomis, tačiau, įvertinus faktą, kad jis buvo ne tik įmonės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas savaime neatleidžia vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-210-843/2012, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-988/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021 ir kt.).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Pažymėtina, jog net jei įmonės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, o faktiškai įmonei vadovauja kitas asmuo, tai taip pat neatleidžia jo nuo atsakomybės už vadovo pareigų nevykdymą. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Civiliniame kodekse, Akcinių bendrovių įstatyme, kitų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose.

26. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad nurodytų nuostatų V. V., būdamas tiek UAB „V“ vadovu, tiek ir vieninteliu šios bendrovės akcininku, nepaisė, Juridinių asmenų tvarkytojui apie UAB „V“ vadovo atšaukimą nepranešė, taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pats V. V. būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą, pranešdamas apie savo pasitraukimą iš vadovo pareigų, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, šiai institucijai pateikdamas pranešimo apie šį faktą vieninteliam akcininkui duomenis bei susirinkimo šaukimo su akcininku duomenis (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalis). Iš pareiškėjo V. V. teiginių matyti, jog apie tai, kad jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, (duomenys neskelbtini) buvo pranešta tik Sodrai. Teismo posėdyje V. V. taip pat nurodė, jog apie tai jis informavo tik Sodrą, tačiau VĮ „Registrų centrui“ nepranešė, nes to padaryti nepavyko, kadangi reikėjo paskirti naują vadovą.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. V. buvo ne tik įmonės vadovas, bet ir vienintelis akcininkas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme, jis yra tinkamas subjektas administracinio nusižengimo byloje dėl UAB „V“ 2019 ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo, nes jo kaip bendrovės vadovo įgaliojimai, teisės bei pareigos nebuvo ir nėra pasibaigę Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta, bendrovės vadovas privalo būti rūpestingas ir kvalifikuotas bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Akcinių bendrovių įstatyme keliamų reikalavimų, susijusių su vadovo išrinkimu, atšaukimu ir (ar) atleidimu bei atsistatydinimu, išmanymas yra neatsiejamas nuo tinkamo bendrovės vadovo pareigų vykdymo. Todėl V. V., būdamas UAB „V“ vadovu, turėjo žinoti, kada ir kokie veiksmai bei sprendimai turi būti priimti, siekiant išspręsti jo atšaukimo, atleidimo ar atsistatydinimo klausimus teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Savo skunde pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad įmonės UAB „V“ veika nuo 2018 m. lapkričio mėnesio buvo sustabdyta, o jis nežinojo, kad tokiu atveju vis tiek reikia teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinius.

29. Atsakant į šiuos pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad VĮ „Registrų centras“ tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl remiantis teisės aktais visi juridiniai asmenys turi pareigą teikti finansines ataskaitas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-6203-1017/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-6435-1017/2019 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokia informacija yra viešai skelbiama ir VĮ „Registrų centras“ internetinėje svetainėje (https://www.registrucentras.lt/naujienos/index.php?mod= news&act=view&id=40315). Kaip jau minėta, pagal formuojamą praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-530/2020; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-498-574/2020; Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-565-626/2019). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. V. nagrinėjamu atveju elgėsi nepakankamai rūpestingai.

30. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, nes, pareiškėjo manymu, aplinkybė, jog jis 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ bendrovės finansines ataskaitas už 2019 ir 2020 m., turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

31. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skundžiamu nutarimu V. V. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 250 Eur dydžio bauda.

32. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

33. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Institucijos specialistas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į V. V. asmenybę. Nutarime nurodoma, kad V. V. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

34. Teismo vertinimu, sutiktina su pareiškėjo skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje Institucija, skirdama V. V. administracinę nuobaudą pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neįvertino aplinkybės (kuri Institucijai buvo žinoma iš V. V. 2021 m. gruodžio 6 d. rašytinio paaiškinimo ir jo priedų), jog surašius administracinio nusižengimo protokolą V. V. iki bylos nagrinėjimo Juridinių asmenų registrui jau buvo pateikęs finansinių ataskaitų rinkinius už 2019 ir 2020 metus. Teismo vertinimu, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ANK 35 straipsnio 2 dalies prasme.

35. Be to, teismo vertinimu, Institucija nepagrįstai pareiškėjo prisipažinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas niekada neneigė aplinkybės, kad laiku nepateikė VĮ „Registrų centrui“ administracinio nusižengimo protokole nurodytų finansinių ataskaitų rinkinių. Tokia pareiškėjo pozicija matoma iš jo 2021 m. gruodžio 6 d. rašytinio paaiškinimo, adresuoto Institucijai, turinio (b. l. 13), kuris Institucijai buvo pateiktas iki skundžiamo nutarimo priėmimo, taip pat iš pareiškėjo duotų parodymų teismui, t. y. pareiškėjas V. V. neginčija aplinkybės, kad jis VĮ „Registrų centras“ laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2019 ir 2020 m., gailisi dėl tokių savo veiksmų (kadangi vos tik sužinojęs apie tai, kad laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių, nedelsdamas juos pateikė), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad bendrovės veikla yra sustabdyta, pareiškėjas iš esmės nesutinka tik su teisiniu situacijos vertinimu, t. y. mano, kad jis neturėjo pareigos teikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, nes jokios finansinės-ūkinės operacijos bendrovės veiklos sustabdymo laikotarpiu nebuvo atliekamos, o jis vienintelio akcininko sprendimu buvo atleistas iš vadovo pareigų. Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, ne kartą yra pažymėjęs, jog toks asmens faktinių bylos aplinkybių vertinimas gali būti paaiškinamas subjektyviu savo veiksmų suvokimu ir interpretavimu, taip pat skirtingu teisiniu vertinimu, nei buvo nustatyta baudžiamojo proceso metu, tačiau tai nepaneigia viso baudžiamojo proceso metu pareikšto kaltės pripažinimo, kritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus ir gailėjimosi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-976/2020, 2K-211-1073/2019, 2K-516-697/2015 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra susidariusi analogiška situacija, t. y. pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis nepateikė bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, tačiau, kaip minėta, manydamas, kad sustabdžius bendrovės veiklą jų teikti nereikia, bei manydamas, kad jis teisine prasme nėra bendrovės vadovas, šios pareigos neįvykdė, visgi ją pavėluotai įvykdė iš karto po to, kaip apie tai sužinojo iš jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pripažino, kad laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 ir 2020 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, gailisi, ir taip padėjo išaiškinti ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Teismas, atsižvelgdamas į atsitiktinį bei iš esmės formalų padaryto nusižengimo pobūdį, neatsargią pažeidėjo kaltės formą, pažeidėjo asmenybę – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, gaunamo darbo užmokestį nusistato pats, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (taigi jo asmenybė charakterizuojama iš dalies ir neigiamai), į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. V. skiriant minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą baudą – 200 Eur. Todėl Institucijos nutarimas keistinas, pakeičiant nutarimo dalį dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Tuo pačiu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, kuriomis remiantis galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, skiriant R. V. švelnesnę administracinę nuobaudą (t. y. nenustatytos jokios reikšmingos ir svarbios aplinkybės, kurios leistų V. V. skirti mažesnę baudą, negu ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali arba neskirti administracinės nuobaudos).

37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-835-2021 keistinas, skiriant V. V. švelnesnę administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-835-2021 ir V. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 250 Eur dydžio baudą sumažinti iki 200 Eur.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.