- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- AN2-498-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02819-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Remigijus Volikas
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (A. M.) advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam 500 Eur dydžio baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (toliau – Registras) 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „A.“ 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.
Šalies argumentai
2. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas Remigijus Volikas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą dalyje, kurioje A. M. pripažintas kaltu dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje (už 2018 m. bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą) numatyto administracinio nusižengimo ir jam paskirta 500 eurų dydžio bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nutarime konstatuoja, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria jokių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos.“ Šis teismo konstatavimas yra paviršutiniškas ir abstraktus, daromas painiojant teisės šakas ir jų teisinio reguliavimo principus. Civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu -„viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, šiuo atveju CK reglamentuojamuose santykiuose norima pritaikyti viešojo administravimo subjektų veiklos principus. Taip pat pirmos instancijos teismas niekaip nepasisako dėl įstatymų reikalavimo, kad metinės finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos, tai yra iš esmės nenustatinėja administracinio nusižengimo sudėties, nenustato 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo pareigos atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas nutarime konstatuoja, kad UAB „A.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys buvo patvirtintas tik 2020 m. liepos 13 d., tačiau konstatuoja, kad 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas - ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.
2.2. ANK 223 straipsnio 2 dalis yra nukreipiančioji teisės norma, todėl siekiant nustatyti administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, būtina vadovautos teisės aktų, nustatančių metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarką, nuostatomis. Metinių finansinių ataskaitų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui reglamentuoja CK 2.66 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Pirmosios instancijos teismas nenurodo teisės akto, kuriuo būtu įtvirtintas kitas metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo terminas. Priešingai, nei konstatuoja teismas, teisės aktuose nėra nustatyta kalendorinė data iki kada turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.
2.3. Taigi būtinas nustatyti ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėties požymis yra nustatytos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarkos pažeidimas, tai yra ar buvo pateiktos ataskaitos kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento. 2019 m. UAB „A.“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys patvirtintas nebuvo, nes neįvyko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalies reikalavimais bendrovės vadovas privalo pateikti patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, ir būtent vadovaujantis šia nuostata bendrovės vadovui iškyla pareiga pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį tik po jo patvirtinimo, tai yra nesant patvirtinto metinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės vadovui nėra ir pareigos jo pateikti, ir tik visuotiniam akcininkų susirinkimui patvirtinus metinių finansinių ataskaitų rinkinį, atsiranda prievolė jį pateikti ir pradedamas skaičiuoti šios prievolės įvykdymo terminas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normą CK 2.66 straipsnio 4 dalį.
2.4. Teismo išvados viena dalimi neatitinka tikrovės ir prieštarauja ištirtai bylos medžiagai, kita dalimi yra klaidingos ir prieštarauja non bis in idem principui, kadangi: 1) advokatas Remigijus Volikas, niekada nenurodė, kad A. M. nėra pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį; 2) būtent jis pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-5-992/2020, kuriais A. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo; 3) pirmos instancijos teismas konstatuoja, kad dėl A. M. kaltės nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas ir būtent dėl šios priežasties nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai; 4) teismas nenurodo, kokia konkrečiai teisės aktų nustatytos metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo tvarkos nuostata yra pažeista, o nurodo abstrakčiai „dėl jo nerūpestingumo ir neveikimo bendrovės naudai ir interesais“; 5) pirmos instancijos teismas klaidingai nustatė priežastinį ryšį tarp A. M. padaryto pažeidimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį ir finansinių dokumentų nepateikimo Registrų centrui.
2.5. A. M. dėl pažeidimo pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, jau yra nubaustas, todėl šiuo atveju turėjo būti nustatinėjama ne ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėtis, o ANK 223 straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėtis. Nepagrįstai konstatuojama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas buvo finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Registrų centrui priežastis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį yra visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinė teisė, o 27 straipsnis reglamentuoja visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumą ir sprendimų priėmimą, tai yra nustato kaip ši teisė įgyvendinama, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 17 straipsnis reglamentuoja akcininko balsavimo teisę, visos šios įstatymo normos akivaizdžiai įtvirtina nuostatas, kad tiek visuotinis akcininkų susirinkimas, tiek kiekvienas akcininkas atskirai, neturi prievolės patvirtinti (tai yra balsuoti „už“) metinių finansinių ataskaitų rinkinį, o turi laisvą pasirinkimo teisę svarstant šį klausimą. Todėl 2019 m. UAB „A.“ visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas sutrikdė metinių finansinių ataskaitų rinkinio klausimo svarstymą, o ne dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nes nėra žinoma ar susirinkimo metu būtų patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, ar akcininkai tokiam sprendimui būtų nepritarę ir, kaip dažniausiai būna tokiais atvejais, priėmę vieną iš sprendimų: audituoti įmonės veiklą, atleisti įmonės vadovą, atlikti įmonės veiklos tyrimą ar kitą. Todėl ir įstatymų leidėjas šiuos pažeidimus reglamentuoja atskiromis teisės normomis - ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, gindamas akcininkų teises, tuo tarpu ANK 223 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už metinės finansinės ataskaitos nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir šis pažeidimas jau yra administracinių nusižengimų susijusių su prekyba finansų sistema ir oficialiąja statistika skyriuje, tai yra saugo kitas vertybes.
2.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalis nustato pareigą pateikti tik patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir nustato terminą jo pateikimui būtent nuo patvirtinimo datos. Įstatymo leidėjas nenumato nepatvirtinto metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo galimybės, taip pat nenumato atsakomybės už metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepatvirtinimą nepriklausomai nuo priežasčių, ar dėl akcininkų valios balsuojant, ar dėl kvorumo nebuvimo, ar dėl akcininkų teisių pažeidimo, ar dėl kitų priežasčių.
2.7. Pirmos instancijos teismas, nutarime padarė išvadą, kad A. M., kaip vadovas nesiėmė visų būtinų veiksmų, siekdamas surengti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, ir būtent dėl jo nerūpestingumo ir neveikimo bendrovės naudai ir interesais Registrų centrui nebuvo pateikti finansiniai atskaitomybės dokumentai. Kadangi A. M. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo jau yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, prie bylos yra prijungti nutarimai pripažinti jį kaltu padarius veiką numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pirmos instancijos teismas grubiai pažeidė ANK 2 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VĮ Registrų centras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Nurodo, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį, Registro duomenis Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys, jog ,,<...> teisės aktuose nėra nustatyta kalendorinė data iki kada turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys“, yra visiškai nepagrįsto pobūdžio, neteisingai ir sau palankia linkme, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, interpretuojant imperatyvias įstatymo nuostatas.
3.2. Aukščiau išdėstytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi pareigą teikti kiekvienais metais finansinių atskaitų rinkinio dokumentus, ir už šios pareigos neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą bendrovės vadovas, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra traukiamas atsakomybėn ir jam turi būti paskirta administracinė nuobauda. Kaip jau minėta, šiuo atveju A. M., būdamas bendrovės vadovu, 2018 metų bendrovės finansinių atskaitų rinkinio dokumentų registro tvarkytojui per teisės aktuose nustatytą terminą nepateikė, todėl Registrų centro nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, už 2018 m. UAB „A.“ finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą A. M. paskirdamas 500 Eur baudą.
Atsiliepimas
3.3. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298-701/2016; 3K-7-177-701/2017).
3.4. Ne pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).
3.5. Atlikus ANK 119 straipsnio 1 dalyje ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėties vertinimą bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas yra skirtingos veikos. Apelianto subjektyvus minėtų ANK straipsnių vertinimas nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Apeliaciniame skunde nepateikta teismų praktikos, kurioje būtų išaiškinta galimybė alternatyviai pasirinkti – visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukusį ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio laiku nepateikusį bendrovės vadovą pripažinti kaltu pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį arba pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, tačiau ne pagal abu minėtus straipsnius. Be to, apeliaciniame skunde pats apeliantas išdėstė argumentus, kad tai skirtingos veikos, teigdamas, jog visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimas buvo finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo Registrų centrui priežastis. Pats apeliantas skunde nurodo, kad ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą, gindamas akcininkų teises, tuo tarpu ANK 223 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už metinės finansinės ataskaitos nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir šis pažeidimas jau yra administracinių nusižengimų, susijusių su prekyba finansų sistema ir oficialiąja statistika skyriuje, t. y. saugo kitas vertybes. Tokiu būdu pats apeliantas pagrindžia, kad bendrovės vadovas, patrauktas administracinėn atsakomybėn ANK 119 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau laiku nepateikęs metinės finansinės ataskaitos, gali būti traukiamas atsakomybėn ANK 223 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kaip jau minėjome, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskirtis yra patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, padedant daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020).
3.6. Nors A. M. teigia, kad jis negali būti atsakingas už dėl nesušaukimo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 12-01 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Vien ta aplinkybė, kad bendrovės vadovas nesušaukė akcininkų susirinkimo ir už tai buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metininių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku Registro tvarkytojui. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Sutinkame su skundžiamo nutarimo argumentais, kad bendrovės vadovo nerūpestingumo ir neveikimo bendrovės naudai ir interesais Registrų centrui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus. Finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas ar pavėluotas pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su teismo išvada, kad A. M. veikoje yra visi administracinio nusižengimo požymiai, numatyti ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai pripažino A. M. kaltu padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Taigi, administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo surašytas administracinis protokolas, yra padaromas neveikimu, kuris pasireiškia minėtame straipsnyje nurodytų finansinių dokumentų nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
6. Nagrinėjamu atveju, UAB „A.“ finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 metus privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Bylos duomenimis, UAB „A.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkiniai buvo patvirtinti tik 2020 m. liepos 13 d., įvykus pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, tačiau, minėti finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui nepateikti. Aplinkybės, jog finansinių ataskaitų rinkiniai už nurodytus metus dar nėra pateikti Registrų centrui, neginčija ir pats apeliantas.
7. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas teisės normų aiškinimas, nurodant, jog įstatyme numatyta, kad metinė ataskaita turi būti pateikta kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino, todėl priešingai, nei konstatuoja pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra nustatyta kalendorinė data iki kada turi būti pateiktas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Nurodyti apelianto argumentai nepagrįsti.
8. VĮ Registrų centras nustato prievolę įmonėms pateikti metines finansines ataskaitas ne vėliau kaip iki gegužės 31 d., jeigu įmonės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. CK 2.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai, antroji nurodyto straipsnio dalis numato, jog juridinio asmens finansiniais metais gali būti ir kitas dvylikos mėnesių laikotarpis. Jis turi būti nurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose. Nagrinėjamu atveju, informacijos, jog įmonės UAB „A“, finansiniai metai būtų kitas laikotarpis ir nesutaptų su kalendoriniais metais nėra. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, priešingai nei nurodo apeliantas, yra tiksliai ir nedviprasmiškai išviešinta, bei kaip įmonės vadovui privalomai žinoma, jog metinės finansinės ataskaitos yra pateikiamos iki Registrų centro nurodytos datos, šiuo atveju 2019 m. birželio 1 d. Atitinkamai, taip pat ir UAB „A“ turėjo prievolę pateikti metinę finansinę ataskaitą iki nurodytos datos.
9. Nors apelianto teigimu, nepatvirtinus metinės finansinės ataskaitos visuotiniame akcininkų susirinkime prievolė pateikti ją Registrui neatsiranda, tačiau tokie apelianto teiginiai vertintini kaip jo subjektyvus įstatymų vertinimas, savo naudai ir neteisingai interpretuojant įstatymų normas.
10. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar nurodytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktai nustato, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
11. Taigi, iš nurodyto seka, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame tvirtinami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai privalo būti surengtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, kurie kaip jau nurodyta nesant išimčių sutampa su kalendorinių metų pabaiga. Taigi, įstatymų leidėjo sąmoningai nustatytas ankstesnis visuotinio akcininkų susirinkimo surengimo terminas, nei baigiasi terminas pateikti metines finansines ataskaitas ar kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Net ir vadovaujantis apelianto teiginiais, laiku surengus visuotinį akcininkų susirinkimą, terminas pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus nebūtų praleistas. Be kita ko, apelianto teigimu, net ir suorganizavus visuotinį akcininkų susirinkimą, nėra garantijos, jog metinės finansinės ataskaitos bus patvirtintinos akcininkų, todėl dėl nurodytų bei kitokių trukdžių metinės finansinės ataskaitos gali būti patvirtinamos jau suėjus jų pateikimo registrui terminui.
12. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio (2016 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.
13. Nei pelno siekiančių juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant nesutarimų tarp bendrovės akcininkų, bendrovei (atstovaujamai tokios įmonės vadovo) galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo.
14. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, A. M., kaip įmonės vadovas, privalo įmonės darbą ir veiklą organizuoti taip, jog nebūtų pažeisti įstatymų numatyti reikalavimai, šiuo atveju būtent organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame, būtų patvirtinti jo vadovaujamos įmonės metiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai, vėliau juos nustatytu terminu pateikiant registrui. Kaip jau minėta, nagrinėjamas administracinis nusižengimas yra padaromas neveikimu, taigi priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog jis savo neveikimu, nepateikiant finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymų numatytu terminu, padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatuoja, jog dėl A. M. kaltės nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas ir būtent dėl šios priežasties nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, taigi netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, dėl kurio padarymo apeliantas jau yra pripažintas kaltu kita teismo nutartimi, ir šiuo atveju nagrinėjamo nusižengimo. Visgi nurodyti apelianto argumentai, taip pat nėra pagrįsti.
16. Kaip jau nurodyta aukščiau, įstatyminė bazė įmonės vadovui nustato aiškią pareigą būti atsakingu ir vykdyti įstatymų reikalavimus susijusius su įmonės atskaitomybe, bei kitomis vadovo pareigomis, šiuo atveju taip pat ir pareigos suorganizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų patvirtinti metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai. Iš nurodytų įstatymų akivaizdu, jog visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas ir metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra itin susijęs, kadangi nurodyti finansinės atskaitomybės dokumentai negali būti pateikti jų nepatvirtinus akcininkams. Taigi, būtent minimo susirinkimo nesušaukimas lėmė ir tai, jog metiniai finansiniai ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas pripažintas kaltu dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, sprendė, jog tai taip pat lėmė ir ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Priešingai nei nurodo apeliantas, principas draudžiantis asmenį bausti antrą kartą už nusikaltimą, už kurį jis jau yra nubaustas, nebuvo pažeistas kadangi A. M. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu tik dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, bei bauda už šį nusižengimą skirta šios sankcijos ribose.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, įstatymas administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. buvo pritaikytas tinkamai, nustačius jo veikoje visus ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, atsižvelgiant į teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.