Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjai L. G., jos atstovams advokatui Giriui Ivoškai (atstovaujant iki 2019 m. liepos 21 d.), advokatui M. B. (atstovaujant nuo 2019 m. liepos 22 d.),

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovams advokatui H. I. (atstovaujant iki 2019 m. spalio 21 d.), advokatui A. N. (atstovaujant nuo 2019 m. gruodžio 5 d.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. G. įgalioto atstovo advokato G. Ivoškos pareiškimą, patikslintą pareiškėjos atstovo advokato M. B. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijusiam aukštąjį išsilavinimą, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 119 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl A. M. pareikšto kaltinimo nepateikus informacijos akcininkei

Teigtina, jog A. M. veiksmų, kai jis, atsakydamas į L. G. 2019 m. kovo 4 d. elektroninį laišką, pasirinko neformalų susirašinėjimo su lygiavertį akcijų paketą turinčia verslo partnere bei įmonėje finansų direktorės (73 b. l.) pareigas ėjusia L. G., konstatavimas kaip atitinkančių ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo vieną iš alternatyvių objektyviosios pusės požymių vien dėl pasirinkto atsakymo turinio ir formos, būtų netinkamas ir neatitinkantis teisingumo principo. Teismo vertinimu, A. M. veiksmuose nėra būtinojo ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elemento – kaltės (tyčios), kadangi A. M. pozicija dėl informacijos L. G. (ne)pateikimo yra pakankamai nuosekli – A. M. įvardijo, kad dėl kurį laiką tarp jo ir L. G. trunkančio konflikto, abipusių pretenzijų vienas kitam, negebama tarpusavyje dalykiškai kalbėtis dėl valdymo ir kitų reikšmingų įmonei sprendimų priėmimo. Reikšminga šiuo atveju yra ir tai, kad ginčas tarp akcininkų, iš kurių vienas eina bendrovės vadovo pareigas, yra įvairiapusis ir skirtingais aspektais nagrinėjamas ar buvo nagrinėtas skirtinguose procesuose (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. DGKS-3203, priimtas išnagrinėjus ieškovės L. G. prašymą atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-635-577/2020 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams UAB (duomenys neskelbtini) ir A. M. dėl juridinio asmens tyrimo), reikšminga, kad ir šioje byloje du kartus, tenkinus tiek vienos, tiek kitos bylos šalies prašymus, buvo sudaryta galimybė kilusį ginčą išspręsti taikiai, abipusių nuolaidų būdu, tačiau bylos šalims taikiai susitarti nepavyko.

Teismo vertinimu, reikšminga šiuo atveju yra ir tai, kad pareiškėjai L. G. bei administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. perėjus į tik dalykinį bendravimą per pasirinktus teisininkus, į analogiškus prašymus pateikti informaciją, kokią L. G. buvo prašoma pateikti 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu paštu, pareiškėjai buvo išsamiai atsakyta 2019 m. balandžio 4 d. raštu (5-8 b. l.), tokiu būdu buvo realizuota L. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės teisė gauti jos prašomą informaciją, o A. M., kaip šios įmonės vadovas, pareigą akcininkei jos prašomą pateikti informaciją tinkamai atliko.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. M. padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl jo atžvilgiu pradėta teisena dėl informacijos nepateikimo akcininkei L. G. turi būti nutraukta.

Dėl A. M. pareikšto kaltinimo nesušaukus eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2017 metus

A. M. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, kadangi iki 2018 m. gegužės 1 d. nesušaukė eilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo už 2017 metus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. iš esmės neneigė fakto, kad visuotinis akcininkų susirinkimas už 2017 metus nebuvo sušauktas, įvardijo, susirašinėjęs elektroninėmis ryšio priemonėmis su akcininke L. G. dėl jos atvykimo iš JAV į Lietuvą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo, tačiau L. G. ne tik neparvykdavusi, bet ir nedavusi dėl to jokių atsakymų, nereiškusi pretenzijų dėl nesušaukiamo susirinkimo taip pat, nors ji, kaip akcininkė, turinti 50 procentų bendrovės akcijų, taip pat neiniciavo visuotinio akcininkų susirinkimo, nors tokią teisę jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 13 punkte numatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo tvarka, Bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka ir kompetencija nesiskiria nuo nurodytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme. Įstatų 4 punkte numatyta, kad bendrovės finansiniais metais yra kalendoriniai metai (9 b. l.), vadinasi, bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 30 d. ir už jo sušaukimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, direktorius A. M.. Teismas kritiškai vertina A. M. teiginius, jog jis tarėsi su L. G. dėl jos grįžimo į Lietuvą tam, kad ji sudalyvautų visuotiniame akcininkų susirinkime, nes, pirma, tokių A. M. teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, antra, pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010), todėl neformalus akcininkų, turinčių vienodą akcijų paketą (po lygiai akcijų), nesusitarimas dėl tiesioginio vieno iš akcininkų dalyvavimo visuotiniame akcininkų susirinkime ar akcininko, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, susirinkimo iniciatyvos teisė, numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, jokiais būdais nešalina bendrovės vadovo pareigos visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti įstatyme numatytu laiku. Dėl šių priežasčių laikytina, kad A. M. kaltė yra įrodyta ir jis pagrįstai yra prašomas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl nurodytos veikos - bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo už 2017 metus nesušaukimo, todėl baustinas.

Dėl A. M. pareikšto kaltinimo nesilaikius informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos šaukiant eilinį akcininkų visuotinį susirinkimą už 2018 finansinius metus

Pareiškėja L. G. prašo administracinėn atsakomybėn patraukti A. M. ir dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), pažeidė Akcinių bendrovių 24 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bei 26 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, nes šaukdamas eilinį akcininkų visuotinį susirinkimą už 2018 finansinius metus nesilaikė informavimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos, kadangi 2019 m. kovo 28 d. pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo rengimą 2018 m. balandžio 18 d. registruotu paštu akcininkei L. G. išsiuntė 2019 m. balandžio 1 d., nesilaikydamas numatyto 21 dienos iki susirinkimo dienos termino.

Duodamas parodymus dėl šio jam pareikšto kaltinimo, A. M. teigė, jog savo kaltės dėl šio kaltinimo nepripažįsta, nes 2019 m. kovo 28 d. kurjeriui įteikė tos pačios dienos pranešimą, adresuotą akcininkams, dėl bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo 2019 m. balandžio 18 d., kuriame buvo nurodyta susirinkimo darbotvarkė ir kiti klausimai. Kurjerių tarnybos „Samus“ pažymos (34 b. l.) apie registruotos siuntos paėmimą siųsti ir siuntimą bei viešai internete prieinamos informacijos apie šios siuntos siuntimo eigą [žr. prieiga internete https://www.samus.lt/siuntu-sekimas/?id=RD011866025LT] duomenys rodo, kad tokie A. M. teiginiai neatitinka tikrovės, nes minėta registruota siunta buvo perduota kurjerių tarnybai siųsti ne 2019 m. kovo 28 d., o 2019 m. balandžio 1 d., t. y., iki numatytos visuotinio akcininkų susirinkimo datos 2019 m. balandžio 18 d. likus mažiau nei Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatytam 21 dienos terminui, o akcininkų susitarimo dėl trumpesnio šio termino byloje nėra pateikta. Dėl šių priežasčių laikytina, kad A. M. kaltė yra įrodyta ir jis pagrįstai yra prašomas patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį dėl nurodytos veikos, teigtina, kad A. M. nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyto 21 dienos termino, kadangi 2019 m. kovo 28 d. pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo rengimą 2018 m. balandžio 18 d. registruotu paštu akcininkei L. G. išsiuntė 2019 m. balandžio 1 d., tokia jo veika atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, todėl A. M. baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudas A. M., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (padaryti pažeidimai, susiję su jo vadovaujamos įmonės įvykdytu akcininkų teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į nusižengimų padarymo aplinkybes (nusižengimai padaryti bendrovės direktoriui tinkamai neatliekant savo pareigų). Taip pat teismas įvertina tai, jog A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas.

ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo 480 eurų iki 3000 eurų. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į teismų praktiką, suformuotą tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose. Nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, tačiau sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį, kurį nustatant padarytos žalos dydis turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-40-489/2018, 2AT-54-489/2018).

Teigtina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės akivaizdžios žalos vadovo neveikimas akcininkei nepadarė, duomenų apie patirtos žalos faktą, pobūdį ir dydį nepateikė ir pareiškėja, todėl vertintina, kad A. M. nusižengimai šiuo atveju nėra labai pavojingi, nesukėlė nepataisomų pasekmių. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi ANK 34 straipsnio nuostatomis, protingumo ir teisingumo principais bei teisingo nubaudimo kriterijais ir sprendžia, kad už kiekvieną nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. skirtinas dydis, viršijantis sankcijoje numatytą baudos minimumą. Teismo vertinimu, 500 - 600 eurų dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skiriamos baudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Dėl pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų atstovavimo išlaidų

Teismui pateiktas prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. M. priteisti 2551,81 eurų dydžio išlaidas, pareiškėjos L. G. patirtas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas prašymas pripažinti proceso išlaidomis ir iš pareiškėjos L. G. priteisti 1680 eurų dydžio išlaidas, A. M. patirtas advokato paslaugoms apmokėti.

Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014).

Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad pareiškėja L. G. savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą pateikdama pareiškimą pripažinti A. M. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje (3 nusižengimai). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo nuožiūra pasinaudojo jam Administracinių nusižengimų kodekso 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta teise naudotis teisine advokato pagalba, atstovus pasirinko pats, sutaręs su jais paslaugų teikimo įkainius, analogiškai tokį patį sprendimą dėl pasirinktų atstovų ir jų darbo įkainių padarė ir pati pareiškėja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienas L. G. pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, teisminio bylos nagrinėjimo metu du kartus, tenkinus skirtingų bylos šalių prašymus (pirmą kartą – pareiškėjos atstovo, antrą kartą - administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo) leisti susitarti ir bylą baigti taikiai, buvo padarytos pertraukos taikiam susitarimui pasiekti, į proceso intensyvumą, jo trukmę, suteiktų atstovavimo paslaugų apimtį, iš esmės neženklų tiek vienos, tiek kitos bylos šalies realiai patirtų atstovavimo išlaidų dydžio skirtumą, daro išvadą, jog realaus pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, suformuluotos BPK 104 straipsnio 2 dalyje, t. y., numatančios, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, nėra pagrindo, todėl tiek pareiškėjos, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 636 straipsniu, 666 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Nutraukti UAB (duomenys neskelbtini)vadovo A. M. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį teiseną (dėl informacijos akcininkei nepateikimo) nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo už 2017 metus), ir paskirti jam 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos nesilaikymo šaukiant visuotinį akcininkų susirinkimą už 2018 metus), ir paskirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti galutinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Netenkinti pareiškėjos L. G. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. M. prašymų jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti proceso išlaidomis.

A. M. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją VMI, gavėjo kodą 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-5-992/2020 ir įmokos kodą 1001.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.