Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.

6. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. S. nesutinka su Kauno miesto apylinkės nutarimu, kuriuo jis buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jo kaltė nepagrįstai buvo grindžiama tuo, jog nepateikdamas kitiems akcininkams informacijos apie bendrovės veiklą, išsamių duomenų ir dokumentų dėl siūlomų pripažinti beviltiškomis skolomis, lėmė, kad kiti akcininkai nepatvirtino bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 metus. Taigi, pasak apelianto, susidariusi situacija dėl ataskaitos nepateikimo priklauso ne tik nuo apelianto, kaip bendrovės vadovo, tačiau ir nuo kitų išorinių faktorių, kurių jis nevaldo. Be to, atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, A. S. negalėjo kilti dar ir dėl to, kad metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 (trisdešimt) dienų turi būti pateikta nuo jų patvirtinimo momento, kai ataskaitą patvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 58 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju susirinkimas neįvyko ne dėl jo kaltės.

8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 31 d. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys iki nustatyto termino Registrui pateiktas nebuvo.

10. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinis finansinis ataskaitos rinkinys per įstatymo nustatytą terminą (iki 2019 m. gegužės 31 d.), nėra. Tačiau apeliantas teigia, kad ši pareiga nebuvo padaryta ne dėl bendrovės vadovo A. S. kaltės, o išimtinai dėl kitų akcininkų netvirtinimo finansinės ataskaitos rinkinio, dėl ko jam administracinė atsakomybė kaip bendrovės vadovui pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma, nesant jo kaltės.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos duomenimis, skundžiama nutartimi ir apeliacinio skundo argumentais, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. S. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingos veikos pobūdį, numatydamas, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors ir jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Aplinkybės dėl pareigos nevykdymo rodo, kad ir pats apeliantas nesiekė tinkamai, geranoriškai šią pareigą atlikti, nes konfliktinės situacijos buvimas tarp jo ir akcininkų rodo, kad jis kaip vadovas neatliko ir kitų jam pavestų pareigų, tai yra prašomas akcininkų nepateikė jiems reikalingos informacijos ir neatskleisdamas visų aplinkybių ir dokumentų, susijusių su bendrovės skolomis. Be to, A. S. būdamas bendrovės vadovu po eilinio akcininkų susirinkimo, kurio metu buvo nuspręsta netvirtinti metinės finansinės ataskaitos už 2018 metų, nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išspręsti susidariusią situaciją. Neeilinis akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas tik 2019 m. spalio 8 d., kuris taip pat neįvyko.

13. Apeliaciniame skunde kritikuojant teismo motyvus dėl kaltės, A. S. nurodo, kad teismas nesiaiškino ir ar vadovaujantis ABĮ 18 straipsnį apeliantas turi prievolę pateikti kitiems akcininkams visą papildomą jų prašomą informaciją, ar kiti akcininkai yra pasirašę konfidencialumo sutartį su bendrove, kad jiems gali būti galima atskleisti tokią informaciją. Šiuo atveju A. S. kalba apie kitą ANK straipsnį, kuriame yra numatyta atsakomybė už <...> įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų turtinių teisių pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokolas A. S. buvo surašytas dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, o ne ANK 119 straipsnio 1 dalies, taigi šiuo atveju apylinkės teismas nagrinėjo bylą dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje padaryto nusižengimo, o aukštesnysis teismas tikrina priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Apylinkės teismas remdamasis 2019 m. spalio 3 d. bendrovės akcininkų R. S. ir UA (duomenys neskelbtini) atsakymu, pasisakė, kad šiuo atveju A. S. nebuvo tiek rūpestingas ir savalaikiai nesiėmė priemonių sušaukti neeilinį akcininkų susirinkimą. Apelianto argumentas, jog teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, dėl akcininkų prašomos informacijos, atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Apygardos teismas pažymi, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad bendrovės viduje vyksta nesutarimai tarp administracijos ir akcininkų. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-312-557/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017). Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina, su apelianto skundo argumentu, kad jis buvo rūpestingas ir aktyvus, siekė, kad būtų išspręstas bendrovės finansinių atskaitomybės rinkinių patvirtinimo klausimas, nors problemos sprendimas vien nuo valios ir pastangų nepriklauso. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, matydamas, kad akcininkai pažeidžia jo teises, turėjo įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu galimybę užtikrinti, kad įstatyme nustatytų terminų būtų laikomasi. Taigi sprendžiant kaltės klausimą pirmos instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad A. S. suvokė pavojingą veikos pobūdį, kad laiku nepateikus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui už 2018 metus gali kilti atsakomybė, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Įmonės vadovo kaltė- netiesioginė tyčia pirmos instancijos teismo pagrįsta bylos įrodymų visuma, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo tinkamai laikomasi administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo proceso normų, teismas tinkamai taikė ANK normas ir pagrįstai konstatavo, jog A. S. veiksmuose yra visi ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.