- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2S-733-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01761-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- O. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. S. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „S.“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „S.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus J. S. (toliau – ir nepilnametis sūnus, vaikas) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, bet ne trumpiau nei jis mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą kas mėnesį po 350 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. sausio 20 d., viso 583 Eur; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio 7.1.–7.7. punktuose; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš ieškovės atsakovui 21 942,27 Eur kompensaciją už ieškovei asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, kompensacijos sumos išmokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 365,70 Eur, pradedant mokėjimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. S. laikinam išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad atsakovas šiuo metu jokių piniginių lėšų savo sūnaus išlaikymui neskiria ir yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas piktybiškai nesutinka išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, todėl ieškovė yra priversta su nepilnamečiu vaiku nuomotis kitą gyvenamąjį būstą ir vaiką kasdien vežioti į mokyklą po 20 kilometrų. Atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuriame gali gyventi ir leisti ieškovei ramiai gyventi su nepilnamečiu vaiku. Gyvenimas po vienu stogu su atsakovu nėra įmanomas, kadangi atsakovas kelia įtampą. Atsakovas trukdo ieškovės darbui, normaliam ir įprastam gyvenimui. Atsakovo apsigyvenimas ieškovei priklausančiame turte yra neleistinas ir netoleruotinas. Atsakovas neturi jokių teisių į šį turtą, kad galėtų elgtis tokiu būdu. Atsakovui sugrįžus į ieškovės namus ir atsisakius išsikraustyti, kyla konfliktai, kurie trikdo vaiko kasdienį gyvenimą. Neiškeldinus atsakovo, ieškovei ir vaikui nebūtų suteikta apsauga nuo sutuoktinio, ieškovė ir toliau turės patirti papildomų išlaidų buto nuomai, kai šiuos pinigus galėtų skirti vaiko poreikių tenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės O. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgęs į preliminariai įvertintus bylos duomenis, liudijančius, kad bylos šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir jis, tikėtina, yra ieškovės išlaikomas, tačiau neturėdamas duomenų, jog atsakovas pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo, vertindamas, kad vaiko kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, darė išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis).
6. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius – 777 Eur), todėl atėmus vaikui mokamą universalią išmoką (122,50 Eur) orientacinis išlaikymo dydis yra apie 327 Eur (777 Eur – 122,50 Eur / 2).
7. Teismas pažymėjo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio bei proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, jas teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taigi, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į nurodytas aplinkybes: 1) į aukščiau nurodytą teismų praktiką vaikui priteistino išlaikymo dydžio klausimu; 2) reikalingo vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį dydžio kriterijų; 3) minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius); 4) pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) valstybės mokamos išmokos vaikui dydį; 5) turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį; 6) aplinkybę, kad išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės prašymą šioje dalyje tenkino visiškai ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisė 350 Eur laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokio laikino išlaikymo priteisimas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas, neatliekamas įrodymų vertinimas, todėl teismas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl įpareigojimo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas A. S. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį, netenkinus prašymo panaikinti nutartį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad šiuo atveju tiek ieškinio reikalavimai, tiek pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis sutampa, sukelia teisines pasekmes atsakovo teisėms, t. y. apriboja jo išlaidas, darbinę veiklą, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsprendė ginčą iš esmės net nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
6.2. Ieškovė nepagrindė objektyvios būtinybės šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepateikus jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nesudarė teismui pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6.3. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, neišreikalavo informacijos apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, t. y. neįvertino tėvų turtinės padėties bei galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro vos 693 Eur, todėl atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti priteisto išlaikymo. Teismas neįvertino, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis beveik dvigubai viršija atsakovo gaunamą darbo užmokestį, todėl jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl buvo pagrindas teismui nukrypti nuo tėvų pareigų vaikui lygybės principo.
6.4. Teismas neįvertino, kad priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimalia mėnesine alga, tokio dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šeimoje gyvena dar vienas vaikas, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau studijuoja ir jam vis dar reikalinga finansinė parama. Šalių nepilnametis vaikas yra sveikas. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė gauna 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui.
6.5. Teismo priteisto 350 Eur dydžio laikinas išlaikymas iš esmės iškreipia abiejų tėvų prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmę, vienam iš tėvų, t. y. atsakovui nepagrįstai perkeliant abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o kitam, t. y. ieškovei suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų.
6.6. Teismas, nesuteikęs atsakovui teisės atsiliepti ir skubiai priėmęs sprendimą, susijusį su šalių nepilnamečiu vaiku, pažeidė atsakovo teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6, 12, 13, 17, 42 straipsniuose. Šie pažeidimai yra itin reikšmingi, tad kyla abejonių dėl teismo nutarties teisėtumo, nes akivaizdu, kad šių proceso teisės normų pažeidimai turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė O. S. prašo atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikino pobūdžio, jos skirtos tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, užtikrinta vaiko teisė gauti išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi priešingai negu nurodo apeliantas, laikinosios apsaugos priemonės nelemia bylos galutinės baigties ir nesprendžia esminių reikalavimų.
Šalies argumentai
7.2. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad jis prisideda prie vaiko išlaikymo. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas jokio išlaikymo neteikia nepilnamečiam vaikui ir prie jo poreikių neprisideda, išskyrus kelis išimtinius atvejus, kai atsakovas prisidėjo prie vaiko komunijos kursų duodamas 100 Eur ir 2025 m. sausio mėn. duodamas 10 Eur, kadangi ieškovė nupirko vaikui žieminę striukę. Atsakovas niekada neprisidėjo nei prie vaiko atostogų, nei vasaros stovyklų, neperka vaikui rūbų, neprisideda prie privalomų edukacinių ekskursijų, maisto apmokėjimo mokykloje. Atsakovas neapmoka nei vieno vaiko lankomo būrelio.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie jo turtinę padėtį neatitinka tikrovės. Atsakovas jau eilę metų vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna ženklias pajamas, tačiau šių pajamų nedeklaruoja. Ieškovės žiniomis, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos iš individualios veiklos siekia apie 2 500 Eur. Atsakovas siekia išvengti savo kaip tėvo pareigos vykdymo ir pateikia teismui klaidinančią informaciją apie savo turtinę padėtį. Atsakovo teiginiai apie jo turtinę padėtį yra akivaizdžiai nukreipti į tai, kad būtų sumažintas jo įsipareigojimas išlaikyti vaiką.
7.4. Pilnamečio šalių sūnaus išlaikyti nereikia, kadangi sūnus gyvena ieškovei priklausančiame būste, už kurio komunalines paslaugas sumoka ieškovė. Be to, šalių pilnametis sūnus dirba ir jo pajamos sudaro 1 200 Eur per mėnesį. Šalių pilnametis sūnus yra savarankiškas ir savo poreikių tenkinimui užsidirba pats. Atsakovo argumentai apie tariamą būtinybę išlaikyti pilnametį sūnų yra melagingi ir pateikiami vien tam, kad būtų sumažintas jo įsipareigojimas išlaikyti šalių nepilnametį sūnų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
14. Apeliantas A. S. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovui, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto A. S. pateikti įrodymai priimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. S. ir O. V. (po santuokos sudarymo S.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. ir O. S. turi nepilnametį sūnų J. S., gimusį (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės O. S. ieškinys atsakovui A. S., kuriuo prašoma: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – „S.“, o atsakovui prigimtinę pavardę – „S.“; 3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės, bet ne trumpiau nei jis mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą kas mėnesį po 350 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. sausio 20 d., viso 583 Eur; 6) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nurodytą ieškinio 7.1.–7.7. punktuose; 7) padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) priteisti iš ieškovės atsakovui 21 942,27 Eur kompensaciją už ieškovei asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, kompensacijos sumos išmokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 365,70 Eur, pradedant mokėjimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. S. laikinam išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės O. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. S. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.
17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog šiuo atveju tiek ieškinio reikalavimai, tiek pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis sutampa, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsprendė ginčą iš esmės net nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Ieškovė nepagrindė objektyvios būtinybės šiuo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien nurodymas, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepateikus jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nesudarė teismui pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, neišreikalavo informacijos apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, t. y. neįvertino tėvų turtinės padėties bei galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Teismas taip pat neįvertino, kad priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimalia mėnesine alga, tokio dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šeimoje gyvena dar vienas vaikas, kuris nors ir yra pilnametis, tačiau studijuoja ir jam vis dar reikalinga finansinė parama. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė gauna 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui. Teismas, nesuteikęs atsakovui teisės atsiliepti ir skubiai priėmęs sprendimą, susijusį su šalių nepilnamečiu vaiku, pažeidė atsakovo teises, numatytas CPK 6, 12, 13, 17, 42 straipsniuose. Šie pažeidimai yra itin reikšmingi, tad kyla abejonių dėl teismo nutarties teisėtumo, nes akivaizdu, kad šių proceso teisės normų pažeidimai turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).
20. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad šiuo atveju tiek ieškinio reikalavimai, tiek pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis sutampa, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teismas išsprendė ginčą iš esmės net nepriėmęs galutinio teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Teismui įvertinus vaiko poreikius, tėvų galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išnagrinėjus bylą iš esmės ir priteisus konkretų išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, kuris gali būti tiek mažesnis, tiek didesnis nei nustatytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, visais atvejais laikinai teiktas išlaikymas įskaitomas į mokėtiną sumą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai apie tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas šalių ginčas iš esmės, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nėra teisinio pagrindo vertinti, kad byla išnagrinėta iš esmės.
22. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas neprisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau nagrinėjamu atveju tarp skyrium gyvenančių tėvų (proceso šalių) yra kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą laikiną išlaikymą priteisti. Tokiu laikinu teisinių santykių sureguliavimu efektyviai užtikrinama nepilnamečio vaiko teisių gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą.
23. Teismas pažymi, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021), todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, neišreikalavo informacijos apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, t. y. neįvertino tėvų turtinės padėties bei galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai. Šalių argumentai dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apelianto atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
24. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog priteistinas išlaikymo dydis nėra sietinas su minimalia mėnesine alga, tokio dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovė gauna 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apelianto argumentai yra nepagrįsti.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 777 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
26. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis siekia 1 038 Eur (bruto), o tai yra 777 Eur „į rankas“, atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2025 m. sausio 1 d. – 122,50 Eur, atsakovui šiuo metu tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma yra 327,25 Eur ((777 Eur – 122,50 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo atveju atsakovas nesutikdamas su teismo priteista laikino išlaikymo suma turi pareigą pateikti įrodymus, kad 350 Eur suma yra per didelė, kad vaiko poreikiams užtikrinti pakanka mažesnės sumos, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas į bylą taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl atsakovo periodinių išmokų dydžio, prisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo 350 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui laikinai sureguliavo teisinius santykius ir efektyviai užtikrino šalių nepilnamečio vaiko teisę gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priteista laikino išlaikymo suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko interesai.
27. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismo priteisto 350 Eur dydžio laikinas išlaikymas iš esmės iškreipia abiejų tėvų prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus esmę, vienam iš tėvų, t. y. atsakovui nepagrįstai perkeliant vaiko abiejų tėvų išlaikymo pareigą, o kitam, t. y. ieškovei suteikiant galimybę nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų.
28. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečio sūnaus priežiūra ir jo poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl sūnaus poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai apie tai, kad atsakovui nepagrįstai perkelta vaiko abiejų tėvų išlaikymo pareiga, o ieškovei suteikta galimybė nusišalinti nuo vaiko išlaikymo prievolės nesant tam jokių objektyvių pagrindų, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nesuteikęs atsakovui teisės atsiliepti ir skubiai priėmęs sprendimą, susijusį su šalių nepilnamečiu vaiku, pažeidė atsakovo teises, numatytas CPK 6, 12, 13, 17, 42 straipsniuose. Šie pažeidimai yra itin reikšmingi, tad kyla abejonių dėl teismo nutarties teisėtumo, nes akivaizdu, kad šių proceso teisės normų pažeidimai turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui.
30. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Tai reiškia, kad teisinis reguliavimas numato pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik esant duomenų, sudarančių teismui pagrindą spręsti, kad toks pranešimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pareiga informuoti atsakovą apie gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas buvo tinkamai informuotas, kad buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015, 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-178/2017). Savo teisę pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio apeliantas šiuo atveju realizavo paduodamas atskirąjį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad yra pažeista jo teisė būti išklausytam.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.