- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-9020-639/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05598-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui J. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas antstolio J. P. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymas Nr. S19-20239 dėl atsisakymo tenkinti skundą, kartu teismui perduotas pareiškėjo A. K. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio 2019 m. birželio 26 d. patvarkymai Nr. S19-16643, Nr. S19-16648 ir S-19-171-3784 yra neteisėti, kadangi suėjo administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai. Pareiškėjas nurodo, kad antstolio 2019 m. birželio 26 d. patvarkymas Nr. S19-16648 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, atidarytoje A. K. vardu, yra neteisėtas. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, galima areštuoti sąskaitoje esančias pinigines lėšas tuo atveju, jeigu jos viršija 1 minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA) sumą.
Atsiliepimas
2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo A. K. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
3. Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys apie šios civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr.0172/11/00037 pradėta 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduoto nutarimo Nr. A2.6.-1270-867/2010 dėl 1 448 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2019 m. birželio 26 d. priimtas patvarkymas Nr. S19-16648 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Marijampolės pataisos namams (vykd. b. l. 141). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 1 448,00 Eur skolos sumą ir 672,37 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 120,37 Eur, pateksiančių ir esančių Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui A. K. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio J. P. depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 141). Minėtame patvarkyme antstolis nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
5. 2019 m. liepos 24 d. skolininkas A. K. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas, panaikinti piniginių lėšų areštą, taikomą jo sąskaitai, esančiai Marijampolės pataisos namuose, pažymėjo, kad yra suėjusi vykdymo senatis ir išieškojimas neturėtų būti atliekamas, o antstolis toliau tęsdamas priverstinio išieškojimo veiksmus tik didina vykdymo išlaidas, tokiu būdu siekia pasipelnyti.
Dėl baudos išieškojimo senaties
6. Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, 2011 m. sausio 10 d. priėmė vykdyti 2010 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A.2.1270-687/2010 (vykd. b. l. 4). Matyti, kad vykdomasis raštas administracinėje byloje Nr. A.2.1270-687/2010 buvo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus dokumento pateikimo dienai galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui senaties termino (teisės aktas neteko galios 2017-01-01).
7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Kadangi nenustatyta, kad skolininko vykdomosios bylos vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis, t. y. ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
8. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodo, jog yra suėję įstatymu nustatyti išieškojimo senaties terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas skolininko atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00037 vykdomas dėl administracinės nuobaudos išieškojimo. Teismas pažymi, kad vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobauda- baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio l dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y., ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos- baudos - vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N1 8-1653/2007, 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
9. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad, baudos išieškojimo metu skolininkas niekur nedirbo, antstolis, baudos išieškojimo laikotarpiu pajamų ar turto, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą nerado. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis nuolat ir sistemingai atliko vykdymo veiksmus, teikė užklausas kredito įstaigoms, VSDFV, Gyventojų registrams ir kt. (vykd. b. l. 29-43, 46-52, 55-70, 75-91, 97-100, 109-121), siekdamas, kad bauda būtų išieškota. Darytina išvada, jog baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolio aplaidumo ar neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstoliu, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdymo proceso vykdomojoje byloje dėl senaties termino suėjimo. Taip pat nenustatyta, kad vykdymo metu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikusi kokių nors veiksmų dėl baudos išieškojimo.
10. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudos vykdymo senatį net ir esant aplinkybėms, kad per daugiau nei aštuonerius metus antstoliui baudos išieškoti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-26-803/2019, Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-230-777/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-181-372/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2159-221/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-879-198/2018). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo nutraukti išieškojimą dėl senaties termino nėra, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.
Dėl išieškojimo nukreipimo į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias lėšas
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017). Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, kurie priklauso skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA (akto redakcija, galiojusi 2019 04 01 iki 2019 07 03). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal akto Suvestinę redakciją nuo 2019-08-01 iki 2019-08-31 93.6 punktas neteko galios, tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolio patvarkymas buvo priimtas 2019 m. birželio 26 d., taikytinos ginčijamų patvarkymų priėmimo metu galiojusia Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
13. Vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas negalimas iš šio asmens turto: buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Pareiškėjas skundą grindžia bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, bei vadovaujasi CPK 668, 733-743 straipsniais, kuriuose numatyta, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos (MMA) arba taikant tam tikrą išskaitymo procentą, o priimtu antstolio nurodymu jam yra apribojama teisė naudoti lėšas savo reikmėms.
14. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų, o CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama.
15. Šioje byloje nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokas, jo gaunamus Marijampolės pataisos namuose esančioje sąskaitoje, reikalaudamas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vienos MMA, o išskaitytas sumas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiuo patvarkymu buvo nukreiptas išieškojimas ne į skolininko sąskaitoje jau esančias pinigines lėšas, kurių išieškojimui turi būti taikomos CPK XLVII skyriaus nuostatos bei garantuojama skolininko teisė į vienos MMA neviršijančią sumą, bet į darbo užmokestį ir kitas jo gaunamas pajamas bei trečiųjų asmenų pervedamas lėšas, kurių išieškojimui taikomos CPK LI skyriaus nuostatos. Akivaizdu, kad antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos iš skolininko pajamų, jo gaunamų į bausmę vykdančią įstaigoje esančią sąskaitą. Kadangi iš pareiškėjo neišskaitoma 100 procentų pajamų, tai likusią dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, be kita ko, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Skundžiamame 2019 m. birželio 26 d. patvarkyme antstolis nurodė, kad, darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis šia teisės norma. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas dirba, kad turi išlaikytinių, kas būtų pagrindas taikyti CPK 736 straipsnio 3 dalis ir mažinti iškaitomos dalies procentą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančių teisės normų.
16. Antstolis J. P. Marijampolės pataisos namams pateiktame 2019 m. birželio 26 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, t.y. ir davinių dalies, bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų.
Dėl vykdymo išlaidų
17. Pareiškėjas nurodo, kad suėjus baudos išieškojimo senaties terminui, antstolis nepagrįstai tęsia išieškojimo veiksmus, tokiu būdu didina vykdymo išlaidas ir taip siekia pasipelnyti.
18. Kaip buvo analizuota anksčiau – antstolis pagrįstai - nesant pagrindo nutraukti vykdymo procesą, suėjus baudos išieškojimo senaties terminui, tęsė išieškojimo veiksmus.
19. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančių rašytinių įrodymų, kurie atspindi vykdymo proceso eigą ir patvirtina jo metu atliktus veiksmus, matyti, kad antstolis ėmėsi veiksmų sprendimui įvykdyti. Duomenų, kad antstolis būtų atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini ar būtų buvę pertekliniai ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra. Įvertinus vykdomoje byloje esantį 2019 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S19-16643, kuriame detaliai nurodytas paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis (vykd. b. l. 139), atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, darytina išvada, jog vykdomojoje byloje, esantis vykdymo išlaidų paskaičiavimas atliktas pagrįstai. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gera valia vykdomajame dokumente nurodytų įpareigojimų nevykdė.
20. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas per antstolio nurodytą terminą įpareigojimų, nurodytų vykdomajame dokumente neįvykdė, antstolis atliko vykdomuosius veiksmus, pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą, kuris vykdomas jau aštuonerius metus, todėl įgijo teisę gauti atlyginimą. Antstolis, pradėjęs vykdyti vykdomąją bylą, turi teisę į atlygį, o paneigus šią teisę būtų pažeisti teisėti antstolio ekonominiai lūkesčiai.
21. Išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus ir atlikdamas 2019 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų, kurios buvo patirtos vykdomosios bylos vykdymo metu, apskaičiavimą, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
A. K. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/11/00037 grąžinti antstoliui J. P..
Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.