- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2159-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01496-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- M. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, kuriame prašė nutraukti antstolės S. Ž. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0076/13/00859, Nr. 0076/12/00671, Nr. 0076/11/02271, Nr. 0076/10/00354, Nr. 0076/06/00461, panaikinti jose taikytas vykdymo priemones.
2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į antstolės S. Ž. kontorą, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, panaikinti jose taikytas vykdymo priemones, suėjus senaties terminui. Antstolė S. Ž. nepagrįstai 2018 m. balandžio 13 d. patvarkymu atmetė šį pareiškėjo prašymą, kadangi vykdymo procese yra taikoma išieškojimo senatis, tačiau įstatyme nėra tiksliai apibrėžti išieškojimo senaties terminai. Tokiu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 straipsniu, yra taikoma įstatymo ir teisės analogija. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėjas niekuomet nevengė mokėti baudų, neturėjo galimybės jų sumokėti dėl sunkios materialines padėties, todėl antstolės išvada dėl baudų sumokėjimo vengimo, nesidomėjimo vykdymo eiga, nepranešimo apie gaunamas pajamas, kurių nebuvo, yra nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės.
3. Antstolė S. Ž. 2018 m. balandžio 30 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0076/13/00859, Nr. 0076/12/00671, Nr. 0076/11/02271, Nr. 0076/10/00354, Nr. 0076/06/00461 persiuntė Marijampolės apylinkės teismui.
4. Antstolė S. Ž. nurodė, kad pareiškėjas nesumokėjo baudų per įstatymo nustatytą terminą, todėl vykdomieji dokumentai teisėtai pateikti priverstiniam vykdymui, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Vykdant priverstinį išieškojimą, buvo atliekami vykdymo veiksmai – nuolat tikrinama pareiškėjo turtinė padėtis. Pareiškėjas niekur nedirba, jo vardu nėra registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl baudos neišieškotos. Vykdymo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose sistemingai ir nepertraukiamai buvo atliekami visą vykdymo laikotarpį. Nuo vykdomųjų bylų pradėjimo momento iki pareiškėjo prašymo pateikimo nėra susidaręs dvejų metų (ar ilgesnis) laikotarpis, kai nebuvo atlikta jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Pareiškėjas vengė mokėti baudas, nė karto nepranešė apie gaunamas pajamas, nesidomėjo vykdymo eiga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo.
6. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0076/06/00461 esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolė atliko nuolat, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2018 m. kovo 26 d. periodiškai tikrinta pareiškėjo turtinė padėtis, teiktos užklausos įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, tikrinta, ar pareiškėjas turi darbo santykių, teiktos užklausos kredito įstaigoms, priimti patvarkymai areštuoti lėšas, taip pat patvarkymai dėl skolos išieškojimo, patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Teismas sutiko su antstolės pozicija atlikti veiksmus tik vienoje vykdomojoje byloje. Teismo vertinimu, vadovaujantis ekonomiškumo principu, siekiant užtikrinti skolininko interesus, antstolė pagrįstai tapačius vykdymo veiksmus, t. y. nuolatinius užklausimus, atliko ne kiekvienoje iš vykdomųjų bylų, o vienoje iš jų. Teismas padarė išvadą, kad antstolė S. Ž. laiku ir periodiškai atliko vykdymo veiksmus, siekdama įvykdyti vykdomuosius dokumentus per kuo įmanomai trumpesnį laiką, nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės būtų nedarbingas ir negalėtų sumokėti skolų. Teismas sprendė, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, pareiškėjas privalo ieškoti būdų pagerinti savo finansinę būklę ir sumokėti jam paskirtą baudą. Teismas pažymėjo, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0076/06/00461, užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.1-84-05/2003 dėl 2 234,7 Eur nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo iš pareiškėjo V. M. naudai. Tai nėra administracinės nuobaudos – baudos išieškojimas, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas negali būti taikomas. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo vykdymui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo nutraukti vykdomąją bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nutraukti antstolės S. Ž. kontoroje vykdomas vykdomąsias bylas ir panaikinti jose taikytas vykdymo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas trukdė ar vengė mokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas neturėjo galimybės mokėti jam paskirtų baudų dėl turtinės padėties. Tai patvirtina antstolės S. Ž. gauti duomenys iš įvairių Lietuvos Respublikos registrų. Už slepiamas pajamas ar mokesčių vengimą yra numatyta atsakomybė, tačiau pareiškėjui dėl to nebuvo pareikšti įtarimai.
1.2. Nutarties motyvai, kad antstolė nepertraukiamai vykdė baudos išieškojimą, nesietini su aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-182/2010), byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti prilyginami tyčiniam vengimui.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 2 234,7 Eur nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo iš pareiškėjo V. M. naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/06/00461), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimą dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/10/00354), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. nutarimą dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/11/02271), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2012 m. sausio 17 d. nutarimą dėl 36,2 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/12/00671), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2013 m. vasario 5 d. nutarimą dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. 0076/13/00859).
11. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė nutraukti antstolės S. Ž. kontoroje jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, panaikinti jose taikytas vykdymo priemones, suėjus senaties terminui. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, jog nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi vykdomosiose bylose dėl administracinių nuobaudų išieškojimo nėra susidaręs dvejų metų laikotarpis, per kurį antstolė S. Ž. neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, siekė išvengti jų mokėjimo, teisės aktuose nėra numatyto senaties termino vykdomojo dokumento dėl nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo vykdymui.
12. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad teisės aktuose nėra numatyto senaties termino vykdomojo dokumento dėl nusikaltimu padarytos žalos išieškojimo vykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0076/06/00461. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl, pareiškėjui nepateikus argumentų dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo, plačiau dėl jos nepasisako.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl vykdomųjų bylų Nr. 0076/13/00859, Nr. 0076/12/00671, Nr. 0076/11/02271, Nr. 0076/10/00354 nutraukimo, suėjus išieškojimo senaties terminui, pažymi, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.
14. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimai, pagal kuriuos pareiškėjo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos, buvo priimti 2009 m. lapkričio 24 d., 2011 m. liepos 5 d., 2012 m. sausio 17 d., 2013 m. vasario 5 d., t. y. iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), baudos nebuvo perkvalifikuotos Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
16. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki paminėto įstatymo įsigaliojimo ATPK nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų.
17. Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
18. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0076/10/00354 duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. 2010 m. vasario 20 d. patvarkymu priėmė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2010 m. vasario 17 d. pateiktą vykdyti 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimą dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/11/02271 duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. 2011 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu priėmė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. pateiktą vykdyti 2011 m. liepos 5 d. nutarimą dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/12/00671 duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. 2012 m. balandžio 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2012 m. balandžio 16 d. pateiktą vykdyti 2012 m. sausio 17 d. nutarimą dėl 36,2 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0076/13/00859 duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. 2013 m. gegužės 8 d. patvarkymu priėmė vykdyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2013 m. gegužės 2 d. pateiktą vykdyti 2013 m. vasario 5 d. nutarimą dėl 5,79 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo valstybės naudai. Nurodyti duomenys patvirtina, kad trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeistas, todėl antstolė pagrįstai priėmė juos vykdyti, ginčo dėl to nėra.
19. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0076/13/00859, Nr. 0076/12/00671, Nr. 0076/11/02271, Nr. 0076/10/00354 nustatyta, kad pareiškėjas nemokėjo baudų valstybei gera valia, nors pareiškėjas neneigia, kad žinojo apie jam paskirtas baudas ir pareigą jas sumokėti, neginčijo nutarimų, kuriais tos baudos buvo paskirtos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančia antstole, o ne vengti baudų mokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolė ėmėsi visų teisėtų priemonių, jog nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti: nuolat tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, teikė užklausimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl pareiškėjo darbovietės, kredito įstaigoms dėl piniginių lėšų sąskaitų. Kadangi antstolė S. Ž. skirtingais laikotarpiais vykdė iš viso penkias vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjo, siekdama nedidinti vykdymo išlaidų, antstolė pagrįstai tapačius vykdymo veiksmus, t. y. nuolatinius užklausimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie pareiškėjo darbovietes, bankams apie turimas sąskaitas ir pan., atliko ne kiekvienoje iš šių vykdomųjų bylų. Pareiškėjas per visą išieškojimo laikotarpį vengė gera valia sumokėti paskirtas baudas, nepateikė teismui duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negalėjo įsidarbinti ar buvo nedarbingas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, o ne dėl antstolės neveikimo, todėl atmeta su tuo susijusius atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.