Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-188-1094/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-07-05
Bylos Nr.: e2-188-1094/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36392-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Bielskytė
Ieškovas: I. C.
Atsakovas: V. C.
Trečiasis asmuo: Luminor Bank AS

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-188-1094/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36392-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Rasai Medveckajai, Elenai Maksimenko, Linai Laniauskienei, Laurai Cibulskaitei,

dalyvaujant ieškovei I. C., jos atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei,atsakovui V. C., jo atstovei advokatei Lolitai Makauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui V. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, dalyvaujant trečiajam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė I. C. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui V. C., prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nutraukus santuoką, santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovės siūloma tvarka: 3.1.) ieškovei priteisti: 3.1.1.) 1/2 dalį 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; 3.1.2.) 1/2 dalį pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; 3.1.3.) 1/2 dalį pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; 3.1.4.) 1/2 dalį pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur; 3.1.5.) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 3.1.6.) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančius kilnojamuosius daiktus; 3.2.) atsakovui priteisti: 3.2.1.) 1/2 dalį 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; 3.2.2.) 1/2 dalį pastato – 102.69 kv. m sodo pastato, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; 3.2.3.) 1/2 dalį pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; 3.2.4.) 1/2 dalį pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879 Eur; 3.2.5.) priteisti atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus: 200 Eur vertės miegamojo baldus, 2700 Eur vertės virtuvės baldus, 50 Eur vertės šaldytuvą, 200 Eur vertės orkaitę, 100 Eur vertės kaitlentę, 300 Eur vertės indaplovę, 250 Eur vertės du televizorius, 100 Eur vertės skalbimo mašiną; 4) palikti prievolę pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6979,57 Eur kredito likutis) kreditoriui AS „Luminor Bank“ solidaria šalių prievole; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „C.“; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys gyvendamos santuokoje vaikų nesusilaukė. Ieškovė įsitikinusi, kad tik atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas – vartotojiškai naudojosi ieškovės jausmais, atsidavimu šeimai, visiškai nenorėjo suprasti ieškovės, nepalaikė santykiuose artumo ir bendrystės, tyčiojosi ir žemino ieškovę, skaudino bei menkino ją kaip žmogų ir kaip moterį, tokiu būdu, sulaužė santuokinę priesaiką bei būdamas visapusiškai nelojalus išdraskė šeimą žiauriausiu būdu. Atsižvelgdama į paminėtas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovas sąmoningai siekė sukelti ieškovei kuo didesnį dvasinį skausmą, baimę, pažeminimą, fizinį skausmą, jis, nutraukiant santuoką, turi ieškovei atlyginti neturtinę žalą, kuri yra tiesiogiai susijusi su atsakovo veiksmais ir ieškovė ją vertina 5000 Eur.

3. Ieškovė, ieškinyje pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kompleksą: 1) 0,0616 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6479 Eur; 2) pastatą – 102,69 kv. m sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 59 372 Eur; 3) pastatą – 11.00 kv. m ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1002 Eur; 4) pastatą – 18.00 kv. m pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1758 Eur (toliau – ginčo turtas). Bendra viso santuokoje įgyto ginčo turto vidutinė rinkos vertė sudaro – 68 611 Eur. Ginčo turto įsigijimui šalys, būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš AS „Luminor Bank“ paėmė kreditą, kurio likutis 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė – 6979,57 Eur. Prievolė yra solidari ir negali būti modifikuojama. Ieškovės turimomis žiniomis, kitų (nei bendrų, nei asmeninių) skolų sutuoktiniai neturi. Šalys, gyvendamos santuokoje įsigijo kilnojamuosius daiktus: 200 Eur vertės miegamojo komplektą, 2700 Eur vertės virtuvės baldus, buitinę techniką: šaldytuvas – 150 Eur, orkaitė – 200 Eur, kaitlentė – 100 Eur, indaplovė – 300 Eur, televizorius Sharp – 150 Eur, televizorius „Blaupunkt“ – 100 Eur, skalbimo mašina – 100 Eur. Bendra liekančių kilnojamųjų daiktų pas atsakovą vertė yra 4000 Eur, kurių 1/2 dalis priklausytų ieškovei, atitinkamai už 2000 Eur. Taigi bendra sutuoktinių nuosavybės teise turimo dalintino turto vertė yra 72 611 Eur, o 1/2 dalis sudaro 36 305, 50 Eur, bendras skolinis įsipareigojimas – 6979,57 Eur. Kadangi šalys pagal savo gaunamas pajamas, šiuo metu negali vienas kitam išmokėti piniginės kompensacijos (pridedamas atsakovo elektroninis laiškas), nekilnojamasis turtas dalintinas natūra, t. y. lygiomis dalimis po 1/2 dalį, o už kilnojamuosius daiktus, kadangi faktiškai tiek namu, tiek baldais naudojasi atsakovas, ieškovei priteistina 2000 Eur kompensacija. Šalys santuokoje įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė šiai dienai yra 2500 Eur, tačiau sutuoktinis be ieškovės sutikimo, jos neinformavęs perleido transporto priemonę ir nuslėpė gautas pajamas, taigi privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Šalys yra darbingo amžiaus, sveikos, todėl reikalavimui dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime pažymėjo, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė. Šalys sutuoktinį gyvenimą pradėjo atsakovo tėvų bute (duomenys neskelbtini). Gyveno abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, buvo laimingi, bent jau atsakovui taip atrodė. Sutuoktinė nuolatos kartodavo, kad bute jai gyventi yra nekomfortiška, nes aplinkui vien blogi kaimynai, o taip pat ji nesijaučia šeimininkė šiame bute. Atsakovo tėvai matydami šią situaciją ir norėdami kažkaip padėti padovanojo atsakovui butą, kuriame šalys gyveno. Kažkokiam laikui to užteko, tačiau laikui einant sutuoktinė vis norėjo pakeisti gyvenimo vietą. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad tai buvo atsakovo svajonė turėti nuosavą namą, tačiau iš tikrųjų tai buvo ieškovės idėja. Jos mintis apsigyventi ne bute, bet nuosavame name, atsakovas palaikė žmonos idėją, jos norą, todėl šalys pardavė atsakovui priklausantį butą ir nusipirko namą su žemės sklypu. Nusipirkus namą, teko jį remontuoti, daryti esminę rekonstrukciją. Tam reikėjo nuolatos daug pinigų. Atsakovo tėvai kiek galėjo padėjo sutuoktiniams finansiškai, tačiau tai netenkino ieškovės – ji nuolatos priekaištaudavo ir reikalavo, kad vis kreipčiausi į savo tėvus materialinės pagalbos. Tėvai padėdavo kaip įmanydami. Mirus atsakovo tėčiui ir priėmus po jo mirties palikimą, atsakovo su sutuoktine gyvenimas labai pablogėjo, jai visiškai neįdomus tapo taip išsvajotas namas, kurio ji taip norėjo. Nustojo rūpintis namu, prie namo esančiomis gėlėmis. Pasidarė grubi, pradėjo provokuoti skandalus, aštrinti nesutarimus. Atsakovas niekaip negalėjo suprasti kas vyksta, ir kokia yra jos tokio nepriimtino elgesio priežastis. Prasidėjo jos naktiniai pasivaikščiojimai iki ryto, kartais apskritai po darbo negrįždavo namo nakvoti. Paklausus kur buvai, ką veikei, ji grubiai atsakydavo, kad atsakovas neturi jokios teisės jos kontroliuoti, jog ji yra suaugusi ir gali gyventi taip, kaip ji pati nori. Atsakovo norą žinoti, kur yra jo sutuoktinė naktimis, rūpestį ir susijaudinimą, kad žmogus išėjęs iš ryto į darbą ir vakare, o ypač naktį, negrįžęs namo, jog jam gali kažkas atsitikti, kur ieškoti į kokias ligonines ar lavonines skambinti, ieškovė savo ieškinyje interpretuoja kaip psichologinį terorizavimą. Priešingai nei nurodyta ieškinyje, kaip tai keistai beskambėtų, tai būtent sutuoktinė pradėjo taikyti psichologinį smurtą prieš atsakovą. Šis psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad ieškovė grįždavo namo paryčiais arba visai nenakvodavo namuose, grįždavo tada, kada jai buvo patogu. Nesakydavo kur ir kada eina, kada grįš, ar jos laukti, ar ne. Miegojo kitame kambaryje, nustojo su atsakovu kalbėtis, sutuoktiniai kartu būnant namie visai nustojo bendrauti. Pastebėjusi, kad ši taktika nelabai veikia, pradėjo atsakovą provokuoti ginčams, įžeidinėjo, apsivardžiavo ir vieną kartą yra iškvietusi policiją. Policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą, pasikalbėjo su sutuoktine, paskui su atsakovu, apžiūrėję namą nenustatė jokių barnių, kivirčų ar smurto požymių iš atsakovo pusės. Supratę kas vyksta policijos pareigūnai įspėjo žmoną, kad ji piktnaudžiauja savo teisėmis ir už tai gali būti patraukta administracine atsakomybe už melagingus iškvietimus. Sutuoktinė tikėjosi pasinaudoti įstatymu dėl smurto artimoje aplinkoje, kad atsakovas bus nuvežtas į areštinę, o vėliau iškeldintas iš šalių namų. Po šio vienintelio policijos apsilankymo atsakovui tapo aišku, kad sutuoktinė nori skirtis. Sutuoktinė paliko namus, paliko atsakovą, šalių sukurtą šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Nustojo mokėti paskolos dalį, kaip šalys buvo sutarusios. Prieš išeidama iš namų pareiškė, kad paliks atsakovą nuogą ir basą ir atsakovui nebūnant namuose ji išsivežė šalių bendrus daiktus, (virtuvinį kombainą – 140 Eur, vaisių-daržovių džiovyklę – 100 Eur, palapinę – 100 Eur, palapinės čiužinį – 20 Eur, patalynę – 30 Eur, rankšluosčius – 20 Eur, indus – 50 Eur, kompiuterį su kolonėlėmis – 150 Eur). Taigi būtent sutuoktinė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji iš esmės pažeidė savo turėtas atitinkamas teises ir pareigas, kurių laikytis ir kurias vykdyti santuokos metu abi šalys turėjo protingai ir sąžiningai, gerbiant viena kitą, dėdamos maksimalias pastangas į šeimos santykių išsaugojimą. Esant nurodytam, negali būti tenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas nurodo, kad sutinka su turto padalijimu natūra, tačiau ne tokiomis dalimis, kaip prašo ieškovė. Jo teigimu, ieškovė nuslėpė faktą, kad šalys (duomenys neskelbtini) t. y. santuokos metu, įsigydamos šeimos turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą) panaudojo ne tik bendras, bet ir asmenines lėšas. Sudarant šį sandorį buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos – ginčo turtui įsigyti jis skyrė 120 000 Lt (34 754,40 Eur) asmeninių lėšų, kuriuos gavo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui priteisti didesnę turto dalį. Šeimos nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 200 000 Lt (57 924 Eur), iš kurių 120 000 Lt (34 754,40) Eur sudarė atsakovo asmeninės lėšos, o 80 000 Lt (23 169,60 Eur) kreditas, kuris yra mokamas iki šiol, taigi bendros sutuoktinių lėšos ir bendras įsipareigojimas. Taigi atsakovas į šeimos turimą nekilnojamąjį turtą investavo 60 proc. nuo visos įsigijimo kainos. Kadangi bendros sutuoktinių lėšos skirtos šeimos turtui įsigyti sudarė tik 40 proc. nuo visos įsigijimo kainos, tai tik toji dalis ir dalijama tarp sutuoktinių, kaip bendras turtas dalintinas lygių dalių principu – po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui (40 proc./ 2 = 20 proc. arba 1/5 dalis), t .y. po 20 proc. arba po 1/5 dalį turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam didesnę turto dalį, o būtent: 4/5 dalis ginčo turto. Atsakovas pripažįsta, kad pardavė šeimos susidėvėjusį automobilį už 2000 Eur, tačiau neatlikdamas jam būtino remonto, jis ne sumažino šalių bendro turto balansą, o net jį padidino ( 2000 + 852,80 = 2852,80 Eur), t. y. pardavė brangiau nei už vidutinę rinkos vertę, kuri nurodyta ieškovės ieškinyje. Kadangi šalių bendras automobilis buvo parduotas už 2000 Eur, atsakovas sutinka, kad sutuoktinei priklauso pusė šios sumos (1000 Eur). Nors ieškovė dalina virtuvės baldus – 2700 Eur vertės, šaldytuvą – 150 Eur vertės, orkaitę – 200 Eur vertės, kaitlentę – 100 Eur vertės, skalbimo mašiną – 100 Eur vertės, tačiau ieškinyje nemini daiktų, kuriuos išsivežė iš bendrų namų ir jų neįtraukia į dalintino turto balansą, o būtent: virtuvinį kombainą –140 Eur vertės, vaisių-daržovių džiovyklę – 100 Eur vertės, palapinę – 100 Eur vertės, palapinės čiužinį – 20 Eur vertės, patalynę – 30 Eur vertės, rankšluosčius – 20 Eur vertės, indus – 50 Eur vertės, kompiuterį su kolonėlėmis – 150 Eur vertės. Mano, kad toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir klaidinantis teismą. Atsakovo teigimu, nesąžininga dalinti daiktus, kurie įsigyti už asmenines lėšas. 2016 m rugpjūčio 26 d. atsakovas kartu su broliu ir mama pardavė asmeninį turtą, butą (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po atsakovo tėčio A. C. mirties. Į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 13 600 Eur, už šias lėšas buvo atlikta arba nupirkta: antro aukšto grindų įrengimas, sienų glaistymas, tapetavimas ir dažymas, apšvietimo keitimas, durų įrengimas name, virtuvės baldų įsigijimas ir montavimas, supirkta visa virtuvės įranga: gartraukis, šaldytuvas, kaitlentė, orkaitė, indaplovė. Todėl šiuos daiktus prašo palikti atsakovui nemokant sutuoktinei kompensacijos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šalių name esanti skalbimo mašina yra jo motinos, atvežta iš parduoto buto (duomenys neskelbtini). Šalys turi vieną bendrą solidarų įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“, nutraukus santuoką įsipareigojimai bankui nesikeičia. Kadangi abu sveiki, darbi, darbingo amžiaus, galintys savimi pasirūpinti be trečiųjų asmenų pagalbos, todėl atsakovas nereikalauja išlaikymo iš sutuoktinės. Atsakovas neprieštarauja, kad sutuoktinei liktų santuokos metu įgyta pavardė.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Bankas) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu ieškovė neprašo teismo modifikuoti su Banku sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų (šalys ir po santuokos nutraukimo liks solidariai atsakingos Bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), Bankas ieškinyje išdėstytam turto ir prievolių pasidalijimui neprieštarauja. Dėl kitų ieškinio reikalavimų Bankas nepasisako, kadangi šiuo metu jie nėra tiesiogiai susiję su Banko, kaip šalių kreditoriaus, interesais.

7. Teismo posėdžių metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pasisakydama dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo 4 metus gyveno kartu. Susipažino su atsakovu praėjus 4 metams po jo pirmos santuokos nutraukimo, atsakovas buvo ieškovės sesers vyro draugas. Atsakovas nemokėjo vaikui išlaikymo, todėl ieškovė, gavusi iš antstolio patvarkymą, pradėjo už jį mokėti išlaikymą atsakovo vaikui, mokėjimus pavedimu atliko 2006-2008 m., kartais mokėdavo iš savo pinigų, kartais iš bendrų. Taip pat ieškovė 2011 m. pervedė atsakovo dukrai L. 300 Lt, nes su ja bendravo. Atsakovas nenorėjo buvusiai sutuoktinei sumokėti viso susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas kaltina ieškovę siekiu pasisavinti turtą, neva ji barakūda. Nors per visą bendrą gyvenimą ieškovė tvarkė buitį, jokio palengvinimo neturėjo (nei namų tvarkytojos, nei virėjos, nei sodo darbų pagalbininko ar pan.), atsakovas aplink namą tik žolę nušienaudavo; biudžetas buvo bendras, mokesčius už atsakovo asmenį butą (duomenys neskelbtini) mokėdavo ir ieškovė, tai patvirtina jos sąskaitos, abu kartu taupė ir būsto pagerinimui. Ieškovė neišlaidavo nei papuošalams ir (ar) brangenybėms, negaudavo jų ir iš atsakovo; šalys neturėjo nekilnojamojo turto užsienyje, nekeliavo – praėjus metams po vestuvių vieną kartą buvo išvykę į Kroatiją, ir kai jau gyveno nuosavame name, buvo išvykę į Lenkiją, jokių kitų kelionių nebuvo. Vestuvių šventę organizavo iš bendrų lėšų, prie jos (šventės) prisidėjo ir abiejų tėvai. Santuokos metu atsakovas pastoviai ieškovę vadindavo „bergždžia karve“, nes negalėjimas išnešioti kūdikio (pasikartojantys persileidimai), anot atsakovo, buvo būtent jos problema, kadangi atsakovas turi vaiką iš pirmos santuokos. Ieškovė beveik 6 m. ėjo į 3 skirtingas klinikas, mediciniškai nebuvo nustatyta kodėl nesivysto nėštumas. Atsakovas vaiko iš pirmos santuokos susilaukė būdamas jaunas, vos 20 m. Tokie atsakovo įžeidinėjimai būdavo ir prie artimųjų, ir prie draugų. Ieškovei teko patirti iš atsakovo ir fizinį smurtą, tačiau eilinį kartą pasigailėjusi atsakovo, ji atsiėmė pareiškimą iš policijos. Visas šias aplinkybes ieškovei būdavo gėda viešinti. 2019 m. birželio 10 d. ieškovė išėjo iš namų, buvo bandyta santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau nepavyko – atsakovas turi patirties santuokų nutraukime.

Šalies argumentai

8. Ieškovė, pasisakydama dėl turto dalybų nurodė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turėjo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuris iš esmės buvo pagerintas bendromis lėšomis, jau po metų bendro gyvenimo pradėtas remontas: mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius, pakeistos vidaus durys, lauko durys – į šarvuotas duris, įstiklintas ir iškaltas dailylentėmis balkonas, dažytos sienos, patys klijavo tapetus, pirko naujus virtuvės baldus su įmontuota buitine technika, taip pat pirko šaldytuvą, siurblį, lygintuvą; netvarkė tik vonios. Tuo metu atsakovas dirbo eiliniu vairuotoju, o ieškovė – padavėja, taigi gaudavo panašias pajamas. Atsakovas papildomai pardavinėdavo kurą, o ieškovė gaudavo pakankamai didelius arbatpinigius (vos ne antrą atlyginimą). Po vestuvių abu norėjo pasigerinti gyvenamąjį plotą. Kartu ieškojo tinkamo nekilnojamojo turto, 2007 m. nusipirko 6 arų sodo žemės sklypą su statiniais (vasarnamiu, ūkiniu pastatu su pirtele), iš bendrų sutaupytų lėšų sumokėjo 20 000 Lt užstatą, viso objekto kaina buvo 200 000 Lt: 80 000 Lt sumokėti gavus iš Banko kreditą, o 100 000 Lt iš atsakovo sąskaitos, ši suma susidarė iš (duomenys neskelbtini) buto pardavimo (70 000 Lt) ir 30 000 Lt (santaupos, atidedamas atsakovo gautas atlyginimas, o pragyvenimui atsakovas skirdavo lėšas, gautas už parduotą kurą) (200 000 – 20 000 Lt = 180 000 Lt – 80 000 Lt – 100 000 Lt). Taigi šalių įsigytas nekilnojamojo turto kompleksas yra bendra jungtinė nuosavybė. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovė rūpinsis buitimi (maisto pirkimas ir jo ruoša, drabužių pirkimas, skalbimas, vaistų pirkimas, švaros priemonių pirkimas, namų valymas ir pan.), o atsakovas – didžiąja dalimi statybomis, medžiagų pirkimu. Gavę 20 000 Lt paskolą sutuoktiniai 2007 m. pradėjo vasarnamio rekonstrukciją: griaunamos vidaus pertvaros, vandens (šildymo) ir elektros įvedimas, betonuojamos grindys; 2008 m. pavasarį-vasarą keičiamas stogas ir mūrijamos sienos. Atlikti darbus padėjo giminės: ieškovės sesers vyras, atsakovo pusseserės sūnus, už darbus jiems nemokėjo. Patys sutuoktiniai glaistė sienas, klijavo plyteles ir tapetus. Iš parduoto buto (duomenys neskelbtini) atsivežė dalį baldų (miegamojo komplektą, spintą), šaldytuvą. 2016-2017 m. seną namą apšiltino, aptinkavo, keitė stogą, valymo įrenginiai padaryti. Kaimynas leido prisijungti prie gręžinio, byloje yra sąskaita. Rankiniu būdu buvo išlygintas žemės sklypas: sesės draugės vyras su kultivatoriumi išpureno žemę, pasėjo žolę. Ieškovės rūpestis buvo prižiūrėti šiltnamį ir daržą, atsakovas tik pjaudavo žolę. Iki ieškovės išėjimo iš namų (2019 m. birželio 10 d.) name stovėjo tie patys, seni baldai iš (duomenys neskelbtini) buto, tik įrengta nauja virtuvė su įmontuojama buitine technika (baldai, kaitlentė, indaplovė kainavo 2700 Eur), buvo nupirkti du televizoriai. Buvo atvežta lova ir skalbimo mašina iš atsakovo mamos parduoto buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė negali pasakyti kiek kainavo namo pagerinimas, buhalterijos nevedė, tačiau pagerinimas vyko ilgą laiką – eilę metų, o ne iš karto. Per santuokos laikotarpį atsakovas du kartus buvo be darbo, ieškovė – apie pusmetį neturėjo darbo. 2019 m. birželio 3 d. atsakovas neva pardavė šeimos automobilį K. G., tačiau ir toliau pats su juo važinėja, šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai.

9. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes aplinkybės, kurias nurodė ieškovė, pasitvirtino, nors atsakovas jas (aplinkybes) interpretavo savaip. Ieškovė išliejo iš sielos gelmių susikaupusį išgyventą ir iki šiol išgyvenamą vidinį skausmą, siekiant susilaukti kūdikio, siekiant būti suprastai, įvertintai ir gerbiamai, tačiau ieškovės natūralus, prigimtinis noras atsakovui nebuvo svarbus, jis jos nepalaikė ir skausmingos šeiminės situacijos nesprendė kartu – tai buvo tik ieškovės problema, nes lemiamais gydymo momentais atsakovas nerasdavo galimybės vykdyti santuokinių pareigų, o duodamas parodymus pats ne kartą pakartojo, kad sutuoktinei, o tiksliau „jai buvo svarbu susilaukti vaikų“, „ji labai norėjo vaikų“, kas vienareikšmiai patvirtina, jog bendro, prigimtinio ir natūralaus siekio nebuvo, o ieškovė dar buvo apkaltinta dėl nesėkmių esanti pati kalta, nes yra „bergždžia“. Jei anksčiau perdėta jos kontrolė, įžeidinėjimai, kad ji esanti iš kaimo, nieko negebanti dėl amžiaus skirtumo, šeiminės patirties neturėjimo ieškovės nebuvo iki galo suvokiami kaip pažeminimas, tai laikui einant įžeidinėjimai aštrėjo, atsakovui nebuvo sunku greitai pavadinti ieškovę „sutre“, „beždžione“, „išgama“, „daune“, o tai skaudino ir žeidė. Ieškovė kentėjo, bet kai pradėjo kartotis fizinis smurtas: 2018 m. dėl stipraus smūgio į petį buvo iškviesta policija, bet atsakovui atsiprašius, ieškovė pareiškimo policijai neberašė, tačiau 2019 m. birželio 10 d. atsakovui nesilaikius pažadų ir vėl panaudojus smurtą dėl kurio ieškovė buvo sužalota, ji paliko namus, nes suvokė, kad daugiau pažeminimų ir smurto kentėti negali. Atsakovas nevengė šeimoje naudoti psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje esant pykčio proveržiams, neturėjo atjautos, empatijos, nesirūpino jos sveikata, nes pats pripažino, kad net nežinojo, jog ieškovė turi sąnarių problemų. Atsakovas net neneigė panaudoto fizinio smurto ir apie ieškinyje nurodytą atvejį, duodamas parodymus tiesiog nutylėjo ir savo versijos nepateikė. Todėl atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo bei dėl išskirtinio nelojalumo, demonstruojamo netgi teisminio proceso metu, siekiant sau palankaus sprendimo iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovui nepareiškus priešieškinio, nesumokėjus žyminio mokesčio jo formaliais pagrindais be jokių konkrečių aplinkybių atsiliepime išdėstyti teiginiai apie ieškovės kaltę yra ne tik, kad nepagrįsti, net negali būti tenkinti. Ieškovė paliko namus kaip stovi, pasiėmusi tik kelis būtiniausius asmeninius daiktus, dėl kurių proceso metu atsakovo buvo apvaginta. Tačiau pats galimai siekė ar tikėjosi „pavogti“ nuo sutuoktinės transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekė, kad ji būtų neįtraukta į bendrą dalintiną turtą, nes be sutuoktinės sutikimo neva pardavė už 2000 Eur transporto priemonę kaimynui K. G. 2019 m. birželio 3 d., nuslėpdamas nuo jos šį faktą. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus – nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas ir toliau sėkmingai naudojasi transporto priemone, ja atvažiuoja net į teismo procesus. Pasisakydama dėl atsakovo procesinės pozicijos byloje ieškovės atstovė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142, 143 straipsniais, nurodė, kad atsakovas, atsikirsdamas atsiliepimu į ieškinį, reiškia materialius reikalavimus (įrodinėja, kad dalis ginčo turto įgyta ir pagerinta už asmenines atsakovo lėšas), tačiau tokie reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir turi būti reiškiami priešieškiniu, bet atsakovas net kelis kartus paragintas nereiškė priešieškinio. Pasisakydama dėl turto padalijimo ieškovės atstovė akcentavo, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Nors yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Vedybų sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Atsakovo atsiliepimo argumentai prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams – galiojančioms notariškai patvirtintoms pirkimo-pardavimo sutartims, viešai deklaruotiems duomenims, be to ir teismo posėdžių metu, teigdamas, kad neva ginčo turtas įsigytas už jo asmenines lėšas, negebėjo nuosekliai paaiškinti savo įrodinėjamų aplinkybių, teigė neprisimenantis už ką ir kiek mokėjo, kur panaudojo didelėmis sumomis išgrynintus pinigus ir pan., taigi atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi ir neturintys jokio pagrindimo. Nagrinėjamu atveju nė viena šalis nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti kiek realiai kainavo ginčo namo statybos ir įrengimo darbai, nes kaip abi šalys patvirtino šis procesas vyko visą santuokos laikotarpį ir kaip paaiškėjo iš abiejų šalių paaiškinimų – visi įsigyto namo ir žemės sklypo gerbūvio pagerinimai buvo vykdomi didele dalimi abiejų šalių darbu, pasitelkiant gimines, draugus, taip pat iš gauto kredito ir bendrų lėšų. Taupumo sumetimais nebuvo samdomos jokios firmos, turinčios buhalterijas, mokestines prievoles, todėl į bylą atsakovo pateiktos sąmatos ir teiginiai apie reikalingų didelių ir neva panaudotų asmeninių lėšų sumas yra visiškai nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu, kaip pats pripažino, kad praėjus pykčiui, jo valia įsigyti ginčo namą su žemės sklypu ir ūkiniu pastatu buvo bendra jungtine nuosavybės teise, nors jis ir panaudojo įsigijimui dalį savo asmeninių lėšų. Vertintina, kad šis atsakovo fakto pripažinimas yra labai svarbus, nes net bendroje jungtinėje veikloje, asmenys įsigyjamą/sukuriamą turtą gali pasidalinti lygiomis dalimis susitarimo pagrindu, kai vienas investuoja pinigus, o kitas savo žinias, darbą ir pan. Ieškovė visada pripažino, kad iš atsakovo asmeninio buto pardavimo gauti 68 500 Lt (atitikmuo 19 838,97 Eur) ((duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis), kurie buvo deklaruoti ir panaudoti ginčo namo įsigijimui, tačiau ir šį butą šalys bendromis lėšomis ir darbu, kartu suremontavo, jį nutarė parduoti ir įsigyti namą, tuo tikslu 2007 m. gruodžio 27 d. ėmė 23 169,60 Eur būsto kreditą, jį 2008 m. gegužės 6 d. didino papildomai paimdami 5792,40 Eur. Iš esmės beveik viso santuokinio gyvenimo metu abu sutuoktiniai savo darbu ir bendromis lėšomis iš esmės perstatinėjo gyvenamąjį namą ir tvarkė žemės sklypą. Be to, atsakovas pats pripažįsta, kad ieškovės iniciatyva buvo įsigytas namas, paimtas kreditas, nes jis pats nebūtų to sugebėjęs padaryti. Taigi jo valios išraiška turto įsigijimo metu negali būti pakeista nutraukiant santuoką, t. y. nutraukiama santuoka nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių padalijimo principo, jei sutuoktinis sutarties sudarymo metu, aiškiai suvokdamas, kad investuoja 68 500 Lt (19 838,97 Eur), niekieno neverčiamas laisva valia tuos pinigus subendrina. Visos kitos atsakovo prielaidomis grindžiamos aplinkybės apie kažkokias kitokias mokėtas sumas, kitokius gautus pinigus nėra įrodytos jokiais leistinais rašytiniais dokumentais, o atsakovo teiginiai apie iš neteisės, neva egzistavusius su trečiaisiais asmenimis santykius, negali sukurti teisinių pasekmių nieko apie tai nežinančiai sutuoktinei šeiminiuose santykiuose, nes iš ne teisės gimti teisė negali. Atsakovas nori, kad ginčo namas natūra būtų priteistas jam, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų nei dėl namo vertės, nei savo finansinių galimybių išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją, nors yra darbingas, sveikas, turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti, o galimybės gyventi kartu viename name buvusiems sutuoktiniams kaip bendraturčiams sunkiai įsivaizduojamos dėl itin konfliktiškų santykių. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ginčo turto vertė nuo 119 000 Eur pakilo ir 2021 m. spalio 18 d. buvo 162 000 Eur, o šiuo metu nekilnojamasis turtas brangsta ir pagal skelbimus net nebaigtas statyti su nesutvarkytu gerbūviu tame pačiame Vilniaus rajone būstas pardavinėjamas net už 240 000 Eur. Atlikti ieškovės užsakymu teismo ekspertės I. K. turto vertinimai, patvirtina ne tik šalių investicijas į turtą, bet ir tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje įvyko natūralūs pokyčiai, kas lėmė nuoseklų nekilnojamojo turto brangimą per visą turto valdymo laikotarpį, kas taip pat paneigia atsakovo teiginius, jog būtent tik, neva, jo lėšomis ginčo namo statybos ant šio žemės sklypo nulėmė esminį žemės sklypo rinkos vertės padidėjimą. Atsakovui neįrodžius nei ginčo turto pagerinimui, nei kilnojamųjų daiktų įsigijimui asmeninio indėlio ir šalims neturint galimybių vienas kitam išmokėti pusės namo vertės piniginių kompensacijų, turtas dalintinas natūra abiem sutuoktiniams po 1/2 dalį. Avansas sumokėtas iki buto (duomenys neskelbtini) pardavimo, Sodros pažyma taip pat patvirtina, kad santaupų turėjo. Atsakovo pervedamos sumos parodo, kad jis pervesdavo ieškovei pusę kredito sumos, kitą pusę mokėdavo ieškovė iš savo lėšų. Atsakovo atstovė skaičiuoja, kad : buvo paimtas 100 000 Lt kreditas, 20 000 Lt sumokėtas avansas iki ginčo turto įsigijimo, 68 000 Lt buvo panaudoti už parduotą butą (duomenys neskelbtini), tai kur dar trūksta 50 000 Lt ginčo turtui įsigyti? Atsakovo atstovė nutylėjo labai svarbias aplinkybes, kurias bandyta išsiaiškinti, susijusias su išgryninta didele lėšų suma: iš banko sąskaitos išrašo kiek yra išgrynintų lėšų ir kur tos lėšos panaudotos. Atsakovas nesugebėjo į šiuos klausimus atsakyti, o jo atstovė baigiamojoje kalboje nutylėjo. Ginčo turto įsigijimo metu atsakovas turėjo aiškią valią įsigyti turtą bendra jungtine nuosavybės teise ir tai pripažino paskutinio posėdžio metu, o už praeito posėdžio metu tiek atsakovas, tiek ir jo atstovė pripažino, kad atsiliepime nurodyti paskaičiavimai neatitinka realybės. Taigi visos šios aplinkybės aiškiai patvirtina pagrindinę tezę, kad iš tiesų taip kaip procesą veda atsakovas, ieškovė yra įklampinta į tokią situaciją, kai ji negali net žinoti į ką reikia atsikirsti.

Atsiliepimas

10. Atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, pažymėjo, jog ji nebuvo lojali šeimai. Realiai atsakovas nesupranta dėl ko iširo santuoka. Vaikų norėjo ieškovė, tačiau jų susilaukti nepavyko, atsakovas pasiūlė įsivaikinti, bet ieškovė nesutiko. Ieškovė darėsi tyrimus dėl vaisingumo, atsakovas jai niekada nepriekaištavo, kad sutuoktiniai negali susilaukti vaikų, 2 ar 3 kartus lydėjo ją pas medikus, tačiau kiek iš viso kartų ieškovė lankėsi pas medikus dėl vaisingumo pasakyti negalintis, nes nežino. Laikui bėgant iš ieškovės prasidėjo slapukavimai, išeidavo kalbėti telefonu į kitą vietą, kad atsakovas negirdėtų pokalbių. Atsakovas nieko nežinojo apie ieškovės turimas sąnarių ligas. Ieškovė provokuodavo konfliktus, vieno tokio konflikto metu ji iškvietė policiją, atsakovas ieškovės nestumdė. 2019 m. birželio 10 d. iš namų ieškovė išėjo laisva valia, po konflikto dėl tvoros dažymo (ieškovė padėjo dažyti tvoros lentas). Atsakovas bandė ieškovę atkalbėti dėl išėjimo iš namų, po jos išėjimo pas atsakovą apsigyveno jo motina. Šalys iki santuokos sudarymo apie 2-3 m. gyveno atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Šiame bute jokio remonto nedarė, nieko nekeitė, tik po kelių metų pakeitė tapetus, šį darbą atliko patys, taip pat nusipirko naujus virtuvės baldus, daugiau nieko nekeitė. Gyvendami iki santuokos sudarymo abu atlikdavo buities darbus, kuriuos abi šalys pasiskirstydavo per pusę: maisto produktus pirkdavo kartu, bet maistą daugiau gamindavo ieškovė; buto tvarkymu rūpindavosi abu. Tuo metu abi šalys dirbo. Kažkurį laiką šalys turėjo bedarbių statusą, iš atsakovo pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis apie pusę metų gaudavo bedarbio pašalpą, o kurį laiką ieškovė buvo bedarbė nepamena. Po santuokos sudarymo gyveno gražiai, nesipykdami, atsirado ir geriau apmokamų darbų, todėl, ieškovės iniciatyva, nusprendė pasigerinti gyvenamąjį plotą, todėl abu pradėjo ieškoti sodo namelio. Atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone pardavė už 68 500 Lt, ieškovė viena rūpinosi paskolos iš banko gavimu, atsakovas tik pasirašė banko paskolos sutartį, pagal kurią turbūt gavo 80 000 Lt. Sodo namą šalys pirko už 200 000 Lt, kaip ir nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, buvo duoti rankpinigiai – atsakovas pasiskolino iš pusseserės, kodėl šios aplinkybės nenurodė atsiliepime negalėjo paaiškinti, tačiau negalintis prisiminti tiksliai kokia suma buvo mokama, galėjo būti ir 50 000 Lt, taip pat ir atlikti du pavedimai 100 000 Lt ir 50 000 Lt, kurių paskirtis – už sodo pirkimą, skirtumas pardavėjai nebuvo grąžintas. Iki 2007 m. liepos 25 d. atsakovas išsigrynino 40 000 Lt, sodo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vėliau, nors sodo name sutuoktiniai pradėjo gyventi 2007 m. liepos mėn. Dėl sodo namo pagerinimo darbų: įsigytas sodo namas buvo mūrinis vasarnamis, nepritaikytas gyventi žiemą, buvo tik senovinė krosnis, namas neapšiltintas, vanduo tik vasaros sezonu. Sutuoktiniams 2007 m. liepos 13 d. sumokėjus rankpinigius, pardavėjai leido gyventi name vasarą, todėl sutuoktiniai greitai pradėjo remontą, kai kurių darbų atlikimui reikėjo grynų pinigų (atsakovo teigimu, tuo tikslu ir išsigrynino 40 000 Lt), o už kai kuriuos darbus atsiskaitydavo pavedimais: stogo remontui išleido 30 000 Lt, brangiausiai kainavo santechnika. Nuo 2007 m. liepos 17 d. iki lapkričio 16 d. atsakovas išsigrynino 100 000 Lt, kuriuos, jo teigimu, panaudojo namo remontui (prisijungimas prie gręžinio – santechnikos darbai kainavo 13 000 Lt ir 20 000 Lt pavedimu sumokėjo, griovimo ir betonavimo darbai). Atsakovas nepamena tikslių sumų ir datų, nes visus „tuos reikalus“ (finansinius susitarimus, kokiomis sąlygomis pervesti, kiek duoti grynais) tvarkė ieškovė. Remontas vyko etapais: I etapu tiesiami vamzdžiai šildymui, vandentiekis – kaimynas pasiūlė prisijungti prie jo gręžinio, atliekami būtiniausi darbai, kad galima būtų gyventi žiemą, visi darbai užtruko apie 2 m. Atsakovas su sūnėnu L. laužė, tvarkė šaliuotę, atsakovas su padėjėjais gerino įsigytą sodo namą, ieškovė tik gamindavo maistą ir gal kartais pašluodavo šiukšles; 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu papildė, kad abu sutuoktiniai kartu namo 2 aukšte glaistė sienas, klijavo tapetus. Namo gerinimo darbai buvo atliekami maždaug iki 2016 m., namo mūrijimui, sienų tinkavimui, naujų langų statymui, santechnikos įrengimui, vandentiekio įvedimui (gręžinys) buvo samdomi kiti asmenys. Aplink namą auga žolė, atsakovas pats su kultivatoriumi iškultivavo žemę, o sėjo žolę rankiniu būdu abu sutuoktiniai. Nežino kiek kainavo žemės sklypo gerbūvio sutvarkymas. Po atsakovo tėčio mirties, kai už (duomenys neskelbtini) parduotą butą jam buvo pervesta 13 600 Eur dalis, iš šių pinigų susidėjo ant langų žaliuzes, aplink namą tvorą – tvoros pagrindas darytas 2017 m., betonavimas kainavo apie 4000-5000 Eur + medinės lentos apie 800 Eur + metalas apie 300-400 Eur + apie 6 dėžutės varžtų, vienos dėžutės kaina apie 50 Eur + dažai lentoms apie 300 Eur + dėjosi armatūra, kuri kainavo apie 400-500 Eur, skyrė dalį lėšų kiemo tvarkymui, valymo įrenginiams, 2018 m. vasario 8 d. už 4100 Eur įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) (2005 m. gamybos) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įsigijo virtuvės baldus su integruojama buitine technika, neatsimena sumos, atsakovo teigimu, gal ieškovė ir teisingai nurodė sumas. Pasak atsakovo, namo renovacijai panaudojo šias lėšas: 280 000 Lt (realiai gautus už buto (duomenys neskelbtini) pardavimą, nors pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta tik 68 500 Lt suma, tokią sumą ir deklaravo VMI) + 18 997 Lt (gautus iš atsakovo tėčio, kai jis pardavė sodybą) + 3281 Lt (gauta atsakovo dalis už parduotą garažą) + 13 600 Eur (gautus už (duomenys neskelbtini) parduotą butą po tėčio mirties) + 80 000 Lt (banko paskola) + 20 000 Lt (banko paskola). Atsakovo manymu, šalys iki 2015 m. gyveno normaliai, kaip ir visi: kartu ieškojo sklypo, tvarkėsi, ėjo į parduotuves, miegojo kartu, atostogavo Kroatijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje; atsakovas aplink namą pjovė žolę, ieškovė sodino gėles, daržus, dirbo šiltnamyje, taigi darbai buvo kaip ir pas visus sode, pagalbininkų (sodo prižiūrėtojo, namų tvarkytojos ir pan.) neturėjo. Šalys turėjo bendrą biudžetą, savo pateikta Sodros pažyma įrodinėja bendras šeimos pajamas, atsakovo turimi banko prisijungimo kodai buvo pas ieškovę, atsakovas stebėdavo savo pinigų judėjimą, tarp sutuoktinių buvo pasitikėjimas. Prie bylos prijungtoje darbo užrašų knygelėje visą buhalteriją vedė ieškovė, atsakovas yra atlikęs tik vieną įrašą (sausio 14-15 d.) įrašė 30 000 Lt, nes būtent jis ir mokėjo šią sumą už stogo remonto. Iš darbo pajamų susitaupyti negalėjo, nebent tik po 200 Lt atostogoms. Iki sodo namo įsigijimo šalių pajamos buvo apie 900-1300 Lt, santaupų neturėjo, ne darbinių pajamų taip pat nebuvo. Automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė 2019 m. birželio 3 d. buvusiam sodo kaimynui K. G., šio sandorio sudarymui sutuoktinės leidimo neturėjo, nes pasak atsakovo, ne ieškovė šį automobilį pirko, todėl atsakovas galėjo jį parduoti be jos sutikimo. Kadangi automobilis buvo su defektais, tai K. G. jį grąžino, o atsakovas pirkėjui atidavė 2000 Eur. Šiuo metu atsakovas važinėja su dukters automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad už sodo namą sumokėjo: 150 000 Lt dviem pavedimais + 20 000 Lt rankpinigiai + 80 000 Lt banko paskola. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad kadangi šalys gyveno kartu, tai ir sodo namą pirko kartu – bendra jungtine nuosavybe, dėl šios priežasties atsakovas neįsigijo namo asmeninėn nuosavybėn. Patvirtino, kad vedybų sutarties nebuvo sudarę, apie ją atsakovas nepagalvojo.

11. 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad prie bylos prijungtoje darbo užrašų knygelės 15 d. lapelyje stogo kaina įrašyta ne atsakovo ranka. Stogo remonto darbus darė dėdė ir už darbus jam buvo sumokėti 5000 Eur grynais, o medžiagos kainavo apie 14 000 Eur. 12 d. lapelyje nurodytos išlaidos G. P.: 20 000 Lt + 55 000 Lt + 20 000 Lt; šios sumos buvo pervestos, nes atsiskaityti grynais neleido bankas. Šalys neskaičiavo kiek lėšų reikėjo pirmiems sodo namo remonto darbams atlikti, tačiau paimto kredito neužteko, todėl naudojo savo lėšas ir savo darbą. Atsikirsdama, į atsakovo teiginius, kad ieškovė neįdėjo į namo remontą jokio savo darbo, ieškovė nurodė, kad net šiukšlių surinkimas (betono, plytų, lentų likučių ir pan.) taip pat yra darbas. Sutuoktiniai patys išardė grindis, išplėšė stiklo vatą, akmenis nešė, ieškovė iš namo vidaus kasė 30 cm pamatus, sūnėnas L. to nedarė. Visus 15 bendro gyvenimo metų smulkūs darbai buvo atliekami kartu. Tvoros lentas dažė ieškovė, iš pradžių jas impregnavo, pelėsį valė su švitriniu popieriumi ir tik tada dažė lentas. Būtent dėl šių darbų ir įvyko konfliktas, atsakovas pastūmė ieškovę, ji nukrito, po pasėkoje lūžo šonkaulis. Po šio įvykio santykiai pašlijo galutinai ir ieškovė išėjo iš namų.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus, nes kasacinio teismo praktika neįpareigoja atsakovui teikti priešieškinį. Šalys skirtingai vertina santuokos nutraukimo priežastis. Byloje nemato pagrindžiančių duomenų, kodėl ieškovės su atsakovu, neva, toks sunkus, skaudus, varginantis, žeminantis ir pan. bendras santuokinis gyvenimas truko taip ilgai (10-15 m.), kodėl „tokiam despotui“ buvo leidžiama XXI a. taip žeminti moterį. Pati ieškovė nesaugojo šeimos, lojalumo pareigos, grįždama vėlai vakare namo arba iš vis negrįždama, byloje nėra jokių duomenų apie sutuoktinės sąnarių ligas, toks teigimas atsirado tik bylos nagrinėjimo metu, bet įrodymų ieškovė nepateikė ir niekada apie šią ligą nesakė gyvenant santuokoje, todėl atsakovas ir išreiškė nuostabą dėl sutuoktinės turimos sąnarių ligos. Nėra duomenų, kad ieškovė negalėjo patirti motinystės džiaugsmo išimtinai dėl atsakovo kaltės, priešingai, atsakovas taip pat ėjo tirtis ir tai parodo jo neabejingumą ieškovės norui. Taigi byloje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik atsakovas. Visgi, teisingiausia būtų manyti, kad du suaugę žmonės gyvenę ilgą laiką kartu ir vedę bendrą ūkį, bei nesugebėję surasti priežasčių kaip tuos santykius palaikyti ir padaryti gerais tiek, jog galėtų ir toliau kaip partneriai gyventi, yra kalti abu sutuoktiniai. Teisminio nagrinėjimo metu tiek teismas, tiek proceso dalyviai pamatė, kad atsakovas nėra tikslus skaičiavimuose ir (ar) vykdomuose įsipareigojimuose – kažkur pervesti, kažkur sumokėti, atsakovas yra toks lengvai buitiškas, nusiima pinigus ir su jais atsiskaito. Sodros pažyma už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2009 m. ir sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš pradžių atlyginimą atsakovas gaudavo grynais pinigais, tik vėliau darbo užmokestis būdavo pervedamas į jo sąskaitą. Taigi suprantama, kad grynus pinigus jis duodavo sutuoktinei, kuri turėjo visus prisijungimo kodus (dėl to ginčo nėra) ir už atsakovą atlikdavo pavedimus, pradžioje ir iš savo sąskaitos, pvz. pervesdavo į antstolio sąskaitą už atsakovo nepilnametės dukters iš pirmos santuokos išlaikymą. Tačiau šis faktas nepatvirtina, kad atsakovas neturėjo lėšų ir ieškovė savo gera valia mokėjo už atsakovą išlaikymą jo dukrai. Toks sumenkinimas ar bandymas atvaizduoti atsakovą kaip netinkamą partnerį vertintinas kritiškai. Nėra jokio logiško paaiškinimo kodėl ieškovė net 15 m. kentėjo santuokoje ir tik dabar reiškia reikalavimus. Šiuo atveju nepagrįstas ir reikalavimas dėl 5000 Eur neturinės žalos atlyginimo, byloje nėra įrodymų kokie konkrečiai atsakovo veiksmai buvo neteisėti, kokie kilo padariniai ir koks yra priežastinis ryšys. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas, įgydamas ginčo turtą, siekė bendrumo, jis niekada neplanavo su sutuoktine nutraukti santuokos, jis nesiekė užginčyti lygių dalių prezumpcijos ir nereiškė reikalavimo santuokoje įgytą turtą pripažinti asmenine jo nuosavybe. Vienintelis atsakovo reikalavimas – dalijant santuokos metu įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnio nuostatas priteisti jam didesnę turto dalį. Šioje teisės normoje nurodytas sąrašas nėra baigtinis, viena iš sąlygų – iki santuokos sudarymo įgytos asmeninės lėšos. 2007 m. pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ginčo turtas įsigytas už 200 000 Lt, tačiau realiai už minėtą turtą buvo sumokėti 250 000 Lt ir šią aplinkybę patvirtina: šalių iš anksto sumokėtas 20 000 Lt avansas + 80 000 Lt banko paskola buvo pervesta pardavėjui + ir du pavedimai atlikti pardavėjams iš atsakovo sąskaitos, atitinkamai 100 000 Lt ir 50 000 Lt. Kaip ir pati ieškovė nurodo, kad byloje turime vadovautis rašytiniais įrodymais, taigi aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už ginčo turtą buvo sumokėta ne 200 000 Lt, o 250 000 Lt. Vertinant ieškovės poziciją, kad ji pripažįsta tik 68 000 Lt, gautus už atsakovo parduotą asmeninės nuosavybės butą (duomenys neskelbtini)tai kyla klausimas, kiek šalys turėjo neapskaitytų lėšų, jeigu už ginčo turtą, kaip minėta buvo sumokėta 20 000 Lt grynais + 80 000 Lt paskola, tai iš kokių lėšų buvo sumokėta likusi 100 000 Lt suma. Nors (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad butas buvo parduotas už 68 500 Lt, tačiau faktiškai jis buvo parduotas už 280 000 Lt ir ši suma gauta ne grynais, o į sąskaitą, kurios išrašas yra byloje. Ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini), dar iki santuokos sudarymo, abiejų šalių lėšomis buvo pagerintas, tačiau buto sienų perdažymas ar tapetų išklijavimas nepatvirtina esminio turto pagerinimo, kitų įrodymų byloje nėra. Taip pat ieškovė, bandydama patvirtinti lygių dalių prezumpciją, teigia, kad perkant ginčo turtą 20 000 Lt rankpinigiai buvo sumokėti iš bendrų šalių santaupų. Tačiau jokių duomenų apie turėtas santaupas byloje nėra, tik vieni ieškovės paaiškinimai. Priešingai, esami rašytiniai įrodymai: Sodros informacija, patvirtina, kad atsakovas turėjo ne vieną nedraudiminį laikotarpį (buvo bedarbis), o darbo laikotarpiais jo darbo pajamos sudarė kiek daugiau nei minimali mėnesinė alga, taip pat AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. jokių santaupų šalys neturėjo. Taigi, jei ieškovė teigia, kad šalys turėjo 20 000 Lt ar net, pasak ieškovės, 50 000 Lt santaupų, tai šią aplinkybę ji turėjo ir įrodyti. Ieškovė teigė, kad dirbdama padavėja gaudavo neapskaitytų lėšų, bet ar tos, neapskaitytos lėšos galėjo sudaryti 20 000 Lt ar 50 000 Lt, tokių duomenų taip pat nėra. Vadinasi, jeigu už įsigyjamą ginčo turtą atsiskaitė atsakovas gautais už parduotą butą pinigais, tai yra pagrindas atsakovui priskirti didesnę turto dalį. Jeigu teigti, kad ginčo turtas įsigytas už 200 000 Lt, o atsakovo asmeninės lėšos sudarė 120 000 Lt + 80 000 Lt kreditas, taigi 60 proc. ginčo turto buvo įgyta už atsakovo asmenines lėšas. Vadinasi, 40 proc. dalintini laikantis lygių dalių prezumpcijos ir šalims priklauso po 20 proc., taigi atsakovo dalis sudarytų 80 proc., kas ir atitinka 4/5 dalis, o ieškovės – 1/5 dalį. Vien apsiriboti ginčo turto įsigijimo nėra pagrindo, nes sodo namas buvo iš esmės pagerintas ir ginčo dėl to nėra. Sutiktina su ieškove, kad sutuoktiniai abu savo darbu prisidėjo prie statinio pagerinimo ir pritaikymo gyventi žiemą, tačiau tam vien darbo, gerų norų ir ketinimų neužtenka. Tam, kad statinys būtų pagerintas reikia ir lėšų. Atsakovas, iš esmės investavo į sodo namo pagerinimą 100 000 Lt (t. y. 2/3 dalis), gautus už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Byloje esanti darbų atlikimo lokalinė sąmata, sąskaitos, medžiagų pirkimo kvitai patvirtina, kad pagrindiniai darbai buvo atliekami 2007-2008-2009 m. Minėta, kad atsakovas neplanavo skirtis, nevedė tikslios buhalterijos, byloje nėra ginčo, jog pati ieškovė užrašų knygelėje vedė buhalteriją, taigi galima vadovautis tik nuotrupomis, kurias turime byloje. Iš sąmatos matyti, kad darbų kaina sudarė beveik 152 000 Lt, iš jų 95 000 Lt sudarė medžiagų kaina, likusi suma – darbų kaina. Šalys iš banko papildomai pasiskolino 20 000 Lt, šią aplinkybę akcentuoja ir ieškovė, tačiau pagal šalių pateiktus duomenis matyti, kad prisijungimui prie gręžinio sumokėta 7730 Lt, laiptų įrengimas kainavo 8400 Lt, elektros įvedimas – beveik 1500 Lt. Pasisakydama dėl reikalavimo padalinti kilnojamuosius daiktus atsakovo atstovė nurodė, kad ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, vertino kilnojamuosius daiktus savo nuožiūra ir prašo juos padalinti po 1/2 dalį, o ne priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją. Tiek atsakovo paaiškinimai, tiek byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kilnojamieji daiktai įsigyti už papildomai gautas asmenines lėšas, t. y. po atsakovo tėčio mirties parduotas paveldėtas turtas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pirkėjas pervedė atsakovui 13 600 Eur. Ir tuo metu atliekamas virtuvės atnaujinimas: užsakomi virtuvės baldai, superkama integruojama buitinė technika, visų įsigijimo dokumentų atsakovas negali pateikti, nes visais užsakymais ir pirkiniais rūpinosi ieškovė. Kadangi virtuvė yra su integruota buitine technika, todėl ji (virtuvė) laikytina neatsiejama nekilnojamojo turto dalimi ir neturėtų būti dalinama. Kompensacija už skalbimo mašiną nepriteistina, nes ir pati ieškovė pripažino, kad ji yra atsakovo motinos atvežta iš parduoto buto (duomenys neskelbtini). Išeidama iš namų ieškovė išsinešė ne tik savo asmeninius daiktus, todėl jai nepriteistina kompensacija ir už kitą jos nurodomą kilnojamąjį turtą (miegamojo baldus ir kt.). Pvz. nešiojamasis kompiuteris buvo nupirktas 2006 m., o ne už ieškovės motinos 2010 m. pervestus 4000 Lt, taigi jis nelaikytinas ieškovės asmeniniu. Byloje turimi duomenys patvirtina, kad jau nuo 2019 m. ieškovė neprisideda prie prievolės bankui vykdymo, visą tą laiką prievolę vykdė tik atsakovas, sumokėjęs daugiau nei 6000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį, o atsakovas atsiliepdamas į jį nurodė nesutikimo argumentus dėl santuokos nutraukimo priežasčių, turto padalijimo būdo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VIII skyrius, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jis nesutinka su santuokos iširimo priežastimi, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas, nes tokie argumentai gali būti pateikiami atsiliepime ir jame gali būti pateikiamas siūlymas dėl kitokio turto padalijimo būdo. Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Teismas, atsižvelgdamas į tokios kategorijos bylų nagrinėjimo ypatumus, privalo įvertinti abiejų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas ir prašymus. Teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį, o teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o esant poreikiui pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį išeiti už reikalavimų ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1969-560/2019; ir kt.). Tuo atveju, kai atsakovo atsiliepime išdėstyti nesutikimo su ieškinio reikalavimu padalyti santuokos metu įgytą turtą argumentai patvirtina esant naujų spręstinų su šiuo reikalavimu susijusių klausimų, kurie nenurodyti ieškinyje ir atsakovas, reikalaudamas padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, formuluoja naujus turtinius reikalavimus, už kuriuos, be kita ko, turi būti sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-916/2022).

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį tik nepritaria ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui ir nereikalauja padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, neformulavo naujų turtinių reikalavimų, už kuriuos, be kita ko, turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nenurodo kitokio turto balanso, taigi nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo pateikti priešieškinį ir už jį sumokėti žyminį mokestį.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

15. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės.

16. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.).

18. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

19. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas, tačiau viso teisminio proceso metu dėl santuokos iširimo kaltino viena kitą, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas pateikė savo pozicijas ir pasidalino išgyvenimais, susikaupusiomis nuoskaudomis. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėja nurodydama, kad negalint susilaukti vaiko šeimoje pradėjo kilti įtampa, sutuoktinis ją įžeidinėjo ir žemino, nepalaikė bendrystės, atsakovas negerbė ieškovės, pradėjo vartoti fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę, ko pasėkoje šalių santykiai ėmė dar labiau blogėti. Atsakovas neigiamai ir paniekinamai atsiliepdavo apie ieškovę kaip moterį. Ieškovės nuomone, dėl atsakovo netinkamo ir smurtinio bei nepagarbaus elgesio nuolatinio pasikartojimo, galimybių išsaugoti šeimą nėra. Būtent atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, todėl konstatuotina, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės.

20. Atsakovas su tuo nesutinka ir atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nebuvo lojali šeimai, nepaaiškindavo atsakovui savo išėjimų ir negrįžimų į namus, kartais nenakvodavo namuose, provokuodavo konfliktus. Atsakovas iki šiol nesupranta dėl kokių priežasčių iširo santuoka, didelių blogybių gyvenant šeimoje atsakovas nematė, gyveno kaip ir visi žmonės, mano, kad visi žmonės pykstasi, tačiau susitaiko. Ieškovės elgesys nėra tinkamas, ji siekia tik pasipelnyti. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes būtent abu suaugę žmonės turėjo rasti savyje jėgų ir būdų, kad galėtų išspręsti nesutarimus ir toliau gyventi kaip partneriai.

21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais.

22. Ilgalaikis besitęsiantis negeranoriškas santykių aiškinimasis tiek bendraujant betarpiškai, tiek teisme galėjo pradėti emociškai varginti šalis. Tačiau toks elgesys buvo būdingas abiem sutuoktiniams. Nė vienos iš šalių pozicija nepagrindžia išimtinai vieno sutuoktinio kaltės, byloje esantys įrodymai nepatvirtintina išskirtinai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovė atsakovo kaltę grindžia fiziniu ir psichologiniu smurtu, įžeidinėjimu, žeminimu, dėmesio stoka, tačiau teismas vertina šiuos argumentus tik deklaratyviais teiginiais, nes jokie šiuos faktus pagrindžiantys įrodymai, išskyrus paaiškinimus ir vieną pažymą apie policijos iškvietimą, kurio metu nebuvo nustatytas smurtas artimoje aplinkoje, teismui nepateikti (CPK 185 straipsnis). Teismui suprantama ieškovės padėtis ir emocinė būklė, kai ji su atsakovu negalėjo patirti motinystės džiaugsmo, nors medicininių problemų ir nebuvo nustatyta. Nevaisingumas ar nesėkmingas nėštumas gali turėti didelę įtaką poros santykiams, sunku patiems susitvarkyti su užklumpančiomis emocijomis, liūdesiu, nerimu ir vis stiprėjančia įtampa. Tokiu atveju poroms, ar vienam iš sutuoktinių tenka kreiptis pagalbos į trečiuosius asmenis, pvz. psichologus ar pan. Nagrinėjamu atveju, pastebėtina, kad į minėtų problemų sprendimą įtraukiami abu poros nariai, visgi šiuo aspektu kalbėti apie vyrų vaidmenį įprasta mažiau ir tai susiję su mūsų kultūriniais ypatumais, be to daugelį ankstyvųjų patirčių (iš vaikystės ir savo šeimos) žmogus atsineša ir į suaugusiųjų gyvenimą. Teismo manymu, atsakovas subjektyviai susidūrė su sunkumais teikdamas emocinę pagalbą savo partnerei (ieškovei), t. y. bandydamas jai padėti išbūti šį sudėtingą laikotarpį, tačiau kaip matyti iš viso proceso, jam tai nelabai pavyko. Nors atsakovui pritrūko sąmoningumo ir (ar) supratimo apie kūdikio laukimosi procesą bei šio proceso svarbą ieškovei, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovė, du suaugę žmonės, gyvenę kartu ilgą laiką, abu nesugebėjo rasti būdų išsaugoti ne tik pagarbą vienas kitam, bet ir šeimą.

23. Įvertinus ieškovės, atsakovo paaiškinimus, kitų byloje esančių įrodymų visetą, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo išimtinai tik dėl kito sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 12, 178 straipsnis).

24. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai (ypač negalint susilaukti bendrų vaikų), ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Įvertinus šalių (atstovų) paaiškinimų dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės.

25. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą ir vaiko planavimą (gimimą), į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, nenoras dėti maksimalias pastangas, kad būtų išsaugoti darnūs santuokiniai santykiai, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas (nebenorėjimas) šių požiūrių suderinti tarpusavyje, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis).

26. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; ir kt.).

27. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

28. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į ieškovės prašymą jai palikti santuokos metu įgytą pavardę, o atsakovui neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „C.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „C.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

29. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

30. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

31. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

32. CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

33. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, nesprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių pobūdžio nustatymo

34. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

35. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prašo šalims priteisti po 1/2 dalį ginčo turto, priteisti atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus bendrai 3900 Eur sumai, o ieškovei už kilnojamąjį turtą priteisti 2000 Eur kompensaciją. Atsakovas su tokiu padalijimo būdu nesutinka, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio nuostatomis prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam 4/5 dalis ginčo turto, o ieškovei – 1/5 dalį ginčo turto. Kilnojamųjų daiktų prašo nedalinti, nes jie laikytini neatsiejama nekilnojamojo turto (sodo namo) dalimi.

37. Nagrinėjamu atveju šalys sutaria, kad ginčo turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl šio turto kiekvienai iš šalių tenkančių proporcijų ir atsakovo asmeninių investicijų į ginčo turtą.

38. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y., kaip minėta, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. CK 3.117 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją.

39. CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011; 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; ir kt.). Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; ir kt.).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytas svarbias faktines aplinkybes. Tais atvejais, kai turtas yra priteisiamas vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui, turi būti vertinama sutuoktinio turtinė padėtis, t. y. galimybė sumokėti priteistą kompensaciją. Priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015; ir kt.).

42. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

43. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.).

44. Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011; ir kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; ir kt.). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnis).

45. Sprendžiant šalių ginčą, kilusį dėl ginčo turto kiekvienai iš šalių tenkančių proporcijų ir atsakovo asmeninių investicijų į ginčo turtą, nustatytos šios svarbios faktinės aplinkybės:

45.1. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Iki santuokos sudarymo šalys gyveno kartu 4 m. bute (duomenys neskelbtini).

45.2. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi A. C. ir S. C. padovanojo savo sūnui V. C. (atsakovui) 44,16 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); dovanojamo buto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2005 m. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Vilniaus filiale – 68 500 Lt, šalių susitarimu butas įvertintas tokia pačia suma.

45.3. (Duomenys neskelbtini) sutartimi G. P. įsipareigojo parduoti V. C. ir I. C. ginčo turtą už 200 000 Lt, o pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). V. C. ir I. C. sumokėjo G. P. 20 000 Lt prieš sudarant šią sutartį (sutarties 2 punktas). Likusius 180 000 Lt V. C. ir I. C. įsipareigojo G. P. sumokėti pirkimo-pardavimo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis (sutarties 6 punktas).

45.4. (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartimi V. C. (atsakovas) pardavė V. L. 44,16 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas). Šalių susitarimu butas parduotas už 68 500 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo į pardavėjo nurodytą sąskaitą, o pardavėjas gavo šiuos pinigus iš pirkėjo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dieną (sutarties 2.1 punktas). Pasirašydamos šią sutartį, šalys patvirtino, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už turtą ir jokių pretenzijų šalys viena kitai neturi (sutarties 2.2 punktas). Pardavėjas įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) atlaisvinti butą su rūsiu (sutarties 4.4 punktas).

45.5. 2007 m. liepos 17 d. V. L. perveda į V. C. AB „Swedbank“ sąskaitą 280 000 Lt, mokėjimo paskirtis – už butą.

45.6. 2007 m. liepos 17, 18, 19 d. atsakovas iš savo AB „Swedbank“ sąskaitos išsigrynina 12 000 Lt; liepos 20, 21, 22, 23, 24, 25 d. išsigrynina 28 000 Lt; rugsėjo 15 d. – 3000 Lt; rugsėjo 23 d. – 3000 Lt; rugsėjo paskutinė dieną arba spalio 1-2 d. (neįskaitoma data) gavo 46,01 Lt palūkanų, spalio 8, 9 d. – 9750 Lt; spalio 15, 22 d. – 1000 Lt, spalio 22 d. fiziniam asmeniui V. G. perveda 10 000 Lt, mokėjimo paskirtis – paskola, spalio 26 d. išsigrynina 4000 Lt, spalio 29 d. – 4000 Lt, lapkričio 9, 15,16 d. – 11 000 Lt; gruodžio 4, 7 d. išsigrynina 8000 Lt, gruodžio 7 d. į H. P. sąskaitą perveda 100 000 Lt, mokėjimo paskirtis – už parduodamą turtą (1) ir 50 000 Lt, mokėjimo paskirtis – už parduodamą turtą (2); gruodžio 21, 28, 30 d. išsigrynina – 8200 Lt; 2008 m. sausio 8, 11 d. – 2000 Lt, sausio 24 d. atsakovui R. C. perveda 3000 Lt, tą pačią dieną atsakovas išsigrynina 1000 Lt, sausio 28 d. išsigrynina 1000 Lt; vasario 6, 11, 12, 13, 20, 21 d. – 11 400 Lt; kovo 25 d. gauna 2800 Lt įplaukų (GP), kovo 26, 27, 30, 31 d. išsigrynina – 4600 Lt; balandžio 19, 22, 30 d. – 2200 Lt; gegužės 1 d. – 500 Lt; birželio 4 d. I. C. perveda atsakovui 19 941 Lt, birželio 19, 21 d. išsigrynina 10 000 Lt; liepos 1, 2, 3, 27 d. išsigrynina 14 500 Lt; rugpjūčio 4, 20 d. – 2000 Lt; rugsėjo 6, 19, 28 d. – 2440 Lt; spalio 6, 9, 24 d. – 2060 Lt; lapkričio 17 d. – 2100 Lt; gruodžio 2, 18 d. – 2200 Lt; 2009 m. sausio 3, 20 d. – 2100 Lt; vasario 2 d. atsakovui darbovietė (duomenys neskelbtini) perveda 11 095,42 Lt, mokėjimo paskirtis – galutinis atsiskaitymas, vasario 2, 4, 5, 9 d. atsakovas išsigrynina 8300 Lt; kovo 1 d. – 700 Lt, kovo 13 d. I. C. perveda atsakovui 36 Lt, kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) atsakovui perveda 186 Lt, kovo 25 d. atsakovas išsigrynina 1500 Lt, kovo 28 d. I. C. atsakovui perveda 180 Lt, kovo 28 d. atsakovas išsigrynina 100 Lt; balandžio 6, 11, 22 d. išsigrynina 1400 Lt, balandžio 22 d. iš (duomenys neskelbtini) gauna 1041,60 Lt, balandžio 30 d. išsigrynina 1500 Lt; gegužės 6 d. iš VMI gauna 658,92 Lt įplaukų, paskirtis – GPM grąžinimas po metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo dienos, gegužės 12, 18 d. išsigrynina 650 Lt, gegužės 18 d. I. C. perveda 7,50 Lt, gegužės 25 d. iš (duomenys neskelbtini) gauna 1041,60 Lt, gegužės 26 d. išsigrynina 800 Lt; birželio 2, 9 d. išsigrynina 1490 Lt, birželio 8 d. iš (duomenys neskelbtini) gauna 1455 Lt, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas; liepos 8 d. iš (duomenys neskelbtini) gauna 999,85 Lt, liepos 9 d. išsigrynina 800 Lt, liepos 14 d. I. C. atsakovui perveda 85 Lt; rugpjūčio 11 d. iš (duomenys neskelbtini) atsakovas gauna 879,80 Lt, rugpjūčio 13 d. išsigrynina 860 Lt, rugpjūčio 31 d. iš (duomenys neskelbtini) dar gauna 879,80 Lt; rugsėjo 8, 14 d. išsigrynina 870 Lt, rugsėjo 25 d. iš (duomenys neskelbtini) gauna 652,75 Lt; spalio 1 d. išsigrynina 650 Lt, spalio 6 d. iš fizinio asmens A. K. gauna 3500 Lt įplaukų, mokėjimo paskirtis – bulvės, spalio 7 d. išsigrynina 3500 Lt; 2010 m. vasario 5, 16 d. išsigrynina 820 Lt; balandžio 21 d. fizinis asmuo A. K. perveda atsakovui 500 Lt, mokėjimo paskirtis – avansas; gegužės 25 d. iš VMI gauna 985 Lt įplaukų, mokėjimo paskirtis – GPM grąžinimas; birželio 19 d. išsigrynina 800 Lt. Paskutinė mokestinė operacija atlikta 2010 m. spalio 8 d., mokėjimo paskirtis – papildymas 18,37 Lt suma. Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 8 d. kredito apyvarta 537 827 Lt, debeto apyvarta – 537 827 Lt.

45.7. 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo tėvas A. C. perveda į atsakovo sąskaitą 18 997 Lt, mokėjimo paskirtis – pervedimas.

45.8. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas G. P. pardavė sutuoktiniams V. C. ir I. C. ginčo turtą, kuris perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises (sutarties 1.1 punktas). Pardavėjo ir pirkėjų sutarimu ginčo turtas parduodamas už 200 000 Lt (sutarties 2.2 punktas). Pirkėjai kainos dalį (80 000 Lt) mokės iš kredito (sutarties 2.3 punktas). Pardavėjas ir pirkėjai patvirtino, kad kainos dalį – 120 000 Lt pirkėjai sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo tokia tvarka: 20 000 Lt grynais, 100 000 Lt mokėjimo pavedimu į pardavėjo sutuoktinės H. P. vardu atidarytą sąskaitą (sutarties 2.4 punktas). Likusią kainos dalį (80 000 Lt) bankas, kaip suteiktą pirkėjams kreditą perveda į pardavėjo sutuoktinės H. P. vardu atidarytą banko sąskaitą (sutarties 2.5 punktas).

45.9. VĮ Registrų centro duomenimis ginčo turtas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas V. C. ir I. C. nuosavybės teise, juridiniai faktai – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

45.10. (duomenys neskelbtini) kredito gavėjams I. C. ir V. C. būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ginčo turto įsigijimui Nordea Bank suteikė 23 169,60 Eur kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2022 m. gruodžio 5 d.

45.11. 2008 m. sausio 14 d. pakvitavimu G. P. patvirtino, kad sutuoktiniai V. C. ir I. C. vykdydami ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo likusią kainos dalį – 80 000 Lt ir pareiškė, kad sutuoktiniai prievolę sumokėti 200 000 Lt kainą yra visiškai įvykdę.

45.12. 2008 m. gegužės 6 d. Nordea Bank ir kredito gavėjai I. C., V. C. sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitardami padidinti negrąžintą kredito sumą (22 822,96 Eur) 5792,40 Eur iki bendros 28 615,36 Eur kredito sumos (susitarimo 2.1 punktas).

45.13. 2008 m. gegužės 9 d. sutartimi S. C., V. C. (atsakovas), A. C. pardavė 108,01 kv. m ploto negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu (duomenys neskelbtini); šalių sutarta garažo (bokso) pardavimo kaina – 17 500 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant šią sutartį, tokios dalimis: S. C. – 10 937,50 Lt, V. C. – 3281,25 Lt, A. C. – 3281,25 Lt.

45.14. 2008 m. liepos 1 d. ieškovės motina Z. Č. perveda į ieškovės sąskaitą 4000 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas.

45.15. 2010 m. sausio 12 d. ieškovės tėvas A. K. Č. perveda į ieškovės sąskaitą 1000 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas.

45.16. 2010 m. liepos 14 d. AB Lietuvos draudimas už autoįvykį perveda į ieškovės sąskaitą 2215 Lt.

45.17. 2016 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. C., A. C., V. C. (atsakovas) pardavė 36,73 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); buto pardavimo kaina – 32 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka: pardavėjai pareiškė, kad 4800 Eur gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį tokiomis dalimis: pardavėjas A. C. gavo 1400 Eur, pardavėja S. C. gavo 2000 Eur, pardavėjas V. C. gavo 1400 Eur. Likusią 27 200 Eur sumą pirkėjas, įvykdęs kredito sutartyje nurodytas kredito išmokėjimo sąlygas, perves nurodytomis dalimis: 13 600 Eur perves į pardavėjo A. C. nurodytą banko sąskaitą ir 13 600 Eur perves į pardavėjo V. C. nurodytą banko sąskaitą. 2016 m. rugsėjo 7 d. į atsakovo V. C. sąskaitą pirkėjas pervedė 13 600 Eur.

46. Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą (aktyvą), kuris dalintinas nutraukiant santuoką: 1) ginčo turtą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. vidutinė rinkos vertė pagal ieškovės pateiktus duomenis 119 000 Eur, pagal 2021 m. spalio 18 d. duomenis – 162 000 Eur; 2) automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas jį pardavė už 2000 Eur) ir 3) skolinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimui ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties (pasyvą).

47. Teismas pažymi, kad spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Kai dėl turto padalijimo būdo sutuoktiniai bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečioje bylos reikšmingas aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo būdą.

48. Teismas, nusprendęs priteisti visą nekilnojamąjį turtą natūra vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteisdamas kompensaciją, turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

49. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad šalys neturi finansinių galimybių viena kitai išmokėti kompensacijos, tokio reikalavimo nė viena iš šalių nereiškė. Pažymėtina, kad tiek atsiliepime, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu atsakovo pozicija buvo nenuosekli, prieštaringa ir paini. Atsakovas, siekdamas padidinti savo indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą menkino ieškovę neva ji visiškai neprisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, kūrimo, įrengimo; kiek vėliau, teisminio nagrinėjimo metu jau pripažino, kad šalys gyveno kartu, turėjo bendrą biudžetą, taigi ieškovės iniciatyva buvo įsigytas ginčo turtas, sutuoktinė rūpinosi kredito gavimo reikalais, nes jis pats to nebūtų sugebėjęs padaryti, turėjo atsakovo bankinius prisijungimus, taigi už jį atlikdavo pavedimus, vedė šeimos buhalteriją; pasak atsakovo turtas įsigytas ir kurtas gyvenant kartu, atsakovas neketino skirtis, todėl ginčo turtą įsigijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o ne savo asmeninėn nuosavybėn, patvirtino, kad apie vedybų sutartį nepagalvojo. Atsakovas taip pat pripažino, kad šalims gyvenant jo asmeninės nuosavybės bute (duomenys neskelbtini), bute patys atliko tik kosmetinį remontą – klijavo tapetus, nupirko naujus virtuvės baldus, daugiau jokių pakeitimų nebuvo daroma. Teismo posėdžių metu atsakovas, pasisakydamas dėl sodo namo įrengimo/ rekonstrukcijos darbų atlikimo, teigė, kad sutuoktinė tik gamino maistą, gal kartais šiukšles pašluodavo, vėliau nurodė, kad abu sutuoktiniai kartu namo 2 aukšte glaistė sienas, klijavo tapetus, ieškovė darbuodavosi gėlyne, darže ir šiltnamyje, gamindavo maistą, atlikdavo kitus buities darbus, rūpinosi visais užsakymais (pvz. baldų, buitinės technikos ir pan.) ir pirkiniais. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, kad atsakovas nėra tikslus skaičiavimuose ir (ar) vykdomuose įsipareigojimuose, kur, ką ir kiek pervesti/ užsakyti rūpinosi ieškovė.

50. Teismas neturi pagrindo pripažinti tokius atsakovo argumentus pagrįstais. Kaip minėta šalys nuo 2000 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o (duomenys neskelbtini). sudarydami santuoką įteisino savo santykius. Visų pirma, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Antra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsakovo pilnai išlaikoma, nedirbtų, nesirūpintų šeimos buitimi, bendro turto kūrimu ir pan. Priešingai, nors ieškovė neįrodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį butą šalys pagerino iš esmės (CPK 178 straipsnis), tačiau bylos duomenys patvirtina, jog šalys kartu sprendė minėto buto kosmetinio remonto klausimus, kartu atliko minimalius pagražinimo darbus. Trečia, šalys santuokoje gyvena nuo 2004 m., taigi mažai tikėtina, kad per 15 bendro gyvenimo metų ieškovės indėlis į ginčo turto sukūrimą yra menkavertis, kaip bandė teigti atsakovas. Atsakovas pats pripažino, kad sutuoktinės iniciatyva nusprendė įsigyti sodo namą, pats to būtų nepadaręs, taigi kartu ieškojo ir pirko ginčo turtą. Įsigijus ginčo turtą, bendrai priimdami sprendimus dėl jo įrengimo ir tvarkymo, padedant giminaičiams, draugams ir pažįstamiems bendru darbu ir asmeninėmis lėšomis jį tvarkė ir įrenginėjo, iš apleisto turto padarė sutvarkytus ir išpuoselėtus namus su sutvarkyta aplinka, želdiniais ir gėlynais. Šalių investicijas į ginčo turtą patvirtina ginčo turto vertinimai: 2019 m. rugpjūčio 29 d. ginčo turto vertė nuo įsigijimo kainos pakilo iki 119 000 Eur, o 2021 m. spalio 18 d. ginčo turtas įvertintas 162 000 Eur – atsakovas neginčijo ieškovės teikiamų įrodymų turto vertei nustatyti, taip pat neįrodinėjo, kad po ieškovės išsikraustymo iš šeimos namų (2019 m. birželio 10 d.) jo vieno indėlio dėka ginčo turto vertė padidėjo nuo 119 000 Eur iki 162 000 Eur. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo, jo gausinimo ir gerinimo.

51. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek ir jo atstovė teigia, kad atsakovas investavo į ginčo turtą 80 proc. savo asmeninių lėšų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir dėl šių aplinkybių atsakovas taip pat buvo visiškai nenuoseklus, kartais iš vis negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo teiginių, atsakovo atstovė taip pat painiojosi, kai kurias svarbias aplinkybes, nurodytas šio sprendimo 45.6 punkte nutylėjo.

52. Vertinant atsakovo teiginius dėl neva savo asmeninių lėšų investavimo į ginčo turtą pastebėtina, kad: atsakovas teigė, jog butas (duomenys neskelbtini) parduotas už 280 000 Lt (nors, kaip minėta, pirkimo-pardavimo sutartyje kaina nurodyta 68 500 Lt); ginčo turtas pirktas už 200 000 Lt (120 000 Lt skyrė už parduotą butą (duomenys neskelbtini) + 80 000 Lt paskola iš banko); teismo posėdžio metu pripažino, kad butas parduotas už 68 500 Lt, tačiau vėliau vėl grįžo prie savo versijos, jog butas parduotas už 280 000 Lt; vėlesniuose teismo posėdžiuose atsakovas jau nurodė, kad ginčo turtas pirktas už 250 000 Lt: 150 000 Lt pavedimais sumokėti + 20 000 Lt rankpinigiai grynais + 80 000 Lt paskola. Atsakovo teigimu, į ginčo turtą jis taip pat investavo pavedimais į savo sąskaitą gautas lėšas (pirmiau teismo aptarti įrodymai): 13 600 Eur už parduotą butą (duomenys neskelbtini), 18 997 Lt (atitikmuo 5501,91 Eur) už tėvo parduotą sodybą, 3281 Lt (atitikmuo 950,24 Eur) už parduotą garažą (duomenys neskelbtini). Viso, pasak atsakovo, į ginčo turto įsigijimą ir renovaciją jis investavo: neva realią buto (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą 280 000 Lt (atitikmuo 81 093,60 Eur) + 18 997 Lt (atitikmuo 5501,91 Eur) + 3281 Lt (atitikmuo 950,24 Eur) + 80 000 Lt paskolą (atitikmuo 23 169,60 Eur) + 20 000 Lt paskolą (atitikmuo 5792,40 Eur) + 13 600 Eur už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Taigi, viso 130 107 Eur. Maža to, dar teigė, kad investavo ir 2007 m. išgrynintus 40 000 Lt (atitikmuo 11 584,80 Eur), viso 141 691,80 Eur. Dar vėliau nurodė, kad investavo 100 000 Lt, kurie gauti už parduotą butą.

53. Atsakovo atstovės teigimu, atsakovo butas (duomenys neskelbtini) realiai parduotas už 280 000 Lt (atitikmuo 81 093,60 Eur). Ginčo turtas realiai pirktas už 250 000 Lt (atitikmuo 72 405 Eur): sumokėtas 20 000 Lt avansas (atitikmuo 5792,40 Eur) + 80 000 Lt paskola (atitikmuo 23 169,60 Eur) + 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur) pavedimas iš atsakovo sąskaitos + 50 000 Lt (atitikmuo 14 481 Eur) pavedimas iš atsakovo sąskaitos. Ir į sodo namo pagerinimą atsakovas investavo savo 100 000 Lt (atitikmuo 28 962 Eur) asmeninių lėšų, gautų už parduotą butą (duomenys neskelbtini). Apie atsakovo išgrynintus 40 000 Lt, o pagal sąskaitos išrašą ir teismo pirmiau aptartą, operacijos atliktos kur kas didesnei sumai, atsakovo atstovė apskritai nieko nepasisakė ir šios sumos ne detalizavo.

54. Be to, atsakovo atstovė kategoriškai teigė, kad šalys neturėjo santaupų, o ir ieškovė šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė įrodymų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad 20 000 Lt avansas už ginčo turtą sumokėtas grynais dar iki buto (duomenys neskelbtini) pardavimo ir šią aplinkybę patvirtina ne šalių paaiškinimai, o oficialūs nenuginčyti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant šalių paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti teismo pasverti, turi būti įvertinta, ar jie nuoseklūs ir patikimi, ar juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

55. Atlikus matematinį paskaičiavimą pagal atsakovo atstovės nurodomas sumas, lieka neaišku, kam gi šalims reikėjo imti net dvi banko paskolas. Jei butas parduotas už 280 000 Lt, o ginčo turtas pirktas už 250 000 Lt, tai jau lieka 30 000 Lt, dar atsakovo neaptarti išgryninti 40 000 Lt bei 18 997 Lt + 3281 Lt + 13 600 Eur.

56. Atsakovo atstovė didelį dėmesį skyrė į bylą pateiktos Sodros pažymos turiniui, kuris neva patvirtina nedideles gautas atsakovo pajamas. Tačiau priešingai, iš minėtos pažymos nustatyta, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovas, atskaičius mokesčius, gavo 81 934,10 Lt pajamų. Byloje nėra ginčo, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir santuokos metu, dirbo ir gaudavo pajamų, nors ir buvo kelis mėnesius bedarbė (atsakovas negalėjo nurodyti kiek laiko), tačiau jai, kaip ir atsakovui, buvo mokama išmoka. Nors atsakovas neigė, kad turėjo nedarbinių pajamų, tačiau iš sąskaitos išrašo matyti, kad piniginės operacijos buvo atliekamos didesnėmis sumomis, nei jo gaunamos darbinės pajamos.

57. Ieškovės teigimu, butas (duomenys neskelbtini), parduotas už 68 500 Lt, ginčo turtas pirktas už 200 000 Lt (20 000 Lt avansas sumokėtas iš santaupų + 80 000 Lt paskola + 100 000 Lt pavedimai (70 000 Lt gauti už butą + 30 000 Lt santaupos), namo rekonstrukcijai 20 000 Lt antroji paskola + abiejų šalių asmeninės darbo pajamos + bendras šalių darbas + giminių, draugų pagalba. Atkreipia dėmesį į tai, kad namo rekonstrukcija truko nuo 2007 m. iki 2016 m., šios aplinkybės atsakovas neginčijo.

58. Nagrinėjamu atveju teismas negali remtis prielaidomis ir spėjimais, šiuo atveju atsakovo versija, grįsta prielaidomis, o ne teisiškai įformintų, realių oficialių rašytinių įrodymų visuma. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad atsakovas būtent išgrynintus 100 000 Lt (tokią sumą jis akcentavo teisminio nagrinėjimo metu) panaudojo namo rekonstrukcijai. Kaip minėta, tokiu atveju atsakovas negalėjo paaiškinti kam gi reikėjo imti paskolas iš banko.

59. Teismas turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamą faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; ir kt.).

60. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad vien lėšų turėjimas nepatvirtina, jog bendram turtui įsigyti ir gerinti buvo naudojamos tik atsakovo asmeninės lėšos. Juo labiau, kad mokėjimai vykdyti grynais pinigais, kurių šaltinis nenurodytas. Ieškovei nuolat dirbant, gaunant darbines pajamas, kurios vedant bendrą ūkį su sutuoktiniu, neabejotinai buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui tiek asmeninių, tiek turtinių. Savo gaunamomis lėšomis ir darbu prisidėdama prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, ieškovė su atsakovu sukūrė bendrąją nuosavybę. Vien tai, kad ginčo turtas buvo įsigytas už 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur), o 2019 m. įvertintas 119 000 Eur rodo, kad didžioji ginčo turto vertės dalis buvo sukurta ieškovės ir atsakovo bendrai. Atsakovas, neigdamas ieškovės indėlį į bendro turto įsigijimą, sukūrimą, jo vertės padidinimą, savo argumentus grindė tik savo turėtų lėšų sumomis, nevertindamas ieškovės darbo ir jos piniginio indėlio, kuris galimai gal ir buvo mažesnis negu sutuoktinio, bet ne mažiau svarbus. Todėl vien aritmetinis atsakovo pajamų ir išlaidų balansas nėra pakankamas pagrindas ieškovės indėliui į bendrą turtą paneigti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas investuodamas savo gautas lėšas (18 997 Lt + 3281 Lt + 13 600 Eur) neišreiškė aiškios valios turtą ir (ar) jo dalį įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o tiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, tiek ir pagal teismų praktiką gauti pinigai tapo asmeniniais atsakovo pinigais, nes toks pinigų perdavimas nelaikytinas dovanojimu ar pan. Be to, ir pats atsakovas, praėjus jo pykčiui, teismo posėdžio metu patvirtino, jog kartu gyveno, kartu kūrė bendrus šeimos namus (iš kurių ieškovė išėjo), todėl jis ir neįsigijo ginčo turto asmeninėn savo nuosavybėn.

61. Ieškovė viso teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad iš atsakovo asmeninio buto pardavimo gauti 68 500 Lt buvo panaudoti ginčo turto įsigijimui ir siekiant ginčą išspręsti taikiu būdu, siūlė šią sumą atimti iš bendros ginčo turto sumos, taigi iš esmės pati ieškovė sutiko, kad atsakovui, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, turėtų priklausyti didesnė ginčo turto dalis.

62. Nurodytu pagrindu teismas konstatuoja, kad ieškovei priteistina 40 proc., t. y. 2/5 dalys ginčo turto, o atsakovui – 60 proc., t. y. 3/5 dalys ginčo turto.

63. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus: 200 Eur vertės miegamojo baldus, 2700 Eur vertės virtuvės baldus, 50 Eur vertės šaldytuvą, 200 Eur vertės orkaitę, 100 Eur vertės kaitlentę, 300 Eur vertės indaplovę, 250 Eur vertės du televizorius, 100 Eur vertės skalbimo mašiną, o jai – 2000 Eur kompensaciją. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad skalbimo mašina yra jo motinos, buitinė technika integruota į virtuvės baldus, todėl ji laikytina neatsieja virtuvės baldų dalimi, be to, ieškovė, išeidama iš šeimos namų, išsinešė ne tik savo asmeninius daiktus, todėl jai nepriteistina kompensacija.

64. Remiantis kasacinio teismo praktika, bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jei tarp šalių kyla ginčas dėl tam tikro turto priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, šį klausimą sprendžia teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

65. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad buvo atvežta lova ir skalbimo mašina iš atsakovo motinos parduoto buto (duomenys neskelbtini). Todėl šis turtas netrauktinas į dalintino turto balansą. Tam tikri kilnojamieji daiktai yra pritaikyti išimtinai šalių gyvenamojo namo reikmėms ir erdvei. Daiktai, kurie neatskirtini nuo namo, yra virtuvės komplektas su integruota buitine technika, taigi šie daiktai akivaizdžiai patenka į padalinto šalių gyvenamojo namo vertę, todėl neturėtų sudaryti atskiro turtinio reikalavimo, todėl name ir turėtų likti, kaip pagrindinio daikto priklausiniai. Ieškovei taip pat priteista dalis ginčo turto, atsižvelgiant į tai, kad turtas yra dalus, šalys turės galimybę susitarti dėl naudojimosi juo ir tvarkos, ar atsidalyti jiems priklausančias dalis, taigi ieškovė taip pat turės galimybę naudotis virtuve ir joje esančia buitine technika. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jo nurodytas turtas (virtuvinis kombainas – 140 Eur vertės, vaisių-daržovių džiovyklė – 100 Eur vertės, palapinė – 100 Eur vertės, palapinės čiužinys – 20 Eur vertės, patalynė – 30 Eur vertės, rankšluosčiai – 20 Eur vertės, indai – 50 Eur vertės, kompiuteris su kolonėlėmis – 150 Eur vertės), kurį neva išsinešė ieškovė, realiai egzistuoja (pvz. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, pirkimo dokumentų, gamintojo ir pan.). Atsakovo pateikta 2006 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra serija SPC01 Nr. 03708 nepatvirtina jo nurodomo kompiuterio pirkimą. Atsakovui nepateikus atitinkamų įrodymų, pirmiau nurodytas turtas netrauktinas į dalintino turto balansą.

66. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje.

67. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidarioji pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; ir kt.).

68. Minėta, kad šalys turi skolinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimui ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties. Teismas šią prievolę pripažįsta šalių solidariąja prievole, vykdant ją lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų. Byloje nereiškiami reikalavimai dėl sumokėtų už kitą sutuoktinį įmokų kompensavimo.

Dėl santuokoje įgyto turto sumažinimo ir kompensacijos priteisimo

69. Ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), vast. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas, be ieškovės žinios, pardavė kaimynui. Įvertinusi minėtą turtą 2500 Eur, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas su tokiu reikalavimu sutiko iš dalies, reikšdamas nesutikimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Nurodė, kad automobilis su dideliais gedimais buvo parduotas už 2000 Eur, todėl sutinka ieškovei kompensuoti 1000 Eur.

70. Minėta, nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

71. Šalys neginčija aplinkybės, kad minėtas automobilis įgytas santuokos metu. Iš byloje esančios 2019 m. birželio 3 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad V. C. pardavė K. G. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 Eur. Ieškovė teigia, kad dabartinė tokio automobilio rinkos vertė yra 2500 Eur ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikia tokios markės automobilių pardavimo skelbimų aprašymus. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neatsižvelgė į automobilio techninę būklę ir individualumą. Byloje esanti 2019 m. birželio 1 d. šalių automobilio remonto darbų sąmata patvirtina, kad automobilis remontuotinas ir darbų kaina būtų 852,80 Eur.

72. Esant nurodytam, ir atsakovui sutinkant ieškovei sumokėti pusę automobilio pardavimo sumos (1000 Eur), teismas iš dalies tenkina ieškovės prašymą ir priteisia jai 1000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

73. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

74. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

75. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y., 67 proc. (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės) + reikalavimas dėl pavardės tenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas 0 proc. + reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 70 proc. + reikalavimas dėl prievolės kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą patenkintas 80 proc./6).

76. Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei atidėtas 738 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki teismo sprendimo byloje priėmimo (už jos reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis 938 Eur, sumokėjo 200 Eur). Ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinus 67 proc., atmetus 33 proc., valstybės naudai ieškovės mokėtinas žyminis mokestis valstybei sudaro 309,54 Eur (938 Eur x 33 proc.), 200 Eur sumokėti pateikiant ieškinį, todėl ieškovė turi primokėti 109,54 Eur žyminio mokesčio dalį. Valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis sudaro 628,46 Eur (938 Eur x 67 proc.). Iš atsakovo valstybei priteistinas 628,46 Eur žyminis mokestis.

77. Bylos nagrinėjimo metu kiekviena iš šalių turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: advokato pagalbai apmokėti 2194 Eur, turto vertinimo ir VĮ Registrų centro išlaidos 406,09 Eur, viso – 2600,09 Eur (DOK-196499, DOK-69010). Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viso sudaro 1900 Eur (DOK-72072).

78. Ieškovės reikalavimus patenkinus 67 proc., ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 1742,06 Eur (2600,09 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Ieškovės reikalavimus atmetus 33 proc., atsakovo naudai iš ieškovės priteistinas 627 Eur (1900 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

79. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 5,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos valstybės naudai iš šalių priteistinos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteisiant 3,69 Eur (67 proc.), iš ieškovės – 1,82 Eur (33 proc.). Kadangi iš šalių priteistinos dalys neviršija 5 Eur, todėl jos iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu,

nuspredžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. C. palikti santuokos metu įgytą pavardę „C.“, atsakovui V. C. palikti prigimtinę pavardę – „C.“.

Nutraukus santuoką ieškovei I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

– 2/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur;

– 2/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur;

– 2/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur;

– 2/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur.

Nutraukus santuoką atsakovui V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

– 3/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur;

– 3/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur;

– 3/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur;

– 3/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 (vienas tūkstantis) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties yra solidari I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1742,06 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt du eurai 28 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 627 (šeši šimtai dvidešimt septyni) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 628,46 Eur (šeši šimtai dvidešimt aštuoni eurai 46 ct) ieškovės žyminio mokesčio dalį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovės I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 109,54 Eur (vienas šimtas devyni eurai 54 ct) ieškovės žyminio mokesčio dalį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irena Bielskytė