Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2399-643/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-2399-643/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36392-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Inga Staknienė
Atsakovas: V. C.
Ieškovas: I. C.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-2399-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36392-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.10.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ingos Staknienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovui V. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. C., prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) nutraukus santuoką, santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovės siūloma tvarka: 3.1.) ieškovei priteisti: 3.1.1.) 1/2 dalį 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; 3.1.2.) 1/2 dalį pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; 3.1.3.) 1/2 dalį pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; 3.1.4.) 1/2 dalį pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur; 3.1.5.) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 3.1.6.) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančius kilnojamuosius daiktus; 3.2.) atsakovui priteisti: 3.2.1.) 1/2 dalį 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; 3.2.2.) 1/2 dalį pastato – 102.69 kv. m sodo pastato, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; 3.2.3.) 1/2 dalį pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; 3.2.4.) 1/2 dalį pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879 Eur; 3.2.5.) priteisti atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus: 200 Eur vertės miegamojo baldus, 2700 Eur vertės virtuvės baldus, 50 Eur vertės šaldytuvą, 200 Eur vertės orkaitę, 100 Eur vertės kaitlentę, 300 Eur vertės indaplovę, 250 Eur vertės du televizorius, 100 Eur vertės skalbimo mašiną; 4) palikti prievolę pagal būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (6979,57 Eur kredito likutis) kreditoriui AS „Luminor Bank“ solidaria šalių prievole; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „C.“; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys gyvendamos santuokoje vaikų nesusilaukė. Ieškovės įsitikinimu, tik atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas – vartotojiškai naudojosi ieškovės jausmais, atsidavimu šeimai, visiškai nenorėjo suprasti ieškovės, nepalaikė santykiuose artumo ir bendrystės, tyčiojosi ir žemino ieškovę, skaudino bei menkino ją kaip žmogų ir kaip moterį, tokiu būdu, sulaužė santuokinę priesaiką bei būdamas visapusiškai nelojalus išdraskė šeimą žiauriausiu būdu.

3. Pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nurodė, kad šalys 2007 m. gruodžio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kompleksą: 1) 0,0616 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 6 479 Eur; 2) pastatą – 102,69 kv. m sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 59 372 Eur; 3) pastatą – 11.00 kv. m ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė – 1 002 Eur; 4) pastatą – 18.00 kv. m pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 758 Eur (toliau – ginčo turtas). Bendra viso santuokoje įgyto ginčo turto vidutinė rinkos vertė sudaro – 68 611 Eur. Ginčo turto įsigijimui šalys, būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, iš AS „Luminor Bank“ paėmė kreditą, kurio likutis 2019 m. lapkričio 4 d. sudarė – 6 979,57 Eur. Prievolė yra solidari ir negali būti modifikuojama. Ieškovės turimomis žiniomis, kitų (nei bendrų, nei asmeninių) skolų sutuoktiniai neturi.

4. Nurodė, kad bendra sutuoktinių nuosavybės teise turimo dalintino turto vertė yra 72 611 Eur, o 1/2 dalis sudaro 36 305, 50 Eur, bendras skolinis įsipareigojimas – 6 979,57 Eur. Kadangi šalys pagal savo gaunamas pajamas, šiuo metu negali vienas kitam išmokėti piniginės kompensacijos, nekilnojamasis turtas dalintinas natūra, t. y. lygiomis dalimis po 1/2 dalį, o už kilnojamuosius daiktus, kadangi faktiškai tiek namu, tiek baldais naudojasi atsakovas, ieškovei priteistina 2 000 Eur kompensacija.

Atsiliepimas

5. Atsakovas V. C. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Atsiliepime pažymėjo, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė. Paaiškino, kad šalys sutuoktinį gyvenimą pradėjo atsakovo tėvų bute (duomenys neskelbtini), gyveno abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, buvo laimingi, tačiau sutuoktinė nuolatos kartodavo, kad bute jai gyventi yra nekomfortiška, nes aplinkui vien blogi kaimynai, o taip pat ji nesijaučia šeimininkė šiame bute. Atsakovo tėvai matydami šią situaciją ir norėdami kažkaip padėti padovanojo atsakovui butą, kuriame šalys gyveno. Nurodė, kad ieškovės mintis buvo apsigyventi ne bute, bet nuosavame name, atsakovas palaikė žmonos idėją, jos norą, todėl šalys pardavė atsakovui priklausantį butą ir nusipirko namą su žemės sklypu. Nusipirkus namą, teko jį remontuoti, daryti esminę rekonstrukciją, tam reikėjo nuolatos daug pinigų.

6. Atsakovo nuomone, būtent sutuoktinė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji iš esmės pažeidė savo turėtas atitinkamas teises ir pareigas, kurių laikytis ir kurias vykdyti santuokos metu abi šalys turėjo protingai ir sąžiningai, gerbiant viena kitą, dėdamos maksimalias pastangas į šeimos santykių išsaugojimą.

7. Pasisakydamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovas nurodė, kad sutinka su turto padalijimu natūra, tačiau ne tokiomis dalimis, kaip prašo ieškovė. Jo teigimu, ieškovė nuslėpė faktą, kad šalys 2007 m. gruodžio 7 d., t. y. santuokos metu, įsigydamos šeimos turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą) panaudojo ne tik bendras, bet ir asmenines lėšas: sudarant šį sandorį buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos – ginčo turtui įsigyti jis skyrė 120 000 Lt (34 754,40 Eur) asmeninių lėšų, kurias gavo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui priteisti didesnę turto dalį.

8. Paaiškino, kad šeimos nekilnojamas turtas 2007 m. gruodžio 17 d. buvo nupirktas už 200 000 Lt (57 924 Eur), iš kurių 120 000 Lt (34 754,40) Eur sudarė atsakovo asmeninės lėšos, o 80 000 Lt (23 169,60 Eur) kreditas, kuris yra mokamas iki šiol, taigi bendros sutuoktinių lėšos ir bendras įsipareigojimas. Nurodė, kad atsakovas į šeimos turimą nekilnojamąjį turtą investavo 60 proc. nuo visos įsigijimo kainos, o kadangi bendros sutuoktinių lėšos skirtos šeimos turtui įsigyti sudarė tik 40 proc. nuo visos įsigijimo kainos, tai tik toji dalis ir dalintina tarp sutuoktinių lygių dalių principu – po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui (40 proc./ 2 = 20 proc. arba 1/5 dalis), t. y. po 20 proc. arba po 1/5 dalį turimo nekilnojamojo turto. Atsakovas prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam didesnę turto dalį, o būtent – 4/5 dalis ginčo turto. Taip pat paaiškino, kad 2016 m rugpjūčio 26 d. atsakovas kartu su broliu ir mama pardavė asmeninį turtą, butą (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po atsakovo tėčio A. C. mirties, į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 13 600 Eur, už šias lėšas buvo atlikta arba nupirkta: antro aukšto grindų įrengimas, sienų glaistymas, tapetavimas ir dažymas, apšvietimo keitimas, durų įrengimas name, virtuvės baldų įsigijimas ir montavimas, supirkta visa virtuvės įranga: gartraukis, šaldytuvas, kaitlentė, orkaitė, indaplovė, todėl šiuos daiktus prašė palikti atsakovui nemokant sutuoktinei kompensacijos.

9. Nurodė, kad šalys turi vieną bendrą solidarų įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“, nutraukus santuoką įsipareigojimai bankui nesikeičia.

Atsiliepimas

10. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškiniu ieškovė neprašė teismo modifikuoti su Banku sudarytos kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų (šalys ir po santuokos nutraukimo liks solidariai atsakingos Bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), Bankas ieškinyje išdėstytam turto ir prievolių pasidalijimui neprieštaravo. Dėl kitų ieškinio reikalavimų Bankas nepasisakė, kadangi šiuo metu jie nėra tiesiogiai susiję su Banko, kaip šalių kreditoriaus, interesais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės I. C. ir atsakovo V. C. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei I. C. paliko santuokos metu įgytą pavardę „C.“, atsakovui V. C. paliko prigimtinę pavardę – „C.“, nusprendė nutraukus santuoką ieškovei I. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) 2/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; b) 2/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; c) 2/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; d) 2/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur; atsakovui V. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti: a) 3/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; b) 3/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; c) 3/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; d) 3/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur. Priteisė iš atsakovo V. C. ieškovės I. C. naudai 1 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, nustatė, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties yra solidari I. C. ir atsakovo V. C. prievolė. Priteisė iš atsakovo V. C. ieškovei I. C. 1 742,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės I. C. atsakovui V. C. 627 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovo V. C. valstybės naudai 628,46 Eur ieškovės žyminio mokesčio dalį, priteisė iš ieškovės I. C. valstybės naudai 109,54 Eur ieškovės žyminio mokesčio dalį. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Atsiliepimas

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį tik nepritarė ieškovės siūlomam turto padalijimo būdui ir nereikalavo padalyti turtą, kuris nebuvo nurodytas ieškinyje, neformulavo naujų turtinių reikalavimų, už kuriuos turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nenurodė kitokio turto balanso, taigi sprendė, jog nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo pateikti priešieškinį ir už jį sumokėti žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pripažino, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl kito sutuoktinio kaltės. Įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai (ypač negalint susilaukti bendrų vaikų), ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas, pažymėjo, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę, todėl nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Teismas nevertino, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo buvo didesnė ir įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Taip pat nurodė, jog konstatavus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, nesprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turtą (aktyvą), kuris dalintinas nutraukiant santuoką: 1) ginčo turtą, 2019 m. rugpjūčio 29 d. vidutinė rinkos vertė pagal ieškovės pateiktus duomenis 119 000 Eur, pagal 2021 m. spalio 18 d. duomenis – 162 000 Eur; 2) automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovas jį pardavė už 2 000 Eur) ir 3) skolinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimui ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties (pasyvą). Taip pat nustatė, kad šalys viena kitai neturi finansinių galimybių išmokėti kompensacijos.

15. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.971 straipsnio 1 dalis), taip pat, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų atsakovo pilnai išlaikoma, nedirbtų, nesirūpintų šeimos buitimi, bendro turto kūrimu ir pan. Įvertinęs tai, jog šalys santuokoje gyvena nuo 2004 m., nurodė, jog mažai tikėtina, kad per 15 bendro gyvenimo metų ieškovės indėlis į ginčo turto sukūrimą yra menkavertis, kaip bandė teigti atsakovas, ir sprendė, kad ieškovė prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo, jo gausinimo ir gerinimo.

16. Teismas nesutiko su atsakovo ir jo atstovės teiginiais, kad atsakovas investavo į ginčo turtą 80 proc. savo asmeninių lėšų, nes dėl minėtų aplinkybių atsakovas nebuvo nuoseklus, negalėjo paaiškinti ir pagrįsti savo teiginių.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad 20 000 Lt avansas už ginčo turtą sumokėtas grynais dar iki buto (duomenys neskelbtini), pardavimo ir šią aplinkybę patvirtino ne šalių paaiškinimai, o oficialūs nenuginčyti rašytiniai įrodymai. Nurodė, kad neaišku, kam šalims reikėjo imti net dvi banko paskolas, jei butas parduotas už 280 000 Lt, o ginčo turtas pirktas už 250 000 Lt, lieka 30 000 Lt, dar atsakovo neaptarti išgryninti 40 000 Lt bei 18 997 Lt + 3281 Lt + 13 600 Eur. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo piniginės operacijos buvo atliekamos didesnėmis sumomis, nei jo gaunamos darbinės pajamos. Pabrėžė, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, jog atsakovas būtent išgrynintus 100 000 Lt panaudojo namo rekonstrukcijai.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien lėšų turėjimas nepatvirtina, jog bendram turtui įsigyti ir gerinti buvo naudojamos tik atsakovo asmeninės lėšos, juo labiau, kad mokėjimai vykdyti grynais pinigais, kurių šaltinis nenurodytas. Nurodė, kad ieškovei nuolat dirbant, gaunant darbines pajamas, kurios vedant bendrą ūkį su sutuoktiniu, neabejotinai buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui tiek asmeninių, tiek turtinių, savo gaunamomis lėšomis ir darbu prisidėdama prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, ieškovė su atsakovu sukūrė bendrąją nuosavybę. Akcentavo, kad vien tai, jog ginčo turtas buvo įsigytas už 200 000 Lt (atitikmuo 57 924 Eur), o 2019 m. įvertintas 119 000 Eur rodo, kad didžioji ginčo turto vertės dalis buvo sukurta ieškovės ir atsakovo bendrai. Pažymėjo, kad vien aritmetinis atsakovo pajamų ir išlaidų balansas nėra pakankamas pagrindas ieškovės indėliui į bendrą turtą paneigti.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas investuodamas savo gautas lėšas (18 997 Lt + 3281 Lt + 13 600 Eur) neišreiškė aiškios valios turtą ir (ar) jo dalį įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o tiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, tiek ir pagal teismų praktiką gauti pinigai tapo asmeniniais atsakovo pinigais, nes toks pinigų perdavimas nelaikytinas dovanojimu ar pan., kas reiškia, jog jis ir neįsigijo ginčo turto asmeninėn savo nuosavybėn.

20. Teismas šalių prievolę, skolinį įsipareigojimą, kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimui ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties, pripažino šalių solidariąja prievole, vykdant ją lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų. Nurodė, kad byloje nereiškiami reikalavimai dėl sumokėtų už kitą sutuoktinį įmokų kompensavimo.

21. Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė jai mažesnę nei prašė, 1 000 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą, nurodydamas, kad ieškovė, prašydama priteisti 1 250 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, neatsižvelgė į automobilio techninę būklę ir individualumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

22. Atsakovas V. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo sekančiai: Nutraukus santuoką ieškovei I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: – 1/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; – 1/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; – 1/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; – 1/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur. Nutraukus santuoką atsakovui V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti: – 4/5 dalis 0,0616 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 3239, 50 Eur; – 4/5 dalis pastato – 102.69 kv. m sodo pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 29 686 Eur; – 4/5 dalis pastato – 11.00 kv. m ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 501 Eur; – 4/5 dalis pastato – 18.00 kv. m pirties (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 879,00 Eur. Taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl šalių prievolės kreditoriui Luminor Bank AS papildant sekančiai: - Nustatyti, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties yra solidari I. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė, vykdant ją lygiomis dalimis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Šalies argumentai

23. Apeliaciniame skunde nurodo, jog neaišku, kaip teismas nustatė būtent tokias ginčo turto proporcijas – ieškovei priteistina 40 proc. (2/5 dalys ginčo turto), o atsakovui – 60 proc. (3/5 dalys ginčo turto), iš teismo sprendimo neaišku, kokiomis lėšomis buvo atsiskaityta už įsigytą ir šioje byloje dalinamą nekilnojamąjį turtą, kai turto įsigijimo kaina buvo 200 000 Lt, iš kurių 80 000 Lt sumokėta kredito lėšomis, o 120 000 Lt sumokėjo šalys. Paaiškina, kad šalys už įsigytą turtą sumokėjo 120 000 Lt, tačiau teismas padarė išvadą, kad tik 68 500 Lt atsakovas panaudojo asmeninių lėšų gautų už 2007 m. liepos 17 d. buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) pardavimą V. L., kas reiškia, jog turėjo būti nustatyta, kokia yra likusios sumos, t. y. 51 500 Lt, kuri buvo sumokėta pardavėjams, kilmė. Taip pat pažymi, kad teismas nenustatė, jog šalys iki turto įsigijimo būtų sukaupusios bent panašaus dydžio santaupas, kaip nurodė teismas, todėl lieka neaišku, kaip šalys galėjo sumokėti 51 500 Lt kainos dalį.

24. Paaiškina, kad atsakovas iki buto, kuris priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, pardavimo nebuvo sukaupęs santaupų, kuriomis atsiskaitė už šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą ir kurios būtų laikomos bendra jungtine nuosavybe, kartu tai patvirtina, kad asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), faktinė pardavimo kaina buvo 280 000 Lt. Taip pat paaiškina, kad atsakovas pavedimu 2007 m. gruodžio 7 d. pervedė 100 000 Lt sumą paskirtyje nurodydamas „Už parduodamą turtą“, kas sudarė 2007 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto turto 1/2 dalį, faktiškai už įsigyjamą turtą šalys sumokėjo 250 000 Lt, nes 2007 m. gruodžio 7 d. pardavėjams buvo atlikti du pavedimai: 100 000 Lt ir 50 000 Lt, kas reiškia, jog esant faktinei turto įsigijimo kainai 250 000 Lt, iš kurių 150 000 Lt, kas sudaro 60 proc. turto kainos, sumokėjo atsakovas iš lėšų gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą butą (duomenys neskelbtini), dalinant šalims lygiomis dalimis likusią turto dalį, t. y. 40 proc., atsakovui priteistina 4/5 dalys, o ieškovei 1/5 dalis nekilnojamojo turto.

25. Akcentuoja, kad šalys papildomai paėmė 20 000 litų dydžio kreditą sodo pastato įrengimui, tačiau šalims 2008 m. gegužės 6 d. suteikto kredito negalėjo užtekti įrengti ir pritaikyti sodo namą tinkamu gyventi žiemos metu, todėl pastato įrengimui buvo naudojamos atsakovo asmeninės lėšos. Pažymi ir tai, kad šalių gaunamas darbo užmokestis, kiek didesnis nei minimali mėnesinė alga, šalims nebūtų leidę sukaupti santaupų reikalingų įrengti ir pritaikyti sodo pastatą gyvenimui nuolat, dėl to nepagrįstas teismo keliamas klausimas, kam šalims reikėjo imti net dvi banko paskolas.

26. Nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovo atliekamos piniginės operacijos buvo didesnėmis sumomis, nei jo gaunamos darbinės pajamos, nes iš sąskaitos atlikti didesnius pavedimus nei turima sąskaitoje lėšų – neįmanoma, be to pažymi, kad teismas turėjo visas galimybes nustatyti, kokios tai buvo pajamos, nes pateiktas pilnas atsakovo banko sąskaitos išrašas su pajamomis ir išlaidomis. Paaiškina, kad atsakovas disponavo lėšomis gautomis už parduotą asmeninės nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos gaunamas pajamas tuo laikotarpiu, kad būtų galima daryti išvadą esą gaunamos pajamos galėjo leisti jai sukaupti daugiau nei 100 000 litų per dvejus metus, t. y. tuomet kai buvo atliekami esminiai sodo pastato įrengimo darbai ar anksčiau iki nekilnojamojo turto įsigijimo.

Atsiliepimas

27. Atsakovas nurodo, jog panaudotų lėšų įrengiant šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą didžiąja dalimi sudarė atsakovo asmeninės lėšos gautos pardavus butą, jis investavo visas turėtas, o tiksliau 100 000 litų, asmeninių lėšų į šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą, kas reiškia, jog statinio įrengimui, pagal vidutines 2008 m. rinkos kainas reikalingą 152 000 litų sumą, iš jos 2/3 yra panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Atsakovo nuomone, vertinant tiek namo įsigijimo bei įsirengimo kaštus tai laikytini svarbiu kriterijumi, sudarančiu teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

28. Atsakovas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kuria nuspręsta, kad prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių, pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, nenustačius momento nuo kurio ši prievolė vykdytina šalių lygiomis dalimis. Nurodo, jog beveik visą bylos nagrinėjimo laikotarpį kreditorinius įsipareigojimus vykdė išimtinai atsakovas, todėl teismas turėjo nustatyti šalių pareigą lygiomis dalimis vykdyti solidarią prievolę kreditoriui nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

Šalies argumentai

29. Apeliantas teigia, kad pareikšti reikalavimą dėl vieno iš sutuoktinių sumokėtų įmokų kompensavimo bylos nagrinėjimo metu būtų neįmanoma, nes įmokos yra mokamos kiekvieną mėnesį ir kompensacijos suma nuolatos keistųsi.

Atsiliepimas

30. Ieškovė I. C. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apelianto V. C. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisi iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

31. Ieškovė, remdamasi teismų praktika, nurodo, jog nesant pareikšto atsakovo priešpriešinio reikalavimo, teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti pastatų įsigijimo/pagerinimo išlaidų atlyginimo (priteisimo), prievolės modifikavimo klausimų, kadangi savarankiško reikalavimo ir jo faktinio pagrindo nesuformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiškia reikalavimo apimties ir įrodinėjimo ribų neapibrėžtumą, o tai suvaržo kito asmens teisę į teisminę gynybą ir gali iš esmės pažeisti tokio asmens teisėtus interesus. Paaiškina, kad atsakovas pirmojoje instancijoje pasirinko kitą kelią – siekti paveikti per pažįstamus teismą, siekti, kad teismas jam priimtų palankų sprendimą, dėl ko, prieš tai nagrinėjusi bylą teisėja R. J. buvo net priversta nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o toks procesinis atsakovo elgesys ir teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi fiksuotas faktas yra itin svarbus, vertinant ne tik procesinį atsakovo elgesį, bet ir iš esmės jo sąžiningumo ir moralės kriterijus, interpretuojant bei kiekvieną kartą keičiant parodymus apie tas pačias šeiminio gyvenimo faktines aplinkybes. Ieškovės nuomone, priešieškinio pareiškimas nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, o apeliacinis skundas yra atmestinas, nes reiškiami reikalavimai nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

32. Ieškovė paaiškina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį, kadangi sutuoktiniai Vedybų sutarties nebuvo sudarę, todėl įstatymu yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovė sąžiningai viso teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad iš atsakovo asmeninio buto (duomenys neskelbtini), pardavimo gauti 68 500 Lt buvo panaudoti ginčo turto įsigijimui, dėl ko teismas, pagrįstai vadovaudamasis oficialiu rašytiniu įrodymu – buto pirkimo-pardavimo sutartimi ir ieškovės fakto pripažinimu, buvo aktyvus ir net atsakovui nepareiškus priešieškinio, nukrypo nuo lygių dalių padalijimo principo. Akcentuoja, kad atsakovas panaudojant minėtas asmenines lėšas neišreiškė valios įsigyti perkamo turto dalį asmenine nuosavybe.

33. Ieškovės nuomone, nors atsakovas savo nenuosekliais paaiškinimais teigė, kad šalys santaupų neturėjo, abstrakčiai neigė ieškovės duotus parodymus apie abiejų šalių tuo laikotarpiu gaunamas nedarbines pajamas (ieškovės iš kavinės gaunamą dalį atlygio arbatpinigiais, atsakovo pajamas iš pardavinėjamo kuro), tačiau teismas pagrįstai įvertino, kad darbinių pajamų sąskaitoje piniginėms operacijoms atlikti nepakaktų.

34. Pabrėžia, kad be subjektyvių pasvarstymų, apeliantas nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo procese padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimų, kurie suvaržytų jo procesines teises įrodinėti ir būtų neleidę tinkamai išnagrinėti bylos.

35. Nurodo, kad byloje nei iškėlus ginčą, nei bylą nagrinėjant iš esmės nekilo ginčo dėl solidariosios prievolės kreditoriui vykdymo tvarkos, o buvusių sutuoktinių kreditorius (Bankas) nėra davęs sutikimo solidariąją prievolę tarp buvusių sutuoktinių dalyti ar modifikuoti, todėl teismas pagrįstai sprendimo 68 punkte nustatė, jog šalys turi skolinį įsipareigojimą kreditoriui AS „Luminor Bank“ pagal 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turto pirkimui ir pagal 2008 m. gegužės 6 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties, pripažindamas šią prievolę šalių solidariąja prievole, vidiniuose santykiuos nustatant, jog prievolė vykdoma lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidarios atsakomybės sąlygų. Nesutinka su apelianto pozicija, kad „neįmanoma pareikšti reikalavimo dėl vieno iš sutuoktinių sumokėtų įmokų kompensavimo bylos nagrinėjimo metu“, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas, remiantis tuo, apeliaciniame skunde šiuo metu reiškiamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra pagal CPK 312 straipsnį draudžiamas.

36. Ieškovė pažymi, kad apelianto naujai reiškiamas reikalavimas pakeisti sprendimą dalyje dėl prievolės kreditoriui įvykdymo, vykdant ją lygiomis dalimis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, nėra nei logiškai, nei teisiškai suvoktinas, nes prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, teismo procesiniu sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) išliko solidari.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

39. Ieškovė ieškiniu prašė santuokoje įgytą nekilnojamą turtą šalims priteisti po 1/2 dalį ginčo turto, tačiau atsakovas su tokiu padalijimo būdu nesutiko ir vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio nuostatomis prašė nukrypti nuo lygių dalių principo bei priteisti jam 4/5 dalis ginčo turto, o ieškovei – 1/5 dalį ginčo turto.

40. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. kovo 14 d. dovanojimo sutartimi A. C. ir S. C. padovanojo savo sūnui V. C. (atsakovui) 44,16 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu butas įvertintas 68 500 Lt suma. Už minėtą sumą atsakovas butą pardavė. 2007 m. rugpjūčio 16 d. atsakovo tėvas A. C. perveda į atsakovo sąskaitą 18 997 Lt, mokėjimo paskirtis – pervedimas. 2007 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas G. P. pardavė sutuoktiniams V. C. ir I. C. ginčo turtą, kuris buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutarties 1.1 punktas). Pardavėjo ir pirkėjų sutarimu ginčo turtas parduodamas už 200 000 Lt (sutarties 2.2 punktas). Pirkėjai kainos dalį (80 000 Lt) mokės iš kredito (sutarties 2.3 punktas). Pardavėjas ir pirkėjai patvirtino, kad kainos dalį – 120 000 Lt pirkėjai sumokėjo iki šios sutarties pasirašymo tokia tvarka: 20 000 Lt grynais, 100 000 Lt mokėjimo pavedimu į pardavėjo sutuoktinės H. P. vardu atidarytą sąskaitą (sutarties 2.4 punktas). Likusią kainos dalį (80 000 Lt) bankas, kaip suteiktą pirkėjams kreditą perveda į pardavėjo sutuoktinės H. P. vardu atidarytą banko sąskaitą (sutarties 2.5 punktas). VĮ Registrų centro duomenimis ginčo turtas 2007 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas V. C. ir I. C. nuosavybės teise, juridiniai faktai – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2007 m. gruodžio 27 d. kredito gavėjams I. C. ir V. C. būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ginčo turto įsigijimui Nordea Bank suteikė 23 169,60 Eur kreditą, kredito grąžinimo terminas – 2022 m. gruodžio 5 d. 2008 m. sausio 14 d. pakvitavimu G. P. patvirtino, kad sutuoktiniai V. C. ir I. C. vykdydami ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo likusią kainos dalį – 80 000 Lt ir pareiškė, kad sutuoktiniai prievolę sumokėti 200 000 Lt kainą yra visiškai įvykdę. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. gegužės 6 d. Nordea Bank ir kredito gavėjai I. C., V. C. sudarė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. gruodžio 27 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitardami padidinti negrąžintą kredito sumą (22 822,96 Eur) 5 792,40 Eur iki bendros 28 615,36 Eur kredito sumos (susitarimo 2.1 punktas).

41. Taip pat nustatyta, kad 2008 m. gegužės 9 d. sutartimi S. C., V. C. (atsakovas), A. C. pardavė 108,01 kv. m. ploto negyvenamąją patalpą-garažą (boksą) su rūsiu (duomenys neskelbtini); šalių sutarta garažo (bokso) pardavimo kaina – 17 500 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant šią sutartį, tokios dalimis: S. C. – 10 937,50 Lt, V. C. – 3281,25 Lt, A. C. – 3281,25 Lt. 2008 m. liepos 1 d. ieškovės motina Z. Č. pervedė į ieškovės sąskaitą 4000 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas, 2010 m. sausio 12 d. ieškovės tėvas A. K. Č. pervedė į ieškovės sąskaitą 1000 Lt, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas, 2010 m. liepos 14 d. AB Lietuvos draudimas už autoįvykį pervedė į ieškovės sąskaitą 2215 Lt. Taip pat 2016 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. C., A. C., V. C. (atsakovas) pardavė 36,73 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini); buto pardavimo kaina – 32 000 Eur. Atsiskaitymo tvarka: pardavėjai pareiškė, kad 4800 Eur gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį tokiomis dalimis: pardavėjas A. C. gavo 1400 Eur, pardavėja S. C. gavo 2000 Eur, pardavėjas V. C. gavo 1400 Eur, o likusią 27 200 Eur sumą pirkėjas, įvykdęs kredito sutartyje nurodytas kredito išmokėjimo sąlygas, perves nurodytomis dalimis: 13 600 Eur perves į pardavėjo A. C. nurodytą banko sąskaitą ir 13 600 Eur perves į pardavėjo V. C. nurodytą banko sąskaitą. 2016 m. rugsėjo 7 d. į atsakovo V. C. sąskaitą pirkėjas pervedė 13 600 Eur.

42. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei priteistina 40 proc., t. y. 2/5 dalys ginčo turto, o atsakovui – 60 proc., t. y. 3/5 dalys ginčo turto.

43. Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto kiekvienai iš šalių tenkančių proporcijų ir atsakovo asmeninių investicijų į ginčo turtą nustatymo.

Dėl ginčo esmės.

44. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo bei priteisiant jam 4/5 dalis ginčo turto, o ieškovei – 1/5 dalį ginčo turto.

45. Bylos duomenimis šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis ginčo turtas 2007 m. gruodžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas kaip bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė.

46. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.

47. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų.

48. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

49. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

50. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, suteikiantis teismui galimybę, įvertinus kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, konstatuoti tokio nukrypimo būtinybę, jeigu nustatomas poreikis apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

51. Atsakovas poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo grindžia tuo, jog šalių santuokoje nusipirktam turtui įrenginėjant didžiąja dalimi buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos gautos pardavus butą, nurodo, kad jis investavo visas turėtas, o tiksliau 100 000 litų, asmeninių lėšų į šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą, kas, atsakovo manymu, sudaro pagrindą pripažinti jam teisę į 4/5 dalis bendrame turte, t. y. ginčui taikytinos CK 3.123 straipsnio normos. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, iširus šalių santuokai, sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė.

52. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta dėl didesnės nei 1/2 turto dalies pripažinimo asmenine nuosavybe bendrame sutuoktinių turte tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą lygių dalių prezumpciją bendrame turte, t. y. atsakovui. Kadangi ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad iš atsakovo asmeninio buto pardavimo gauti 68 500 Lt buvo panaudoti ginčo turto įsigijimui, t. y. pripažino, kad atsakovui turėtų priklausyti didesnė ginčo turto dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių prezumpcijos ir konstatavo, jog tokiu atveju ieškovei priteistina 40 proc., t. y. 2/5 dalys. Tokiu atveju susiklosto situacija, kad apeliantas (atsakovas), siekdamas pripažinti, kad jam tenka didesnė nei 3/5 ginčo turto dalis, turi nuginčyti įstatymo normose įtvirtintą lygių dalių prezumpciją bendrame turte.

54. Apeliantas teigia, kad investavo visas turėtas, o tiksliau 100 000 litų, asmeninių lėšų į šalių įsigytą nekilnojamąjį turtą, kas reiškia, jog statinio įrengimui, pagal vidutines 2008 m. rinkos kainas reikalingą 152 000 litų sumą, iš jos 2/3, yra panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Pažymi, kad šalims 2008 m. gegužės 6 d. suteikto kredito negalėjo užtekti įrengti ir pritaikyti sodo namą tinkamu gyventi žiemos metu, todėl pastato įrengimui taip pat buvo naudojamos atsakovo asmeninės lėšos.

55. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Bylos duomenimis ginčo nekilnojamąjį turtą šalys įsigijo 2007 m. bendrai gyvenant ir tvarkant bendrą ūkį, nei šalys, nei išskirtinai atsakovas neišreiškė valios įsigyti nekilnojamąjį turtą tik atsakovo asmeninėn nuosavybėn, nes šis butas buvo pirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys, pagal kuriuos matyti, jog ginčo turtas įregistruotas kaip ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis turtas buvo pirktas ar remontuotas atsakovo tėvų lėšomis, taip pat, atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai, sumažino bendro turto vertę ar visai jos nekūrė. Teismo nuomone, atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog bendram buvusių sutuoktinių turtui įsigyti ir gerinti buvo naudojamos tik atsakovo asmeninės lėšos. Šioje vietoje pažymėtina, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį, kurios bylos duomenimis, šalys nebuvo sudarę, kas reiškia, jog įstatymu yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), o tai teismui leidžia daryti išvadą, kad apelianto prašomas turto padalijimo būdas neatitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

56. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantas, investuodamas savo gautas lėšas, neišreiškė valios turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, byloje nėra duomenų ir kad turtas jam buvo padovanotas, atsižvelgiant į tai spręstina, jog šalims gyvenant santuokoje, visas gautas turtas laikytinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Ta aplinkybė, kad apeliantas investavo savo turtą ir iš to gaunamas pajamas naudojo įsigyto nekilnojamojo turto kūrimui, įrengimui, nereiškia, jog apelianto gaunamos pajamos buvo asmeninė atsakovo nuosavybė, tai nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų ir nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą. Atsakovo pateikiami pasvarstymai dėl dalintino turto dalių, nesudaro pagrindo teismui tenkinti apeliacinį skundą pagal jame išdėstytus reikalavimus, kurie teisiškai yra nepagrįsti.

57. Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad jos gaunamos pajamos būtų leidę jai sukaupti daugiau nei 100 000 litų per dvejus metus, o tai, atsakovo nuomone, taip pat pagrindžia aplinkybę, kad šalių įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš atsakovo asmeninių lėšų. Teismas su šiuo argumentu nesutinka. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, neigdamas ieškovės indėlį į bendro turto įsigijimą, sukūrimą, jo vertės padidinimą, savo argumentus grindžia tik savo turėtų lėšų sumomis, nevertindamas ieškovės darbo ir jos piniginio indėlio. Ieškovė nekilnojamojo turto įsigijimo metu buvo darbinga, gavo darbines pajamas, kurios vedant bendrą ūkį su sutuoktiniu neabejotinai buvo naudojamos bendrų poreikių tenkinimui, įsigyto nekilnojamojo turto gerinimui. Nors, atsakovo teigimu, ieškovės indėlis galimai buvo mažesnis nei jo, tačiau tai nereiškia, jog savo gaunamomis mažesnėmis lėšomis ir darbu prisidėdama prie ginčo turto sukūrimo, įrengimo, gerinimo, ieškovė su atsakovu kartu nesukūrė bendrosios nuosavybės.

58. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įrodinėjimui nagrinėjamoje byloje didelę reikšmę turėjo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal prezumpciją, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis net jeigu vienas iš sutuoktinių santuokos metu neturėjo jokių pajamų ir neprisidėjo pinigais prie santuokos metu įgyto turto sukūrimo. Šalys, šiuo atveju ieškovė, priešingai nei nurodo apeliantas, neturėjo pareigos įrodinėti, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti, koks kiekvieno iš sutuoktinių piniginis indelis į nekilnojamąjį turtą įsigytą santuokos metu. Remiantis tuo, atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovė neįrodė, jog jos gaunamos pajamos būtų leidę jai sukaupti daugiau kaip 100 000 litų per dvejus metus, kas reikštų, jog ginčijamas nekilnojamas turtas buvo įsigytas iš atsakovo asmeninių lėšų.

59. Siekiant paneigti lygių dalių prezumpciją, atsakovas turėjo objektyviais įrodymais pagrįsti, kiek jo asmeninių lėšų buvo panaudota bendro nekilnojamojo turto įsigijimui, kūrimui, o vien pateikti skaičiavimai, ką detaliai išanalizavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovui priklauso 4/5 dalis ginčo turto bei kad jis buvo sukurtas jo asmeninėmis lėšoms, t. y. lygių dalių prezumpcija nagrinėjamoje byloje nepaneigta.

60. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kuria nuspręsta, kad šalių prievolė kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank As Lietuvos skyrių, yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, nenustačius momento nuo kurio ši prievolė vykdytina šalių lygiomis dalimis. Atsakovo teigimu, beveik visą bylos nagrinėjimo laikotarpį kreditorinius įsipareigojimus vykdė išimtinai atsakovas, todėl teismas turėjo nustatyti šalių pareigą lygiomis dalimis vykdyti solidarią prievolę kreditoriui nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos.

61. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl sumokėtų už kitą sutuoktinį įmokų kompensavimo, todėl teismas šalių įsipareigojimą kreditoriui pagrįstai pripažino šalių solidariąja prievole, vykdant ją lygiomis dalimis, nekeičiant kredito sutartimi prisiimtos solidariosios atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakove, jog atsakovo apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas pakeisti sprendimą dalyje dėl prievolės kreditoriui įvykdymo, vykdant ją lygiomis dalimis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, nėra logiškas ir nepagrįstas jokiais argumentais, nes prievolė įgyta santuokos metu kaip solidarioji, teismo procesiniu sprendimu santuokos nutraukimo byloje tarp buvusių sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) išliko solidari. Remiantis tuo, minėtas atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai nustatant jo prašomas turto proporcijas ir dar labiau padidinant jo dalį, vien deklaratyvaus pobūdžio atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo priteisti jam didesnę turto dalį. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atitinkamai 3/5 ir 2/5 dalis nuosavybės teisės į santuokinį turtą ir toks nustatymas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties.

63. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

66. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

67. Ieškovė pateikė prašymą priteisi iš atsakovo (apelianto) ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą 968 Eur sumai bei mokėjimo nurodymą Nr. 60). Teismo vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos yra racionalaus bei pagrįsto dydžio, todėl netenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apelianto V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėInga StaknienėRūta Veniulytė-Jankūnienė