- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1969-560/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas atsakovo L. R. priešieškinis ieškovei G. R., kuriuo prašoma:
1.1. nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinės (ieškovės) kaltės;
1.2. priteisti atsakovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
1.3. nepilnametės E. R. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu), o nepilnametės G. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina (ieškove);
1.4. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. R. po 210 Eur kas mėnesį iki 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės arba kol atsiras viena iš CK 3.194 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
1.5. priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei dukrai E. R. po 210 Eur kas mėnesį iki 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės arba kol atsiras viena iš CK 3.194 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka;
1.6. padalyti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
1.7. kreditorinį įsipareigojimą pagal 2003 m. kovo 23 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. 1450318011184-37, sudarytą su AB SEB banku, pripažinti solidariu šalių įsipareigojimu;
1.8. nustatyti uzufruktą į ieškovei priklausančią ½ dalį buto, paliekant jame gyventi atsakovą iki dukrų E. ir G. R. pilnametystės;
1.9. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį. Nurodoma, kad mokamas žyminis mokestis tik už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo žyminį mokestį jau yra sumokėjusi ieškovė, o jo reikalavimas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, bet ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip prašo ieškovė, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo vertintini kaip atsakovo atsikirtimai į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-05 nutartimi nustatė atsakovui terminą trūkumų pašalinimui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą už kiekvieną priešieškinį, kuriame keliamas turtinis ginčas, mokamas žyminis mokestis, apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Kituose (nenurodytuose CPK 80 str. 1–4 p.) ginčuose mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Priešieškinį su priedais teismui pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 str. 7 d.). Už atsakovo priešieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas tokio dydžio žyminis mokestis: už reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą (dėl nepilnamečių vaikų), mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimą – 225 Eur; už reikalavimą dėl turto padalijimo – pagal priešieškinio sumą, t. y. atsakovo prašomo priteisti jam turto vertę santuokos pabaigoje; už reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo – 75 Eur (neturtinio pobūdžio reikalavimas).
4. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad savarankiški priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dėl santuokoje įgyto turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo) padalijimo, uzufrukto nustatymo žyminiu mokesčiu neapmokestini. Įstatymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemones – atsikirtimus (atsiliepimą) ir priešinį ieškinį (priešieškinį). Priešinis ieškinys – tai toje pačioje byloje pareikštas atsakovo ieškinys ieškovui, siekiant apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimų. Akivaizdu, kad pagal savo teisinę prigimtį priešieškinis reiškiamas toje pačioje byloje, nes šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Įstatymas tiesiogiai įtvirtina, kad priešieškinis reiškiamas pagal bendrąsias ieškinio pareiškimo taisykles (CPK 143 str.) ir už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turi būti sumokėtas žyminis mokestis. Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovas reiškia savarankišką reikalavimą nutraukti santuoką išimtinai dėl ieškovės kaltės. Už priešieškinyje reiškiamus du neturtinio pobūdžio (antras – dėl uzufrukto nustatymo) reikalavimus turi būti sumokėta 150 Eur žyminio mokesčio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad ieškinyje (atitinkamai priešieškinyje) turi būti nurodoma ieškinio suma. Atsakovas visos priešieškinio sumos nenurodė. Nesant nurodytos priešieškinio sumos, nėra galimybės spręsti, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas už pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus. Dėl to turi būti pašalinami šie priešieškinio trūkumai – nurodyta priešieškinio suma ir sumokėtas likęs žyminis mokestis (atėmus sumokėtus 225 Eur).
Žemesnės instancijos teismas
5. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas pareiškė reikalavimą nustatyti vieno nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su juo, o kito – su ieškove, priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis. Tačiau priešieškinyje nėra suformuluotas reikalavimas nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Dėl to nustatytinas terminas šiam trūkumui pašalinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovas L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad tik priešieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės būtų priimtinas ir neapmokestinamas. Tačiau tokiu atveju jis sutaptų su ieškovės reikalavimu, taigi teismas iš esmės reikalauja, kad atsakovas savo atsikirtimuose teismui turi teisę tik sutikti su ieškiniu, tačiau ne jam prieštarauti. Atsakovas, atsiliepimu atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus, gali ginčyti savo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodydamas, kad jos nėra. Tokiu būdu savaime gauname atsakovo poziciją, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės (nes santuoka negali iširti be niekieno kaltės). Atsakovui nesutinkant su ieškinyje išreikštu reikalavimu nustatyti jo kaltę (ar išimtinai tik jo, ar abipusę) ir manant, kad dėl santuokos iširimo kalta tik ieškovė, reikšti priešieškinio neprivaloma. Remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, akivaizdu, kad atsiliepime ir priešieškinyje išdėstyta atsakovo pozicija, net ir rezoliucinėse šių dokumentų dalyse suformuluota kaip prašymas, nėra naujas ieškinio reikalavimas, kuris turėtų būti apmokestintas žyminiu mokesčiu. Atsakovas savo poziciją dėl ieškovės kaltės išdėstė savo atsiliepime, kuris pirmosios instancijos teisme yra jau priimtas. Naujo reikalavimo priešieškiniu jis nereiškia. Priešieškinyje aiškiai pabrėžta, kad šio reikalavimo atsakovas nelaiko nauju, jį pakartoja tik tam, kad visi atsakovo argumentai bei reikalavimai būtų koncentruoti viename procesiniame dokumente. Teismas nauju laiko ir reikalavimą dėl sutuoktiniams priklausančio turto (buto ir transporto priemonės) padalijimo. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka. Atsakovas dar savo atsiliepime atsikirto į ieškovės reikalavimą visą santuokoje įgytą turtą natūra priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją ir pasiūlė kitą turto padalijimo būdą. Tokia atsakovo pozicija, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, gali būti išreikšta atsiliepimo forma, o priešieškinio reikšti nėra privaloma. Reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybe priklausančio turto padalijimo jau yra pareiškusi ieškovė, kuri šį reikalavimą jau yra apmokėjusi (mokėjimą atidedant) žyminiu mokesčiu. Jei atsakovas turėtų sumokėti žyminį mokestį už tą patį turtą (juolab, nekeisdamas priteistinos dalies dydžio, nenukrypdamas nuo lygių dalių principo, ir tik siūlydamas kitą padalijimo variantą), gautųsi, kad tas pats reikalavimas yra apmokestintas dvigubai, o tai neatitiktų teisingumo principo.
7. Nėra nustatyta, kad šalys privalomai turėtų pareikšti reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ar kad tokio reikalavimo nepareiškimas būtų laikomas ieškinio (priešieškinio) trūkumu; jį galima išspręsti ir vėliau, teismo posėdžio metu. Iš esmės atsakovas sutinka su ieškovės nurodyta, bendru šalių sutarimu nustatoma ir apribojimų nevaržoma bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas nereiškia atskiro reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir prašo to nelaikyti priešieškinio trūkumu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jis privalo sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka. Taigi, šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ir išspręsti visus būtinus klausimus ex officio (savo iniciatyva), nepaisant to, ar tokie reikalavimai yra pareikšti.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas, atsiliepdamas į ieškovės ieškinį, nurodė, jog su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Teismas atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kuriame yra išdėstytas šis atsakovo nesutikimas su ieškovės reikalavimu ir prašymas dėl ieškovės kaltės nustatymo dėl santuokos nutrūkimo, yra priėmęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kai minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 d., 2 d.). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Šiuo atveju atsakovas prašymą nutraukti bylą dėl ieškovės kaltės išreiškė atsiliepime į ieškinį, kurį teismas priėmė. Aplinkybė, jog pakartotinai šį prašymą atsakovas pakartojo priešieškinyje, kadangi, kaip jis teigia, norėjo, jog visi jo prašymai būtų aiškiai išvardinti viename procesiniame dokumente, negali būti priežastimi už šį reikalavimą įpareigoti jį mokėti žyminį mokestį.
12. Apeliantas taip pat prašo nustatyti kitokį, nei ieškovė, šalių turto padalijimo būdą ir pirmosios instancijos teismas įpareigojo jį sumokėti žyminį mokestį už šį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.212 straipsniuose, teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas žyminį mokestį už šį reikalavimą įpareigojo sumokėti nepagrįstai. Kadangi ieškovė jau yra apmokėjusi reikalavimą dėl turto padalinimo, atsakovas iš esmės su šiuo prašymu sutinka, tik siūlo kitokį turto padalinimo būdą, pirmosios instancijos teismo reikalavimas nurodyti reikalavimo sumą, į kurią turi būti įtraukta šalių turto vertė, taip pat yra nepagrįsta.
13. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo reikalavimu nurodyti tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010). Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliacinio skundo argumentams ir daro išvadą, jog pageidaujamos bendravimo tvarkos su vaikais nenurodymas priešieškinyje nėra laikomas trūkumu, dėl kurio priešieškinis negalėtų būti priimamas, kadangi, tokį klausimą teismas gali išsiaiškinti ir bylos nagrinėjimo metu.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-05 nutartis yra nepagrįsta, o tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti pilna apimtimi, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo L. R. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir priešieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.