- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-736-856/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01408-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- S. P.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Plungės būstas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-1008/2025 pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ dėl neteisėtai pasisavintų lėšų sugrąžinimo, įpareigojimo atlikti darbus, pripažinimo savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus nepagristais bei senaties termino savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ mokestiniams reikalavimams taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Plungės būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui S. P. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 668,51 Eur skolą, 185,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji teikia butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines, techninės eksploatacijos, žemės priežiūros, nuomos, kredito administravimo paslaugas Plungės mieste, taip pat ir butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui S. P..
Žemesnės instancijos teismas
3. 2013 m. liepos 25 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-192 „Dėl energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ patvirtinta Plungės rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa ir ieškovė paskirta programos įgyvendinimo administratore, kuriai pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu: skolintis lėšas iš kredito įstaigų, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu organizuoti rangos darbų (įskaitant ir projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, organizuoti ir prižiūrėti statybos darbų atlikimą ir užtikrinti jų įgyvendinimą.
4. 2014 m. gegužės 15 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-343 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus paskyrimo“ SĮ „Plungės būstas“ 5 metų laikotarpiui buvo paskirta Plungės miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore, taip pat ir namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. 2017 m. birželio 29 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-145 „D. P. rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T1-192 „Dėl energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo pakeitimo“ buvo papildyta Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T1-192, numatant antruoju daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapu atnaujinti 45 gyvenamuosius namus, įskaitant ir daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), namo bendrasis naudingasis plotas 3 736,35 m², aukštų skaičius – 5, butų skaičius – 100, namo valdymo forma – administruojamas, 1975 m.
6. 2016 m. vasario 10 d. įvyko visuotinis daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimo metu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimu (61 procentas iš 66) pritarta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių antram variantui ir patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Susirinkime priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas galioja visiems bendrojo naudojimo objektų savininkams (bendraturčiams) ir sukūrė prievolę apmokėti atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo metu patirtas išlaidas. Protokolo 2 punkto 3 papunktyje numatyta, jog daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, jo įgyvendinimą pagal butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintą investicijų planą organizuoja bendrojo naudojimo objektų administratorius, šiuo atveju ieškovė, kuriai buvo pavesta įvykdyti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą ir finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad Centrinės perkančiosios organizacijos priemonėmis įvykdytas rangos darbų su projektavimu viešasis pirkimas. Su laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Ž. ir Co“ 2017 m. vasario 22 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. CPO29843/12-R0244 dėl daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo). Rangos darbų finansavimui užtikrinti su akcine bendrove (toliau – ir AB) Šiaulių bankas 2017 m. birželio 20 d. buvo sudaryta lengvatinio kredito (paskolos) sutartis butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Daugiabučio namo kreditavimo sutartimi Nr. EIBA-2017-052-20 ieškovė, vadovaudamasi nurodytų įgaliojimų apimtimi, užtikrino projekto įgyvendinimo finansavimą. Paskolos sutartyje naudos gavėjais nurodyti butų ir kitų patalpų savininkai, taip pat ir atsakovas.
8. Kiekvienam butui tenkančių atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidų dydis (įskaitant banko palūkanas) priskaičiuojamas remiantis buto/patalpos plotu, panaudotą lengvatinio kredito sumą padalinant visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (bendraturčiams) proporcingai jų valdomai turto daliai, atsižvelgiant į įgyvendintas bendrąsias ir individualiąsias investicijas. Ieškovei nuo paskolos dalies, kurios mokėjimo terminas praleistas, skaičiuotini bankui mokami kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio (0,04 procento) delspinigiai.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai teikė paslaugas, todėl atsakovas turėjo ir turi prievolę mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. 2018 m. liepos 12 d. mokėjimo pavedimu atsakovas sumokėjo 80,66 Eur dydžio palūkanas už kreditą pagal ieškovės 2018 m. birželio 30 d. išrašytą sąskaitą, taip patvirtindamas savo sutikimą su kredito bei palūkanų paskaičiavimu bei neprieštaravimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), tačiau vėliau šias įmokas mokėti nustojo.
10. Pagal pažymas apie mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., atsakovas skolingas ieškovei už buto kredito įmokas 1 734,60 Eur, palūkanas už kreditą – 933,91 Eur, bendra skolos suma yra 2 668,51 Eur, skirta palūkanų ir kredito, suteikto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti, grąžinimui, ir 185,04 Eur delspinigių, kurių norma – 0,04 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigių skaičiavimo laikotarpis: nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., dienų skaičius – 184 dienos. Iš viso 2024 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo skola yra 2 853,55 Eur.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodė, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, be to, namo gyventojų sutikimas su atnaujinimu (modernizavimu) išreikštas balsų dauguma, todėl atsakovas turi pareigą apmokėti už daugiabučio namo modernizavimo darbus proporcingai savo nuosavybės daliai – 2 668,51 Eur mėnesinių įmokų, skirtų palūkanų ir kredito, suteikto daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti, grąžinimui, ir 185,04 Eur priskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.
12. Ieškovė nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-294-225/2020, kurioje ieškovas S. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolą Nr. 2 bei pripažinti nepagrįstais atsakovės SĮ „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus dėl atliktų darbų daugiabučiame gyvenamajame name, kadangi ieškovas dėl šių darbų atlikimo nėra davęs sutikimo ir šie darbai nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Teismas sprendime aiškiai nurodė, jog daugiabučio namo butų ir kitų savininkų sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) yra priimtas ir nenuginčytas, todėl, esant daugumos savininkų sprendimui, individualaus ieškovo sutikimo nebuvimas neatleidžia ieškovo nuo šių išlaidų (šiuo atveju kredito ir kredito palūkanų) mokėjimo. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti nepagrįstais atsakovės mokestinius reikalavimus dėl atliktų darbų daugiabučiame gyvenamajame name. I. S. ieškinys buvo atmestas. Tą pačią poziciją patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-21-460/2021), palikdamas Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą nepakeistą.
13. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 (pagal apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo) buvo išspręsti S. P. reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti investicijų plane numatytus darbus, kurie, jo subjektyviu supratimu, nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo užbaigta namo statybos procedūra pasirašant statybos užbaigimo aktą, kuriame nėra pastabų dėl atliktų darbų trūkumų. Teismas taip pat įvertino, kad nėra pagrindo tenkinti S. P. reikalavimą apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas, besiribojančias su gruntu, įrengti naujus balkono ir lodžijos atitvarus, įrengti varstomą langą, nes tai nebuvo numatyta prioritetine tvarka galiojančiuose techniniuose dokumentuose bei rangos sutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
14. A. S. P. pareiškė priešieškinį ieškovei SĮ „Plungės būstas“ dėl neteisėtai pasisavintų lėšų sugrąžinimo, įpareigojimo atlikti darbus, pripažinimo SĮ „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus nepagristais bei senaties termino SĮ „Plungės būstas“ mokestiniams reikalavimams taikymo.
15. Atsakovas teismo prašė: 1) taikyti ieškovės ieškiniui senaties terminą; 2) įpareigoti SĮ „Plungės būstas“ apšiltinti daugiabučio namo sienas, įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, kaip numatyta 2015 m. lapkričio 19 d. daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) plane; 3) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“ pašalinti daugiabučio namo lodžijų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti lodžijas taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.21 punkte numatytą lodžijos sąvoką; 4) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“ pašalinti daugiabučio namo balkonų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004 4.8 punkte numatytą balkono sąvoką; 5) įpareigoti statytoją pakeisti buto adresu: (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija; 6) priteisti iš SĮ „Plungės bustas“ 11 408,82 Eur bei 5 procentus metinių palūkanų, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, kaip neteisėtai pasisavintas iš daugiabučio namo butų savininkų lėšas iš valstybės skiriamos paramos už 15, 20, 25 procentų investicijų energetinį efektingumą didinančių priemonių; 7) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“ perskaičiuoti grąžintinas mėnesines kredito sumas butų savininkams, įpareigoti visą skaičiavimo eigą pateikti butų savininkams; 8) pripažinti ieškovės mokestinius reikalavimus iki kol bus įvykdyti šie priešieškinio reikalavimai dėl darbų atlikimo nepagrįstais; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodė, kad atlikti darbai nėra tinkamai įvykdyti pagal investicijų projektą ir rangos sutartį, t. y. neatlikta ekspertizė, todėl jokie statybos darbai pagal daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo projektą buvo negalimi. Dalis darbų neatlikta, o kai kurie darbai atlikti netinkamai, neturint tinkamų projektinių sprendimų. Be to, „Ž. ir CO“, UAB, SĮ „Plungės būstas“ pripažino, kad neapšiltino visų išorinių namo sienų ir to fakto neginčijo. Daugiabučio namo administratorė, kuri tai pat yra ir statytoja, namo atnaujinimui negalėjo rinkti jokių papildomų rinkliavų pasirašytos sutarties vykdymui, tačiau buvo nuspręsta rinkti rinkliavą namo atnaujinimo projekto parengimui, taip buvo apmokestintas atnaujinto projekto rengimas, nors agentūra BETA skyrė finansavimą, kaip paramą, projekto parengimui, tačiau šie pinigai pervesti į „Ž. ir CO“, UAB, sąskaitą, nors privalėjo būti pervesti į namo butų savininkų kredito grąžinimo sąskaitą. Daugiabučio namo savininkai du kartus sumokėjo už niekinį projektą, o valstybės skiriamą paramą gavo rangovas. SĮ „Plungės bustas“ atliktas renovacijos procesas yra renovacijos imitacija ir neteisėtas namo butų savininkų lėšų pasisavinimas. Ieškovės reikalavimui sumokėti įsiskolinimą yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimu patikslintas ieškinys tenkintas visiškai; atsakovo priešieškinio dalis dėl prašymo priteisti sumas ir įpareigojimo perskaičiuoti įmokas visiems butų savininkams palikta nenagrinėta, kita priešieškinio dalis atmesta; iš atsakovo S. P. ieškovės SĮ „Plungės būstas“ naudai priteista 2 668,51 Eur skola, 185,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už 1 460,21 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 21 d., 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 668,51 Eur sumą, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 073,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Teismas nurodė, kad atlikus namo atnaujinimo (renovacijos) darbus, pareiga apmokėti už šių darbų rezultatą tenka kiekvienam tokio turto bendraturčiui, proporcingai jam priklausančiai daliai.
19. Teismas pažymėjo, kad tiek teisės aktų nuostatomis ir suformuota teismų praktika, tiek įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra besąlygiškai konstatuota, jog ieškovės piniginiai reikalavimai atsakovui yra pagrįsti, todėl atsakovo turi būti vykdomi, ir atsakovas privalo apmokėti už namo atnaujinimo ir su tuo susijusius darbus bei paslaugas.
20. Teismas atsakovo argumentus, susijusius su netinkamai atliktais ar visai neatliktais statybos darbais ginčo objekte, atmetė, kadangi analogiški atsakovo reikalavimai jau buvo išnagrinėti kitų teismų ir dėl jų jau yra priimti procesiniai sprendimai.
21. Teismas atsakovo argumentus, susijusius su 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolu Nr. 2, atmetė, kadangi analogiški atsakovo reikalavimai jau buvo išnagrinėti kitoje byloje, kurioje priimtas sprendimas turi prejudicinę galią.
22. Teismas nurodė, kad sprendimas pakeisti šilumos mazgą buvo priimtas daugumos gyventojų sprendimu, piniginės lėšos už šilumos mazgo pakeitimą pervestos šiuos darbus atlikusiai įmonei. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl neteisėtai ieškovės pasisavintų lėšų už šilumos mazgo keitimo darbus, yra nepagrįsti.
23. Teismas pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, valstybės lėšomis nebuvo apmokama visa projekto kaina, todėl valstybės nekompensuotą projekto parengimo dalį turėjo apmokėti butų savininkai, kas faktiškai ir buvo padaryta.
24. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog renovacija neatlikta tinkamai, nes nebuvo atlikta ekspertizė, laikytinas nepagrįstu, kadangi tokie atsakovo argumentai jau ne kartą ankstesniais teismų sprendimais yra išnagrinėti ir dėl jų priimti įsiteisėję sprendimai.
25. Teismas konstatavo, jog atlikus namo renovacijos darbus, jo energetinio naudingumo koeficientas padidėjo, todėl atsakovo argumentus, kad jam nekyla pareiga mokėti, nes nebuvo pasiektas renovacijos tikslas, atmetė kaip nepagrįstus.
26. Teismas, atsakovui neįrodžius, kad jis yra tinkamas kitų butų savininkų atstovas, priešieškinį dalyje paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
27. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas turi prejudicinę galią. Apibendrindamas teismas darė išvadą, jog atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl priešieškinio dalį, kuria buvo prašoma įpareigoti ieškovę atlikti atitinkamus statybos darbus, atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ir ieškovė nepažeidė bendrojo dešimties metų senaties termino bei į teismą kreipėsi laiku.
29. Teismas konstatavo, kad atsakovas reikalavimus dėl statybos darbų trūkumų ieškovei pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą, o tokios aplinkybės sudaro papildomą savarankišką pagrindą atsakovo pateiktą priešieškinį šioje dalyje atmesti.
30. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, o atsakovo argumentai, jog skolos suma neaiški ir netiksliai paskaičiuota, atmestini.
31. Teismas nurodė, kad faktiškai ieškovė prašo priteisti delspinigius už mažesnį laikotarpį, negu galėtų pagal įstatymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
32. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) S. P. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
32.1. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų vertinimą ir taikymą, ieškinio palikimo nenagrinėtu nuostatas, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.
32.2. Byloje kilo ginčas dėl namo atnaujinimo (renovacijos) atliktų darbų teisėtumo, kokybės bei jų atitikimo namo renovaciją reglamentuojantiems teisės aktams ir tikslams. Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentų (jog darbai atlikti nesilaikant investicijų plano, liko neįvykdyta šiltinimo darbų, nepašalintos lodžijų betoninės atitvaros, išorinės namo sienos, besiribojančios su balkonais ir lodžijomis, yra neapšiltintos, atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto besiribojantis su balkonu langas neįrengtas su varstymo funkcija) nevertino, motyvuodamas tuo, jog šie klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais ankstesnių teismų sprendimais. Dėl atsakovo argumentų (liko neįvykdyta šiltinimo darbų, nepagrįstai prašoma apmokėti butų savininkų sumokėtas lėšas už projektavimo darbus, lėšos buvo pervestos rangovui) teismų nebuvo pasisakyta visiškai. Teismų nevertintos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Taip pat byloje liko neišspręstas bendraturčių pritarimo projekto pakeitimui, ekspertizės klausimas, dėl kurio nėra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas yra pareiškęs tapatų ir kitų teismų jau išnagrinėtą reikalavimą, yra visiškai nepagrįsta. Kauno apygardos teismas tinkamai nepatikrino Kauno apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neatsakė į esminius byloje keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi apeliacinio teismo išvadomis, todėl toks sprendimas turi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, yra nepagrįstas, neteisėtas, ir turi būti panaikintas. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalies nuostatas.
32.3. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą priteisti sumas ir įpareigojimą perskaičiuoti įmokas visiems butų savininkams, atsakovo reikalavimą paliko nenagrinėtu. Teismas pažeidė CPK 296 straipsnyje įtvirtintas pareiškimo palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias nuostatas. Atsakovas su priešieškinio reikalavimais, kurie teismo palikti nenagrinėti, kreipėsi į teismą dar 2024 m. rugsėjo 16 d. Teismas atsakovo priešieškinį, už kurį atsakovas sumokėjo žyminį mokestį, priėmė, nors, remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
32.4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimų nepagrindė, jokių konkrečių paskaičiavimų nepateikė. Yra neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas apskaičiavo galutinę bendrą darbų sumą, gautą paramą, kiek sumokėjo patys gyventojai ir pan., kokias konkrečiais įrodymais pagrįsta suma tenka atsakovui. Ieškovės paskaičiavimai netikslūs, prieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.
Žemesnės instancijos teismas
32.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 185,04 Eur delspinigių. Atsakovas nėra 2017 m. birželio 20 d. daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2017-052-20 šalis, todėl atsakovui numatyta atsakomybė mokėti vėlavimo įmokas, numatytas CK 6. 258 straipsnio 1 dalyje, negali būti taikoma. Ieškovė jokių duomenų, jog būtų turėjusi mokėti/sumokėjo bankui delspinigius, patyrė nuostolių, nepateikė, teismas tokių aplinkybių netyrė ir nenustatė.
Atsiliepimas
33. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė SĮ „Plungės būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; netenkinti atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
33.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas, priimtas visiškai tinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas.
33.2. Teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai ir teisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų vertinimą ir taikymą, bei ieškinio palikimo nenagrinėtu nuostatas, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, teisingas ir sąžiningas.
Žemesnės instancijos teismas
33.3. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas laikytinas prejudiciniu sprendimu šios bylos atžvilgiu, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią, dėl ko atsakovas nebegali byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.
33.4. Mokestiniai reikalavimai paskaičiuoti tinkamai, visi pagrindžiantys dokumentai pateikti. Tai, kad atsakovas nesupranta, kaip juos skaityti ar vertinti, negali būti laikoma teisėtu pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
35. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje yra keliami klausimai, susiję su gausia faktinių aplinkybių ir teisinės bazės analize, kurią atsakovas norėtų išdėstyti tiesiogiai, kad visapusiškai ir objektyviai būtų išspręsti byloje keliami klausimai. Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti.
36. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį ir 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas ginčo klausimu yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, taip pat buvo išklausyti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
39. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė SĮ „Plungės būstas“ teikia butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines, techninės eksploatacijos, žemės priežiūros, nuomos, kredito administravimo paslaugas Plungės mieste, taip pat ir butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui S. P..
40. 2014 m. gegužės 15 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-343 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus paskyrimo“ ieškovė buvo paskirta Plungės miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratore, įskaitant ir namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
41. Vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas, ieškovė suorganizavo daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuris įvyko 2016 m. vasario 10 d. Šio susirinkimo metu priimti sprendimai įforminti tos pačios dienos protokole Nr. 2, iš kurio nustatyta, kad 66 butai (kas sudaro 66 procentus visų namo butų ir kitų patalpų skaičiaus) pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių antram variantui ir patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą. Butų ir kitų patalpų savininkai nutarė pritarti siūlomam sprendimui patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą pagal antrą variantą ir nustatyti, kad: 1) visa investicijų suma neturi viršyti 842 417,96 Eur, iš jų kredito suma 777 160,33 Eur; 2) visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingojo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.); 3) namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas SĮ „Plungės būstas“ (duomenys neskelbtini); 4) projekto administratorius patalpų savininkų vardu/ar veikdamas patalpų savininkų naudai, savo vardu (pasirinkti) sudaro lengvatinio kreditavimo sutartį ne didesnei kaip 777 160,33 Eur sumai ne ilgesniam kaip 240 mėnesių laikotarpiui namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėse nustatytas sąlygas (lengvatinis kreditas su ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis metinėmis palūkanomis) ir supažindina patalpų savininkus su esminėmis kreditavimo sutarties sąlygomis (kredito suma, terminai, įmokų dydis, jų grąžinimo mokėjimo tvarka). Projekto administratorius, prieš pasirašydamas kreditavimo sutartį, turi įsitikinti, kad kredito sutartyje būtų numatyta sąlyga atidėti kredito grąžinimą ir palūkanų apmokėjimą iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir galimybė patalpų savininko naudai paimtą kreditą, patalpų savininkui pageidaujant, grąžinti jį ar jo dalį anksčiau, negu nustatytas terminas, netaikant priešlaikinio kredito grąžinimo mokesčio; 5) projekto įgyvendinimo administravimo mokestis mokamas nuo šio sprendimo priėmimo dienos iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (statybos darbų užbaigimo akto pasirašymo) dienos, tačiau ne ilgiau, negu Investicijų plane numatytas projekto įgyvendinimo terminas (išskyrus atvejus, kai projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas teisės aktų nustatyta tvarka), taikant projekto administravimo mokesčio tarifą 0,1 Eur už m² per mėnesį (be PVM). Nurodytas projekto administravimo mokestis apmokamas 100 procentų iki 2015 m. spalio mėn., 50 procentų (nurodyti kokia dalimi) nuo 2015 m. spalio 1 d. valstybės lėšomis pagal Valstybės paramos taisyklėse nustatytas sąlygas ir tvarka; 5.1) likusią 50 procentų techninio darbo projekto parengimo, statybos darbų techninės priežiūros ir projekto administravimo išlaidų dalį apmoka patalpų savininkai; 6) patalpų savininkai, kurių naudai paimtas lengvatinis kreditas projektui įgyvendinti, privalės kiekvieną mėnesį apmokėti jiems tenkančią kredito ir palūkanų dalį pagal kreditavimo sutartyje nustatytą kredito grąžinimo grafiką projekto administratoriaus nurodyta tvarka; 7) patalpų savininkai, perleisdami patalpas kitam asmeniui, turi informuoti pirkėją (įgijėją) apie patalpų savininkui tenkančius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, kreditu ir palūkanomis. Jei yra susidarę įsiskolinimai perleidimo metu – patalpų savininkai privalo juos apmokėti iki patalpų perleidimo dienos, o vykdytinas prievoles perduoti buto ar kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui). Apie patalpų perleidimą patalpų savininkas turi informuoti bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir projekto administratorių; 8) gyventojai, turintys teisę į šildymo išlaidų kompensaciją, supažindinti su Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis: jei daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą (balsuojant nepritarė projekto įgyvendinimui), kitą šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, kol bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizacijos) projektas nepradėtas įgyvendinti; 9) kredito paskolos administravimo mokestis 0,023 centai be PVM už m². Sutartis dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui sudaroma su AB Šiaulių bankas.
42. Siekiant įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus, Centrinės perkančiosios organizacijos priemonėmis įvykdytas rangos darbų su projektavimu viešasis pirkimas, kurį laimėjo „Ž. ir Co“, UAB. 2017 m. vasario 22 d. su rangove „Ž. ir Co“, UAB, buvo pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. CPO29843/12-R0244.
43. Rangos darbų finansavimui užtikrinti su AB Šiaulių bankas 2017 m. birželio 20 d. sudaryta lengvatinio kredito (paskolos) sutartis Nr. EIBA-2017-052-20, kuria nustatyta maksimali 532516,05 Eur kredito suma, numatant, kad visas kreditas bus grąžintas iki 2037 m. birželio 20 d. Šią sutartį namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudarė ir pasirašė ieškovė SĮ „Plungės būstas“.
44. Baigus statybos darbus ir įvykdžius namo renovaciją, 2018 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos priėmė Statybos užbaigimo aktą, kuriuo konstatuota, kad statinys, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), atitinka statinio projekto sprendinius, taip pat pateikti visi privalomi dokumentai, o statyba pabaigta.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
45. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus; neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų vertinimą ir taikymą; ieškinio palikimo nenagrinėtu nuostatas; nepagrįstai, neištyręs visų aplinkybių, tenkino ieškovės piniginį reikalavimą bei reikalavimą priteisti delspinigius.
46. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl namo atnaujinimo (renovacijos) atliktų darbų teisėtumo, kokybės bei jų atitikimo namo renovaciją reglamentuojantiems teisės aktams ir tikslams.
47. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1480-584/2023 pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei „Ž. ir Co“, UAB dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys SĮ „Plungės būstas“, UAB „Altimetrija“, UAB „Plėtros partneriai“. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu nuspręsta: ieškinį tenkinti; įpareigoti atsakovę „Ž. ir Co“, UAB per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti šiuos darbus: 1.1. Apšiltinti buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpų, pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), išorines sienas, įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, kaip numatyta 2015 m. lapkričio 19 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.1 punkte bei daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios, architektūros – konstrukcijų dalies bendrajame aiškinamajame rašte Nr. PLP-17-007-TDP-B/AK-AR dalyje „1. Esama padėtis“, punkte „Projekte numatyta“ pirmame papunktyje „Apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas besiribojančias su gruntu, įrengti nuogrindą. Pastatas apšiltinamas įrengiant tinkuojamą „Kreisel“ fasadinę sistemą. Sienos tarp patalpų ir išorės bei tarp patalpų ir balkonų šiltinamos įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą.“ 1.2. Suprojektuoti bei pašalinti buto adresu: (duomenys neskelbtini), lodžijos, besiribojančios su kambariu (duomenys neskelbtini), betoninę atitvarą ir įrengti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.21. p. numatytą lodžijos sąvoką, kaip tai numatyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8 punkte. 1.3. Suprojektuoti ir pašalinti buto adresu: (duomenys neskelbtini), balkono, besiribojančio su kambariu (duomenys neskelbtini), betoninę atitvarą ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.8 p. balkono sąvoką, iš lauko pusės įstiklinti naudojant lengvas šaltas konstrukcijas, įrengti balkono apdailinę tvorelę bei atlikti aptvaro apdailą, kaip tai numatyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8. punkte. 1.4. Pakeisti buto adresu: (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini) su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija, kaip tai numatyta Techninio darbo projekto 3 dalyje, lapas AK-41, pozicija L5. 1.5. Buto adresu: (duomenys neskelbtini), karšto vandens apskaitos skaitiklį, kuris sumontuotas vonios kambario sienos išorėje, sumontuoti techniniame kanale; sustabdyti atsakovės „Ž. ir Co“, UAB garantijos termino statybos darbams, atliktiems pagal 2017 m. vasario 22 d. statybos rangos sutartį Nr. CPO29843, skaičiavimą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 22 d.) iki kol bus pašalinti trūkumai vykdant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus; ieškovui S. P. iš atsakovės „Ž. ir Co“, UAB priteisti 2 576 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovės „Ž. ir Co“, UAB priteisti 54,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
48. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 nuspręsta Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; iš ieškovo S. P. atsakovės „Ž. ir Co“, UAB naudai priteisti 176 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo S. P. valstybės naudai priteisti 30,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo. I. S. P. teigimu, atsakovė (rangovė) „Ž. ir Co“, UAB netinkamai įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, kadangi neatliko statybos darbų, kurie buvo numatyti investicijų plane ir nupirkti per CPO. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo baigta ginčo namo statybos užbaigimo procedūra pasirašant statybos užbaigimo aktą, kuriame nėra jokių pastabų dėl atliktų darbų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog techninio darbo projekto A laida buvo parengta iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. statybos užbaigimo procedūros, t. y. iki pasirašant statybos užbaigimo aktą, taigi, byloje nustačius, kad buvo patvirtina techninio darbo projekto A laida, kurio sprendiniai buvo suderinti su užsakove, taip pat, kad techninio darbo projekto nauja laida buvo pateikta iki statinio statybos užbaigimo procedūros, rangovė (atsakovė), atlikdama statybos darbus, privalėjo vadovautis nauja techninio darbo projekto (A) laida. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad užsakovo funkcijas atliko ir sutartį su atsakove sudarė trečiasis asmuo SĮ „Plungės būstas“, atstovaudama visų daugiabučio namo butų savininkų interesus. Sudarius sutartį, investicijų plane buvo numatyta galimybė tikslinti tiek darbų kiekius, tiek galimybė juos koreguoti, ir, kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, renovacijos eigoje užsakovė šia galimybe pasinaudojo, tikslindama užduotis rangovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama daugiabučio namo renovacijos darbus, sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog po atliktų atsakovės darbų objektas negalėjo būti naudojamas, o nustatyta priešingai – darbai be pastabų buvo priimti, renovuotame name esančiais butais gyventojai naudojasi.
49. Kaip nustatyta, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek šios bylos ieškovė SĮ „Plungės būstas“, tiek atsakovas S. P., tik skirtingu procesiniu statusu – atsakovas jau išnagrinėtoje byloje buvo ieškovas, o ieškovė – trečiasis asmuo. Tiek nurodytoje byloje ieškovas S. P. teikdamas ieškinį, tiek nagrinėjamoje byloje atsakovas S. P. teikdamas priešieškinį reiškė iš esmės analogiškus reikalavimus dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo ginčo objekte atliktus renovacijos darbus, jų atitiktį rangos sutarčiai ir kitiems statybos dokumentams, ir konstatavo, kad „Ž. ir CO“, UAB, vykdydama daugiabučio namo renovacijos darbus, prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, atlikti darbai buvo priimti, jokių pastabų dėl darbų trūkumų, kokybės ir pan. nebuvo pareikšta, renovuotame name esančiais butais gyventojai naudojasi. Taigi, dėl namo atnaujinimo (renovacijos) atliktų darbų teisėtumo, kokybės bei jų atitikimo namo renovaciją reglamentuojantiems norminiams dokumentams bei teisės aktams teismo jau pasisakyta. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas S. P. kasacinį skundą priimti atsisakė. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 laikytinas prejudiciniu sprendimu šios bylos atžvilgiu.
50. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
51. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).
52. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo pasisakyta, jog ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022).
53. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021). Tai darydamas teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas. Pažymėtina, kad, kitaip nei teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta faktinė aplinkybė, kuri, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kitoje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, nebegali būti iš naujo nustatoma ir ginčijama, teismo nustatytos faktinės aplinkybės teisinis vertinimas gali skirtis, priklausomai nuo konkrečios bylos nagrinėjimo dalyko ir konkrečioje byloje taikytinų teisės normų turinio, t. y. ta pati teismo nustatytų faktų sudėtis gali būti pripažinta pažeidimu pagal vienoje byloje taikytinas teisės normas, tačiau tokiu nebūti pripažinta pagal teisės normas, taikytinas kitoje civilinėje byloje. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galia netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823-2022).
54. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).
55. Kaip pagrįstai nagrinėjamoje byloje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas laikytinas prejudiciniu sprendimu šios bylos atžvilgiu, todėl atitinkamai ir jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 konstatavus, kad 2017 m. vasario 22 d. rangos darbų sutartis Nr. CPO29843/12-R0244 buvo įvykdyta tinkamai, darytina išvada, jog atsakovas šioje byloje iš naujo reiškia reikalavimus dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo ir siekia dėl to paties prejudicinio fakto (tinkamo rangos sutarties vykdymo) bylinėtis iš naujo.
56. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo prašymą priteisti sumas ir įpareigojimą perskaičiuoti įmokas visiems butų savininkams, atsakovo reikalavimą nepagrįstai paliko nenagrinėtu. Atsakovo vertinimu, teismas pažeidė CPK 296 straipsnyje įtvirtintas pareiškimo palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias nuostatas.
57. Byloje nustatyta, kad atsakovas priešieškiniu (be kita ko) prašė teismo priteisti iš ieškovės SĮ „Plungės būstas“ 11 408,82 Eur bei metines palūkanas, kaip neteisėtai ieškovės pasisavintas lėšas iš valstybės skiriamos paramos už 15, 20, 25 procentų investicijų energetinį efektingumą didinančių priemonių bei įpareigoti ieškovę perskaičiuoti grąžintinas mėnesines kredito sumas namo butų savininkams, įpareigoti ieškovę butų savininkams pateikti visą skaičiavimo eigą.
58. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytus atsakovo reikalavimus, pažymėjo, jog iš atsakovo reikalavimų turinio akivaizdu, kad šiais savarankiškais priešieškinio reikalavimais atsakovas siekia teisinių padarinių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turi reikiamus įgaliojimus atstovauti kitiems butų savininkams šioje byloje. Teismas, atsakovui neįrodžius, kad jis yra tinkamas kitų butų savininkų atstovas, priešieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.
59. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi, asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
60. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo priešieškinis teisme buvo priimtas 2024 m rugsėjo 26 d.; 2024 m. spalio 22 d. vykusiame teismo posėdyje teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti atstovu, padėsiančiu tinkamai įgyvendinti atsakovo teises nagrinėjant bylą; 2024 m. lapkričio 7 d. teisme buvo gautas atsakovo atstovo advokato prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, pateikta atstovavimo sutartis. Taigi, nuo 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, tiek atsakovui, tiek jo atstovui buvo žinoma, kad atsakovas neturi reikiamų įgaliojimų atstovauti kitiems butų savininkams šioje byloje. Sprendimas byloje priimtas 2025 m. gegužės 26 d., iki sprendimo priėmimo atsakovas nepateikė tinkamą atstovavimą kitiems butų savininkams patvirtinančių dokumentų. Atsakovui byloje nepateikus jokių įrodymų, kad jis yra tinkamas kitų butų savininkų atstovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo).
61. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė savo piniginių reikalavimų nepagrindė, jokių konkrečių paskaičiavimų nepateikė. Atsakovo nuomone, yra neaišku, kokiais įrodymais remiantis teismas apskaičiavo galutinę bendrą darbų sumą, gautą paramą, kiek sumokėjo patys gyventojai ir pan., kokiais konkrečiais įrodymais pagrįsta suma tenka atsakovui. Ieškovės paskaičiavimai netikslūs, prieštaringi. Be to, teismas nepagrįstai tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti 185,04 Eur delspinigių.
62. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2 668,51 Eur skolą, 185,04 Eur delspinigius, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas skolingas ieškovei už buto kredito įmokas – 1 734,60 Eur, palūkanas už kreditą – 933,91 Eur, bendra skolos suma – 2 668,51 Eur. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – 2024 m. spalio 10 d. sudarytą skolos pažymą, mokesčių paskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Taip pat į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovės atsakovui siųstas pranešimas apie banko finansuojamą sumą, kuriame nurodyta, jog iš viso atsakovui teks mokėti 5 526,33 Eur lengvatinio kredito. Ieškovė pateikė ir 2025 m. vasario 7 d. kredito dalies paskaičiavimą konkrečiai atsakovo butui, kuriame nurodyta, kad iš viso objekte atliktų statybos darbų vertė yra 543 383,15 Eur, kuri paskaičiuota visam daugiabučio namo butų bendram plotui (3 738,43 m², kaip nurodyta 2015 m. lapkričio 19 d. namo atnaujinimo investicijų plano 3.1.5 p.), todėl atsakovo butui (52,21 m², kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išraše) tenkanti kredito dalis, atėmus valstybės paramą, sudaro 5 526,31 Eur. 2021 m. gegužės 20 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas apie finansuojamą sumą, kuriame nurodyta, jog jo butui tenkanti lengvatinio kredito dalis, atėmus valstybės paramą, sudaro 5 526,31 Eur. 2025 m. vasario 7 d. pateiktame kredito dalies paskaičiavime nurodyta, kad atsakovui tenkanti viso lengvatinio kredito dalis sudaro 5 526,31 Eur sumą.
63. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus dėl ieškovės piniginio reikalavimo, konstatavo, jog atsakovo butui tenkanti kredito dalis po valstybės paramos sudaro 5526,31 Eur, o pagal daugiabučio namo kreditavimo sutartyje Nr. EIBA-2017-052-20 išdėstytą mokėjimo grafiką matyti, jog visas kreditas turi būti padengtas per 223 mėnesius, todėl atsakovui tenkanti kredito sumos mėnesinė įmoka sudaro 24,78 Eur be palūkanų. Kadangi patikslintu ieškiniu prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., kas sudaro 70 mėnesių, atsakovo skola už kredito įmokas be palūkanų ir sudaro prašomą priteisti 1 734,60 Eur sumą (24,78 Eur x 70 mėn.). O atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi nustatyta fiksuota 3 procentų metinė palūkanų norma, atsakovui analogišku laikotarpiu tenkanti palūkanų dalis, skaičiuotina nuo visos jam tenkančio kredito sumos (5 526,31 Eur), ir sudaro prašomą priteisti 933,91 Eur sumą.
64. Taigi, kaip nustatyta, į nagrinėjamą bylą ieškovė pateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip apskaičiuota atsakovui tenkanti kredito dalis ir palūkanų suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, darė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, o atsakovo argumentai, jog skolos suma neaiški ir netiksliai paskaičiuota, atmestini, su kuria, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių skaičiavimų ar pan., kurių pagrindu būtų galimą spręsti apie kitokią sumą, tenkančią atsakovui, kaip daugiabučio namo bendraturčiui, apmokėti už atlikus namo atnaujinimo (renovacijos) darbus, proporcingai jam priklausančiai daliai.
65. Ieškovės ir AB Šiaulių bankas 2017 m. birželio 20 d. sudarytos daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2017-052-20 specialiųjų sąlygų 1 dalyje nurodyta, jog vėlavimo mokėti renovacijos įmokas atveju taikomi 0,04 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos kredito ir palūkanų sumos. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad prašomi priteisti 185,04 Eur delspinigiai yra paskaičiuoti taikant 0,04 procento už kiekvieną pradelstą dieną, o delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Kaip nustatyta, ieškovei byloje pagrindus prašomų priteisti delspinigių dydį bei jų apskaičiavimo pagrindą, pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės piniginiai reikalavimai atsakovui yra pagrįsti, todėl atsakovo turi būti vykdomi ir atsakovas privalo apmokėti už namo atnaujinimo ir su tuo susijusius darbus bei paslaugas, atsakovas pareigos apmokėti už daugiabučio namo modernizavimo darbus, proporcingai savo nuosavybės daliai, nevykdo, ieškovei nurodžius delspinigių paskaičiavimo teisinį pagrindą bei pagrindus prašomų priteisti delspinigių dydį, šis ieškovės reikalavimas, esant nurodytoms bylos aplinkybėms, tenkintas pagrįstai. Be to, ieškovė prašė priteisti delspinigius už 184 dienų laikotarpį, tačiau jeigu delspinigiai būtų skaičiuojami už 184 dienų laikotarpį, susidarytų 196,40 Eur delspinigių suma (2 668,51 Eur x 0,04 procento x 184). Šiuo atveju ieškovė prašė priteisti 185,04 Eur delspinigių, taigi, faktiškai ieškovė prašė priteisti delspinigius už mažesnį laikotarpį.
66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriuos išanalizavus nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
67. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui jokios įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
68. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.