- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-21-460/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- S. P.
- Trečiasis asmuo
- V. R., Plungės rajono savivaldybės administracijai, S. R., R. M., V. S. Š., Z. N., I. A., J. S., A. G., V. B., Z. K., V. A., E. L., K. B., M. S., R. D., I. D., A. Z., M. P., A. Ž., A. A., J. P., V. P., V. J., D. B., J. K., E. V., R. V., G. B., D. N., I. S., R. S., Z. S., R. U., I. K., K. L. K., V. D. R., I. N., V. Š., O. Š., D. S., E. D., L. G., E. Š., R. R., V. S., A. M., G. A., A. D., A. Š., T. J., Z. L., Z. V., M. B., J. R., P. Š., D. J., A. B., R. B., V. L., A. V., B. J., T. G., S. L., A. K., B. K., L. L., D. Š., J. A., G. S., L. A., F. P., J. Š., P. B., I. E. R., S. D., A. R., L. S., V. K., K. J., J. M., V. U., M. L., Z. T., Ž. K., I. S. B., E. A. C.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Plungės būstas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. P. (apeliantas) ir trečiojo asmens V. R. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, tretiesiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai, V. R., S. R., R. M., V. S. Š., Z. N., I. A., J. S., A. G., V. B., Z. K., V. A., E. L., K. B., M. S., R. D., I. D., A. Z., M. P., A. Ž., A. A., R. M., J. P., V. P., V. J., D. B., J. K., E. V., R. V., I. D., G. B., D. N., I. S., R. S., I. S., Z. S., R. U., I. K., K. L. K., V. D. R., I. N., V. Š., O. Š., D. S., E. D., L. G., E. Š., R. R., V. S., A. M., G. A., A. D., A. D., A. Š., T. J., Z. L., Z. V., M. B., V. B., J. R., P. Š., A. Š., R. V., D. J., A. Š., A. B., R. B., V. L., A. V., B. J., T. G., S. L., R. M., V. Š., M. B., D. B., A. B., A. K., B. K., L. L., D. Š., J. A., G. S., L. A., F. P., J. Š., R. S., V. J., P. B., I. D., I. E. R., S. D., A. R., R. B., L. S., V. K., K. J., J. M., V. U., M. L., Z. T., A. B., Ž. K., I. S. B., E. A. C. teisių ir pareigų perėmėjams, M. K. teisių ir pareigų perėmėjams, dėl susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstų mokestinių reikalavimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Plungės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui pareikšti; 2) pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolą Nr. 2; 3) pripažinti nepagrįstais atsakovės mokestinius reikalavimus dėl atliktų darbų daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl šių darbų atlikimo nėra davęs sutikimo ir šie darbai nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo; 4) iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog metus laiko iš Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ gauna raštus, kuriuose reikalaujama susimokėti skolą, paskutiniame rašte nurodyta 529,76 Eur suma, teigė, kad reikalavimai yra neteisėti. Atsakovė administruoja namą (duomenys neskelbtini). Ši įmonė 2016 m. vasario 10 d. sukvietė į susirinkimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo renovacijos. Susirinkime dalyvavusių butų savininkų buvo mažiau, nei reikalauja teisės aktai, kad būtų pravestas susirinkimas ir priimti sprendimai. Norėdama vykdyti namo renovaciją, atsakovė ėmėsi dokumentų klastojimo – susirinkimo dalyvių sąrašas buvo pildomas ne tik susirinkimo metu, bet ir po susirinkimo, lankantis savininkų butuose bei kitose vietose, taip pat užpildomi vardinio balsavimo biuleteniai. Pagal tuo metu galiojusius reikalavimus pildant dalyvių sąrašą buvo reikalaujama nurodyti susirinkimo dalyvio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jo numerį ir išdavimo datą. Šio reikalavimo nebuvo laikomasi, susirinkimo dalyviai ne visi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kai kurie vietoje asmens dokumento nurodė asmens kodą (sąrašo eil. 16,18,33). Į susirinkimą galėjo atvykti bet kas, dalyvių tapatybės nebuvo nustatomos, susirinkimą organizavusi namo administratorė neturėjo tikslaus savininkų sąrašo. Sąraše yra įtraukti asmenys, kurie pagal Registrų centro pateiktą dokumentą techninio projekto rengėjams, nėra butų savininkai, eil. Nr. tarp 13-14 du asmenis, tarp 37-38, 57-58, 61-62 ir 59 po vieną asmenį, sąrašo lapai nenumeruoti, pasirašo tas pats asmuo po kelis kartus, eil. Nr. 16 N. Z., 97 bt. Taip pat tas pats asmuo pasirašo tarp eil. Nr. 46 - 47. Už 35 butą yra pasirašoma du kartus, tarp eil. Nr. 20-21 pasirašo A. M., kuris dalyvavo visuose susirinkimuose, o eil. Nr. 48 pasirašo R. M., kuri jokiame susirinkime nedalyvavo. 1 ir 4 butų savininkės susirinkime dalyvavo, tačiau susirinkimo metu susirinkimo dalyvių sąraše nepasirašė. Pradedant eil. Nr. 34 M. P. 16 bt. ir visi kiti butų savininkai iki sąrašo poz. 62 yra įrašyti ne susirikimo metu, pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius lape, kuriame nėra daugiau jokių įrašų. Susirinkime jokie balsavimai nebuvo vykdomi, nebuvo išduoti vardiniai balsavimo biuleteniai, nes paprasčiausiai nebuvo kvorumo. Taip pat nebuvo laikomasi LR aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. D1-961 „Butų ir kitų patalpų savininkų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas“. Nors atsakovė turi internetinę svetainę, bet jokių dokumentų, susietų su (duomenys neskelbtini) namu nepaskelbė, į pašto dėžutę kiekvienam savininkui susirinkimo protokolo kopijų nedėjo. Jis 2018 m. kovo 8 d. raštu kreipėsi į SĮ „Plungės būstas“ su prašymu pateikti dokumentų, kurių pagrindu yra pradėta namo renovacija, kopijas, tačiau atsakovė prašomų dokumentų nepateikė, todėl dokumentų paieška užtruko ilgą laiką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė SĮ „Plungės būstas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T1-192 „Dėl energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ patvirtinta Plungės rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa ir atsakovė paskirta programos įgyvendinimo administratore, kuriam pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su programos ir parengtų investicinių planų įgyvendinimu. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T1-145 buvo papildyta Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T1-192 „Dėl energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, numatant antruoju daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etapu atnaujinti 45 gyvenamuosius namus, įskaitant ir daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį V. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 10 d. įvyko visuotinis šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkimo metu, daugumos sprendimu (60 iš 65) pritarta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių antrajam variantui ir patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. Susirinkime priimtas patalpų savininkų sprendimas galioja visiems bendrojo naudojimo patalpų savininkams (bendraturčiams) ir sukūrė prievolę apmokėti programos įgyvendinimo metu patirtas išlaidas. 2017 m. vasario 22 d. pasirašyta rangos sutartis su rangos darbų su projektavimu viešąjį pirkimą laimėjusiu „Ž. ir Co“. Rangos darbų finansavimui užtikrinti su AB Šiaulių banku 2017 m. birželio 20 d. sudaryta lengvatinio kredito (paskolos) sutartis butų ir kitų patalpų savininkų naudai. Paskolos sutartyje naudos gavėjais nurodyti butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir ieškovas. Butui tenkančio atnaujinimo išlaidų dydis (įskaitant banko palūkanas) priskaičiuojamas remiantis buto plotu, panaudotą lengvatinio kredito sumą padalinant visiems butų ir patalpų savininkams proporcingai jų valdomai turto daliai. Pažymėjo, jog ieškovas pripažįsta, kad yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti ir deklaratyviai nurodė, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių, tačiau jų nenurodė. Tokio pobūdžio reikalavimams taikomas 6 mėnesių terminas nuo prašomo pripažinti negaliojančiu 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolo surašymo, ieškovas sprendimą kreiptis pripažinti susirinkimo protokolą negaliojančiu priėmė praėjus daugiau negu trejiems metams ir į atsakovę su prašymu pateikti jį dominančius dokumentus kreipėsi tik 2018 m. kovo 8 d. Namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra užbaigtas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Per visą šį laikotarpį nei vienas iš namo, kuriame yra 100 butų, patalpų savininkų nepareiškė jokių pretenzijų dėl 2016 m. vasario 10 d. įvykusio susirinkimo teisėtumo bei priimto sprendimo pagrįstumo. Ieškovas susirinkime nedalyvavo, todėl neaišku, kokiais duomenimis konstatuoja susirinkimo protokolo klastojimo ar balsavimo susirinkimo metu nebuvimo faktą. Apie susirinkimą buvo paskelbta skelbimų lentose dar 2016 m. sausio 25 d., o 2016 m. vasario 4 d. pranešimai apie susirinkimą buvo pateikti kiekvienam butui atskirai, taip pat buvo parengti ir vardiniai balsavimo biuleteniai. Ieškovas teigė, kad nėra davęs sutikimo namo renovavimo darbams atlikti ir prašė pripažinti nepagrįstais atsakovės mokestinius reikalavimus dėl atliktų darbų, kartu nurodė, jog nustatyta tvarka nėra priimtas patalpų savininkų sprendimas numatyta tvarka. Tačiau ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidos yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, namo gyventojų sutikimas su namo atnaujinimu (modernizavimu) išreikštas balsų dauguma, todėl ieškovas turi pareigą apmokėti už darbus proporcingai savo nuosavybės daliai. Atsakovės nuomone, ieškovas į teismą kreipėsi vien tik norėdamas išvengti teisėtų finansinių įsipareigojimų dėl kredito grąžinimo už namo atnaujinimą (modernizavimą).
3. Trečiasis asmuo Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui paduoti yra visiškai nepagrįstas, ieškovas priežasčių nenurodė. Ieškovas turėjo teisę dalyvauti susirinkime ir pareikšti prieštaravimus ar pritarimą, tačiau neaišku, kodėl to nepadarė, laukė daugiau kaip du metus, kol projektas buvo pradėtas įgyvendinti ir tik tada kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų pateikimo. Pažymėjo, jog ieškovas negali nurodyti faktinių aplinkybių apie susirinkimą, kuriame pats nedalyvavo. Atsakovė namo (duomenys neskelbtini), administratore yra užregistruota nuo 2000 m. sausio 20 d., todėl turėjo visas administratoriaus teises. Nors ieškovas teigė, jog jis nėra davęs sutikimo namo renovavimo darbams atlikti, pažymėjo, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Iš susirinkimo protokolo matyti, jog namo susirinkime dalyvavo ir balsavo daugiau kaip pusė namo gyventojų, todėl esant daugiau kaip pusės namo gyventojų sutikimui, ieškovo atskiro sutikimo namo renovacijos darbams atlikti nebereikėjo. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą tik tada, kai renovacijos darbai yra atlikti ir jam išrašomos sąskaitos dėl atliktų darbų apmokėjimo. Ieškovas į teismą galėjo kreiptis dar tada, kai darbai nebuvo pradėti, o šiuo atveju siekia išvengti sąskaitų už namo renovavimo darbų atlikimą apmokėjimo.
4. Trečiasis asmuo S. L. atsiliepime nurodė, jog ieškovo pateiktas ieškinys jam nedaro jokios įtakos.
5. Trečiasis asmuo R. M. atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė, jog ji susirinkime nedalyvavo, dalyvavo jos sutuoktinis A. M., ji susirinkimo dalyvių pasirašė administratorei atvykus į namus, susirinkimo protokolas nebuvo skelbiamas.
6. Trečiasis asmuo V. R. atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė, jog pranešimo apie susirinkimą negavo, atvykus į susirinkimą asmens dokumentų niekas neprašė, sąraše galėjo pasirašyti visi norintys, balsavimo biuleteniai nebuvo dalijami. Dalis susirinkimo dalyvių pasirašė sąraše ir išėjo, ji taip pat nesulaukė susirinkimo pabaigos. Modernizavimo variantai nebuvo aptariami, neaptariamos investicinių projektų kainos, nenurodoma, kiek reikės mokėti per mėnesį, koks atsipirkimo laikas. Susirinkime niekas nesiūlė nei pirmininko, nei sekretoriaus, niekas neskelbė, kad susirinkime dalyvauja 65 asmenys, paprasčiausiai nebuvo susirinkimo dalyvių pakankamo skaičiaus. Ji susirinkimo protokolo nepasirašė, pasirašė tik priedą prie protokolo, pasirašė sąrašą, kuriame buvo nurodyta, jog yra 3 lapai, paskutiniame nebuvo įrašų apie susirinkimo dalyvius, dabar sąrašas susideda iš 4 lapų ir paskutiniame padaryti penki įrašai. Susirinkimo protokolas nebuvo įmestas į jos pašto dėžutę.
7. Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepime su ieškiniu sutiko, nurodė, jog susirinkime dalyvavo, buvo teigiama, kad reikia pasirašyti už tai, ar norime renovacijos, apie tai, kad pasirašome už renovaciją, tokios kalbos nebuvo, nebuvo renkami nei susirinkimo pirmininkas, nei sekretorius, balsavimai nebuvo vykdomi, susirinkimo protokolas taip pat į pašto dėžutę nebuvo įdėtas.
8. Trečiasis asmuo M. P. atsiliepime nurodė, jog susirinkime nedalyvavo. Teismo posėdyje paaiškino, jog buvo suinteresuotas renovacijos procesu, surinko apie 60 parašų, kad namas būtų įtrauktas į renovacijos procesą, apie susirinkimą nežinojo ir jame nedalyvavo, nes buvo užsienyje, nors jo parašas yra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Pagrindiniai argumentai:
9.1. Teismas konstatavo, jog ieškovas praleido 6 mėnesių procesinį teisės kreiptis į teismą terminą ir nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas šį terminą atnaujinti. Esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolą Nr. 2, atmetė.
9.2. Daugiabučio namo butų ir kitų savininkų 2016 m. vasario 10 d. sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) yra priimtas ir nenuginčytas, todėl, esant daugumos savininkų sprendimui, individualaus ieškovo sutikimo nebuvimas neatleidžia ieškovo nuo 572,24 Eur mokestinio reikalavimo dėl atliktų darbų daugiabučiame gyvenamajame name mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Butų savininkų 2016 m. vasario 10 d. vykusiame susirinkime nevykdyti jokie balsavimai ir nepriimti jokie sprendimai.
10.2. Plungės apylinkės teismas netinkamai taiko CK 4.85 straipsnio 9 dalį. Senaties terminas 6 mėnesių taikomas priimtiems sprendimams. Šiuo atveju jokie sprendimai nebuvo priimti. Plungės apylinkės teismas priėmė sprendimą iš esmės nenagrinėjęs ieškinio.
10.3. Plungės apylinkės teismo sprendime nėra išvados, ar 2016 m. vasario 10 d. dokumentas / protokolas atitinka to meto galiojančius teisės aktus.
11. Apeliantė trečiasis asmuo V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Esant akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams teismas netaikė ir nesprendė klausimo dėl CPK 300 str. nuostatų taikymo, nes bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad ginčijamas protokolas yra suklastotas, suklastoti parašai, galimai padaryta nusikalstama veika.
11.2. Teismas nepagrįstai taikė CK 4.85 str. 9 d. nuostatas dėl senaties termino. Jos nuomone, ieškovas buvo aktyvus, ilgą laiką rinko dokumentus dėl ieškinio pareiškimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė SĮ „Plungės būstas“ su jais nesutinka, prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Ieškovas galėjo nuo 2018 m. kovo 29 d. su dokumentacija susipažinti ir nustatytu terminu priimti sprendimą dėl apskundimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų tik po to, kai gavo pirminius dokumentus, nurodančius, jog teks mokėti už daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus.
12.2. Namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra užbaigtas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Per visą šį laikotarpį nei vienas iš namo, kuriame yra 100 butų, patalpų savininkų nepareiškė jokių pretenzijų dėl 2016 m. vasario 10 d. įvykusio susirinkimo teisėtumo bei priimto sprendimo pagrįstumo. Ieškovas susirinkime nedalyvavo, todėl neaišku, kokiais duomenimis konstatuoja susirinkimo protokolo klastojimo ar balsavimo susirinkimo metu nebuvimo faktą.
13. Atsiliepime į V. R. apeliacinį skundą ieškovas (apeliantas) su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Apeliaciniame skunde pagristai yra teigiama, kad ginčijamas protokolas yra suklastotas, galimai padaryta nusikalstama veika. Taip pat pagristai teigiama, kad teismui pateikti du skirtingi susirinkimo protokolai, tačiau kuriuo teismas vadovavosi nagrinėdamas bylą, nėra aišku.
13.2. Pagristai teigiama , kad susirinkimo organizatorius susirinkime neturėjo namo butų savininkų sąrašo iš registrų centro. Susirinkimo metu leido dalyvių sąraše pasirašyti visiems norintiems.
13.3. Pagristai nurodoma, kad susirinkimo metu nebuvo renkamas nei susirinkimo sekretorius , nei susirinkimo pirmininkas.
13.4. Pagristai nurodoma, kad susirinkimo dieną nei dalyvių sąrašas, nei protokolas nebuvo pasirašyti.
14. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo R. M. su skundais sutinka, prašo juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
16. Apeliantas, be kita ko, prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentų dėl to nepateikia.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, nenurodo jokių argumentų.
18. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. vasario 10 d. vykusiame susirinkime priėmė protokolą Nr. 2. Juo pritarta daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių antrajam variantui ir patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas.
Dėl apeliacinių skundų argumentų
20. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, jog 2016 m. vasario 10 d. vykusiame susirinkime nebuvo priimtas joks sprendimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.85 straipsnio 9 dalį, be to, teismas priėmė sprendimą iš esmės nenagrinėjęs ieškinio.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.85 str. 9 d. nuostatas dėl senaties termino. Jos nuomone, ieškovas buvo aktyvus, ilgą laiką rinko dokumentus dėl ieškinio pareiškimo, be to, teismas netaikė ir nesprendė klausimo dėl CPK 300 straipsnio nuostatų taikymo, nes bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad ginčijamas protokolas yra suklastotas, suklastoti parašai, galimai padaryta nusikalstama veika.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas be kitko, ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolą Nr. 2. Taigi, pats ieškovas ieškiniu pripažino, kad 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo metu buvo priimtas tam tikras sprendimas. Kaip žinoma, minėto 2016 m. vasario 10 d. sprendimo pagrindu buvo pateiktas prašymas finansuotojui AB Šiaulių bankui, Būsto energijos taupymo agentūrai, kurie dokumentus peržiūrėjo ir patvirtino, vėliau minėto sprendimo pagrindu bei kitais dokumentais buvo pradėtas namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas: viešo konkurso būdu parinktas projektuotojas-rangovas ir t.t. Dėl šių priežasčių atmestinas apelianto argumentas, kad 2016 m. vasario 10 d. vykusiame susirinkime nebuvo priimtas joks sprendimas. Pridėtina, kad hipotetinis faktas, ar sprendimas buvo (ne)teisėtas, yra visai kitas teisinis klausimas.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 22 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-403/2020).
25. Nagrinėjamoje byloje vienas keliamų kertinių klausimų – ieškinio senaties terminas ir jo (ne)praleidimo pasekmės. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
27. Dera pažymėti, kad CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
29. Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nurodytame 2016 m. vasario 10 d. butų savininkų susirinkime nedalyvavo, tačiau aktualu tai, jog ieškovas pats pripažino, kad apie 2016 m. vasario 10 d. įvyksiantį susirinkimą namo administratorės telefoniniu pokalbiu buvo informuotas asmeniškai, tačiau į susirinkimą neatvyko ir savo, kaip buto savininko teise pareikšti nuomonę dėl namo renovacijos (modernizavimo) proceso nepasinaudojo. Būtina pastebėti, kad su ieškiniu ieškovas yra pateikęs savo 2018 m. kovo 8 d. prašymą atsakovei, jame atsakovei teigiama, kad „Jūsų vadovaujamai įstaigai pateikiau prašymą pateikti minėtam būstui atliekamų renovacijos darbų sąmatą. Taip, el. paštu gavau dokumentą, kurio niekaip negalėčiau pavadinti sąmata“. Taigi, dar iki 2018 m. kovo 8 d. ieškovas žinojo apie atliekamą namo renovaciją bei neabejotinai žinojo, kad ji atliekama butų savininkų susirinkime priimto sprendimo pagrindu, nes kitokio teisinio pagrindo įstatymai nenumato. Verta pažymėti, kad ieškovas 2018 m. kovo 8 d. rašte atsakovės prašė „pateikti kopijas susirinkimo protokolo bei balsų skaičiavimo komisijos protokolo ir kitų dokumentų kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas pradėti renovaciją namui adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė vėlgi patvirtina, kad ieškovui jau kurį laiką buvo žinoma apie priimtus savininkų sprendimus dėl namo renovacijos darbų.
31. Paminėtina, kad iš 2018 m. kovo 29 d. atsakovės rašto ieškovui (į 2018 m. kovo 8 d. ieškovo raštą atsakovei) matyti, jog ieškovas buvo informuotas apie galimybę ne tik dar kartą sužinoti apie priimtą sprendimą dėl namo renovacijos darbų, tačiau ir asmeniškai susipažinti su dokumentais, susijusiais su namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimu (modernizavimu). Svarbus ir faktas, tą nurodo ir atsakovė, kad ieškovui buvo žinoma apie vykstantį renovacijos procesą, tą patvirtina ir jo rašytas 2018 m. balandžio 3 d. raštas „Dėl būsto prievartinės renovacijos“, adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Plungės rajono merui bei Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui.
32. Kaip žinoma, ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui realiai buvo prieinama informacija apie priimtus sprendimus dėl namo renovacijos, apie renovacijos darbus, dar daugiau, renovacijos darbai buvo vykdomi nuo 2017 metų (kaip galima suprasti iš atsakovės 2018 m. kovo 29 d. rašto ieškovui, darbai vyko ir ieškovo bute, nes į darbų sąmatą įtraukti radiatoriai, davikliai, termoreguliatoriai, rankšluosčių džiovintuvas) ir užbaigti 2018 m. rugpjūčio 14 d. pasirašant statybos užbaigimo aktą.
33. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo teisių skųsti 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolą nustatytais terminais ar kiek įmanoma trumpesniais terminais nerealizavo. Pritartina atsakovei, kad vertinant ieškovo elgesį pagal apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, jo galimybes sužinoti apie skundžiamo susirinkimo priimtus sprendimus (2018 m. kovo 29 d. atsakovės pateiktą informaciją apie galimus susipažinimo su renovacijos proceso dokumentais būdus), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, žinodamas apie priimtą sprendimą, galėjo asmeniškai nuo 2018 m. kovo 29 d. su dokumentacija susipažinti ir nustatytu terminu priimti sprendimą dėl galbūt jo pažeistų teisių gynimo. Pastebėtina, kad nors trečiojo asmens atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas, sužinojęs apie įvykusio susirinkimo protokolą visą laiką buvo aktyvus, stengėsi ginti jo manymu pažeistas jo bei kitų namo gyventojų teises, tačiau tai neatitinka byloje esančių rašytinių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Galima manyti, kad ieškovas inicijavo teisminį procesą po to, kai gavo pirminius dokumentus, patvirtinančius, jog teks mokėti už daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Svarbus aspektas, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti ieškinio senatį ir to neginčija, argumentų neteikia, tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.85 straipsnio 9 dalį.
34. Kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, pažymi, kad nenustatyta svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, t. y. šio termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kurios trukdė ieškovui ginti savo pažeistas teises ir interesus. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovas dėl kokių nors priežasčių nebūtų galėjęs susipažinti su priimtu susirinkimo nutarimu per ieškinio senaties terminą, todėl, kaip pagrįstai sprendė teismas, nėra pagrindo šio termino atnaujinti.
35. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, todėl nustačius, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir netikslinga jį atnaujinti, ieškinio reikalavimas dėl 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, Tą teisingai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių kolegija ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimo dėl 2016 m. vasario 10 d. įvykusio susirinkimo sprendimo nenagrinėja. Kaip anksčiau minėta bei nurodoma teismų praktikoje, tokios teisės nenumato ieškinio senaties termino pabaiga, be to, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai.
37. Vertindama ieškovo reikalavimus dėl mokesčių, atsižvelgusi į tai, kad apeliantas šiuo klausimu argumentų nepateikia, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti visą, kolegija koncentruotai pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos yra name adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavus, kad ieškovas yra patalpos, esančios name savininkas, pritartina teismui, kad ieškovas turi prievolę mokėti mokesčius už šio namo modernizavimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl teismo pareigos pranešti prokurorui pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį
38. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad susirinkimo dokumentai turi klastojimo požymių (tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo (BK 300 straipsnio 1 dalis)), kad bendrijos susirinkime dalyvavo mažiau butų savininkų ar jų įgaliotų asmenų nei nurodyta susirinkimo dalyvių sąraše, kt., turėjo apie tai pranešti prokurorui, o to nepadaręs – pažeidė CPK 300 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija nuomone, kad šis argumentas yra nepagrįstas.
39. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi ar kai to prašo proceso šalys. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo ir kitų asmenų nurodomus dokumentų neatitikimus bei to priežastis.
40. Dėl nurodomų argumentų, jog kai kurie tretieji asmenys teigė, kad jie susirinkime nedalyvavo, tačiau prie jų pavardžių yra parašas, kad susirinkime nebuvo tiek asmenų, kiek nurodoma 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokole, pirmiausia pastebėtina tai, kad teismų praktikoje nurodoma, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuria byloje nustatomi tam tikri faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai ir trečiųjų asmenų paaiškinimai yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, todėl teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
41. Kitas aspektas tas, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo pateiktas 2020 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolas bei dalyvių registracijos sąrašas. Iš pateikto sąrašo buvo nustatyta, kad visi parašai autentiški, tą patvirtino ne vienas susirinkime dalyvavęs trečiasis asmuo, kai teismo posėdžio metu jam buvo parodytas susirinkimo dalyvių sąrašo originalas. Kaip nurodo atsakovė, tą patį patvirtino ir M. P. (nors atsiliepime teigė, kad susirinkime nedalyvavo), kad parašas yra tikrai jo. Posėdyje atsakovė teigė, jog 2020 m. vasario 10 d. susirinkime kai kurie asmenys dalyvių sąraše pasirašė keletą kartų, kiti asmenys pasirašė nebūdami buto savininkais ir nebuvę tam įgalioti. Svarbu tai, kad susirinkimo protokolas, vadovaujantis teisės normų nuostatomis, niekada nėra surašomas tą pačią dieną ir juo labiau susirinkimo metu. Protokolas turi būti surašytas per 7 kalendorines dienas. Pridėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės buvo paaiškinta, kad pateikus susirinkimo protokolą bei dalyvių sąrašą namo atnaujinimo (modernizavimo) finansuotojai AB Šiaulių bankui, dėl itin griežtų finansavimo sąlygų atsakovei banko buvo liepta ištaisyti dalyvių sąrašo numeraciją (numeruojant tik turinčius teisę priimti sprendimą butų savininkus ar įgaliotus asmenis) bei papildomai buvo pareikalauta, kad dalyvių registracijos sąraše pasirašytų viena moteris, kuriai lygiomis dalimis su vyru priklausė butas, tačiau jos parašo nebuvo dalyvių registracijos sąraše, taip pat kita moteris, kuriai priklausė butas nuosavybės teise, tačiau susirinkime dalyvavo ir už ją dalyvių registracijos sąraše pasirašė jos mama. Taip pat į banko patalpas buvo iškviestas ir trijų Plungės rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančių butų vardu pasirašyti nurodytas savivaldybės administracijos direktorius A. K., kuriam specialaus įgaliojimo nereikia, kadangi jis veikia savivaldybės vardu. Tokiu būdu pakoreguotas dalyvių registracijos sąrašas kartu su protokolu, kurį pasirašė trečiasis asmuo (apeliantė) V. R. ir savo parašo tikrumo protokole neginčija, buvo pateiktas finansuotojui, Būsto energijos taupymo agentūrai, dokumentus peržiūrėjus buvo pradėtas namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas (viešo konkurso būdu parinktas projektuotojas-rangovas ir t.t).
42. Verta atsižvelgti, kad kasacinio teismo praktikoje dėl kai kurių procedūrinių susirinkimo -netikslumų pažymima, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017, 30 p.). Teisėjų kolegijos manymu, esant pakankamai aiškiai daugumos daugiabučio namo patalpų (butų) savininkų valiai modernizuoti namą, tą atlikus, priimtas ginčo sprendimas tik patvirtina daugumos patalpų (butų) savininkų interesus bei nebuvo ignoruojama jų valia.
43. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą ir nustatęs, kad nėra dokumentų klastojimų požymių, pagrįstai nesikreipė į prokurorą.
44. Primintina, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) procesas yra užbaigtas, 2018 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Per visą laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. nei vienas iš namo, kuriame yra 100 butų, patalpų savininkų nepareiškė jokių pretenzijų dėl 2016 m. vasario 10 d. įvykusio susirinkimo teisėtumo bei priimto sprendimo pagrįstumo ir / ar dokumentų klastojimo.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje padarytas išvadas dėl namo gyventojų valios įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą, sprendžia, kad šioje byloje nustatyti susirinkimo dalyvių sąrašo netikslumai / korekcijos nėra tokio pobūdžio, kad apie juos būtų būtina pranešta prokurorui.
Dėl teismo šališkumo
46. Asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, suponuoja tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Tinkamą procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą ginama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000 konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).
48. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, jam atsiliepime pritaria apeliantė, teismo šališkumo klausimą kelia nurodydamas, jog teismas buvo šališkas, nes sekretorė iš pradžių į posėdžio salę neįleido visų trečiųjų asmenų, teisėja davė pastabas liudytojai, teismas nenustatė dokumentų klastojimo požymių.
49. Teisėjų kolegija, vertindama trečiųjų asmenų patekimo į posėdžių salę kontekste pažymi, jog tai yra organizacinio teismo pobūdžio klausimas, atsižvelgiant į šalyje esančią situaciją dėl COVID -19. Pats apeliantas nurodo, kad buvo galima į salę įleisti visus asmenis, nes vietos buvo pakankamai. Manytina, kad teismas, turėdamas rekomendacijas dėl posėdžių organizavimo tarkos, taikė posėdžių organizavimui atitinkamas taisykles. Taigi, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti teismui buvus šališkam.
50. Liudytojo kalbėjimo pertraukimas vertintinas kaip teisėjo civilinio proceso teisė tinkamai pravesti žodinį bylos nagrinėjimą. Kalbėtojo pertraukimas siekiant patikslinti / pasitikslinti nurodomas aplinkybes nesudaro pagrindo manyti teismui buvus šališkam.
51. Apie dokumentų (ne)klastojimą pasisakyta anksčiau, papildytina, kad tai įrodymų vertinimo klausimas, vėlgi nesudarantis pagrindo manyti teismui buvus šališkam.
52. Konstatuotina, kad nurodytos aplinkybės vertintinos teismo posėdžio organizavimo, posėdžio pravedimo bei įrodymų vertinimo taisyklių taikymo kontekste, o ne teismo šališkumo aspektu. Pažymėtina, kad netgi jeigu ir būtų konstatuotas šių taisyklių pažeidimas, tai savaime nereiškia teismo šališkumo buvimo.
53. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
54. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinių skundų argumentus, spręstina, kad apeliantai teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.
56. Kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti ieškovo S. P. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.