Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vilijai Rukšėnienei ir Jekaterinai Mažonienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Plungės būstas“ ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei SĮ „Plungės būstas“ dėl neteisėtai pasisavintų lėšų sugrąžinimo, įpareigojimo atlikti darbus, pripažinimo SĮ „Plungės būstas“ mokestinius reikalavimus nepagristais bei senaties termino SĮ „Plungės būstas“ mokestiniams reikalavimams taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Mantė Gelumbickė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2021 m. teismai jau nagrinėjo analogišką bylą ir pasisakė, kad renovacija yra atlikta tinkamai, o atsakovui kyla prievolė sumokėti su tuo susijusias sumas. Su priešieškinio reikalavimais nesutinka, nes analogiški klausimai jau buvo sprendžiami kituose teismuose ir buvo išspręsti, atmetant atsakovo tapačius reikalavimus. Nurodė, kad renovacijos procesas tiek iš statybinės, tiek iš administracinės pusės turėjo trūkumų, tačiau tai nebuvo esminiai trūkumai, darantis visą renovacijos procesą negaliojančiu, ką patvirtino ir anksčiau šį klausimą nagrinėję teismai. Atsakovas renovacijos procese, jos svarstyme ir kituose klausimuose apskritai net nedalyvavo. Renovacijos teisėtumą vertino daug teismų ir valstybinių institucijų, kurios visos patvirtino, kad renovacija yra teisėta ir sukelia atitinkamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad renovacijos procesas yra teisėtas, patalpų savininkams tai sukelia pareigą sumokėti už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Pažymėtina tai, kad pats atsakovas tai pripažino ir pradžioje sumokėjo įmoką, tačiau vėliau atsisakė atlikti mokėjimus. Darbai, kuriuos atsakovas reikalauja atlikti pagal investicinį projektą, yra nepagrįsti reikalavimai, nes ankstesni teismai yra konstatavę, jog investicinis projektas neturi viršenybės prieš darbų projektą. Taip pat nurodė, kad ieškinio senatis dėl protokolų ir panašių klausimų yra šeši mėnesiai, todėl jau seniai yra suėjęs šis terminas, dėl ko su tuo susiję atsakovo reikalavimai yra nepagrįsti. Taip pat yra suėjusi ieškinio senatis dėl darbų kokybės, todėl atitinkamai nepagrįsti ir su tuo susiję atsakovo reikalavimai. Be to, ieškovė nėra tinkamas atsakovas dėl priešieškinyje nurodytų reikalavimų, nes analogiški reikalavimai jau buvo pareikšti ir išnagrinėti kituose anksčiau vykusiuose teismuose. Prašoma priteisti skola paskaičiuota proporcingai atsakovui priklausančiam patalpų plotui, pagal Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytus tiek viso namo, tiek atsakovo buto plotus. Apygardos teismas yra išnagrinėję klausimą, ar ieškovė tinkamai organizavo renovaciją šiame name, ir nebuvo nustatyta, kas ieškovė savo pareigas atliktų netinkamai. Nurodė, kad prašomų priteisti delspinigių dydis nurodytas kreditavimo sutarties, pasirašytos su AB Šiaulių banku, specialiosiose sąlygose. Taip pat nurodė, kad pagal tuo metu galiojusios teisės aktus namo savininkai patys galėjo savarankiškai vykdyti renovaciją, įsteigę bendriją, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, todėl renovacijos klausimai buvo pavesti namo administratoriui. 2017 m. balandžio 25 d. įvyko parengto techninio darbo projekto aptarimas su namo gyventojais bei patalpų savininkais, kurio metu priimtas sprendimas, kad projektas atitinka namo savininkų pageidavimus, o ieškovė įpareigota pasirašyti techninio darbo projektą. Galiausiai visi statybos darbai atlikti ir priduoti tinkamai. Paskutiniame 2018 m. liepos 11 d. gamybiniame pasitarime dalyvavo butų savininkai ir nė vienas neišreiškė pretenzijų nei dėl darbų kiekio, nei dėl jų kokybės. Net ir šiuo metu visi kiti likę namo gyventojai ir patalpų savininkai nereiškia pretenzijų, naudojasi namo pagerinimais, išskyrus vieną vienintelį atsakovą. Atsakovo reikalavimai ir pretenzijos atsirado tik tuomet, kai tapo reikalinga pradėti mokėti už atliktą renovaciją. Skola ir delspinigiai paskaičiuoti pagal teisės aktus ir su banku sudarytos kredito sutarties sąlygas. Šiuo metu įsiskolinimą sudaro 2668,51 Eur skola ir 185,04 Eur delspinigiai. Nurodė ir tai, kad renovacijos rezultatas pagerinti energetinį efektyvumą buvo pasiektas, nes renovavus namą jo efektyvumas iš D klasės pakilo iki C klasės, todėl pasiektas investiciniame plane numatytas rezultatas, kuris reikalavo pasiekti C klasę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai; priešieškinio dalis paliktina nenagrinėtina, kita priešieškinio dalis atmestina.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų

Dėl atsakovo argumentų, susijusių su investiciniu planu

Atsakovas grįsdamas savo poziciją argumentais, kad darbai atlikti nesilaikant investicinio plano, iš esmės laikėsi nuomonės, kad neatlikti visi investiciniame plane numatyti darbai, nes viešojo konkurso būdu buvo nupirkta 2588 m² namo išorinių sienų apšiltinimo darbų, o realiai apšiltinta tik 1696,90 m², taigi liko neįvykdyta šiltinimo darbų bendrai 509,8 m² plote. Be to, ne pilnai atlikti darbai balkone ir lodžijoje, nes nepašalintos lodžijų betoninės atitvaros, o išorinės namo sienos, besiribojančios su balkonais ir lodžijomis yra neapšiltintos. Taip pat atsakovas savo poziciją grindžia tuo, kad jam nuosavybės teise priklausančio buto besiribojantis su balkonu langas neįrengtas su varstymo funkcija, kaip tai buvo numatyta techniniame darbo projekte. Iš esmės analogiškus argumentus šiuo klausimu tiek atsakovas, tiek jo atstovas aptarė ir teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, kad nors Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo rangovą atlikti šiuos veiksmus, tačiau Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovo (atsakovo šioje byloje) ieškinį atmetė. Ir nors S. P. teikė kasacinį skundą, jį atsisakyta priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Atrankų kolegijos 2024 m. liepos 29 d. nutartis).

Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024 dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, tik skirtingu procesiniu statusu – atsakovas toje byloje buvo ieškovas, o ieškovė – trečiasis asmuo. Tiek Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, tiek šioje byloje atsakovas (ieškovas toje byloje) S. P. priešieškiniu (ieškiniu toje byloje) reiškė visiškai analogiškus reikalavimus dėl statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo, prašydamas įpareigoti atlikti tuos pačius daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus, dėl kurių tinkamumo pasisakyta Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad visi šioje byloje priešieškiniu reiškiami reikalavimai, susiję su statybos rangos sutarties tinkamu vykdymu, grindžiami tais pačiais argumentais ir įrodinėjami tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024, kurioje priimtu teismo sprendimu panaikintas 2023 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1480-584/2023 pagal ieškovo (atsakovo šioje byloje) S. P. ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą byloje. Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo sprendimas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas laikytinas prejudiciniu sprendimu šios bylos atžvilgiu, todėl atitinkamai ir joje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią.

Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė bei savo poziciją grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas nevertino rangos sutarties, investicinio plano ir atliktų darbų trūkumų piniginių prievolių kontekste. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Skiriami procesiniai ir materialieji teismo sprendimo res judicata padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta tvarka. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).

Be to, teismo sprendimo prejudicinė galia susijusi ir su teismo sprendimo privalomumo institutu, kuris visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju teisiškai nėra svarbi aplinkybė, ar darbų trūkumai buvo analizuojami įpareigojimo atlikti veiksmus ar piniginių prievolių kontekste, nes prejudicinių faktų specifika yra tokia, jog jie nėra iš naujo įrodinėjami, o bylos šalių nebegali būti iš naujo ginčijami ir tampa privalomi visoms proceso šalims. Atsakovas iš naujo reikšdamas analogiškus ir kitų teismų jau išnagrinėtus reikalavimus, aplinkybes ir faktus, tik reikšdamas juos finansinių aplinkybių kontekste, faktiškai siekia tomis pačiomis aplinkybėmis bylinėtis iš naujo ir tokiu būdu paneigti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta ir aptarta aukščiau, atsakovo argumentai, susiję su netinkamai atliktais ar visai neatliktais statybos darbais ginčo objekte, atmestini.

Dėl 2016 m. vasario 10 d. visuotinio susirinkimo protokolo teisėtumo

Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui, ir plačiau apie protokolo teisėtumą nepasisakė. S. P., nesutikdamas su tokiu sprendimu, Klaipėdos apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Civilinėje byloje Nr. e2A-21-460/2021 sprendimas priimtas 2021 m. sausio 14 d. ir Plungės apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Papildomai pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendime konstatavo, kad dėl kai kurių procedūrinių susirinkimo - netikslumų pažymima, kad vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais. Esant pakankamai aiškiai daugumos daugiabučio namo patalpų (butų) savininkų valiai modernizuoti namą, tą atlikus, priimtas ginčo sprendimas tik patvirtina daugumos patalpų (butų) savininkų interesus bei nebuvo ignoruojama jų valia. Įvertinęs visus šiuos duomenis apygardos teismas konstatavo, kad surašant skundžiamą protokolą nėra dokumentų klastojimo požymių. Pažymėtina, kad šis Klaipėdos apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną, kasacinis skundas dėl jo nepateiktas, todėl sprendimas įsigaliojęs, nenuginčytas ir nepanaikintas.

Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu bent keliuose teismo posėdžiuose ieškovės atstovė pati nurodė ir sutiko, kad smukių trūkumų protokole pasitaikė, tačiau tai nedarė esminės įtakos renovacijos teisėtumui. Teismo vertinimu, tokią ieškovės poziciją patvirtina ir aukščiau aptartos ankstesniu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Vien pats faktas, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, iš viso daugiabučio namo pretenzijas dėl netinkamai atliktos renovacijos reiškia tik vienintelis atsakovas, rodo, jog daugumai namo gyventojų atlikta renovacija yra priimtina, tinkama ir jie visi bendrai naudojasi jos rezultatu.

Taigi teismas, įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo nustatytas aplinkybės ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad civilinėje byloje Nr. e2A-21-460/2021 teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimu nustatytos ir konstatuotos aplinkybės, yra iš esmės analogiškos šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms dėl susirinkimų protokolo teisėtumo. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimas turi prejudicinę galią šios bylos atžvilgiu, dėl to, vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, bet kokie atsakovo argumentai, susiję su 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo protokolu Nr. 2, atmestini.

Dėl argumento apie ieškovės neteisėtai pasisavintas namo gyventojų lėšas

Dėl šilumos mazgo atnaujinimo teismas nurodo, jog toks sprendimas buvo priimtas pačių namo gyventojų. 2017 m. rugpjūčio 23 d. net 53 namo butų savininkai pasirašė prašymą pakeisti šilumos mazgą, kurį adresavo ir pateikė namo administratoriui – ieškovei. Siekiant įgyvendinti tokį gyventojų prašymą 2018 m. sausio 10 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PR-2A, kuria UAB „Eurosistema ir ko“ įsipareigojo ginčo name pakeisti šilumos mazgą. Šioje sutartyje numatyta sutarties kaina – 10974,34 Eur su jau įskaičiuotu PVM. Pažymėtina, kad šių darbų kainos namo gyventojams nereikėjo mokėti atskirai, nes ji buvo įtraukta į bendrą renovacijos biudžetą. Kaip matyti iš 2018 m. vasario 27 d. susitarimo Nr. 1, sudaryto dėl 2017 m. birželio 20 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2017-052-20 pakeitimo, namo renovacijos maksimali kreditavimo suma padidinta iki 543490,39 Eur, kas yra 10974,34 Eur daugiau negu pradinis numatytas maksimalus renovacijos finansavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma visiškai sutampa su faktine šilumos mazgo pakeitimo kaina.

Teismas atkreipia dėmesį, kad toks projekto apmokėjimas neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams. Renovacijos atlikimo ginčo name metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ redakcija (2.5 punktas) numatė, jog butų ir kitų patalpų savininkams 100 proc. projekto išlaidų kompensuojama tik tais atvejais, kai rangos sutartis (įskaitant atvejus, kai projektavimo darbai perkami kartu su statybos rangos darbais) sudaryta iki 2015 m. spalio 1 d. Tais atvejais, kai atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar jo dalies parengimo (įskaitant atvejus, kai projektavimo darbai perkami kartu su statybos rangos darbais) sutartis sudaryta po 2015 m. spalio 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams apmokama arba kompensuojama 50 procentų šiame papunktyje nurodytų išlaidų. Šiuo konkrečiu atveju rangos sutartis sudaryta 2017 m. vasario 22 d., todėl pagal tuo metu galiojusius teisės aktus valstybės lėšomis nebuvo apmokama visa projekto kaina. Todėl akivaizdu, kad valstybės nekompensuotą projekto parengimo dalį turėjo apmokėti butų savininkai, kas ir buvo faktiškai padaryta.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė pasisavino namo gyventojų lėšas ar taikė papildomus mokėjimus, kaip nurodo atsakovas. Todėl atsakovo priešieškinio argumentai dėl neteisėtai pasisavintų gyventojų lėšų atmestini.

Dėl namo renovacijos darbų ekspertizės

Pažymėtina, kad su tokia atsakovo pozicija teismas sutikti negali. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1480-584/2023 priimtu 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kuriuo savo argumentą dėl ekspertizės iš esmės ir remia atsakovas, iš tiesų konstatavo, kad statytojas vykdydamas rangos darbų pirkimą per CPO nupirko ir techninio darbo projekto ekspertizę, techninio darbo projekto ekspertizė buvo privaloma. Projektui nėra atlikta ekspertizė, nurodant, kad namo atnaujinimas atliktas pagal tipinius mazgus, tačiau įrodymų, kad namo projektas yra parengtas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams, nėra pateikta. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad norminiai aktai, specifikacija bei minėti aspektai patvirtina, jog techninio darbo projekto ekspertizė buvo būtina. Projektas nebuvo ekspertuotas, dėl ko laikytina, kad dalis darbų buvo atlikti ne tie ir ne taip, kaip jie buvo numatyti plane.

Tačiau primintina, kad 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu Kauno apygardos teismas panaikino šį pirmos instancijos teismo sprendimą ir priėmė visiškai naują sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo ir neįgijo jokios juridinės galios. Atitinkamai teisinės galios neįgijo ir šiame sprendime padarytos teismo išvados apie tam tikras konkrečias faktines bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs, teisinių padarinių nesukelia. Tačiau vienoje byloje priimtas, bet dar neįsiteisėjęs teismo sprendimas, pateiktas kaip įrodymas kitoje byloje, pastarojoje byloje vertintinas kaip rašytinis įrodymas pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, bet atsižvelgiant į jo patikimumo stoką dėl galimybės būti panaikintam peržiūrėjus instancine tvarka. Kol vienoje byloje priimtas teismo sprendimas neįsiteisėja ir jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės netampa nustatytos galutinai, kitoje byloje atitinkamas aplinkybes įrodinėjanti šalis negali juo remtis kaip patikimu rašytiniu įrodymu, pagrindžiančiu jos įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą, o tokią kitą bylą nagrinėjantis teismas neprivalo vadovautis pirmojoje byloje priimtame neįsiteisėjusiame teismo sprendime išdėstytomis teismo išvadomis ir nurodytomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024).

Taigi vien tai, kad Kauno apylinkės teismas nurodė atsakovui palankų argumentą, jog ekspertizė ginčo objektui buvo būtina, nesudaro teisinio pagrindo analogiškas aplinkybes konstatuoti ir šioje byloje. Be to, Kauno apygardos teismas aptariamo sprendimo 40-oje pastraipoje nurodė, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atitinkamai vien tai, kad Kauno apygardos teismas plačiau nepasisakė apie ekspertizės būtinumą, nereiškia fakto, kad renovacija ginčo objekte atlikta netinkamai, nes ekspertizės argumentas apygardos teismo laikytas neturinčiu įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-854/2025). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai jau ne kartą ankstesniais teismų sprendimais yra išnagrinėti ir dėl jų priimti įsiteisėję sprendimai, atsakovo pakartotinis tokių argumentų reiškimas vertintinas kaip siekis pakartotinai bylinėtis tais pačiais klausimais. Tokie veiksmai draudžiami tiek įstatymo, tiek prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų res judicata galios principui, dėl to atsakovo argumentas, jog renovacija neatlikta tinkamai, nes nebuvo atlikta ekspertizė, laikytinas nepagrįstu.

Dėl argumento, kad pareiga mokėti nekyla, nes atliekant statybos darbus nebuvo pasiektas renovacijos tikslas

Šioje vietoje teismas pažymi, kad tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Bylos duomenimis nustatyta, kad prieš atliekant namo renovaciją, namo energetinis efektyvumas siekė D klasę (2015 m. lapkričio 19 d. Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 5 dalies „Šiluminės energijos sąnaudos pagal esamą padėtį“ 5.1.2 punktas). Tą patvirtina ir Pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. KG-0066-0093. Visos bylos šalys sutarė, kad iki namo renovacijos jo energinio efektyvumo klasė siekė D rodiklį. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra, nė viena iš šalių nenurodė kitaip ir nepateikė priešingų duomenų.

Kaip matyti iš 2016 m. vasario 10 d. Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2, gyventojai bendrai nutarė pasirinkti antrą namo atnaujinimo investicijų plane pateiktą variantą. Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 19 d. Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano 7 dalies 7.1 punkto, suformuluotas renovacijos siekis, kad atlikus namo modernizavimo darbus jo energinė klasė pakiltų iki C. Todėl įgyvendinant tokį savininkų sprendimą, buvo sudarytas Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas Nr. PLP-17-007-TDP, kurio Bendrųjų statinio rodiklių skilties 2.7 punkte nurodyta, jog modernizuojant namą turi būti pasiekta C energinio naudingumo klasė. Taigi iš esmės ginčo name savininkai sutarė, kad tikrasis renovacijos tikslas – pasiekti, kad namas po modernizavimo atitiktų C energinę klasę. Už tokį pasiūlymą 2016 m. vasario 10 d. balsavo dauguma butų ir kitų patalpų savininkų, todėl laikytina, kad ieškovei kilo pareiga organizuoti namo atnaujinimo procesą taip, kad būtų pasiektas būtent toks rodiklis.

Pažymėtina, kad jau atlikus statybos darbus name SĮ „Plungės būstas“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) pateikė prašymą Nr. 39 dėl Valstybės paramos energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Šio dokumento 3.1 punkte nurodyta, jog pasiekta pastato energinio naudingumo klasė įgyvendinus projektą yra C. Tai patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotas Statybos užbaigimo aktas, kurio skiltyje „Duomenys apie statinio, jo dalių bendruosius rodiklius“ nurodyta, jog pasiektas energinis naudingumas atitinka C klasę. Taigi tokie duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog atlikus namo renovacijos darbus jo energetinio naudingumo koeficientas padidėjo, namas tapo energetiškai efektyvesnis ir buvo pasiekta gyventojų sprendimu nustatyta energinio efektyvumo klasė. Todėl atsakovo argumentai, kad jam nekyla pareiga mokėti, nes nebuvo pasiektas renovacijos tikslas, yra nepagrįsti ir atmestini.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad atsakovui teisėtai kyla prievolė ir pareiga mokėti už atliktus namo atnaujinimo darbus, o jo argumentai, kuriais prašoma ieškinį atmesti, yra nepagrįsti, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir jau įsiteisėjusiems analogiškus argumentus nagrinėjusiems teismų sprendimams.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Atsakovas byloje pateiktu priešieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“, apšiltinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, kaip numatyta 2015 m. lapkričio 19 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.1 punkte bei Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto bendrosios, architektūros – konstrukcijų dalies bendrajame aiškinamajame rašte Nr. PLP-17-007-TDP-B/AK-AR dalyje „1. Esama padėtis“, punkte „Projekte numatyta“ pirmame papunktyje „Apšiltinti pastato lauko sienas, pastato cokolį bei rūsio sienas, besiribojančias su gruntu, įrengti nuogrindą. Pastatas apšiltinamas įrengiant tinkuojamą „Kreisel“ fasadinę sistemą. Sienos tarp patalpų ir išorės bei tarp patalpų ir balkonų šiltinamos įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą; 2) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“, pašalinti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), lodžijų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti lodžijas taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.21. p. numatytą lodžijos sąvoką, kaip tai numatyta Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8 punkte; 3) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“, pašalinti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), balkonų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.8. p. numatytą balkono sąvoką, kaip tai numatyta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) plano 4.2. lentelėje 6.1.8 punkte; 4) įpareigoti statytoją pakeisti buto adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos Nr. 32-2 su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija, kaip tai numatyta Techniniame darbo projekto bendrajame aiškinamajame rašte „Langai ir balkono durys projektuojami su trečia varstymo padėtimi - „mikroventiliacija“; 5) priteisti iš SĮ „Plungės bustas“, 11408,82 Eur, bei 5% metinių palūkanų, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas. Nurodo, kad šios lėšos yra neteisėtai pasisavintos iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, iš valstybės skiriamos paramos už 15, 20, 25 procentų investicijų energetinį efektingumą didinančių priemonių; 6) įpareigoti SĮ „Plungės bustas“ perskaičiuoti grąžintinas mėnesines kredito sumas namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkams bei įpareigoti visą skaičiavimo eigą pateikti butų savininkams.

Dėl prašymo priteisti sumas ir įpareigojimo perskaičiuoti įmokas visiems butų savininkams

Iš atsakovo reikalavimų: 1) priteisti iš ieškovės 11408,82 Eur bei metines palūkanas kaip neteisėtai ieškovės pasisavintas lėšas iš valstybės skiriamos paramos už 15, 20, 25 procentų investicijų energetinį efektingumą didinančių priemonių bei įpareigojimo perskaičiuoti grąžintinas mėnesines kredito sumas butų savininkams; bei 2) įpareigoti visą skaičiavimo eigą pateikti butų savininkams reikalavimų turinio yra akivaizdu, kad šiais priešieškinio savarankiškais reikalavimais atsakovas siekia teisinių padarinių visiems daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams. Kitaip tariant, atsakovas tokius reikalavimus kelia iš esmės veikdamas visų butų savininkų vardu, ką taip pat jis pats nurodė ir teismo posėdžio metu.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi įstatymas leidžia tiesiogiai kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą savo vardu. Tačiau kreipiantis į teismą kitų asmenų vardu ir interesais, įstatymas numato atitinkamą tvarką ir ribojimus.

CPK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, taip pat asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose, asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, bei antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. Be to, CPK 57 straipsnio nuostatos reglamentuoja ir atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą, teismui pateikiant atitinkamus dokumentus.

Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Be to, teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo paties subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas šioje byloje atitiktų aukščiau nurodytas sąlygas. Taip pat atsakovas byloje nėra pateikęs tinkamą atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Teismo posėdžio metu net ir paties atsakovo atstovas pripažino, kad atsakovas neturi reikiamų įgaliojimų atstovauti kitiems butų savininkams šioje byloje. Pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Todėl atsakovui neįrodžius, kad jis yra tinkamas kitų butų savininkų atstovas, teismas priešieškinį šioje dalyje palieka nenagrinėtu ir plačiau apie šiuos atsakovo keliamus klausimus nepasisako.

Dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus

Kaip minėta, atsakovas priešieškiniu kėlė savarankišką reikalavimą įpareigoti ieškovę atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. statybos darbus. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šie reikalavimai reiškiami ieškovei kaip statytojui, nebe kaip rangovui, todėl ieškovė yra tinkamas atsakovas šiems keliamiems reikalavimams.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas tokius reikalavimus jau kėlė Kauno apylinkės teisme, kur pagal jo ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1480-584/2023. Ieškiniu toje byloje S. P. prašė įpareigoti rangovą „Žilinskis ir Co“, UAB, apšiltinti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų pažymėtų Nr. 32-2 ir 32-4 išorines sienas, suprojektuoti bei pašalinti lodžijos, besiribojančios su kambariu 32-2, betoninę atitvarą, taip pat suprojektuoti ir pašalinti balkono, besiribojančio su kambariu 32-4, betoninę atitvarą ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.8 p. balkono sąvoką, iš lauko pusės įstiklinti naudojant lengvas šaltas konstrukcijas, įrengti balkono apdailinę tvorelę bei atlikti aptvaro apdailą, pakeisti buto patalpos, pažymėtos Nr. 32-2, su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija bei buto karšto vandens apskaitos skaitiklį, kuris sumontuotas vonios kambario sienos išorėje, sumontuoti techniniame kanale. Teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir įpareigojo rangovą tokius veiksmus atlikti. Tačiau Kauno apygardos teismas, kaip jau buvo minėta, panaikino šį pirmos instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad priešieškiniu atsakovas reikalavo įpareigoti ieškovę apšiltinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sienas įrengiant tinkuojamą fasadų šiltinimo sistemą, pašalinti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), lodžijų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti lodžijas taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.21. p. numatytą lodžijos sąvoką, pašalinti daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), balkonų betonines atitvaras bei suprojektuoti ir įstiklinti taip, kad atitiktų STR 2.02.01:2004, 4.8. p. numatytą balkono sąvoką, taip pat pakeisti buto adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos Nr. 32-2, su balkonu besiribojantį langą į langą su varstymo konstrukcija kaip tai numatyta Techniniame darbo projekto bendrajame aiškinamajame rašte langai ir balkono durys projektuojami su trečia varstymo padėtimi - „mikroventiliacija“. Taigi išanalizavus atsakovo priešieškinio reikalavimų turinį bei reikalavimus, kuriuos atsakovas kėlė Kauno apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1480-584/2023, darytina išvada, jog šioje byloje ieškovei priešieškiniu reiškiami reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra analogiški tiems, kuriuos jau išnagrinėjo Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai.

Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsamiai išnagrinėdamas visus analogiškus atsakovo reikalavimus. Nekartojant šiame sprendime jau aptartų minėtų Kauno apygardos teismo sprendimo argumentų dėl įpareigojimo atlikti analogiškus statybos darbus, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas šios bylos atžvilgiu turi prejudicinę galią, todėl atitinkami reikalavimai nebegali būti keliami iš naujo.

Pažymėtina, kad šioje vietoje atsakovas laikosi pozicijos, jog kelia tuos pačius reikalavimus, tačiau kitam subjektui – jeigu Kauno apygardos teismo sprendimas nagrinėjo šiuos reikalavimus, iškeltus rangovui, tai šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl šių reikalavimų taikymo ieškovei kaip statytojui. Teismas vertina, kad tokia atsakovo pozicija nesudaro teisinio pagrindo nukrypti nuo teismo prejudicinio sprendimo instituto taikymo.

Kaip minėta šioje byloje, kasacinis teismas yra nurodęs, jog prejudicinių faktų galią aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019). Šiuo sprendimu nagrinėjamu byloje SĮ „Plungės būstas“ dalyvauja kaip ieškovas, tačiau Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-547-555/2024, kurioje priimtas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimas, SĮ „Plungės būstas“ dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Taigi nors Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje ieškovė nedalyvavo kaip atsakovas, tačiau dalyvavo kitu procesiniu statusu ir buvo tos bylos dalyvė. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką, taip pat įvertinus, kad atsakovo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti analogiškus statybos darbus keliami iš to paties teisinio pagrindo – rangos sutarties Nr. CPO29843/12-R0244 ir 2016 m. vasario 10 d. daugiabučio namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu patvirtinto namo atnaujinimo investicinio plano ir pagal jį parengto techninio darbo projekto – konstatuotina, jog minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas turi prejudicinę galią, todėl atsakovo argumentai dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę atlikti statybos darbus atmestini.

Pažymėtina ir tai, jog Kauno apygardos teismas aiškiai konstatavo, jog rangovas atlikdamas statybos darbus privalėjo vadovautis nauja techninio darbo projekto (A) laida, kurioje nėra numatyti sienų tarp patalpų ir balkonų šiltinimo darbai, taip pat jog projekte numačius ieškovo (atsakovo šioje byloje) bute įrengti nevarstomą langą, būtinybės ar poreikio derinti lango varstymo kryptį su buto gyventojais nebuvo. Teismas konstatavo ir tai, jog nėra numatyta ir pareiga keisti balkono gelžbetoninius atitvarus ar įrengti naujas apdailines tvoreles, o pavartota sąvoka „tvorelės stiprinimas“ nėra tapati detalės (atitvaro) keitimui. Teismas nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangovo sutartinę atsakomybę ir todėl nepagrįstai nusprendė ginti buto, esančio daugiabučiame name, savininko teises. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog įpareigoti ieškovę atlikti atsakovo reikalaujamus darbus nėra teisinio pagrindo.

Taigi įvertinus visus aukščiau aptartus ir išdėstytus argumentus bei nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, jog atsakovo priešieškiniu keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl priešieškinio dalis, kuria prašoma įpareigoti ieškovę atlikti atitinkamus statybos darbus, atmestina.

Dėl senaties termino taikymo

Pateikdamas atsiliepimą į ieškovės ieškinį atsakovas išreiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau plačiau tokio prašymo nemotyvavo. Daugiau argumentų dėl šio instituto taikymo atsakovas nurodė pateikto priešieškinio 34 pastraipoje, kuria prašymą taikyti ieškinio senaties terminą motyvuoja iš esmės tuo, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Kadangi 2018 m. balandžio 9 d. ieškovė jam atsiuntė reikalavimą sumokėti įsiskolinimą, todėl ieškinio senatis baigiasi 2023 m. balandžio 9 d. Ieškinys pateiktas 2021 m. sausio 10 d., tačiau byla buvo sustabdyta. Atsakovas nurodė, jog ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Remdamasis šiais argumentais atsakovas vertina, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

Tuo tarpu atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodė, jog šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytu bendru 10 (dešimties) metų senaties terminu. Taip pat nurodė, jog reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, t. y. atliktų darbų trūkumams pareikšti yra taikomas sutrumpintas penkerių metų senaties terminas (CK 6.698 str. 1 d. 1 p.). Todėl priešieškinyje keliamiems reikalavimams turėtų būti taikoma ieškinio senatis vadovaujantis minėtu civilinio kodekso straipsniu, kadangi atlikti darbai buvo priimti 2018 m. rugpjūčio 14 d. baigus statybos užbaigimo procedūras, t. y. senatis atsakovo keliamiems reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų suėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašė atsakovo priešieškinio reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikyti ieškinio senaties terminą ir priešieškinį atmesti.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Kitose to paties straipsnio dalyse numatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti skolą bei susikaupusias palūkanas, o toks reikalavimas nepatenka po specialiųjų senaites terminų reguliavimu, todėl teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo konkrečiu atveju pirmasis dokumentus, kuriuo ieškovė pareiškė finansinius reikalavimus, susijusius su namo renovacija, priimtas 2018 m. birželio 30 d., kai atsakovui buvo išrašyta sąskaita Nr. PLBG-K366152 už kredito namui atnaujinti palūkanas. Kaip pati ieškovė nurodė ieškinyje, šią sąskaitą atsakovas yra apmokėjęs. Tačiau prie ieškinio pateikta skolos paskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovas už ieškovės suteiktas paslaugas nebemoka nuo 2018 m. liepos 1 d. ir būtent nuo šio termino pradėjo kauptis atsakovo skola ieškovei. Taigi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. liepos 1 d. Tuo tarpu ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teismui ieškovė pateikė 2022 m. sausio 13 d., taigi praėjus mažiau negu ketveriems metams nuo skolos atsiradimo dienos, dėl ko laikytina, kad ieškovė nepažeidė bendrojo dešimties metų senaties termino, į teismą kreipėsi laiku.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje vietoje pateiktu priešieškiniu atsakovas išreiškė poziciją, kad teismui bylai sustabdžius, ieškinio senaties terminas nesustojo ir pasibaigė tuo metu, kai teisme byla sustabdyta. Teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino sustabdymas sietinas su tam tikromis aiškiai įstatyme (CK 1.129 straipsnyje) numatytomis aplinkybėmis. Šis priežasčių sąrašas yra baigtinis, nenumatantis alternatyvių aplinkybių, todėl senaties terminas sustabdomas tik įvykus konkrečioms aplinkybėms. Tačiau priešingai negu nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ne ieškinio senaties termino sustabdymas, o ieškinio senaties termino nutraukimas.

CK 1.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, kas sudarytų teisinį pagrindą ieškinio senaties termino nutrūkimui. Tačiau CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Todėl reikšminga aplinkybė šiuo atveju yra ta, kad atsakovas 2018 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo 2018 m. birželio 30 d. išrašytą sąskaitą Nr. PLBG-K366152 už kredito namui atnaujinti palūkanas, šios aplinkybės neginčija ir pats, kas reiškia, jog tokiais veiksmais jis iš esmės prievolę pripažino. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei taikytinas senaties terminas ieškiniui dėl skolos pareikšti nutrūko dar iki ieškinio pareiškimo dienos. Todėl bet kokie atsakovo reikalavimai taikyti ieškovei ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti yra nepagrįsti.

Tuo tarpu ieškovė pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų ir šiuo pagrindu priešieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ši teisės norma yra blanketinė, šiuo atveju nukreipianti į CK 6.667 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esant garantiniam terminui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai įstatyme ar rangos sutartyje nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Atsižvelgiant į tai, kad statybos rangoms teisiniams santykiams, nesant paslėptų defektų, taikomas bendras penkerių metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atitinkamai šiam terminui pasibaigus nutrūksta ir reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, ieškinio senaties terminas.

Pažymėtina, kad CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad kadangi CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Aptariama norma – tai speciali rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata, kurioje nustatyta išimtis, taikytina, kai apie rangos darbų trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl ji negali būti aiškinama kitaip, nei nurodyta joje. Pavyzdžiui, pagal šią nuostatą ieškinio senaties pradžia negali būti siejama su momentu, kai užsakovas faktiškai patyrė išlaidų ištaisęs darbų trūkumus, arba su diena, kai buvo atsisakyta ištaisyti užsakovo nurodytus trūkumus. Ieškinio senaties termino pradžia pagal šią nuostatą negali būti nustatoma ir pagal subjektyvųjį momentą, t. y. momentą, kai tapo aišku apie netinkamai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo objekte visi darbai buvo priimti (2018 m. birželio 30 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 10 vėliausias yra ieškovės parašas, padarytas 2018 m. rugpjūčio 9 d.), o statybos darbai faktiškai užbaigti 2018 m. rugpjūčio 14 d. (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintas Statybos užbaigimo aktas). Todėl atitinkamai iš to kylantiems reikalavimams ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovas priešieškinį su šiais reikalavimais teismui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 16 d., taigi praėjus daugiau negu vieneriems metams po šio termino pabaigos. Todėl atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas reikalavimus dėl statybos darbų trūkumų atsakovei pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl konstatavus, kad atsakovas reikalavimus ieškovei dėl netinkamo darbų atlikimo pateikė praleidęs tam numatytą ieškinio senaties terminą, tokios aplinkybės sudaro papildomą savarankišką pagrindą atsakovo pateiktą priešieškinį šioje dalyje atmesti.

Dėl patikslinto ieškinio esmės

Ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė iš atsakovo priteisti 2668,51 Eur skolą, 185,04 Eur delspinigius, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuos reikalavimus ieškovė grindžia rašytiniais įrodymais – 2024 m. spalio 10 d. sudaryta Skolos pažyma, taip pat Mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio mėnesio ir kitais prie ieškinio pridėtais dokumentais.

Visų pirma, patikslinto ieškinio 9 pastraipoje ieškovė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas skolingas ieškovei už buto, esančio (duomenys neskelbtini), kredito įmokas 1734,60 Eur sumai, palūkanas už kreditą 933,91 Eur sumai, todėl bendra skolos suma yra 2668,51 Eur, skirta palūkanų ir kredito, suteikto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti, grąžinimui. Taigi ir pačiame ieškinyje yra aiškiai suformuluotas reikalavimo apskaičiavimas. Pažymėtina, kad šias sumas patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Skolos paskaičiavimo pažyma ir kiti duomenys, kuriais ieškovė pagrindė atsakovo ir jo atstovo teismo posėdžio metu išreikštas abejones apie skolos dydį.

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovui ir jo atstovui reikalavus papildomai pagrįsti prašomos priteisti skolos dydį, ieškovės atstovė į bylą pateikė 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovui siųstą pranešimą apie banko finansuojamą sumą, kuriame nurodyta, jog iš viso atsakovui teks mokėti 5526,33 Eur lengvatinio kredito. Taigi nuo pat šios datos atsakovui buvo žinoma, kiek kredito jam reikės padengti, kokia yra valstybės parama, atimtina iš visos kredito sumos. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė į bylą pateikė atsakovo reikalavimu parengtą 2025 m. vasario 7 d. kredito dalies paskaičiavimą konkrečiai atsakovo butui. Šiame dokumente nurodyta, kad iš viso objekte atliktų statybos darbų vertė yra 543383,15 Eur, kuri paskaičiuota visam daugiabučio namo butų bendram plotui (3738,43 kv. m., kaip nurodyta 2015 m. lapkričio 19 d. namo atnaujinimo investicijų plano 3.1.5 p.), dėl to atsakovo butui (52,21 kv. m., kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro Nr. 80/9467 išraše) tenkanti kredito dalis, atėmus valstybės paramą, sudaro 5526,31 Eur; atkreiptinas dėmesys, kad ši suma iš esmės sutampa su dar 2018 metais atsakovui nurodyta jam tenkančia kredito dalimi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. gegužės 20 d. atsakovui buvo pateiktas pranešimas apie finansuojamą sumą, kuriame nurodyta, jog jo butui tenkanti lengvatinio kredito dalis atėmus valstybės paramą sudaro 5526,31 Eur. Pažymėtina, kad šios nurodytos sumos paskaičiuotos nuo bendrų namui tenkančių darbų vertės, neįvertinus atsakovo butui tenkančių individualių darbų kainos, kaip nurodyta 2025 m. vasario 7 d. pateiktame kredito dalies paskaičiavime.

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas kvestionavo 2025 m. vasario 7 d. pateiktos lentelės (detalaus kredito paskaičiavimo duomenis apie atsakovo butui tenkančią kredito dalį) duomenis, motyvuodamas tuo, kad pirmos lentelės galutiniai duomenys (suma „viso“) nesutampa, nes iš 7599,17 Eur tenkančios kredito dalies atėmus valstybės paramą atsakovui tenkanti dalis sudaro ne 2072,86 Eur suma, kaip nurodyta šioje grafoje. Šioje vietoje teismas pažymi, jog atsakovo butui tenkančios valstybės paramos dalį reikia skaičiuoti neįtraukiant išlaidų už kitas atsinaujinančias priemones šaltam vandeniui, nuotekoms, drenažui ir elektrai. Tiek šioje lentelėje ties šia grafa įrašytas 0 (nulis), tiek paskaičiavimo žodiniame paaiškinime yra aiškiai nurodyta, kad šioms priemonėms valstybės parama netaikoma. Todėl 30 proc. valstybės parama turėtų būti skaičiuojama ne nuo 7599,17 Eur sumos, o nuo 6909,48 Eur (bendros sumos be nurodytų valstybės nekompensuojamų priemonių). Būtent dėl tokio atsakovo skaičiavimo ir atsirado jo nurodytas neatitikimas. Tačiau teismui įvertinus ir perskaičiavus šiuos duomenis konstatuotina, kad atliktas atsakovui tenkančios kredito dalies paskaičiavimas yra teisingas, nes valstybės kompensacija atsakovo butui, paskaičiuota nuo visų valstybės kompensuojamų priemonių, sudaro 2072,86 Eur. Todėl atitinkamai atsakovui tenkanti viso lengvatinio kredito dalis sudaro 5526,31 Eur (7599,17 Eur – 2072,86 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo butui tenkanti kredito dalis po valstybės paramos sudaro 5526,31 Eur, o pagal Daugiabučio namo kreditavimo sutartyje Nr. EIBA-2017-052-20 išdėstytą mokėjimo grafiką matyti, jog visas kreditas turi būti padengtas per 223 mėnesius, todėl atsakovui tenkanti kredito sumos mėnesinė įmoka sudaro 24,78 Eur be palūkanų. Kadangi patikslintu ieškiniu prašoma priteisti skolą už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., kas sudaro 70 mėnesių, todėl atsakovo skola už kredito įmokas be palūkanų ir sudaro prašomą priteisti 1734,60 Eur sumą (24,78 Eur X 70 mėn.). O atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi nustatyta fiksuota 3 proc. metinė palūkanų norma, atsakovui analogišku laikotarpiu tenkanti palūkanų dalis, skaičiuotina nuo visos jam tenkančio kredito sumos (5526,31 Eur), ir sudaro prašomą priteisti 933,91 Eur sumą.

Taigi byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti atsakovui tenkančios kredito dalies ir palūkanų paskaičiavimas. Byloje esantys duomenys apie tai iš esmės sutampa, visą laiką nuo pat renovacijos pabaigos apie skolą atsakovui teikti duomenys buvo nuoseklūs, aiškūs ir tikslūs, o jeigu pasitaikė minimalių sumų neatitikimų, tai tik dėl skaičiuojamų sumų matematinio apvalinimo skirtumų. Todėl teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pakankamai pagrįstas, o atsakovo argumentai, kad skolos suma neaiški ir netiksliai paskaičiuota, atmestini. Dėl šios priežasties, atsižvelgus į visus aukščiau išdėstytus motyvus, spręstina, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2668,51 Eur skola.

Patikslintame ieškinyje taip pat nurodyta, kad prašomi priteisti 185,04 EUR delspinigiai yra paskaičiuoti taikant 0,04 % už kiekvieną pradelstą dieną, o delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovas teismo posėdžio metu ginčijo delspinigių paskaičiavimą, nurodydamas, jog tokia delspinigių norma yra niekuo nepagrįsta, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė aiškiai patvirtino tokio delspinigių dydžio pagrįstumą. Tarp ieškovės kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus ir AB Šiaulių bankas sudarytos 2017 m. birželio 20 d. Daugiabučio namo kreditavimo sutarties Nr. EIBA-2017-052-20 specialiųjų sąlygų 1 dalyje nurodyta, jog vėlavimo mokėti renovacijos įmokas atveju taikomi 0,04 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo pagal sutartį nesumokėtos kredito ir palūkanų sumos. Taigi teisinis pagrindas, kuriuo remiamas ieškovės atliktas delspinigių paskaičiavimas, yra aiškus ir konkretus.

Atsakovas taip pat ginčijo, kad nurodytu delspinigių apskaičiavimo laikotarpiu yra 184 dienos, todėl delspinigiai turėtų būti mažesni, nes viršija 180 dienų laikotarpį. Visgi šioje vietoje teismas pažymi, kad jeigu delspinigiai būtų skaičiuojami už 184 dienų laikotarpį, susidarytų 196,40 Eur delspinigių suma (2668,51 Eur x 0,04 proc. x 184). Tuo tarpu, kaip minėta, ieškovė prašo priteisti 185,04 Eur delspinigių, taigi faktiškai ieškovė prašo priteisti delspinigius už mažesnį laikotarpį negu galėtų pagal įstatymą. Todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo S. P. ieškovės naudai priteistina 185,04 Eur delspinigių suma.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovas tokį reikalavimą iš dalies ginčijo, prašydamas skaičiuoti 5 proc. procesines palūkanas nuo pirminio ieškinio sumos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, o nuo patikslintu ieškiniu prašomos priteisti skolos sumos procesines palūkanas skaičiuoti tik nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos.

Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši teisės norma numato palūkanas, kurios taip pat atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, todėl yra taikomos tada, kai asmuo pažeidė terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pareiga mokėti šias palūkanas yra siejama su tuo, kad skolininkas tol, kol visiškai įvykdo prievolę, naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, jis privalo mokėti įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką tokios palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018), todėl procesinėmis palūkanos visais atvejais pradedamos skaičiuoti nuo šio momento. Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo 1460,21 Eur skolos dydžio. Taigi bylos iškėlimo teisme dieną būtent toks dydis sudarė minimalius kreditoriaus nuostolius. Tačiau byla teisme inicijuota ieškovei pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašyta priteisti analogišką skolą ir nuo šios sumos paskaičiuotas procesines palūkanas. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos iškėlimo teisme diena laikytina rezoliucijos, kuria priimtas pareiškimas dėl teismo įsakymo, diena, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., nuo kurios procesinės palūkanos šioje byloje ir skaičiuotinos. Tačiau patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jau didesnė 2668,51 Eur skola, teismui pateiktas tik 2024 m. spalio 22 d., taigi iki pat šios dienos kreditoriaus minimalius nuostolius, dėl kurių priteisimo suformuluotas reikalavimas byloje, sudarė tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir pirminiame ieškinyje nurodytos sumos. Dėl šios priežasties atitinkamai skolininko prievolė kompensuoti tokius nuostolius iki patikslinto ieškinio pateikimo momento egzistavo tik pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ir pirminiame ieškinyje nurodytos skolos sumos ribose.

Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų suma, paskaičiuota nuo 1460,21 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., iki 2024 m. spalio 21 d., taip pat iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2668,51 Eur sumos, paskaičiuotos nuo 2024 m. spalio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 2073,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 65,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 2008,60 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovo priešieškinio dalis paliktina nenagrinėta, o kita dalis atmestina, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina visa jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo priešieškinio dalį dėl prašymo priteisti sumas ir įpareigojimo perskaičiuoti įmokas visiems butų savininkams palikti nenagrinėtą, kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Plungės būstas“, j. a. k. 271042320, naudai:

- 2668,51 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 51 ct) skolą;

- 185,04 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių ir 04 ct) delspinigius;

- 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 1460,21 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 21 d.;

- 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2668,51 Eur sumą, skaičiuojant nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Plungės būstas“, juridinio asmens kodas 271042320, naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2073,60 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt tris eurus ir 60 ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.