- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-350-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07615-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. A.-Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A.-Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės R. A.-Š. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui V. M. dėl sukeltos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – H. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12930-1064/2019 priimta ieškovės R. A.-Š. (toliau – ieškovė) patikslinto ieškinio dalis, kuria ši prašiusi priteisti iš atsakovo antstolio V. M. (toliau – atsakovas) 114,43 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neįteikus raginimo, areštavus asmenine nuosavybe priklausantį turtą, areštavus daugiau jos turto negu skolininko sutuoktinio turto arešto suma) jai buvo padaryta 114,43 Eur turtinė žala. Ieškovė jokio turto, kurį galėtų realizuoti ir gauti papildomų pajamų, neturi, jos pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas kas mėnesį. Nors ji skolininkės statuso nėra įgijusi, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 6 d. gali naudotis tik 1 100,00 Eur dydžio suma, išsigryninama kas mėnesį. Kitu būdu disponuoti nei viena savo banko sąskaita ar jose esančiomis savo (arba banko) lėšomis negali, todėl pinigines operacijas atlieka tik grynaisiais pinigais, už tai mokėdama pervedimo mokesčius nuo keliasdešimt centų iki 3,00 Eur, kai iki tol visus mokėjimus galėjo atlikti elektroninės bankininkystės pagalba, per mėnesį mokėdama fiksuotą 0,90 Eur mokestį. Ieškovė padeda savo mamai V. A., kas mėnesį pervesdama nuo 200,00 Eur iki 300,00 Eur maistui ir vaistams nusipirkti, komunaliniams mokesčiams susimokėti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos sąskaitos šiuo metu yra areštuotos, ji gali tik grynaisiais pinigais įnešti nurodytas sumas į mamos sąskaitą, tai kas mėnesį ir daro, tačiau moka bankui po 3,00 Eur, kai anksčiau šios paslaugos nieko jai nekainuodavo. Dėl atsakovo taikytų apribojimų du mėnesius negalėjo padengti banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito palūkanų normos, o tai lėmė neigiamus atsiliepimus iš banko, kurie ieškovei, kaip pareigingai banko klientei, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Pažymėjo, kad turėjo mokėti mėnesinį kreditinės kortelės mokestį, nors dėl atsakovo neteisėto arešto neturėjo galimybių ja naudotis, taip pat 0,90 Eur mėnesinį mokestį už banko sąskaitos planą, pagal kurį iš sąskaitos, į kurią gaunamas darbo užmokestis, galima atlikti neribotą skaičių pavedimų į AB „Swedbank“ ir kitus bankus. AB „Swedbank“ banke yra nustatytas 580,00 Eur sumos grynaisiais pinigais išėmimo limitas, kurį ji kas mėnesį gerokai viršijo norėdama padengti visas išlaidas, todėl bankui turi mokėti procentus nuo viršytos sumos dėl atsakovo uždėtų apribojimų. Ieškovė negali naudotis Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia 312,63 Eur suma, nes šie pinigai areštuoti, nors tai yra jos asmeninė nuosavybė. Toks neteisėtas galimybių suvaržymas neatitinka teisės aktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Ieškovė AB „Swedbank“ kreditine sąskaita naudojasi pirkdama prekes ir paslaugas internete. 2018 m. gruodžio 4 d. ryte nusipirko pigų WizzAir kompanijos lėktuvo bilietą Barselona-Vilnius, turėdama tikslą ten praleisti atostogas. Norėdama surasti pigesnį bilietą savo sutuoktiniui ir abiems juos nupirkti iš Vilniaus į Barseloną, elektroninėje bankininkystėje pamatė, kad visos AB „Swedbank“ sąskaitos areštuotos bendrai 106 102,11 Eur sumai. Dėl areštuotų sąskaitų ieškovė ne tik negalėjo nusipirkti kitų bilietų ar rezervuoti viešbučių per www.booking.com sistemą, tačiau ir pasinaudoti nusipirktu bilietu Barselona-Vilnius, todėl bilieto suma (62,99 Eur) sudaro žalą dėl neteisėtais atsakovo veiksmais areštuotų banko sąskaitų ir nustatytų apribojimų jomis naudotis.
3. Ieškovės patirtą turtinę žalą sudaro: turėtos išlaidos už bankinius ir grynųjų pinigų pervedimus, mokesčius ir įmokas finansinėse institucijose, kuriuos yra priversta atlikti dėl negalėjimo naudotis areštuotomis sąskaitomis (48,81 Eur); išlaidos už lėktuvo bilietus, kurių negalėjo panaudoti (62,99 Eur); išlaidos už vaistus dėl streso (2,63 Eur), iš viso – 114,43 Eur.
4. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei kilo 2 000,00 Eur neturtinė žala. Sąskaitoje pamačius areštuotas tokias sumas, ją ištiko nervinis šokas. Dėl pablogėjusios sveikatos po beveik dviejų metų nesilankymo sveikatos priežiūros įstaigose, teko kreiptis į šeimos gydytoją, nes patyrė didžiulį stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė blogai miegoti, todėl buvo paskirtas gydymas nereceptiniais ir receptiniais vaistais. Ieškovė buvo priversta skolintis pinigų pragyvenimui iš pažįstamų žmonių, nes pirmąsias dešimt dienų nuo 2018 m. gruodžio 4 d. negalėjo išsiimti grynųjų pinigų iš bankomatų, o trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. sąskaita taip pat buvo areštuota. Kadangi abu yra dirbantys ir oficialiai gaunantys atlyginimus į savo asmenines banko sąskaitas, finansiškai jų šeimai tai reiškė žlugimą. Pažymėjo, kad finansinė reputacija, kuri visą jos finansinės nepriklausomybės (nuo 18 metų amžiaus) laikotarpį buvo nepriekaištinga, buvo sužlugdyta per vieną dieną. Ieškovės teigimu, nebuvo būtinumo areštuoti jos gaunamą atlyginimą vien tik tam, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Patirtą neturtinę žalą sudaro ir laikas, sugaištas laukiant ir atliekant bankinius ir grynųjų pinigų pervedimus, mokesčius ir įmokas finansinėse institucijose, tačiau yra sudėtinga suskaičiuoti visas minutes ir valandas bei įvertinti jas turtine išraiška.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15110-608/2018 dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š., išieškotojos BUAB „Laodika“ naudai. 2018 m. lapkričio 20 d. skolos išieškojimas nukreiptas į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š., gaunamas pajamas UAB „ZR transport“ ir UAB „Lutransa“, taip pat areštuotas jam priklausantis kilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturint. Nustatęs, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. Š. yra sudaręs santuoką su ieškove, siekdamas operatyviai ir tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, 2018 m. gruodžio 4 d. areštavo ieškovei priklausančias pinigines lėšas 35 367,37 Eur sumai, esančias visose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, nurodydamas areštuotas pinigines lėšas saugoti iki atskiro nurodymo. 2018 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas patvarkymas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, šiuo patvarkymu taip pat areštuotos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. turtinės teisės į ieškovės darbo užmokestį. 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu gautas ieškovės prašymas dėl lėšų sąskaitose rezervacijos panaikinimo, o 2018 m. gruodžio 5 d. minėtas prašymas motyvuotu patvarkymu nebuvo patenkintas nurodant, jog pastarosios sąskaitos buvo areštuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio ir 667 straipsnio normomis. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje 2018 m. gruodžio 6 d. perduotu nurodymu ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 1 100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį. Pažymėjo, kad prašomą priteisti žalą ieškovė kildina iš atsakovo neteisėto veikimo, dėl kurio patirta turtinė ir neturtinė žala, tačiau ieškovė žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė. Priešingai, nagrinėjant ieškovės pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, šis buvo atmestas nenustačius atsakovo neteisėto veikimo.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra teisėti, pagrįsti dokumentais ir teisės normomis, o atsakovo veiksmai jos atžvilgiu neteisėti. 2018 m. gruodžio 23 d. prašyme atsakovui rašė, kad šis netaikytų jokių apribojimų jo sutuoktinei, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, kad šeimoje abu yra dirbantys ir oficialiai gaunantys darbo užmokesčius, turi savo atskiras asmenines banko sąskaitas. Šalys bendrų banko sąskaitų neturi, taip pat po santuokos sudarymo neįgijo bendro turto – nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, nei vertybinių popierių.
7. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl jos banko sąskaitos ir lėšos jose buvo areštuotos neįspėjus ir nepranešus bei kuo vadovaujantis jai asmenine nuosavybe priklausančias banko sąskaitas ir lėšas jose areštavo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Pažymėjo, kad faktas, jog asmuo yra sudaręs santuoką, neatleidžia atsakovo nuo pareigos patikrinti duomenis apie turtą, kurį asmuo turi ar valdo. Atsakovas turėjo visas galimybes gauti visą informaciją apie jos sąskaitas, todėl tiek prieš areštuodamas lėšas jos asmeninėse banko sąskaitose, tiek 2018 m. gruodžio 4 d. prašyme jai nurodžius, kad sąskaitos asmeninės, galėjo patikrinti šiuos duomenis kreipdamasis į bankus, tačiau to nepadarė ir savo sąmoningu tyčiniu neveikimu sukėlė (ir vis dar kelia) žalą. Atsakovas net ir gavęs visus dokumentus su patikslintu ieškiniu šioje byloje, įrodančius, jog areštuotos banko sąskaitos yra asmeninės, nepanaikino savo neteisėtų patvarkymų ieškovės atžvilgiu, t. y. net ir turėdamas visus duomenis, savo pareigų tinkamai neatliko. Atsakovas klaidingai nurodė, kad patikslintame ieškinyje neįrodyta žala ar priežastinis ryšys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12930-1064/2019 ieškinį atmetė, priteisdamas valstybės naudai iš ieškovės 5,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
9. Teismas nurodė, jog CPK nustatyta, kad raginimas yra siunčiamas tik skolininkui, o ne tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovė vykdomojoje byloje nėra skolininke, raginimas jai neturėjo būti siunčiamas.
10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga pranešti apie ketinamą atlikti turto areštą ir toks pranešimas galėtų apsunkinti išieškojimo procesą. Pranešus apie būsimą turto areštą skolininkas (ar kiti asmenys) galėtų imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti, todėl pats arešto institutas nebetektų prasmės ir neatliktų savo funkcijos.
11. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo veiksmų areštuojant ieškovės sąskaitas teisėtumo spręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019, kurioje konstatuota, kad neteisėtų jo veiksmų areštuojant pareiškėjos (ieškovės) sąskaitose esančias lėšas nenustatyta. Kadangi procesinis sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, jame nustatytos aplinkybės laikytos prejudiciniais faktais, kurie nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjami. Teismas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius apie lėšų, esančių areštuotose sąskaitose, priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise, o vien tai, kad sąskaita (sąskaitos) buvo atidarytos iki santuokos sudarymo, savaime nesuponuoja, jog visos į šią sąskaitą pervedamos lėšos savaime taps asmenine ieškovės nuosavybe. Kadangi ieškovė vedybinės sutarties nėra pasirašiusi, taip pat nėra duomenų, jog vykdomojoje byloje būtų pateiktas notaro patvirtintas ieškovės su sutuoktiniu (skolininku) turto pasidalijimas, teismas darė išvadą, jog nėra prielaidų ieškovės gaunamą darbo užmokestį laikyti jos asmenine nuosavybe, į kurią negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas už sutuoktinio skolas.
12. Teismo teigimu, areštuojant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. sąskaitas bendra išieškotina suma sudarė būtent 35 367,80 Eur (32 176,27 Eur + 974,10 Eur + 2 217,00 Eur), todėl nebuvo pagrindo teigti, jog skolininko turto buvo areštuota iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi ieškovės sąskaitos buvo areštuotos vėliau, apskaičiuota didesnė išieškotinų palūkanų suma, kintanti kiekvieną dieną.
13. Teismas pažymėjo, kad neįrodytas ir priežastinio ryšio egzistavimas tarp ieškovės neteisėtais įvardytų atsakovo veiksmų ir jos patirtos žalos. Nors ieškovė nebuvo atsakovo asmeniškai informuota apie iš jos sutuoktinio vykdomą išieškojimą prieš areštuojant jos sąskaitas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad informaciją apie išieškojimą buvo sužinojusi 2018 m. lapkričio 20 d. iš paties sutuoktinio, su kuriuo palaiko gerus santykius. Dėl šios priežasties ji, turėdama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, galėjo ir turėjo suprasti, kad bus pradėtas priverstinis vykdymo procesas, kuris gali apimti ir lėšų, esančių ieškovės sąskaitose, areštą. Teismas pabrėžė, jog ieškovės nurodomą neturtinę žalą sukėlė ne atsakovo veiksmai (kurių teisėtumas nėra nuginčytas), o pačios ieškovės teisinio reglamentavimo netikslus interpretavimas.
14. Teismas pabrėžė, jog net ir nustačius ieškovės nurodytą skirtumą, t. y., kad jos sąskaitos areštuotos 35 367,37 Eur sumai, o sutuoktinio (skolininko) sąskaitos – 35 219,23 Eur sumai, toks skirtumas negalėjo lemti žalos atsiradimo, nes ieškovei buvo nustatyta 1 100,00 Eur laisvai disponuojama suma, t. y. ieškovė galėjo laisvai disponuoti tokia suma, kokią ji paprastai gaudavo kaip darbo užmokestį.
15. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad turtinė žala, kurią ji teigė patyrusi dėl išlaidų už banko pavedimus ir išlaidas lėktuvo bilietui nebūtų atsiradusi, jei jos sąskaitose esančių lėšų arešto mastas būtų ne 35 367,37 Eur, o 35 219,23 Eur. Tokio dydžio skirtumas taip pat negalėjo lemti ir neturtinės žalos atsiradimo, nes ieškovė turėjo galimybę disponuoti visa kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio suma, o kitų pajamų nurodė neturėjusi.
16. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigė, jog 2018 metų gruodžio mėnesį jos darbo užmokestis dėl priskaičiuotų priedų buvo didesnis nei įprasta, o, nepaisant to, ji tegalėjo naudotis ta pačia 1 100,00 Eur laisvai disponuojama suma, tačiau ji niekada nesikreipė į atsakovą dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo, nors jai apie tokią galimybę buvo išaiškinta, nepateikė jam informacijos apie 2018 metų gruodžio mėnesį gautas pajamas, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog šį suvaržymą sukėlė būtent atsakovo veiksmai.
17. Teismo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iki lėšų jos sąskaitose arešto naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis mokesčiams ir kitiems pavedimams atlikti ir tai kainuodavo būtent 0,90 Eur per mėnesį už visus pavedimus, ieškovė taip pat nepagrindė būtinumo daryti mėnesinius bankinius pavedimus savo motinai, kurią, kaip pati patvirtino teismo posėdyje, lankydavo bent kartą per mėnesį nuvažiuodama į svečius.
18. Teismas pažymėjo, jog net darant prielaidą, kad ieškovė, sužinojusi apie būsimą turto areštą, būtų iš anksto apmokėjusi už komunalines paslaugas kelis mėnesius į priekį bankiniu pavedimu ar padariusi kitus pavedimus, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (ieškovės neinformavimo) ir jos nurodomos visos turtinės žalos, nes, ir esant lėšų areštui ieškovė taip pat galėjo atlikti vienkartinį tam tikros rūšies pavedimą didesnei sumai (o ne atskirus mėnesinius pavedimus), taip sumažindama išlaidas už bankinius pavedimus grynaisiais pinigais.
19. Teismas pabrėžė, kad byloje taip pat nepateikta įrodymų, jog nusipirkusi pigų bilietą maršrutu Barselona-Vilnius ieškovė bilieto sau maršrutu Vilnius-Barselona ir bilietų sutuoktiniui maršrutu Vilnius-Barselona-Vilnius nenusipirko būtent dėl atsakovo taikyto arešto, o ne dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nepriimtinos bilietų maršrutu Vilnius-Barselona kainos, kuri, tikėtina, šventiniu Kalėdiniu laikotarpiu (bilieto grįžimui į Vilnių data – 2019 m. sausio 1 d.) galėjo būti gerokai aukštesnė, arba dėl pačios ieškovės užimtumo gruodžio mėnesį, kuomet, kaip ji pati tvirtino posėdžio metu, turėjo daugiau nei įprastai darbo dėl kolegos pavadavimo. Ieškovė bilietą sau į vieną pusę įsigijo 2018 m. gruodžio 4 d., kai priverstinio išieškojimo veiksmai (lėšų sąskaitose areštas) prieš jos sutuoktinį jau buvo pradėti, todėl, įsigydama tik vieną bilietą į vieną pusę ir iškart neįsigydama bilietų sau ir sutuoktiniui į abi puses, veikė savo rizika, nes ieškovės sąskaitose esančių lėšų (darbo užmokesčio) galimas areštas galėjo (o turint omenyje ieškovės aukštąjį teisinį išsilavinimą – turėjo) būti numanomas.
20. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus 1 dienai po taikyto arešto, ieškovė elektroniniu laišku buvo informuota apie galimybę pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tačiau to nepadarė, todėl jos, o ne atsakovo veiksmai (kurių neteisėtumas nekonstatuotas) lėmė besitęsiančius turtinius suvaržymus areštuojant sąskaitose esančias lėšas.
21. Teismas sprendė, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai – registracija pas gydytoją, medicininių dokumentų išrašas ir paskirtų vaistų receptas nėra pakankami konstatuoti, jog ieškovės nurodytus sveikatos sutrikimus (bendrą silpnumą, miego sutrikimus, stresą) sukėlė būtent atsakovo veiksmai, o ne bendra situacija, susijusi su sutuoktinio skola ir jo atžvilgiu taikomu išieškojimu. Kadangi lankydamasi pas gydytoją 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė skundėsi nerimu, nemiga, nuovargiu, bendru silpnumu, o šios būklės paprastai yra trunkamojo pobūdžio, labiau tikėtina, kad jos atsirado anksčiau nei 2018 m. gruodžio 4 d., kai ieškovė sužinojo apie lėšų, esančių jos sąskaitose, areštą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12930-1064/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas – neaiškus, priimtas pažeidžiant rungimosi principą. Ieškovės teiginiai ir įrodymai atmesti remiantis atsakovo paaiškinimais ir pirmosios instancijos teismo prielaidomis. Pažymėjo, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, verčiančio abejoti pablogėjusia ieškovės sveikatos būkle ginčo laikotarpiu dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė kreipėsi į gydytoją 2018 m. gruodžio 6 d. Taigi, dėl kilusio streso, atsakovui nepranešus ir areštavus ieškovės asmenines banko sąskaitas, pablogėjo jos sveikata.
22.2. Atsakovas turėjo perspėti bent ieškovės sutuoktinį, kad bus išieškoma ne tik iš jo asmeninio turto, bet ir galimai iš bendro turto, tačiau to nepadarė ir šiuo savo neveikimu sukėlė turtinę ir neturtinę žalą.
22.3. Ieškovė, turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, niekada nedirbo teismo sprendimų vykdymo ar išieškojimo srityje, nėra susidūrusi su vykdymo procesu ir neturi specialiųjų žinių kaip atliekamos teismo sprendimų vykdymo procedūros. Bendrosios teisės žinios nesuteikia galimybės žinoti visų teisės sričių, todėl ji negalėjo numanyti, kad jeigu skolininku bus laikomas jos sutuoktinis, tai ir ieškovės asmenine nuosavybės teise turimos banko sąskaitos bus areštuotos.
22.4. Nagrinėjamu atveju pažeistas teisingumo principas. Kadangi vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. Š., nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo (ar galėjo) tikėtis ar žinoti, kad taip pat gali būti įtraukta į vykdymo procesą ne savo noru. Atsakovas priimtais patvarkymais pakeitė teismo sprendimą ir vykdomąjį raštą, nusprendęs, kad skolininko turimo asmeninio turto ar lėšų banko sąskaitose neužteks išieškojimui įvykdyti ir nukreipdamas išieškojimą į bendrąją nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
22.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus ir vertino juose nustatytas taisykles. CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja dispozityvumą, t. y. galimybę, bet ne pareigą ar prievolę antstoliui nukreipti išieškojimą į kitus asmenis. Antstolis pats nusprendė nukreipti išieškojimą į kito asmens turtą, tačiau apie tai pašto siunta neinformavo nei ieškovės, nei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š.. Atsakovo patvarkymuose nepateikta informacija, kad neužtekus nuosavybės teise priklausančio turto, išieškojimas gali būti (ar bus) nukreiptas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Registruota pašto siunta neinformavus, kad nuspręsta pakeisti išieškojimo būdą, nukreipiant jį į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, buvo pažeistos ieškovės teisės, jai sukelta neturtinė, o vėliau – ir turtinė žala. Visi dokumentai atsakovo buvo siunčiami tik paprašius elektroniniu paštu. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą turėjo išnagrinėti išsamiau, jam turint lemiamos reikšmės sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės paaiškinimų, kad šalys nurodytu adresu gyvena nuo 2018 m. rugsėjo 5 d., tačiau pranešimai apie registruotą pašto siuntą nebuvo gauti. Visus kitus laiškus ir dokumentus šalys gauna. Atsakovo pasirinktas dokumentų įteikimo būdas per kurjerių tarnybą yra neefektyvus ir galimai netinkamas.
22.6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. Š. nežinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018, todėl negalėjo žinoti ir apie galimą žalos išieškojimą. Sužinota tik atsakovui areštavus turtą ir banko sąskaitas 2018 m. lapkričio 20 d. Dėl šio sprendimo kreiptasi į teismą ir civilinė byla atnaujinta (civilinės bylos Nr. eA2-3839-987/2019), todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad procesinis sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjami, neteisingas, nes byla atnaujinta joje nenusčius visų faktų ir neturėjus galimybės pasisakyti bei pateikti įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
22.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime neaptartas esminis nuosavybės atribojimo klausimas. Banko sąskaitos yra ieškovės asmeninė nuosavybė, lėšos jose – bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau žalą kelia ne bendrosios jungtinės nuosavybės apribojimas pats savaime, kaip toks, bet negalėjimas tinkamai naudotis savo asmenine nuosavybe – banko sąskaita, kuri areštuota atsakovo patvarkymais. Teismo metu atsakovo atstovas nurodė, kad yra galimybė kreiptis į antstolį dėl disponuojamos sumos padidinimo ir nors buvo pateikta pažyma apie atsakovės gautą darbo užmokestį su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė, kad ieškovė nepateikė jam informacijos apie 2018 m. gruodžio mėnesį gautas pajamas. Žalą kelia negalėjimas tinkamai naudotis banko sąskaita ir iš jos vykdyti mokėjimus. Jeigu atsakovas dėl reikalaujamos sumos nebūtų areštavęs ieškovės banko sąskaitų, jai nebūtų reikėję mokėti visų mokesčių ir būtų galėjusi pasinaudoti lėktuvo bilietu. Ieškovė, norėdama pasinaudoti bilietu, kreipėsi į atsakovą 2018 m. gruodžio 20 d. su prašymu kuo skubiau panaikinti areštą. Pavadavimas su ieškovės numatytomis atostogomis nesusijęs.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12930-1064/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Vykdant skolos išieškojimą, pradėta įstatyme reglamentuota skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, procedūra. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalimi santuokoje įgytas turtas, įskaitant ir pajamas iš darbinės veiklos, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog į areštuotą sąskaitą gauna tik darbo užmokestį, jos asmeninis turtas neareštuotas.
23.2. Ieškovės areštuotoje AB „Swedbank“ sąskaitoje nustatyta suma, kuria ieškovė gali laisvai disponuoti, suteikiant jai galimybę naudotis gaunamu darbo užmokesčiu. Piniginėmis lėšomis leidžiama naudotis išsiimant grynuosius pinigus, atliekant mokėjimo pavedimus AB „Swedbank“ banko klientų aptarnavimo padalinyje, o nuo 2019 m. liepos 1 d. – atsiskaitant mokėjimo kortele parduotuvėse ir kt.
24. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, H. Š. prašė jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:
24.1. Iš atsakovo jokie pranes?imai registruota siunta (pas?tu) negauti iki 2019 m. rugpju?c?io 6 d., kai buvusi atsiu?sta informacija de?l papildomai taikomo ares?to toje pac?ioje vykdomoje byloje. Taigi, atsakovas anksčiau privalėjo registruota pašto siunta informuoti šalis, tačiau nesilaike? CPK nuostatu? ir elge?si neteise?tai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
27. Remiantis bylos medžiaga, atsakovo 2018 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. S-18-13-11552 išieškotojos BUAB „Laodika“ prašymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. vykdomasis raštas Nr. 2-15110-608/2018, išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018, kuriuo išieškotojos BUAB „Laodika“ naudai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. priteista 32 176,27 Eur žalai atlyginti ir 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 32 176,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š. 2018 m. spalio 25 d. išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-13-11556 deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau neįteiktas, kurjeriui neradus jo namuose. Skolininkui dokumentų, siųstų registruotąja pašto siunta, įteikti nepavykus, o jam pačiam dėl jų atsiėmimo pagal paliktą pranešimą nesikreipus, 2018 m. lapkričio 6 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-18-13-11898 paskelbtas viešai interneto tinklalapyje https://www.antstoliai.lt/vbp/viesieji-raginimai. 2018 m. lapkričio 20 d. priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-13-12524 ir Nr. S-18-13-12525, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š. išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. ir darbovietės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. 2018 m. lapkričio 20 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-18-13-12525 įteiktas skolininkui darbovietėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. sav. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. atžvilgiu 2018 m. lapkričio 20 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-13-12534, esančias jo vardu atidarytose banko sąskaitose, 35 367,37 Eur sumai, perduotas per Antstolių informacinę sistemą į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. 2018 m. gruodžio 4 d. ares?tuotos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. sutuoktinei (ieškovei) priklausanc?ios piniginės le?s?os 35 367,37 Eur sumai, esanc?ios visose kredito i?staigose atidarytose sa?skaitose, jas saugant iki atskiro nurodymo; ares?to duomenys per Antstoliu? informacine? sistema? pateikti į Piniginiu? le?s?u? apribojimu? informacinei sistemą. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmęs patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, kuriuo areštuotos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. turtinės teisės į sutuoktinės (ieškovės) darbo užmokestį, jam pasiūlyta per 20 dienų nuo turto arešto (šio patvarkymo) gavimo dienos pateikti atsakovui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (sutikimas pridėtas), bylos šalims (trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š. ir ieškovei) išaiškinta, jog išieškojimas iš areštuotos darbo užmokesčio dallies nebus vykdomas, kol teismas nenustatys skolininko turto dalies esančios sutuoktinio darbinėse pajamose. 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“ šalims išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir ieškovei tiesiogiai elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini), atsakant į jos 2018 m. gruodžio 4 d. prašymą dėl lėšų sąskaitose rezervacijos panaikinimo. 2018 m. gruodžio 5 d. elektroniniu laišku, išsiųstu ieškovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), antstolio padėjėjas A. A. jos prašęs pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“ banke, išrašą, iš kurio matytųsi, kokio dydžio darbo užmokestis jai yra pervedamas, sprendžiant dėl laisvai disponuojamos sumos per mėnesį nustatymo. 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo dėl lėšų sąskaitose rezervacijos panaikinimo“, ją, be kita ko, informuojant, kad nustatyta laisvai disponuojama 1 100,15 Eur suma, gaunama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ banke.
28. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodžiusi, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiam neįteikus raginimo ir areštavus jai asmenine nuosavybe priklausantį turtą, be kita ko, dar ir didesne dalimi negu nustatyta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. turto arešto suma, ji patyrusi 114,43 Eur turtinės žalos ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, pažymėdamas, kad ieškovė žalos, atsiradusios dėl atsakovė neteisėtų veiksmų, neįrodė, o nagrinėjant jos pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, šis buvo atmestas nenustačius atsakovo neteisėto veikimo.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, nekonstatavęs atsakovo veiksmų neteisėtumo.
30. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo atliktų veiksmų vykdymo procese išieškant skolą iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. teisėtumo, areštavus jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Dėl antstolio civilinės atsakomybės
31. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, nagrinėjant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės), numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).
32. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normomis, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklėmis reikalaujama, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, veiktų tik intra vires (pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudedamoji dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
33. Ieškovė, kaip galima spręsti iš jos apeliacinio skundo argumentų, iš esmės atsakovo deliktinę atsakomybę siejusi su neįvykdyta informavimo procedūra, registruota pašto siunta nei jai, nei jos sutuoktiniui trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š. nepranešus, kad nuspręsta pakeisti išieškojimo būdą, nukreipiant jį į ieškovei asmenine nuosavybe priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias lėšas didesne nei jos sutuoktiniui taikyto arešto suma.
34. Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje pateiktas raginimo įvykdyti sprendimą apibrėžimas, pagal kurį šis laikytinas dokumentu, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Taigi, iš CPK 655 straipsnio 1 dalies galima spręsti, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra skirtas išimtinai skolininkui, būtent jį, o ne galimai suinteresuotus asmenis, informuojant apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Tokiu būdu subjektų, kurių atžvilgiu raginimas įvykdyti sprendimą gali būti parengtas, ratas yra aiškiai apibrėžtas CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostata, esant nenumatytam jos plečiamam aiškinimui. Tokį minėtos nuostatos aiškinimą atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas, pagal kurį patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami būtent skolininkui.
35. Įvertinus nutarties 27 punkte aptartą įstatyminį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai atsakovo neveikimą, pasireiškusį jai atskirai neišsiųstu raginimu įvykdyti sprendimą, kuriuo ji, žinant apie jos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, H. Š. sudarytą santuoką, būtų galėjusi būti įspėta apie priverstinio vykdymo procedūrą, laikiusi neteisėtu, nei tokiai teisei, nei pareigai atsakovui vykdant teismo sprendimus esant nenumatytai. Atsakovui nesilaikius CPK bei jo pagrindu priimtos Sprendimų vykdymo instrukcijos tvarkos, jo veikimas tokiu atveju būtų pripažintas viršijančiu įgaliojimus (lot. ultra vires).
36. Ieškovės teigimu, atsakovas turėjo perspėti ją arba bent jos sutuoktinį, kad bus išieškoma ne tik iš jo asmeninio, bet ir galimai bendro turto, tačiau to nepadarė. Nors ir turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, ieškovė niekada nedirbo teismo sprendimų vykdymo srityje, o bendrosios teisės žinios nesuteikia galimybės žinoti visų teisės sričių, todėl ji negalėjo numatyti, kad jai asmenine nuosavybės teise turimos banko sąskaitos bus areštuotos.
37. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, įtvirtinta, kad įsatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, todėl ieškovės argumentas dėl jos specialiųjų žinių apie teismo sprendimo vykdymo procedūras neturėjimo nelaikytinas pagrįstu. Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl dar 2018 m. lapkričio 20 d., kaip yra nustatęs pirmosios instancijos teismas, o ieškovė to neginčijusi, ji, iš sutuoktinio sužinojusi apie jo atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), galėjusi susipažinti su viešai skelbiamų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, tam, pažymėtina, specialių žinių teismo sprendimų vykdymo srityje turėti ir neprivalant, tokiu būdu konkrečioje situacijoje elgdamasi taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris kitas apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo. Ieškovės netinkamas situacijos vertinimas manant, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15110-608/2018 išieškojimas gali būti vykdomas tik iš trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š. priklausančio turto, nesant duomenų apie sudarytą ikivedybinę arba povedinę sutartį, laikytinas aplaidžiu.
38. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
39. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje pateikiama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės samprata, pagal kurią šiąja gali būti pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (1 punktas); pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto (2 punktas); pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai (3 punktas); įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas (4 punktas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (5 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 1-8 punktai).
40. Nagrinėjamu atveju iš aptarto teisinio reguliavimo nuostatų matyti, kad nesant nustatytų CK 3.100 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose įtvirtintų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų, galiojo prezumpcija, jog ieškovės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, pažymint, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kaip teisingai buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad banko sąskaitos ieškovės buvo atidarytos iki santuokos sudarymo, nesuponuoja į jas gaunamų lėšų asmeninio pobūdžio. Tokiu atveju, atsakovas, areštuodamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, kurio dalis, tenkanti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, H. Š., buvusi nenustatyta, veikė pagal imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimo iš fizinių asmenų vykdymą (CPK 666 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).
41. Iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 10¹ punkto matyti, jog areštavus skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, kurio dalis, priklausanti skolininkui, nenustatyta, kartu su turto arešto aktu antstolis skolininkui įteikia arba registruota pašto siunta išsiunčia sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą ir skolininką informuoja, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Kartu su patvarkymu, kuriuo antstolis pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis išduoda patvirtintą sutikimo kopiją ir patvarkyme nurodo, kad notarine tvarka patvirtintu susitarimu turto dalį nustatyti ar turtą pasidalyti, naudojimosi turtu tvarką nustatyti galima tik taip, kaip tai nurodyta sutikime.
42. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja esant tam tikrą atsakovo veiksmų eiliškumą, kurio šis turintis laikytis. Visų pirma, nustačius skolininkui priklausantį turtą, jis yra areštuojamas, įskaitant ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamą turtą, kurio dalis, priklausanti skolininkui, neišskirta. Antra, tik bendrąjį turtą areštavus, per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos skolininkui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, įteikiamas arba registruota pašto siunta išsiunčiamas patvarkymas kartu su sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma. Tokia priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese eiga – savalaikė ir priešingai negu buvo nurodžiusi ieškovė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018, pagal kurį išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. vykdomasis raštas Nr. 2-15110-608/2018, nekeičianti. Jokia išankstinė įspėjimo procedūra dėl bendrojo turto, kurio dalis, priklausanti skolininkui, nenustatyta, arešto nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta, todėl ieškovės teiginiai, kad bent jos sutuoktinis turėjęs būti perspėtas, jog bus išieškoma ne tik iš jo asmeninio, bet ir iš bendro turto atmestini kaip nepagrįsti.
43. Kaip jau buvo minėta nutarties 28 punkte, ieškovei priklausančios piniginės le?s?os 35 367,37 Eur sumai, esanc?ios visose kredito i?staigose atidarytose sa?skaitose, areštuotos 2018 m. gruodžio 4 d., jas saugant iki atskiro atsakovo nurodymo. Tą pačią dieną gautas ieškovės prašymas panaikinti lėšų sąskaitose rezervaciją. Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmęs patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, kurį kartu su sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma jis šalims išsiuntęs deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir ieškovei tiesiogiai elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėjo A. A. 2018 m. gruodžio 5 d. elektroniniame laiške, siųstame ieškovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), jos prašyta pateikti sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“ banke, išrašą, iš kurio matytųsi, kokio dydžio darbo užmokestis jai yra pervedamas, sprendžiant dėl laisvai disponuojamos sumos per mėnesį nustatymo. Ieškovė apeliaciniame skunde patvirtinusi aplinkybę, jog nepaisydama antstolio padėjėjo A. A. prašymo, ji duomenis apie gaunamą darbo užmokestį pateikė tik kartu su ieškiniu, todėl nėra pagrindo jos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su laisvai disponuojamos sumos dydžio nustatymu, laikyti pagrįstais, jai akivaizdžiai dėl patiriamų turtinio pobūdžio apribojimų geranoriškai bendradarbiauti nesiekus.
44. Pažymėtina, jog dėl ieškovės banko sąskaitose esančioms lėšoms taikyto arešto pasisakyta ir įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019, kuria atmestas pareiškėjos (ieškovės) skundas dėl antstolio veiksmų, nurodant, kad siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra vykdomas skolos iš ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausančio turto išieškojimas, jai nustatyta 1 100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį, gaunama į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ banke, kuria ji gali naudotis, be to, ji 2018 m. gruodžio 5 d. informuota apie galimybę pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Būtent šia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019 skundžiamame sprendime remtasi, pažymint, kad joje pasisakius dėl neteisėtų antstolio veiksmų areštuojant pareiškėjos (ieškovės) sąskaitose esančias lėšas, nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie iš naujo nenustatinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime minimą prejudicialumą siejo ne su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019, kaip šis, atkreiptinas dėmesys, buvo pabrėžęs, o su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-15110-608/2018, jos motyvai dėl šiuo atžvilgiu neteisingos pirmosios instancijos teismo argumentacijos atmestini nesant jų tiesioginio sąsajumo.
45. Kadangi antstolio atsakomybė kyla iš delikto, o deliktinei atsakomybei yra privalomos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.247, 6.249 straipsniai), ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su jai galimai sukelta žala, kuriuos nustačius atsakovo kaltė būtų preziumuojama, civilinė atsakomybė netaikytina, atitinkamai dėl kitų sąlygų (ne)egzistavimo ir išvestinių reikalavimų (neturtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo išsamesniam apeliacinės instancijos teismo pasisakymui esant netikslingam.
46. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas nei materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą (CK 6.246-6.249 straipsniai), nei proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis) ir priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12930-1064/2019 palikti nepakeistą.