Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. – Š. patikslintą ieškinį atsakovui antstoliui V. M. dėl sukeltos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo H. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 26 d. nutartimi teismas: 1) atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio dalį atsakovui antstoliui V. M. dėl neteisėtų antstolio V. M. veiksmų pagal 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01471 ir pagal 2018 m. gruodžio 6 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-13-13208 ieškovės atžvilgiu nutraukimo ir apribojimų jos asmeninėse banko sąskaitose panaikinimo, trečiasis asmuo H. Š.; 2) priėmė ieškovės R. A. – Š. patikslinto ieškinio dalį atsakovui antstoliui V. M. dėl sukeltos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo H. Š..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Patikslinto ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų (neįteikus raginimo, areštavus asmenine nuosavybe priklausantį turtą, areštavus daugiau jos turto negu skolininko sutuoktinio turto arešto suma) jai kilo 114,43 Eur turtinė žala. Nurodė, kad ji neturi jokio turto, kurį galėtų realizuoti ir gauti papildomų pajamų, jos pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, gaunamas kas mėnesį. Nors ji nėra skolininkė statusas, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 6 d. ji gali naudotis tik 1100 Eur dydžio suma, kurią gali išsigryninti kas mėnesį, bet negali kitaip disponuoti nei viena savo banko sąskaita ar jose esančiomis savo (arba banko) lėšomis, todėl pinigines operacijas gali atlikti tik grynaisiais pinigais, už tai mokėdama pervedimo mokesčius nuo keliasdešimt centų iki 3 Eur, kai iki tol visus mokėjimus galėjo atlikti elektroninės bankininkystės pagalba, per mėnesį mokėdama fiksuotą 0,90 Eur mokestį.

Pažymėjo, kad turi mamą V. A., kuri, būdama pensininkė, negali pilnai užtikrinti savo finansinių poreikių, todėl jai padeda ir kas mėnesį perveda sumas nuo 200 Eur iki 300 Eur maistui ir vaistams nusipirkti, komunaliniams mokesčiams susimokėti. Nurodė, kad šiuo metu jos sąskaitos yra areštuotos, todėl gali tik grynaisiais pinigais įnešti nurodytas sumas į mamos sąskaitą, tą kas mėnesį ir daro, tačiau už tai sumoka bankui po 3 Eur, kai anksčiau šios paslaugos nieko jai nekainuodavo.

Ieškovė nurodė, kad kreditinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito palūkanų normos negalėjo padengti du mėnesius dėl antstolio taikomų apribojimų, tai lėmė neigiamus atsiliepimus iš banko, kurie ieškovei, kaip pareigingai banko klientei, sukėlė daugybę dvasinių išgyvenimų.

Taip pat pažymėjo, kad turėjo mokėti mėnesinį kreditinės kortelės mokestį, nors dėl antstolio neteisėto arešto neturėjo galimybių ja naudotis, taip pat turėjo mokėti 0,90 Eur mėnesinį mokestį už banko sąskaitos planą, pagal kurį iš sąskaitos, į kurią gaunamas darbo užmokestis, galima atlikti neribotą skaičių pavedimų į AB „Swedbank“ ir kitus bankus, ir nors negalėjo atlikti pavedimų, tačiau turėjo mokėti už šį planą. Ieškovė nurodė, kad AB „Swedbank“ banke yra nustatytas 580 Eur grynųjų pinigų išėmimo limitas, kurį ji kas mėnesį gerokai viršijo norėdama padengti visas išlaidas ir todėl bankui turi mokėti procentus nuo viršytos sumos, o taip nutiko tik dėl antstolio uždėtų apribojimų ir tai sukėlė finansinius nuostolius.

Taip pat nurodė, kad negali naudotis savo Luminor banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra 312,63 Eur, nes šie pinigai yra „įšaldyti“, nors tai yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, kad toks neteisėtas galimybių suvaržymas visiškai neatitinka teisės aktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Ieškovė nurodė, kad AB „Swedbank“ kreditine sąskaita naudojasi pirkti prekes ir paslaugas internete. Ja pasinaudojusi 2018 m. gruodžio 4 d. ryte nusipirko pigų WizzAir kompanijos lėktuvo bilietą Barselona-Vilnius, turėdama tikslą ten praleisti atostogas. Norėdama surasti pigesnį bilietą savo sutuoktiniui Barselona-Vilnius ir abiem nupirkti bilietus iš Vilniaus į Barseloną, elektroninėje bankininkystėje pamatė, kad visos AB „Swedbank“ sąskaitos areštuotos bendrai 106 102,11 Eur sumai. Dėl areštuotų sąskaitų ne tik negalėjo nusipirkti kitų bilietų ar rezervuoti viešbučių per įprastą www.booking.com sistemą, tačiau prarado ir nusipirktą bilietą, nes nenuvykusi į Barseloną negalėjo iš jos ir grįžti. Todėl, ieškovės teigimu, jos nusipirkto bilieto suma (62,99 Eur) yra tiesiogiai kilusi žala dėl neteisėtais antstolio veiksmais areštuotų banko sąskaitų ir nustatytų apribojimų jomis naudotis.

Visą jos patirtą turtinę žalą, ieškovės teigimu, sudaro: turėtos išlaidos už bankinius ir grynųjų pinigų pervedimus, mokesčius ir įmokas finansinėse institucijose, kuriuos yra priversta atlikti dėl negalėjimo naudotis areštuotomis sąskaitomis (48,81 Eur); išlaidos už lėktuvo bilietus, kurių negalėjo panaudoti (62,99 Eur); išlaidos už vaistus dėl streso (2,63 Eur), iš viso 114,43 Eur.

Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų antstolio veiksmų jai kilo neturtinė žala, kurią ji įvertino 2000 Eur suma. Nurodė, kad sąskaitoje pamačius areštuotas tokias sumas, ją ištiko nervinis šokas. Pažymėjo, kad dėl pablogėjusios sveikatos po beveik dviejų metų nesilankymo sveikatos priežiūros įstaigose, teko kreiptis į šeimos gydytoją, nes patyrė didžiulį stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė blogai miegoti, todėl buvo paskirtas gydymas nereceptiniais ir receptiniais vaistais.

Nurodė, kad buvo priversta skolintis pinigų pragyvenimui iš pažįstamų žmonių, nes pirmąsias 10 dienų nuo 2018 m. gruodžio 4 d. negalėjo net išsiimti grynųjų pinigų iš bankomatų, o ši situacija pasirodė dar blogesnė, kai sužinojo, kad ir jos sutuoktinio H. Š. sąskaita buvo taip pat areštuota. Kadangi abu yra dirbantys ir oficialiai gaunantys atlyginimus į savo asmenines banko sąskaitas, finansiškai jų šeimai tai reiškė žlugimą. Pažymėjo, kad finansinė reputacija, kuri visą jos finansinės nepriklausomybės (nuo 18 m. amžiaus) laikotarpį buvo nepriekaištinga, buvo sužlugdyta per vieną dieną. Ieškovės teigimu, nebuvo būtinumo areštuoti jos gaunamą atlyginimą, vien tik tam, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėjo, kad patirtą neturtinę žalą sudaro ir laikas, sugaištas laukiant ir atliekant bankinius ir grynųjų pinigų pervedimus, mokesčius ir įmokas finansinėse institucijose, tačiau yra sudėtinga suskaičiuoti visas minutes ir valandas bei įvertinti jas turtine išraiška.

Atsakovas antstolis V. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutinka. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15110-608/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko H. Š., išieškotojos BUAB „Laodika“ naudai. Vykdant pirmiau nurodytą vykdomąjį dokumentą 2018 m. lapkričio 20 d. skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko gaunamas pajamas UAB „ZR transport“ ir UAB „Lutransa“, taip pat buvo areštuotas skolininkui priklausantis registruotinas kilnojamasis turtas, o nekilnojamojo turto skolininkas nuosavybės teise neturi.

Taip pat nurodė, kad nustatęs, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su ieškove R. A. – Š., todėl siekdamas operatyviai ir tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 666 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio nuostatomis, 2018 m. gruodžio 4 d. areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas 35 367,37 Eur sumai, esančias visose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, nurodydamas areštuotas pinigines lėšas saugoti iki atskiro nurodymo. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas patvarkymas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, šiuo patvarkymu taip pat areštuotos skolininko turtinės teisės į sutuoktinės R. A. – Š. darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu buvo gautas skolininko sutuoktinės prašymas dėl lėšų sąskaitose rezervacijos panaikinimo, o 2018 m. gruodžio 5 d. minėtas prašymas motyvuotu patvarkymu nebuvo patenkintas nurodant, jog pastarosios sąskaitos buvo areštuotos vadovaujantis CK 3.88 straipsnio, CPK 666 straipsnio ir 667 straipsnio normomis. Pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 6 d. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai buvo pateiktas nurodymas, kuriuo skolininko sutuoktinės – ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta 1100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį.

Atsakovas pažymėjo, kad CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors antstoliui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš jo negali būti reikalaujama daugiau, negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje. Taip pat pažymėjo, kad prašomą priteisti žalą ieškovė kildina iš antstolio neteisėto veikimo, dėl kurio buvo patirta turtinė ir neturtinė žala, tačiau ieškovė neįrodo žalos, atsiradusios dėl antstolio V. M. neteisėtų veiksmų. Priešingai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas ieškovės pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetė nenustatęs antstolio neteisėto veikimo.

Trečiasis asmuo H. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir prašė šį ieškinį tenkinti. Nurodė, kad visiškai palaiko savo sutuoktinės R. A.-Š. patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus, mano, jog jie yra teisėti ir pagrįsti dokumentais ir teisės normomis, o antstolio V. M. veiksmai jos atžvilgiu yra neteisėti. Taip pat nurodė, kad pats savo 2018 m. gruodžio 23 d. prašyme antstoliui, kuris yra areštavęs jo turtą ir banko sąskaitas, rašė, kad antstolis netaikytų jokių apribojimų jo sutuoktinei, tačiau antstolis į jo prašymą neatsižvelgė. Nurodė, kad šeimoje abu yra dirbantys ir oficialiai gaunantys atlyginimus ir turi savo atskiras asmenines banko sąskaitas, o bendrų banko sąskaitų neturi, taip pat po santuokos sudarymo neįgijo bendro turto - nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, nei vertybinių popierių.

Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl jos banko sąskaitos ir lėšos jose buvo areštuotos neįspėjus ir nepranešus bei kuo vadovaujantis, jai asmenine nuosavybe priklausančias banko sąskaitas ir lėšas jose areštavo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, o vienintelis susijęs argumentas atsiliepime yra tas, kad „skolininkas 2016 m. gegužės 14 d. yra sudaręs santuoką su R. A. – Š.“. Pažymėjo, kad faktas, jog asmuo yra sudaręs santuoką, neatleidžia antstolio nuo pareigos patikrinti duomenis apie turtą, kurį asmuo turi ar valdo. Taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo visas galimybes gauti visą informaciją apie jos sąskaitas, todėl tiek prieš areštuodamas lėšas jos asmeninėse banko sąskaitose, tiek vėliau, 2018 m. gruodžio 4 d. prašyme, adresuotame antstoliui, jai nurodžius, kad sąskaitos asmeninės, galėjo patikrinti šiuos duomenis kreipdamasis į bankus, tačiau to nepadarė ir savo sąmoningu tyčiniu neveikimu sukėlė (ir vis dar kelia) žalą. Taip pat pažymėjo, kad antstolis net ir gavęs visus dokumentus su patikslintu ieškiniu šioje byloje, įrodančius, jog areštuotos banko sąskaitos yra asmeninės, vis tiek nepanaikina savo neteisėtų patvarkymų ieškovės atžvilgiu, t. y. net ir turėdamas visus duomenis, savo pareigų vis tiek neatlieka tinkamai. Ieškovės teigimu, atsakovas klaidingai nurodo, kad patikslintame ieškinyje nėra įrodyta žala ar priežastinis ryšys.

Teismo posėdžių metu ieškovė R. A. – Š. palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad jos pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis (apie 1100 Eur), vedybų sutarties su sutuoktiniu nėra pasirašiusi. Neturtinės žalos sumą apskaičiavo atsižvelgdama į teismų praktiką ir savo darbo užmokesčio dydį. Neturtinę žalą nurodo patyrusi dėl to, kad jai nebuvo pranešta iš anksto apie lėšų jos sąskaitose areštą.

Nurodė apie sutuoktinio skolas sužinojusi 2018 m. lapkričio 20 d., taip pat žinojo apie jo sąskaitų areštą, tačiau nemanė, kad gali būti areštuotos ir jos sąskaitos. Nurodė konsultavusi sutuoktinį dėl sprendimo už akių, kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas, peržiūrėjimo, nes turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Paaiškino, kad ieškinyje nurodyti antstolio veiksmai, susiję 2018 m. gruodžio 4 d. skundo nepersiuntimui teismui ir 2018 m. gruodžio 20 d. skundo persiuntimui nepranešant ieškovei nurodyti bendram vaizdui dėl antstolio veiksmų susidaryti, ieškinyje nurodytos žalos iš šių veiksmų nekildina. Žalą kildina iš neteisėtų antstolio veiksmų nepranešant apie būsimą jos sąskaitų areštą, nes gavusi pranešimą mokesčius būtų apsimokėjusi internetu keliems mėnesiams į priekį, taip pat padėjusi mamai.

Ieškovė taip pat nurodė besilaikanti pozicijos, kad antstolis apskritai neteisėtai areštavo ieškovei priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias lėšas, nepaisant to, kad teismas kitoje byloje tokį areštą pripažino teisėtu, nes laiko šias lėšas (gaunamą darbo užmokestį) asmenine nuosavybe.

Dėl neteisėtų antstolio veiksmų areštuojant ieškovės sąskaitas 35 367,37 Eur sumai, nors sutuoktinio (skolininko) sąskaitos buvo areštuotos 35 219,23 Eur sumai, ieškovė pažymėjo, jog šiuos veiksmus sieja tik su turtine žala, dėl kurios reikalavimų šiame ieškinyje nepareikšta.

Teismo posėdžio metu atsakovo antstolio V. M. atstovas antstolio padėjėjas A. A. palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Jis papildomai nurodė, kad areštas ieškovei buvo taikytas 2018 m. gruodžio 4 d., o patvarkymas dėl arešto buvo siųstas ne vėliau nei kitą dieną, nes pranešus iš anksto areštas nepasiektų savo tikslo. Nurodė, kad ieškovė nebendradarbiavo, jokių duomenų dėl gaunamų pajamų neteikė, todėl antstolis turėjo tik SODROS duomenis ir jų pagalba sprendė dėl lėšų pobūdžio ir dydžio.

Paaiškino, kad išieškoma suma didėja kiekvieną dieną dėl perskaičiuojamų palūkanų, todėl ir arešto sumą galima keisti kasdien, tačiau tokiu atveju didėtų vykdymo išlaidos, todėl perskaičiavimas atliekamas tik esant skolininko prašymui arba sumokėjus didžiąją skolos dalį. Nurodė, kad tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio sąskaitos buvo areštuotos tai pačiai sumai. Ieškovės laisvai disponuojamų lėšų (1100 Eur) limitas buvo nustatytas atsižvelgiant į pagal turimus SODROS duomenis apskaičiuotą darbo užmokestį, nes ieškovė papildomų duomenų neteikė, limito padidinti neprašė.

konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01471 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta priteisti iš H. Š. 32 176,27 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines procesines palūkanas UAB „Laodika“ naudai (v. b. l. 7).

Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiųstas 2018 m. spalio 25 d. skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neįteiktas, kurjeriui neradus skolininko namuose ir neatsiliepus pagal paliktą pranešimą (v. b. l. 14-15), taip pat paskelbtas viešai (v. b. l. 18). 2018 m. lapkričio 20 d. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę, kurioje įteiktas (v. b. l. 24-25).

H. Š. turto arešto aktas 35 367,37 Eur sumai surašytas 2018 m. lapkričio 20 d. (v. b. l. 28-30), ieškovės (skolininko sutuoktinės) sąskaitose esančios lėšos areštuotos 2018 m. gruodžio 4 d. tai pačiai sumai (v. b. l. 60-61). 2018 m. gruodžio 5 d. priimtas patvarkymas pasiūlymas pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. l. 63). Ieškovė (atsakant į jos prašymą) 2018 m. gruodžio 5 d. buvo informuota apie galimybę pateikti susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bei laisvai disponuojamos sumos nustatymo (v. b. l. 69).

Ieškovei buvo nustatyta 1100,15 Eur laisvai disponuojama suma (v. b. l. 76).

Ieškovė ir jos sutuoktinis vedybų sutarties nėra sudarę (v. b. l. 16).

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) kitam asmeniui nebūtų daroma žala. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo (to paties straipsnio 2 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją taisyklę, prievolė atlyginti žalą atsiranda kaltam dėl jos padarymo asmeniui.

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Antstolio atsakomybė kyla iš delikto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos CK įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai). Konstatavus neteisėtus veiksmus, kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018).

Toliau teismas pasisakys dėl kiekvienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Dėl neteisėtų antstolio veiksmų

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad antstolis atliko šiuos neteisėtus veiksmus: 1) 2018 m. gruodžio 4 d. skundo nepersiuntė teismui; 2018 m. gruodžio 20 d. skundą persiuntė teismui pažeisdamas nustatytą tvarką, nes nepranešė pareiškėjai; 2) antstolis pažeidė CPK 658 straipsnio nuostatas, nes prieš areštuodamas ieškovės turtą jai neįteikė raginimo; 3) neteisėtai areštavo ieškovei asmenine nuosavybe priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias lėšas; 4) areštavo ieškovės sąskaitas 35 367,37 Eur sumai, nors sutuoktinio (skolininko) sąskaitos buvo areštuotos 35 219,23 Eur sumai.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad pirmojo iš išvardytų neteisėtų veiksmų (skundo nepersiuntimas ir persiuntimas neinformuojant ieškovės) ieškovė priežastiniu ryšiu nesieja su jos patirta žala, o tik siekia atskleisti bendrą vaizdą dėl atliktų antstolio veiksmų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendžia, kad šių veiksmų teisėtumo įvertinimas nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė savo patirtos žalos iš šių veiksmų nekildina. Byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, todėl net ir konstatavus šių veiksmų neteisėtumą, civilinė atsakomybė nekiltų nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio – nebuvimui.

Dėl antstolio veiksmų neįteikiant ieškovei raginimo prieš areštuojant jos sąskaitas, teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016 16 punktas).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

Taigi, CPK nustatyta, kad raginimas yra siunčiamas tik skolininkui, o ne tretiesiems asmenims. Kadangi ieškovė aptariamoje vykdomojoje byloje nėra skolininke, raginimas jai neturėjo būti siunčiamas.

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga antstoliui pranešti apie ketinamą atlikti turto areštą ir toks pranešimas galėtų apsunkinti išieškojimo procesą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis), kurio tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.

Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Pranešus apie būsimą turto areštą skolininkas (ar kiti asmenys) galėtų imtis veiksmų turtui paslėpti ar perleisti, todėl pats arešto institutas nebetektų prasmės ir neatliktų savo funkcijos.

Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad antstolis neprivalėjo siųsti raginimo ieškovei, todėl veiksmų neteisėtumo šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti.

Dėl antstolio veiksmų areštuojant ieškovės sąskaitas teismas pažymi, kad šis klausimas buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo, jog įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat konstatavo, kad pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe be kita ko pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas nustatė, kad vykdant skolos išieškojimą, buvo pradėta įstatyme reglamentuota skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, procedūra. Šia procedūra nėra siekiama išieškoti skolą iš skolininko sutuoktinės asmenine nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat pažymėtina, jog šioje vykdomojoje byloje R. A. – Š. nėra priskirtas skolininkės statusas. Pareiškėjai sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, buvo nustatyta 1100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį, kurią pastaroji gali savo nuožiūra naudotis. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Teismas nustatė (ir tai matyti iš vykdomosios bylos medžiagos), kad pareiškėja dėl tokios galimybės buvo informuota 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu.

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad neteisėtų antstolio veiksmų areštuojant pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje – ieškovės) sąskaitose esančias lėšas nenustatyta. Procesinis sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie nagrinėjamoje byloje iš naujo nenustatinėjami. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie lėšų, esančių areštuotose sąskaitose, priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise. Atvirkščiai, ieškovė teigė, jog sąskaitose arba nėra lėšų, arba į sąskaitą yra pervedamas jos gaunamas darbo užmokestis, kuris, kaip jau yra išaiškinta civilinėje byloje Nr. 2YT-4589-235/2019, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

Vien tai, kad sąskaita (sąskaitos) buvo atidarytos iki santuokos sudarymo, savaime nesuponuoja, jog visos į šią sąskaitą pervedamos lėšos automatiškai taps asmenine ieškovės nuosavybe. Kadangi ieškovė vedybinės sutarties nėra pasirašiusi, taip pat nėra duomenų, jog vykdomojoje byloje būtų pateiktas notaro patvirtintas ieškovės su sutuoktiniu (skolininku) turto pasidalijimas, nėra prielaidų ieškovės gaunamą darbo užmokestį laikyti jos asmenine nuosavybe, į kurią negalėtų būti nukreipiamas išieškojimas už sutuoktinio skolas.

Dėl ieškovės sąskaitose esančių lėšų arešto masto. Ieškovė nurodė, kad antstolis ieškovės sąskaitas areštavo 35 367,37 Eur sumai, nors sutuoktinio (skolininko) sąskaitos buvo areštuotos 35 219,23 Eur sumai, todėl antstolis laikytinas pažeidusiu CPK 675 straipsnio nuostatas, pagal kurias antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad dėl šių veiksmų patyrė kitą turtinę žalą, dėl kurios reikalavimai nagrinėjamoje byloje nereiškiami.

Nepaisant to, kad turtinės žalos ieškovė iš pirmiau nurodyto antstolio veiksmo nekildina, teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0013/18/01471 matyti, jog 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovės sutuoktinio H. Š. sąskaitos buvo areštuotos 35 367,37 Eur sumai nurodant, kad piniginį išieškojimą sudaro 32 176,27 Eur skola ir 974,10 Eur palūkanų (v. b. l. 33), o ieškovės sąskaitos 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymu buvo areštuotos tokiai pat (35 367,37 Eur) sumai, nurodant, kad piniginį išieškojimą sudaro 32 176,27 Eur skola ir 1031,40 Eur palūkanų (v. b. l. 59). Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad vykdymo išlaidos 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė 2217 Eur (v. b. l. 27).

Taigi, areštuojant H. Š. sąskaitas bendra išieškotina suma sudarė būtent 35 367,80 Eur (32 176,27+974,10+2217), todėl nėra pagrindo teigti, jog skolininko turto buvo areštuota iš esmės daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kadangi ieškovės sąskaitos buvo areštuotos vėliau, buvo apskaičiuota didesnė išieškotinų palūkanų suma, kuri kinta kiekvieną dieną, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. vykdomajame rašte nurodyta, jog iš H. Š. priteisiama 32 176,27 Eur skolos (žalos atlyginimo) ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nepaisant to, kad areštuojant ieškovės sąskaitas buvo apskaičiuota didesnė palūkanų suma ir bendra išieškojimo suma padidėjo, turto arešto mastas išliko tas pats, kaip ir areštuojant H. Š. sąskaitas, todėl ieškovės teiginiai, kad buvo pažeistos CPK 675 straipsnio nuostatos, laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog ieškovės išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus antstolio veiksmus.

Dėl priežastinio ryšio

Nekonstatavus neteisėtų antstolio veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau teismas papildomai pažymi ir tai, kad nėra įrodytas ir priežastinio ryšio egzistavimas tarp ieškovės neteisėtais įvardytų antstolio veiksmų ir jos patirtos žalos.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Nors ieškovė nebuvo antstolio asmeniškai informuota apie iš jos sutuoktinio vykdomą išieškojimą prieš areštuojant jos sąskaitas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, kad informacija apie išieškojimą buvo sužinojusi iš paties sutuoktinio 2018 m. lapkričio 20 d., su kuriuo palaiko gerus santykius. Dėl šios priežasties ji, turėdama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, galėjo ir turėjo suprasti, kad bus pradėtas priverstinis vykdymo procesas, kuris gali apimti ir lėšų, esančių ieškovės sąskaitose, areštą.

Jei ieškovė klaidingai įsivaizdavo, kad jos sąskaitose esančios lėšos (gaunamas darbo užmokestis) yra jos asmeninė nuosavybė, ir todėl šias sąskaitas areštavus patyrė neigiamų išgyvenimų, tai darytina išvada, kad ieškovės nurodomą neturtinę žalą sukėlė ne antstolio veiksmai (kurių teisėtumas nėra nuginčytas), o pačios ieškovės teisinio reglamentavimo netikslus interpretavimas.

Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad antstoliui areštavus didesnę sumą negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, apribojo ieškovės ir jos šeimos galimybes naudotis didesne pinigų suma ir tai sukėlė nepatogumų.

Nors jau buvo konstatuota, kad ieškovės teiginiai dėl arešto masto yra nepagrįsti byloje esančia informacija, tačiau papildomai pažymėtina ir tai, kad net jei būtų buvęs nustatytas ieškovės nurodomas skirtumas (t. y., kad jos sąskaitos areštuotos 35 367,37 Eur sumai, o sutuoktinio (skolininko) sąskaitos – 35 219,23 Eur sumai), toks skirtumas negalėjo lemti žalos atsiradimo, nes ieškovei buvo nustatyta 1100 Eur laisvai disponuojama suma, t. y. ieškovė galėjo laisvai disponuoti tokia suma, kokią ji paprastai gaudavo kaip darbo užmokestį (pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį, e. b. l. 12).

Ieškovė neįrodė, kad turtinė žala, kurią ji teigė patyrusi dėl išlaidų už banko pavedimus ir išlaidas lėktuvo bilietui nebūtų atsiradusi, jei jos sąskaitose esančių lėšų arešto mastas būtų ne 35 367,37 Eur, o 35 219,23 Eur. Be to, kaip jau nurodyta, teismo posėdžio metu ji pati patvirtino, kad šį, jos vertinimu neteisėtą antstolio veiksmą, ji sieja su kita žala, dėl kurios reikalavimas nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas.

Tokio dydžio skirtumas taip pat negalėjo lemti ir neturtinės žalos atsiradimo, nes ieškovė turėjo galimybę disponuoti visa kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio suma, o kitų pajamų nurodo neturėjusi. Nors ieškovė teigė, kad 2018 m. gruodžio mėnesį jos darbo užmokestis dėl priskaičiuotų priedų buvo didesnis, nei įprasta, o, nepaisant to, ji tegalėjo naudotis ta pačia 1100 Eur laisvai disponuojama suma, tačiau teismas pažymi, kad ieškovė niekada nesikreipė į antstolį dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo, nors jai buvo išaiškinta apie tokią galimybę (v. b. l. 69), nepateikė jam informacijos apie 2018 m. gruodžio mėnesį gautas pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog net ir šį suvaržymą sukėlė būtent antstolio veiksmai.

Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iki lėšų jos sąskaitose arešto naudojosi elektroninės bankininkystės paslaugomis mokesčiams ir kitiems pavedimams atlikti ir kad tai kainuodavo būtent 90 ct per mėnesį už visus pavedimus. Ieškovė taip pat nepagrindė būtinumo daryti mėnesinius bankinius pavedimus savo motinai, kurią, kaip pati patvirtino teismo posėdyje, lankydavo bent kartą per mėnesį nuvažiuodama į svečius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jei ieškovė ir būtų buvusi informuota prieš atliekant lėšų jos sąskaitose areštą, tai nebūtų pakeitę situacijos ir ieškovė visus pavedimus po sąskaitų areštavimo būtų turėjusi atlikti grynaisiais pinigais ir juos mokėti. Kitaip tariant, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės informavimo ir jos patirtos turtinės žalos.

Net darant prielaidą, kad ieškovė, kaip ji pati teigė, sužinojusi apie būsimą turto areštą, būtų iš anksto apmokėjusi už komunalines paslaugas kelis mėnesius į priekį bankiniu pavedimu ar padariusi kitus pavedimus, negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų (ieškovės neinformavimo) ir jos nurodomos visos turtinės žalos, nes, ir esant lėšų areštui ieškovė taip pat galėjo atlikti vienkartinį tam tikros rūšies pavedimą didesnei sumai (o ne atskirus mėnesinius pavedimus), taip sumažindama išlaidas už bankinius pavedimus grynaisiais pinigais.

Byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad, nusipirkusi pigų bilietą maršrutu Barselona- Vilnius, ieškovė bilieto sau maršrutu Vilnius – Barselona ir bilietų sutuoktiniui maršrutu Vilnius – Barselona – Vilnius nenusipirko būtent dėl antstolio taikyto arešto, o ne dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nepriimtinos bilietų maršrutu Vilnius – Barselona kainos, kuri, tikėtina, šventiniu Kalėdiniu laikotarpiu (bilieto grįžimui į Vilnių data – 2019 m. sausio 1 d.) galėjo būti gerokai aukštesnė, arba dėl pačios ieškovės užimtumo gruodžio mėnesį, kuomet, kaip ji pati tvirtino posėdžio metu, turėjo daugiau nei įprastai darbo dėl kolegos pavadavimo. Be to, ieškovė bilietą sau į vieną pusę įsigijo 2018 m. gruodžio 4 d. (e. b. l. 41), kai priverstinio išieškojimo veiksmai (lėšų sąskaitose areštas) prieš jos sutuoktinį jau buvo pradėti, todėl, įsigydama tik vieną bilietą į vieną pusę ir iškart neįsigydama bilietų sau ir sutuoktiniui į abi puses, veikė savo rizika, nes, kaip jau buvo minėta, ieškovės sąskaitose esančių lėšų (darbo užmokesčio) galimas areštas galėjo (o turint omenyje ieškovės aukštąjį teisinį išsilavinimą – turėjo) būti numanomas.

Galiausiai pažymėtina ir tai, kad 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus 1 dienai po taikyto arešto, ieškovė elektroniniu laišku buvo informuota apie galimybę pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent antstolio veiksmai (kurių neteisėtumas nėra konstatuotas) lėmė besitęsiančius ieškovės nurodytus turtinius suvaržymus areštuojant jos sąskaitose esančias lėšas.

Dėl ieškovės nurodytos neturtinės žalos teismas taip pat pažymi, kad byloje ieškovės pateikti įrodymai: registracija pas gydytoją, medicininių dokumentų išrašas ir paskirtų vaistų receptas, teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovės nurodomus sveikatos sutrikimus (bendrą silpnumą, miego sutrikimus, stresą) sukėlė būtent pirmiau aptarti konkretūs antstolio veiksmai, o ne bendra situacija, susijusi su sutuoktinio skola ir jo atžvilgiu taikomu nemažos apimties išieškojimu. Kadangi lankydamasi pas gydytoją 2018 m. gruodžio 6 d. ieškovė skundėsi nerimu, nemiga, nuovargiu, bendru silpnumu, o šios būklės paprastai yra trunkamojo pobūdžio, labiau tikėtina, kad jos atsirado anksčiau nei 2018 m. gruodžio 4 d., kai ieškovė sužinojo apie lėšų, esančių jos sąskaitose, areštą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad ieškovė neįrodė visų antstolio civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų egzistavimo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Nagrinėjamoje byloje patirta 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. A.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,40 Eur (penkių Eur 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.