- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 2YT-4589-235/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- R. A.-Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A.-Š. skundą dėl antstolio Vitaliaus Milevičiaus veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0013/18/01471. Nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 4 d. visose pareiškėjos banko sąskaitose neteisėtai yra areštuota 35 367,37 Eur suma - t. y. visose iš 4 banko sąskaitų iš viso kartu sudėjus gaunasi - 141 469,48 Eur suma. Ši suma visiškai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl prašo kuo skubiau mano banko lėšų areštą panaikinti: per tiek laiko - daugiau nei dvi savaites, pareiškėjos nuomone, galima buvo įsitikinti, kad sąskaitos tikrai nenaudojamos jos sutuoktinio H. Š., nei jam, nei jo vardu nėra atliekami mokėjimai, tad akivaizdu, kad pareiškėjos banko sąskaitos yra asmeninė, o ne bendroji nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėjos lėšų areštavimas banko sąskaitose yra perteklinis ir nereikalingas, todėl turi būti atšauktas. Teigė, kad nors pareiškėjai buvo nurodyta, kad gali disponuoti savo menamo atlyginimo dydžio suma, t. y. 1100 Eur, tačiau negalėjo naudotis šia teise - negali vykdyti el. mokėjimų, o iš bankomato pasiimti pinigus buvo suteikta galimybė tik nuo 2018-12-15 d., iki to laiko bankomatuose buvo nurodoma, kad „Operacija negalima“. Negalėjimas vykdyti el. mokėjimų iš turimos sąskaitos bei joje esančių lėšų, pareiškėja nurodė, kad ženkliai riboja jos galimybes, todėl yra nepelnytai varžoma nepagrįstų ir neaišku kuo pagrįstų reikalavimų. Dvi iš keturių mano sąskaitų yra kreditinės: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Viena iš jų - (duomenys neskelbtini) - turėjo būti uždaryta 2018-12-12 d., tačiau dėl neteisėto lėšų arešto bankas to negali padaryti ir taip sukelia man ne tik nepatogumų, bet ir žalą, nes bankas tuojau ims skaičiuoti mokesčius ir delspinigius nevykdant susitarimo Nurodė, kad kita kreditinė sąskaita yra apribota, nes negali naudotis nei jai priskirta kortele, nei pačia sąskaita. Teigia, kad tai varžo pareiškėjos teises ir kelia žalą. Nesinaudojant šia sąskaita, kadangi ji areštuota, pareiškėja nurodo, kad vis tiek turės mokėti visus mokesčius ir dar palūkanas nuo jau panaudotos sumos, nes neturi galimybės jos padengti. Negalėjimas naudotis kita kreditine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kelia didelį nepatogumą, nes per išpardavimus yra nusipirkusi lėktuvo bilietą grįžimui, tačiau išskridimui nusipirkti nebegali, nes kreditine sąskaita yra areštuota. Tad negalėdama išskristi, negalės sugrįžti ir jau nupirkto lėktuvo bilieto kaina bus tiesioginiai antstolio sukelti nuostoliai, už kurią pareiškėjos teigimu turės būti jai kompensuota. Todėl reikalauja ištaisyti šią neteisėtą situaciją, visose banko sąskaitose panaikinti 35 367,37 Eur lėšų areštą, kad galėtų laisvai disponuoti savo asmeninėmis lėšomis savo asmeninėse banko sąskaitose ir nekiltų papildoma žala.
Antstolis 2018 m. gruodžio 20 d. patvarkyme nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 10 05 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-15110-608/2018 dėl 32 176,27 Eur išieškojimo iš skolininko H. Š., išieškotojo BUAB „Laodika“ naudai. Nurodė, kad vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą 2018-11-20 skolos išieškojimas nukreiptas į skolininko gaunamas pajamas UAB „ZR transport“ ir UAB „Lutransa. 2018-12-20 dienos VSDFV duomenimis skolininko atlygis abiejose darbovietės už lapkričio mėnesį sudarė 13 86,75 Eur. UAB „Lutransa“ iš skolininko gaunamų pajamų atliko išskaitas ir 2018-12-12 į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 5,58 Eur. UAB „ZR transport“ iki šios dienos į antstolio depozitinę sąskaitą išskaitų iš skolininko gaunamų pajamų nepervedė. Taip pat buvo areštuotas skolininkui priklausantis registruotinas kilnojamasis turtas: 1 transporto priemonė H. C., V.Nr. (duomenys neskelbtini) įkainota 3628,00 Eur; 2. transporto priemonė Peugeot 307, V.Nr. (duomenys neskelbtini) įkainota 984,00 Eur. Hipotekos registro duomenimis skolininkui priklausanti transporto priemonė H. C. yra įkeista kreditoriaus UAB „Baltic Petroleum“ naudai. Įkeitimo kreditorius 2018-11-28 informavo, jog minėtą transporto priemonę perleisti arba pakartotinai įkeisti yra draudžiama. Duomenų apie transporto priemonės Peugeot 307 buvimo vietą vykdomojoje byloje nėra. Nekilnojamojo turto skolininkas nuosavybės teise neturi. Be to, buvo areštuotos skolininko piniginės lėšos esančios skolininko vardu atidarytose sąskaitose. Iš skolininko sąskaitų 2018-11-21 buvo nurašyta viso 74,57 Eur, remiantis Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog skolininko vardu kredito įstaigose atidarytose sąskaitose piniginių lėšų šiai dienai nėra. Papildomai vykdomojoje byloje nustatyta, jog skolininkas 2016-05-14 yra sudaręs santuoką su R. A. – Š.. Siekiant operatyviai ir tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vadovaujantis LR CPK 666 str., LR CK 3.88 str. 2018-12-04 skolininkas areštavo skolininko sutuoktinei R. A. – Š. priklausančias pinigines lėšas 35 367,37 Eur sumai, esančias visose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, nurodydamas areštuotas pinigines lėšas saugoti iki atskiro nurodymo. Minėto arešto duomenys atskiru nurodymu per Antstolių informacinę sistemą pateikti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai. Antstolis nurodė, kad Įstatymų leidėjas įpareigoja antstolį imtis priverstinio vykdymo veiksmų reikalingų operatyviam ir efektyviam išieškojimui vykdyti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog vykdomajame dokumente nurodytą skolą galima operatyviai ir efektyviai išieškoti iš skolininko H. Š. turimo turto ar gaunamų pajamų. Esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis LR CK 3.88 str., LR CPK 666 str. ir 667 str. buvo pradėta išieškojimo iš skolininko turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos duomenų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0013/18/01471 medžiagos nustatyta, kad 2018-12-05 vadovaujantis CPK 613 str., 666 str., 667 str., 1 d., CK 3.88 str. ir 3.117 str. buvo priimtas patvarkymas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės arešto bei pasiūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šiuo patvarkymu taip pat areštuotos skolininko turtinės teisės į sutuoktinės R. A. – Š. darbo užmokestį. Taip pat nustatyta, kad 2018-12-04 elektroniniu paštu buvo gautas skolininko sutuoktinės prašymas dėl lėšų sąskaitose rezervacijos panaikinimo. Šiuo R. A. – Š. prašė nedelsiant banko sąskaitose panaikinti lėšų rezervaciją. Prašyme nurodoma, jog sąskaitos ir jose esančios lėšos yra asmeninė nuosavybė, tačiau įrodančių dokumentų nepridedama. 2018-12-05 minėtas prašymas motyvuotų patvarkymu nebuvo patenkintas nurodant, jog pastarosios sąskaitos buvo areštuotos vadovaujantis LR CK 3.88 str., LR CPK 666 str. ir 667 str. normomis. Nustatyta, kad 2018-12-06 Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai buvo pateiktas nurodymas, kuriuo skolininko sutuoktinės R. A. – Š. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta 1 100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį. 2018-12-20 R. A. – Š. pateikė skundą dėl netinkamų ir neproporcingų veiksmų, šiuo skundu pareiškėja reikalauja ištaisyti neteisėtą situaciją, visose banko sąskaitose panaikinti lėšų areštą, kad galėtų laisvai disponuoti savo asmeninėmis lėšomis savo asmeninėse banko sąskaitose ir nekiltų papildoma žala.
Teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Vykdymo procesas – baigiamoji civilinio proceso stadija, kurio metu priverstinai vykdomas teismo ar kitos kompetentingos institucijos išduotas vykdomasis dokumentas. Jo tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalies nuostatos, Sprendimų vykdymo instrukcija, kiti norminiai aktai. Įstatymų leidėjas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją pavedė atlikti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui. Civilinio proceso kodekso 651 str. 1 ir 3 d. bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numatyta, kad antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti - pateiktą vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda vykdymo veiksmus, t. y. užveda vykdomąją bylą, surašo patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą ar siūlymą sumokėti skolą, bei išsiunčia juos skolininkui.
CPK 667 str. 1 d. nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.
Pagal Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prapažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
Vykdant minėtos skolos išieškojimą, buvo pradėta įstatyme reglamentuota skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, procedūra. Šia procedūra nėra siekiama išieškoti skolą iš skolininko sutuoktinės asmenine nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat pažymėtina, jog šioje vykdomojoje byloje R. A. – Š. nėra priskirtas skolininkės statusas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, yra nustatyta 1100,15 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį, kuria pastaroji gali savo nuožiūra naudotis banko suteiktomis techninėmis galimybėmis. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pareiškėja dėl tokios galimybės buvo informuota 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymu.
Įvertinus pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų turinį bei vykdomosios bylos medžiagą, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir dėl to atmestinas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja skunde išdėstytas aplinkybes grindžia ne teisės aktais, o subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. nepatogumu naudotis piniginėmis lėšomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos R. A.-Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.