Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Citadele“ banko ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012, įsiteisėjusiu 2012 m. rugpjūčio 2 d., tenkino ieškovės AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei J. Š. ir priteisė ieškovei AB „Citadele“ bankui iš atsakovės J. Š. 371,33 Eur skolą, 14 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 325,53 Eur dydžio kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei AB „Citadele“ bankui išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-7063-676/2012.

3. Teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas UAB „Intrum Lietuva“ prašymas pakeisti ieškovę AB „Citadele“ banką jos teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“ ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 skolininkės J. Š. atžvilgiu.

4. Prašyme, be kita ko, nurodyta, jog 2019 m. spalio 23 d. vykdomasis dokumentas Nr. 2-7063-676/2012 buvo grąžintas pradinei išieškotojai AB „Citadele“ bankui su išieškojimo negalimumo aktu, tačiau pradinis kreditorius neturi informacijos apie antstolės A. R. Ž. priimtą išieškojimo negalimumo aktą ir grąžintą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012. Pranešama, kad vykdomasis dokumentas yra prarastas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 pakeitė pradinę kreditorę (ieškovę) AB „Citadele“ banką į jos teisių perėmėją (naująją kreditorę / ieškovę) UAB „Intrum Lietuva“, tačiau netenkino prašymo dalies dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012.

6. Teismas, kiek tai susiję su vykdomojo rašto dublikato išdavimu, nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Antstolių informacinės sistemos registro išrašo nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0075/12/00736 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7063-676/2012. Vykdomoji byla 2019 m. spalio 23 d. užbaigta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 607 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą ieškovė pateikė praėjus daugiau nei 10 metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau prašymo atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkina esminių įstatymo nustatytų sąlygų vykdomojo rašto dublikatui išduoti, todėl prašymas netenkintinas, vykdomojo rašto dublikatas neišduotinas. Išaiškintina, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Be to, pažymėtina, kad nurodant, jog vykdomasis raštas (originalas) yra prarastas, taip pat turi būti pateikti tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl atsisakymo išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 ir tenkinti UAB „Intrum Lietuva“ prašymą išduoti vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-7063- 676/2012 dublikatą.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė A. R. Ž. 2019 m. spalio 23 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7063-676/2012 grąžino pradinei išieškotojai AB „Citadele“ bankui su išieškojimo negalimumo aktu. UAB „Intrum Lietuva“, gavusi informaciją apie vykdomosios bylos užbaigimą su išieškojimo negalimumo aktu, kreipėsi į pradinę kreditorę AB „Citadele“ banką dėl vykdomojo rašto originalo pateikimo, tačiau pradinė kreditorė el. paštu informavo, kad neturi informacijos apie antstolės A. R. Ž. priimtą išieškojimo negalimumo aktą ir grąžintą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad vykdomasis dokumentas yra prarastas. Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis CPK 607 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo negalimumo aktas atsakovės byloje buvo priimtas ir vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 grąžintas 2019 m. spalio 23 d., terminas pateikti minėtą vykdomąjį dokumentą pakartotinai vykdyti turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 23 d. Atsižvelgiant į tai, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nėra praleistas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalis dėl atsisakymo išduoti ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012.

12. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisingai taikė CPK 607 straipsnio 3 dalį, todėl priėmė skundžiamos nutarties dalį dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, pažeisdamas CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

15. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

16. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pradinio kreditoriaus atsakymą dėl vykdomojo rašto originalo pateikimo ir antstolės priimtą išieškojimo negalimumo aktą. Laikytina, jog šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir gali būti susiję su nagrinėjamu ginču. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

17. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012, įsiteisėjusiu 2012 m. rugpjūčio 2 d., tenkino ieškovės AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovei J. Š. ir priteisė ieškovei AB „Citadele“ bankui iš atsakovės J. Š. 371,33 Eur skolą, 14 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 325,53 Eur dydžio kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt bylinėjimosi išlaidas.

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. ieškovei AB „Citadele“ bankui išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-7063-676/2012.

19. Teisme 2022 m. lapkričio 22 d. gautas ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ prašymas pakeisti ieškovę AB „Citadele“ banką jos teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“ ir išduoti vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 skolininkės J. Š. atžvilgiu.

20. Klaipėdos apylinkės teismas šioje byloje skundžiama 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 pakeitė pradinę kreditorę (ieškovę) AB „Citadele“ banką į jos teisių perėmėją (naująją kreditorę / ieškovę) UAB „Intrum Lietuva“, tačiau netenkino prašymo dalies dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Antstolių informacinės sistemos registro 2022 m. gruodžio 5 d. išrašas ir antstolės A. R. Ž. 2019 m. spalio 23 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-19-75-10147 patvirtina, jog antstolė A. R. Ž. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0075/12/00736 pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-7063-676/2012. Vykdomoji byla 2019 m. spalio 23 d. užbaigta, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojai AB „Citadele“ bankui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, nustačius, kad skolininkė J. Š. neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir kad ji išvyko gyventi į Airiją.

22. Byloje pateiktas buvusios ieškovės AB „Citadele“ banko ir ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ 2022 m. balandžio 27 d. susirašinėjimas el. laiškas, iš kurio matyti, kad ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ kreipėsi į buvusią ieškovę AB „Citadele“ banką dėl J. Š. prašydama pateikti vykdomąjį dokumentą ir išieškojimo negalimumo aktą, tačiau AB „Citadele“ bankas atsakė, jog skolos išieškojimas buvo perduotas antstolei A. R. Ž. ir kad žinių apie išieškojimo negalimumą bankas neturi.

23. CPK 649 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas; prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Vykdomojo rašto dublikatas išduodamas tokia pat tvarka kaip vykdomasis raštas, tik jo titulinio lapo dešinėje viršutinėje dalyje įrašoma „dublikatas“ (CPK 649 straipsnio 2 dalis). Vykdomojo dokumento dublikatas neišduodamas, jeigu yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 649 straipsnio 3 dalis).

24. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai; senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo; laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują terminą neįskaičiuojamas (CPK 607 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis).

25. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra pagrindo vertinti kaip fundamentalų sąžiningo proceso principą ar imperatyviąją teisės normą, įtvirtinančią pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, nes šis terminas nėra naikinamasis, pagal CPK 608 straipsnį jis gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017).

26. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pradinė ieškovė ir išieškotoja AB „Citadele“ bankas nurodo, jog neturi ir negali pateikti Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012, nors jis jai grąžintas antstolės A. R. Ž. su 2019 m. spalio 23 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-19-75-10147, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas yra prarastas. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo negalimumo aktas buvo priimtas ir vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-7063-676/2012 grąžintas išieškotojai 2019 m. spalio 23 d., sutiktina, jog terminas pateikti minėtą vykdomąjį dokumentą pakartotinai vykdyti turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 23 d. Taigi, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nėra praleistas.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis CPK 649 straipsnio 3 dalimi, atmetė ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ prašymą išduoti vykdomojo rašto dublikatą dėl to, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas yra praleistas.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Prašymo išduoti vykdomąjį raštą ar vykdomojo rašto dublikatą nagrinėjimas priskirtinas išimtinai pirmosios instancijos teismui (CPK 646 straipsnio 1 dalis, 649 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai ir į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto dublikato išdavimo institutą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalis dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo panaikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.