Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. ir suinteresuoto asmens M. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-9174-920/2016 pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. Š., A. K., M. P., antstoliui M. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl teismo teisės sustabdyti fizinio asmens bankroto bylą (jos dalį) iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje bei fizinio asmens bankroto administratoriaus atstatydinimo bei naujo administratoriaus paskyrimo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi iškėlė A. Š. bankroto bylą, paskyrė A. Š. bankroto administratoriumi V. L.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Prašymai dėl bankroto administratorės atstatydinimo netenkintini, nes jie iš esmės grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su M. P. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimu, kurio nagrinėjimas sustabdytas.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta fizinio asmens bankroto byla dalyje dėl vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo tvirtinimo, ir nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisakys dėl kiekvienos iš skundžiamos nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ str.).

Įstatymas išskiria dvi grupes civilinės bylos sustabdymo pagrindų: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 163 straipsnio nuostatose įtvirtinti privalomi bylos sustabdymo pagrindai, tarp kurių – atvejis, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.).

Kasacinis teismas yra suformulavęs aplinkybes, vertintinas sprendžiant dėl būtinybės stabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu: 1) kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys; t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; 2) kai negalima išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, t. y. teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis Nr. 3K-3-332/2011, kt.). Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-268/2005).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė fizinio asmens bankroto bylą dalyje dėl vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo tvirtinimo iki bus išspręstas atskirai nagrinėjamas ginčas dėl sandorių, sudarančių finansinio reikalavimo pagrindą, pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atskirai nagrinėjamos bylos išsprendimas turės tiesioginę įtaką klausimui dėl ginčytino kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (netvirtinimo). Apeliantai nesutinka su tokia teismo nutartimi nurodydami, kad tokiais veiksmais teismas trukdo operatyviai vykdyti fizinio asmens bankroto procedūras ir laikytis įstatyme nustatytų terminų. Taigi, ginčo byloje sprendžiama, ar yra būtinybė sustabdyti fizinio asmens bankroto bylą (jos dalį) CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu – kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka.

Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kai teismas priimta nutartį dėl kreditorių sąrašo patikslinimo, planas tikslinamas FABĮ nustatyta tvarka (FABĮ 23 str. 96 d.).

Nutarties 15 punkte nurodytas fizinių asmenų bankroto bylų teisinis reguliavimas patvirtina, kad kreditorių reikalavimai fizinio asmens bankroto byloje gali būti tikslinami viso proceso metu, t. y. ir po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo – iki teismas priima procesinį sprendimą dėl fizinio asmens bankroto pabaigos (nutraukti bankroto bylą arba baigti bankroto bylą). Taigi, ši nuostata iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, pagal kurias kreditorių sąrašas (tačiau pažymėtina, jog ne kaip taisyklė, o daugiau kaip išimtis, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014) gali būti tikslinamas iki bankroto proceso pabaigos. Įstatyme numatyta galimybė tikslinti kreditorių sąrašą viso proceso metu atitinkamai tikslinant ir mokumo atkūrimo planą reiškia, kad neužbaigti teisminiai ginčai dėl tam tikrų kreditorių reikalavimų nelaikytini pagrindu stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009).

Taip pat vertinant visumą aplinkybių svarbu pažymėti ir tai, kad 2016 m. spalio 19 d. nutartimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas iš esmės ignoravo 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1454-773/2016 priimtą nutartį. Šia nutartimi apygardos teismas nutarė civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. Š., M. P., Allied Building Company Limited, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Edilaris“ dėl vekselio, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo sustabdyti ir perduoti ją nagrinėti A. Š. fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui. Šioje nutartyje apygardos teismas be kita ko pažymėjo, jog perduodamoje fizinio bankroto bylą nagrinėjančiam teismui byloje pareikšti reikalavimai susiję su bankrutavusio A. Š. turtine padėtimi, byloje ginčijami sandoriai turėję įtakos A. Š. nemokumui, taip pat ginčijamas vieno iš A. Š. kreditoriaus M. P. finansinio reikalavimo pagrindas (2011 m. kovo 25 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis), todėl šioje civilinėje byloje pareikšti reikalavimai privalo būti nagrinėjami fizinio asmens bankroto byloje (FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Taigi atsižvelgiant į nutarties 16 punkte nurodytas kasacinio teismo suformuotas teisės aiškinimo taisykles, bei į 17 punkte nurodoma įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog fizinio asmens bankroto byloje esant pareikštam ir M. P. finansiniam reikalavimui nebuvo pagrindo išskirti bylos (bei suteikti jai naują numerį), kuri buvo perduota nagrinėti fizinio bankroto byloje, o taip pat stabdyti pareikšto finansinio reikalavimo nagrinėjimo. Visi šie klausimai privalėjo būti sprendžiami fizinio asmens bankroto byloje kompleksiškai.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir be pagrindo sustabdė fizinio asmens bankroto bylą skundžiamoje dalyje, nes nutartis šioje dalyje neatitinka bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo principų ir bankroto proceso tikslų. Todėl atskirieji skundai šioje dalyje tenkintini visiškai ir skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina.

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo

Byloje taip pat ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti prašymus dėl fizinio asmens bankroto administratorės atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo. Apeliantai skunduose nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų jų iškeltų argumentų, todėl teismo nutartis nurodytoje dalyje naikintina ir dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo.

FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.). Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Dėl to skirdamas bankroto administratorių teismas privalo patikrinti, ar siūlomas fizinio asmens bankroto administratorius atitinka specialiuosius reikalavimus (FABĮ 2 str. 3 d.), ar nėra įstatyme nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas fizinio asmens bankroto administratoriumi (FABĮ 11 str. 3 d.), ar nėra suinteresuotumo bankroto proceso baigtimi (FABĮ 11 str. 5 d.) ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įvertinti svarbias šiam klausimui aplinkybes, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas.

Bankroto administratorius gali būti atstatydinamas FABĮ 14 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, vienas kurių yra fiziniam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą ir pasiūlius naują bankroto administratoriaus kandidatūrą. Ginčo byloje prašymas atstatydinti bankroto administratorių buvo keliamas iš esmės dviem pagrindais: 1) bankroto administratorė daro esminius bankroto procedūrų pažeidimus (neteikia informacijos, reikalingos parengti mokumo atkūrimo plano projektą; neteikia teismui kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo įstatyme nustatytais terminais); 2) bankroto administratore negalima pasitikėti (yra šališka vieno iš kreditorių atžvilgiu; yra prastos kvalifikacijos (maža patirtis) ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo, ta pačia nutartimi sustabdęs bylą dalyje dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo sprendimo, nurodė tik tiek, kad prašymai dėl bankroto administratorės atstatydinimo iš esmės grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su M. P. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimu, todėl netenkintini, dėl kitų argumentų iš viso nepasisakydamas.

Svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, o tai reiškia, jog bankroto administratorius gali būti atstatydintas esant įstatyme įtvirtinam pagrindui – esminiams administratoriaus veiklos pažeidimams, leidžiantiems spręsti apie netinkamą pareigų vykdymą.

Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos Nr. e2FB-9174-920/2016 duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi pareiškėjui A. Š. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nustatė 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos, taip pat nustatė, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 mėnesių laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 4 d. Taigi kreditoriai iki 2016 m. rugpjūčio 4 d. turėjo teisę pateikti bankroto administratorei savo kreditorinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius duomenis, o bankroto administratorė ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikti teismui juos tvirtinti (FABĮ 23 str. 2 d.), atitinkamai mokumo atkūrimo plano projektą bankroto administratorė turėjo pateikti teismui iki 2016 m. lapkričio 4 dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorė prašymą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo pateikė 2016 m. rugpjūčio 18 d., tačiau jai pareiškus nesutikimą ir prašymą netvirtinti vieno iš kreditorių finansinio reikalavimo, neginčyti finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti 2016 m. spalio 19 d. nutartimi, o planas pateiktas teismui tvirtinti tik 2016 m. gruodžio 8 d., nors terminas jį pateikti buvo pasibaigęs dar 2016 m. lapkričio 4 d.

Taip pat iš finansinį reikalavimą reiškusio asmens pridedamo susirašinėjimo su bankroto administratore matyti, kad jis siekė gauti reikiamą plano parengimui informaciją dar nuo 2016 m. liepos mėnesio, tačiau reikiamu laiku jos negavo (administravimo išlaidų dydžio ir jo detalizavimo atskirai nurodant administratoriaus atlyginimą ir kt.). Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti, ar šie bankroto administratorės veiksmai, patvirtinantys įstatyme numatytų bankroto administratoriaus pareigų nevykdymą, sudarė prielaidas spręsti dėl bankroto administratorės atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo įvertinus tai, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad administratorė tokiu būdu veikia nekvalifikuotai, sąmoningai (tyčia) ar dėl aplaidumo netinkamai vykdo FABĮ nustatytas pareigas ir neužtikrina sklandaus fizinio asmens bankroto procedūrų vykdymo, taip pat ar nėra šališka vieno iš kreditorių (A. K.) atžvilgiu.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą taip pat konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra akivaizdu, jog net neatsižvelgiant į asmens, kuriam iškelta bankroto byla interesus, matyti, jog ir tarp apelianto M. P. bei teismo paskirtosios bankroto administratorės yra susidariusi konfliktinė situacija. Todėl reikėtų atsižvelgti ir įvertinti ar tokią situaciją įtakojo paties apelianto, ar būtent bankroto administratorės veiksmai (neveikimas). Nustačius netinkamus bankroto administratorės veiksmus, tai būtų vienas iš pagrindų sprendžiant dėl teismo paskirtos bankroto administratorės atstatydinimo (FABĮ 11 str. 5 d., 12 str. 2 d. 9 p. pažeidimai).

Kaip nurodyta nutarties 5 ir 20 punktuose, apeliantai prašymus dėl bankroto administratorės atstatydinimo grindė keletu pagrindų ir eile faktinių aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas nei dėl vienos nurodytos aplinkybės nepasisakė, o tai reiškia, kad išspręsdamas nurodytą klausimą tokio savo sprendimo nemotyvavo. Būti motyvuotais privalo būti ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Šios teismo pareigos neįvykdymas sudaro vieną iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismo sprendimo (plačiąją prasme) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai pat yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal nurodytą teisės nuostatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas iš viso neanalizavo prašymuose dėl administratoriaus atstatydinimo nurodytų aplinkybių dėl jo netinkamo veikimo (neveikimo), informacijos neteikimo ir pan.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo, turi vertinti paskirto bankroto administratoriaus atitikimą FABĮ nustatytiems reikalavimams, taip pat visas kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirtas administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų. Pirmosios instancijos teismui iš esmės neišanalizavus ir neišsprendus nurodyto klausimo, bankroto administratoriaus atstatydinimas ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne nagrinėti visą bylą iš naujo.

Remdamasis išdėstytais argumentais Kauno apylinkės teismo nutartis nurodytoje dalyje naikintina, o klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo grąžintinas spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str. 2 d. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskiruosius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkinti pareiškėjo A. Š. ir suinteresuoto asmens M. P. prašymai atstatydinti bankroto administratorę V. L. iš bankroto administratores pareigų pareiškėjo A. Š. bankroto byloje ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta A. Š. bankroto byla dalyje dėl M. P. 807 365,91 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. Š., M. P., Allied Building Company Limited, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Edilaris“, bankroto administratorei V. L. dėl vekselio, akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, įskaitymo pripažinimo negaliojančiais.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.