Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4100-837/2018 pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo suinteresuotiems asmenims I. S., akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – jam priklausančio nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą.Nurodo, kad siekia gauti paskolą atsiskaitymui su kreditoriais I. S., AB „Energijos skirstymo operatorius“, kurių interesais ir yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Tam yra būtina įkeisti turtą. Įkeitimas negalimas dėl taikomo arešto.Kreditorių interesai pažeisti nebus nustačius sąlygą, kad kredito įstaiga perveda pinigus į depozitinę antstolio (notaro) sąskaitą, nekilnojamąjį turtą įkeitus pinigai išmokami kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. S. prašymą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. sausio 26 d. buvo pateikęs teismui analogiškus prašymus, kuriais buvo prašoma panaikinti minėto turto areštą, kadangi siekiama gauti paskolą atsiskaitymui su kreditoriais, o įkeitimas paskolos užtikrinimui negalimas, kol taikomas areštas. Šie prašymai teismo atmesti 2018 m. sausio 19 d. ir 2018 m. vasario 12 d. nutartimis (nutartys įsiteisėjusios). Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymai yra iš esmės analogiški, grindžiami tuo pačiu pagrindu (taikomas areštas trukdo įkeitimui, kuris turi užtikrinti paskolą, iš kurios būtų atsiskaitoma su kreditoriais), todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).