Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Č. (P. Č.) ieškinį (patikslintą) atsakovei L. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodančios institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, neatvykimo priežastis nežinomos. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Teismo vertinimu, atsakovei buvo tinkamai įteiktas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, taip pat šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį, išaiškinant, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju teismas turi teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio. Atsakovė atsiliepimo ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neprašė teismo posėdį atidėti, o ieškovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant. Todėl teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis nustatyta, nustatyta, kad A. B., gimusios (duomenys neskelbtini) Jungtinėje karalystėje, Hantingdone, tėvai yra ieškovas P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AB Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo A. B.“ A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa; laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas Globos centras (Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, K. Korsako g. 61, Šiauliai).

11. Šiaulių miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos panaikinimo A. B.“ ir (duomenys neskelbtini) Vaiko grąžinimo vaiko atstovui pagal įstatymą akto (duomenys neskelbtini) pagrindu A. B. panaikinta laikinoji globa ir ji grąžinama tėvui P. Č. (P. Č.), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

12. Iš byloje esančio 2024 m. balandžio mėnesio Atlyginimo lapelio, išduoto (duomenys neskelbtini) P. Č., matyti, kad ieškovo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) sudarė 802,56 Eur.

13. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. Č. pateikė duomenis, kad jo gyvenamasis adresas iš (duomenys neskelbtini), pasikeitė ir dabar yra (duomenys neskelbtini).

14. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo (duomenys neskelbtini) aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), sandėlininku, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 Eurį, jo dukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2-oje klasėje. Papildomai lankys šokius (apie 20-30 Eur/mėn.), baseiną (pamoka nemokamai, kainuoja transportas apie 10 Eur/mėn.) ir popamokinę grupę (nemokamai, maitinimas apie 2 Eur per dieną). Vaiko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Būstas nuomojamas, apie 60 kv m, 3 atskiri kambariai – svetainė, ieškovo miegamasis ir vaiko kambarys. Bute yra visi patogumai, tvarkinga, švaru. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys, jame yra viengulė lova, kuri turi ištraukiamą papildomą dalį, du rašomieji stalai, komoda, dėžės su žaislais, ugdymo priemonėmis. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. P. Č. nurodė, jog dukra jam grąžinta iš laikinos globos (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog atsakovė L. M. turi priklausomybę alkoholiui, su dukra bendrauja žinutėmis. Ieškovas nurodė, jog neprašo iš atsakovės didesnio išlaikymo vaikui, nes atsakovė turi neįgalumą (nuo gimimo viena ausimi kurčia, 45 proc. nedarbingumo).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

16. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009); negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškovu. Teismo vertinimu, gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje vaikui sudaryta saugi aplinka, atitinki reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovo santykiai su vaiku yra draugiški, tėvo materialioji padėtis leidžia užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku, vaikas nori gyventi su tėvu. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog vaiko motina turi galimybes ir siekia, kad vaikas gyventų su ja. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su tėvu vaikui būtų trukdoma bendrauti su motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nustačius A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, būtų geriausiai užtikrintos vaiko vystymosi sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

18. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Vaikų išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

19. Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

3. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

4. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

5. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės šalių nepilnametei dukrai A. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos mokant kas mėnesį po 350,00 Eur iki jos pilnametystės.

7. Ieškovo skaičiavimais dukros poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 900 Eur suma: būsto nuoma su mokesčiais (vaiko dalis) - 250 Eur; telefono papildymas, internetas - 20 Eur; moksleivio bilietas - 10 Eur; maistas - 300 Eur; pramogos su klase - 50 Eur; drabužiai - 50 Eur; avalynė - 50 Eur; būreliai, lavinimosi išlaidos - 100 Eur; kitos išlaidos - 70 Eur; viso - 900 Eur. Patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovo pajamos sudaro 96 Eur vaiko pinigai ir apie 1200 Eur atlyginimas. Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės prašo priteisti tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą išlaikymą, sudarantį pusės minimalios algos dydžio sumą, todėl poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų neįrodinėjo.

8. Vertinant tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenimis ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna 898,05 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino gaunantis tokio dydžio darbo užmokestį. Duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas Sodros informacinėje sistemoje nuo 2024 m. vasario 9 d. nėra. Pagal Skyriaus turimus duomenis atsakovė gauna kas mėnesį 197 Eur neįgalumo pensiją, periodiškai įsidarbina įvairiuose įmonėse. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis šalys nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, ir ieškovas patvirtino tokio dydžio išmoką gaunantis. Todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306,00 Eur per mėnesį (708,42 Eur / 2; 708,42 Eur - 96,25 Eur / 2). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atsakovės neįgalumą, teismas sprendžia, jog vaiko išlaikymui priteistina suma atskaičius universalią išmoką ir sudaro 306 Eur.

10. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju teismas turi duomenų, kad atsakovė yra neįgali, tačiau kartu bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė neskiria pakankamai dėmesio savo nepilnamečiui vaikui, iš esmės nusišalino nuo vaiko priežiūros, dėl to tuomet atsakovė turėtų mokėti ir atitinkamą išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kad išlaikymas galėtų atitikti ne tik būtiniausius, bet ir kitus poreikius, jog būtų galima kompensuoti motinos nebuvimą šalia. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi, šiuo atveju ieškovui, su kuriuo nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Iš bylos duomenų (pateiktų rašytinių įrodymų visumos) ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas susidarė teigiamą įspūdį apie ieškovo pastangas padėti savo vaikui su jo visų poreikių įgyvendinimu, siekiant užtikrinti jam ne tik saugią aplinką ir būtiniausius poreikius, tačiau ir užtikrinti ir kitus vaiko poreikius, nepaisant motinos nusišalinimo nuo šios pareigos. Taip pat asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovė yra vidutinio amžiaus, iš dalies darbinga, nuolat įsidarbina įvairiuose įmonėse, tačiau pagal bylos medžiagą matyti, kad piktnaudžiauja alkoholiu. Šiuo atveju, atsakovei buvus pasyviai procese, visos abejonės dėl atsakovės turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jai galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

11. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – priteisiama iš atsakovės L. M. nepilnametės dukters išlaikymui po 306 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. birželio 7 d., pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti tėvą P. Č.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius iki ieškinio pateikimo.

13. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

14. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

15. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovas su atsakove gyvena skyriumi. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikas gyvena su tėvu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančiu, kad to laikotarpiu atsakovė teikė išlaikymą vaikui.

17. Teismo vertinumu, ieškovo apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas neviršija 3 metų laikotarpio, prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už mėnesį ne didesnė nei pusė minimaliosios algos dydžio atskaičius mokesčius, tačiau reikalavimas dėl įsiskolinimo dydžio buvo padidintas ieškovui persikėlus į Vilnių gyventi. Kadangi įsiskolinimas atsirado ieškovui su vaiku gyvenant dar Šiauliuose (ir tuo metu pagal pirminį ieškinį ieškovas prašė 600 Eur įsiskolinimo), teismas sprendžia, jog būtent 600 Eur (150x4) įsiskolinimo suma laikytina protinga ir teisinga. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovė neturėjo galimybių teikti tokio išlaikymo dėl objektyvių aplinkybių, dėl to ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš atsakovės priteisiamas vaikui 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

18. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad fizinio asmens vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus nustato teisės aktai. Vadovaujantis CK 3.161 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. CK 3.167 straipsnio, reglamentuojančio pavardės vaikui suteikimą, 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.

19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė reikalavimo dėl vaiko pavardės pakeitimo (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas išaiškino ieškovui ir jo atstovei atsisakymo nuo ieškinio pasekmes, nurodytas CPK 294 straipsnio 2 dalyje). Teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl vaiko A. B. pavardės pakeitimo ir šioje dalyje nutraukia bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

21. Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas P. Č. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo.

22. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant ieškovui P. Č. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 323,34 Eur. Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

23. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys iš esmės (neatsižvelgiant į priteistino išlaikymo ir įsiskolinimo dydžius) patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 323,34 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Minėta, kad ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš esmės visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, 82 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovės priteistina 83,00 Eur (110,00 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

27. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 16,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

28. Viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 99,01 Eur (83 + 16,01) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 323,34 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 306,00 Eur (tris šimtus šešis eurus) kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovą P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priimti ieškovo P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl nepilnametės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardės pakeitimo be atsakovės sutikimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusioj dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 99,01 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 01 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 323,34 Eur (tris šimtus dvidešimt tris eurus 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.