Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui P. Č., atsakovui R. B., atsakovo atstovui, advokatui Irmantui Ruželei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą, iškeltą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gatvėje, viešoje vietoje, matant žmonai ir kitiems praeiviams, jį užpuolė vyriškis, kaip vėliau sužinojo - R. B.. Jis patyrė išgąstį, stresą, buvo pažemintas, buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo ritmas. Atsižvelgiant į patirtą išgąstį, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus jam, V. D., turi būti atlyginta R. B. neteisėtu veikimu padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur suma.

Vadovaudamasis išdėstytu bei LR CPK 135 str., teismo prašė :

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015.

Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 136/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; kt.).

Bylose dėl garbės ir orumo įžeidimo priteista: 150 Eur Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-599-544/2018; 100 Eur Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-882-467/2018.

Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, kad jis su S. L. ėjo šaligatviu. Mašina stovėjo ant šaligatvio. Reikėjo pro ją praeiti vorele. Tada pradėjo klausti B. D., kodėl čia stovi. B. D. sakė „eikit, nelįskit“, kad čia jų reikalai. Jeigu kalbantis su B. D., iš automobilio nebūtų iššokęs D., būtų nieko neįvykę. Pripažįsta, kad necenzūrinius žodžius vartojo, tačiau ne B. D. atžvilgiu. D. juos išvadino valkatomis, pijokais. Per konfliktą V. D. buvo piktas, agresyvus, po konflikto vaikėsi. Jis pataisė D. atlapą, patapšnojo per petį. Per veidą užkliudė pirštų galais, rankomis mosikuodamas taip, kaip jis, V. D., mosikavo. S. L. bandė fotografuoti mašiną, kad ne vietoje stovi, netvarkinga. Jis pats norėjo greičiau baigti konfliktą, tad pasitraukė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas ieškinyje dėl neturinės žalos atlyginimo nurodo, kad R. B. 2019-11-10, apie 18val. Rokiškio mieste, Nepriklausomybės aikštėje, be jokios priežasties, būdamas neblaivus, matant kitiems asmenims, žemino jį tampydamas už atlapų, žadėdamas „sutrinti“, kaip suprato – jį sunaikinti, dėl ko jis patyrė išgąstį, stresą, buvo pažemintas, buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo ritmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl to R. B. privalo atlyginti 500 Eur neturtinę žalą.

Pareikštą reikalavimą grindžia 2020-02-11 Panevėžio apskrities VPK Rokiškio PK 2020-02-1l nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR-N-193-2020, kuriuo R. B. pagal 481 str. 1 d. buvo nubaustas 30 eurų bauda. Dėl R. B. neteisėtais veiksmais padarytos žalos pripažintas jis, ieškovas, nukentėjusiuoju. Taip pat liudytojų B. D., D. K. parodymais, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47957-19 medžiaga - liudytojų apklausų protokolų kopijomis, teisiamojo posėdžio, įvykusio 2020 m. rugsėjo 29 d. kopija ( baudžiamoji byla Nr. 1-434-233/2020 ).

Teismo posėdyje liudytoja B. D. parodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 18 val. ji su vyru V. D. ir pagalbininku D. K., į studiją Nepriklausomybės aikštėje, nešė eglišakes, rąstelius, dekoracijas. Ji užrakinėjo studijos duris. Vyras su D. K. nuėjo automobilin. Einant link automobilio, vienas iš vyriškių, aukštesnis, pradėjo jai aiškint, ko čia važinėja, ko landžioja į pastatą. Atsakius, kad patalpas nuomoja ir neturi reikalo visiems aiškinti, jai pradėjo sakyti, kad “sutrins”. V. D. išlipo iš automobilio ir jų paprašė atsiprašyti ir eiti namo. Tada R. B. pradėjo kolioti V. D., aiškino, kad jie nežino, kas jie tokie yra. Ji matė priešais V. D. stovintį R. B., tačiau ką R. B. darė, nematė, nes vyras užstojo nugara. V. D. prašymu ji kvietė policiją. Po šio įvykio mato sutuoktinio išgyvenimus. Jis stresuoja, suprastėjo miego kokybė, išlikusi nervine įtampa. Yra baimė. Po įvykio namuose instaliuoja apsaugą.

2019-11-13 duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-47957-19, D. K. taip pat buvo nurodęs, kad matė, kad prie V. D. priėjęs aukštesnis ir stambesnis vyras mosikalvo rankom V. D. prieš veidą.

Iš 2020-06-18 teisiamojo posėdžio protokolo ( baudž. byla Nr. 1-434-233/2020 ) matyti, kad D. K. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose vykusiame posėdyje, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, duodamas parodymus dėl aplinkybių, nagrinėjamų ir šioje byloje, nurodė, kad matė, kaip su kaltinamuoju ( S. L. ) buvęs vyras paėmė V. D. už atlapų ir pliaukštelėjo kelis kartus delnu per veidą.

Tiek ieškovo, tiek liudytojų B. D., D. K. duoti parodymai iš karto po įvykio apklausų policijos komisariate metu, tiek teismo posėdžiuose, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, bei parodymai šioje byloje yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. B. D. yra ieškovo sutuoktinė, D. K., kaip nustatyta byloje, padeda prie darbų B. D. ūkyje, tačiau dėl šių aplinkybių teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais.

Atsakovo R. B. atžvilgiu Panevėžio apskrities VPK Rokiškio PK 2020 m. vasario 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-193-2020, kuriuo jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2019-11-10 apie 18.00 val. Rokiškio mieste prie Nepriklausomybės a. (duomenys neskelbtini) pastato, įžeidžiamai kibo prie V. D. ir B. D., tampė V. D. už drabužių, provokavo konfliktą, ir šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį (ANK 481 str. 1 d. ). Nutarime nurodoma, kad R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti.

R. B. teigia, kad jis neginčijo priimto nutarimo, manydamas, kad viskas tuo ir pasibaigs, savo veiksmais neturėjo tikslo ir nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Jo veiksmai buvo atsakas į ieškovo veiksmus – mosikavo rankomis V. D., tad ir jis mosikavo.

R. B. teigia, kad V. D. veidą užkliudė pirštų galais, pataisė V. D. atlapą, patapšnojo per petį, tačiau kartu su juo ėjęs S. L., apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad : „ vyriškis pradėjo šaukti, su R. B. už atlapų tąsytis“; „V. D. prieš R. B. mosikavo, tada R. B. paėmė V. D. už atlapų, kad nesimosikuotų“.

Nė vienas iš apklaustų asmenų nepatvirtino R. B. nurodyto teiginio, kad jis „pataisė V. D. atlapą“.

Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Išimtis yra įrodymai, kuriems didesnė įrodomoji galia suteikta įstatymo – tai oficialieji rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2002; 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2004).

Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs išdėstytą, sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas R. B., 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., Nepriklausomybės aikštėje, Rokiškio mieste, t. y. viešoje vietoje ( pagal suformuotą teismų praktiką viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ), po V. D. prašymo atsiprašyti jo žmonos už išsakytus necenzūrinius žodžius, kitų asmenų akivaizdoje, už save aiškiai vyresnį ( amžiaus skirtumas – 20 m. ) V. D. suimdamas už atlapų, žadėdamas “sutrinti”, delnu tapšnodamas jam į veidą, atliko ieškovą žeminančius, įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių, visiškai tikėtina, V. D. patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, baimę.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CK 6.250 straipsnyje nustatytas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, tad teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju neįmanomas visiško žalos atlyginimo principas. Teismas įpareigotas kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. ) vidutiniškai yra nuo 500 iki 15000 eurų.

Byloje nustatyta, kad neturtinė žala V. D. buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais ne nusikaltimu, o administraciniu nusižengimu ( ANK 481 str. 1 d.).

Lietuvo Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Esant nurodytam, išanalizavus teismų praktiką bylose dėl neturinės žalos atlyginimo, kuriose nagrinėjamos panašios aplinkybės, nustatyta, kad įprastiniu atveju dėl asmens įžeidinėjimo, žeminimo viešoje vietoje priteisiama nuo 43,00 Eur iki 200,00 Eur, esant sveikatos sužalojimui – iki 800 Eur ( Klaipėdos apygardos teismo 2018-09-03 nutartis civ. byloje Nr. 2A-734-524/2018; Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartis byloje Nr. 2A-2324-527/2014, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-599-544/2018; 2009-0213 Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-56-44/2009 ).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vertinant tai, kad atsakovo veiksmai nesukėlė ilgalaikių pasekmių ( po R. B. atliktų veiksmų V. D. atžvilgiu, V. D. pats ėmėsi aktyvių veiksmų – vijosi kartu su R. B. buvusį asmenį, siekdamas jį sulaikyti, kas rodo, kad jo išgąstis sumišimas buvo trumpalaikis ), tačiau veiksmai padaryti prieš ženkliai vyresnį asmenį, jį žeminant kitų akivaizdoje, teismas konstatuoja, kad 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiojo patirtą išgąsti, įžeidimą, pažeminimą, ir neprieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose bei teisingumo ir protingumo principus (CK 6.250 str. 2 d.).

Iekovo išlaidas sudaro žyminis mokestis 34,00 Eur ( mokėjimo nurodymas Nr. 4, 2020-05-22 ), ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2073,00 Eur ( mokėjimo nurodymas Nr. 5, 2020-05-22, 500 Eur; SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 2020-11-13, 1573,00 Eur ).

Atsakovo išlaidos yra 850,00 Eur atstovavimo išlaidos ( pinigų priėmimo kvitas 2020-07-09, b.l.20, ir pinigų priėmimo kvitas 2020-11-17, b.l.31 ).

Ieškinį tenkinus iš dalies ( 50 proc.), sutinkamai su CPK 93 str. 2 d., 98 str., iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkinto ieškinio daliai, o iš ieškovo priteistina atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmesto ieškinio daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. B. V. D. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkinto ieškinio daliai – 17 Eur ( septyniolika eurų ) žyminio mokesčio ir 1036,50 Eur ( vieną tūkstantį trisdešimt šešis eurus 50 ct ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš V. D. R. B. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmesto ieškinio daliai – 425,00 Eur ( keturis šimtus dvidešimt penkis eurus ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.