Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Povilaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. ir atsakovo S. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-19-776/08 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre, jam buvo diagnozuoti adaptaciniai sutrikimai, žymiai pablogėjo bendravimas su aplinkiniais žmonėmis, atsirado galvos svaigimas, ieškovas pradėjo blogai užmigti naktimis. Ieškovas J. K. nuo 2006-01-17 gydėsi Joniškio PSC, jam diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, adaptacijos sutrikimai. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

Atsakovas S. J. žalą ieškovui padarė tyčiniu administraciniu teisės pažeidimu, dėl kurio jis pripažintas kaltu. Ieškovo patirta ir įrodyta turtinė žala nėra didelė – 60 Lt. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nors ieškovui padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau jis padarytas labai jautriam žmogaus kūno organui - akims, dėl šio sužalojimo ieškovas patyrė nemažą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Įvertindamas nurodytų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustatė neturtinės žalos dydį - 3 000 Lt.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl to, kad blogai jautėsi. Teismas, atmesdamas prašymą atidėti teismo posėdį, privalėjo motyvuoti kodėl atmeta atsakovo prašymą. Be to, teismas turėjo spręsti ar užklausti gydymo įstaigą apie atsakovo sveikatos būklę ar ne.Atsakovas neprivalo mokėti išlaidų, susijusių su pažymų išdavimu, nes šios pažymos nepagrindžia nė dalies ieškovo turtinių reikalavimų.Ieškovas ir J. B. yra sugyventiniai, todėl liudytoja J. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai gali būti melagingi ir naudingi tik ieškovui. Liudytojas E. K., jeigu jis yra ieškovo giminaitis, taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Jo parodymai turi būti vertinami kritiškai.Ieškovas nepagrindė nei turtinės, nei neturtinės žalos. Ieškinyje nurodyti išgyvenimai yra išgalvoti, o pas psichiatrą ieškovas lankėsi sąmoningai ne dėl blogos savijautos, o su tikslu pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, jis nepateikė teismui išrašytų vaistų receptų ir jų pirkimo čekių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (LR CK 6.283 str. 1 d.). Iš byloje pateikto Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-05-19 nutarimo matyti, kad atsakovas S. J. 2005-12-17 apie 14 val. Joniškio mieste, (duomenys neskelbtini), papurškė ašarinių dujų į akis ieškovui J. K., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarydamas pažeidimą, numatytą LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje. Už padarytą teisės pažeidimą S. J. skirtas įspėjimas, jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiam J. K. 600 Lt turtinę žalą (b.l. 8-9). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-09 nutartimi Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-05-19 nutarimas iš dalies pakeistas, t.y. nukentėjusiojo J. K. prašymas dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, nurodžius, jog padaryto turtinio nuostolio ir jo dydžio klausimą galima spręsti tik atlikus papildomą aplinkybių tyrimą (b.l. 10-11). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas Šiaulių rajono apylinkės teismui. Pagal ieškovo J. K. pateiktas 2005-12-17 įvykio aplinkybes, Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyrius J. K. konstatavo abiejų akių junginių ir ragenų pirmo -antro laipsnio cheminį nudegimą, padarytą ašarinėmis dujomis, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13). Minėtų aplinkybių pagrindu atsirado atsakovo S. J. pareiga atlyginti padarytą žalą. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas prašė priteisti 711,20 Lt turtinės žalos, nurodydamas, kad jis dviejų akinių įsigijimui išleido 651,20 Lt (b.l. 7, 77-79) ir 60 Lt už medicininę apžiūrą (b.l. 3-4), pateikė tai įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 60 Lt dydžio turtinę žalą, konstatuodamas, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų priežastinį ryšį tarp atsakovo S. J. veikos ir ieškovo J. K. ilgalaikio pobūdžio regėjimo problemų ir iš to sekusio akinių pirkimo. Pažymėtina, kad ieškovo J. K. regėjimo aštrumas, vadovaujantis medicininių dokumentų duomenimis, tiek prieš įvykį, tiek po jo, išliko toks pat (b.l. 13).Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Neturtinės žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja LR CK 6.250 straipsnio norma, kuri numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iki šiol psichologiškai nėra atsigavęs nuo patirto sukrėtimo, kenčia dvasinius skausmus, pradėjo lankytis psichikos sveikatos centre, jam diagnozuoti adaptaciniai sutrikimai, blogai miega naktimis, atsirado galvos svaigimas, stiprus baimės jausmas (b.l. 32-35, 136). Iš VšĮ Joniškio ligoninės medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ieškovas pastoviai lankosi akių ligų kabinete dėl akių uždegimo po buvusios traumos – akių cheminio nudegimo ašarinėmis dujomis (b.l. 39). Joniškio psichikos sveikatos centre ieškovas gydosi nuo 2006-01-17, vartoja vaistus, jam diagnozuota reakcija į stiprų stresą, išlikę adaptacijos sutrikimai (b.l. 81). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tai pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo S. J. veiksmais ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis padarytas labai jautriam kūno organui - akims, į tai, kad atsakovas S. J. visiškai pripažino savo kaltę, turtinės žalos dydis nėra didelis – 60 Lt, ieškovas patyrė fizinį skausmą bei dvasinį sukrėtimą ir ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 litų. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos, nurodydamas, kad dėl įvykusio incidento jo sveikatos būklė negerėja: regėjimas silpnėja, reikia pirkti stipresnius akinius, psichinė būklė nesitaiso. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodytas tiesioginis atsakovo S. J. veikos ir dėl šios veikos atsiradusios ieškovo regėjimo problemos. Regėjimo sutrikimai ieškovui diagnozuoti dar 2003 metais (b.l. 13). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ašarinių dujų patekimas į akis, turėjo tam tikros įtakos ieškovo sveikatos būklei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo J. K. sveikatos sužalojimą ir iš atsakovo S. J. priteisė 3000 Lt neturtinę žalą. Teisėjų kolegija mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis atitinka ieškovui nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnį, todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakant į atsakovo S. J. apeliacinį skundą pažymėtina, kad byloje dalyvaujantiems asmenims suteiktos teisės, kuriomis jie privalo naudotis sąžiningai (LR CPK 42 str. 5d.). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą atidėti teismo posėdį kitai datai, vadovaudamasis LR CPK 246 straipsnio 2 dalimi, motyvuotai nurodė, kad neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos, paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Pažymėtina, kad dėl atsakovo S. J. neatvykimo į teismo posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėliojamas ne vieną kartą. Šiaulių rajono apylinkės teismas užklausė VšĮ Joniškio ligoninę dėl atsakovo sveikatos būklės ir galėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir tik gavęs teigiamą atsakymą, bylą nagrinėjo nedalyvaujant atsakovui (b.l. 109-110).

Liudytojai E. K. ir J. B., prieš duodami parodymus teismo posėdžio metu, prisiekė sakyti tiesą ir buvo įspėti pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b.l. 130-131). Atsakovas S. J., teigdamas, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl galėjo duoti melagingus parodymus, nepateikė teismui tai įrodančių dokumentų. Liudytojų parodymai, kaip ir visi kiti įrodymai, yra vertinami vadovaujantis vidiniu teisėjų įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Atsakant į atsakovo S. J. apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas nepagrindė nei turtinės, nei neturtinės žalos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįsta laikė tik 60 Lt turtinę žalą iš ieškovo reikalaujamų 711,20 Lt , o neturtinę žalą – 3000 Lt iš 70 000 Lt. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovas įrodė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, kolegija nutartyje jau pasisakė dėl jos pagrįstumo, todėl nebesikartoja.

Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo J. K. ir atsakovo S. J. apeliaciniai skundai laikytini nepagrįstais, todėl netenkinami.

Motyvais, nurodytais ieškovo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose, Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą naikinti nėra įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str.1d.).

Absoliučių apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u taria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.