- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-852-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei L. J. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. (toliau – ieškovas) patikslintame ieškinyje prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė L. J. (toliau – atsakovė) 2019 02 26 (duomenys neskelbtini), namo rūsyje esančioje namo bendrijos patalpoje viešai paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis apie ieškovo nesąžiningumą bei pinigų savinimąsi ir viešai – minėto namo laiptinių skelbimų lentose, pasirašytinai paneigtų, kad: A. L. du kartus pasisavino bendrijos lėšas po 700 Eur; A. L. išvogė iš bendrijos pinigus ir organizavo kaip iš bendrijos vogti pinigus, tai yra sistema, kuria naudojasi ne pirmą kartą; kad A. L. parazitas ir kenkėjas, kuris vagia pinigus; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių jo garbę ir orumą, paskleidimo; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovas yra butų savininkų bendrijos „Taika“, adresas (duomenys neskelbtini), narys. 2019 02 26 apie 14.00 val. ieškovas atėjo į (duomenys neskelbtini), namo rūsyje esančią namo bendrijos patalpą, kurioje turėjo vykti susitikimas su G. K., J. M., A. P., G. J. J. Susitikimo metu norėjo išsiaiškinti bendrijos „Taika“ buhalterės blogai nurodytas sumas kasos pajamų orderiuose. Susirinkimo metu butų savininkų bendrijos „Taika“ atstovai bei ieškovas darė susirinkimo eigos garso įrašą, tikslu, jog susirinkimo protokolas nebūtų klastojamas. Prieštaraujančių tam nebuvo. Teigia, jog, vykstant susirinkimui, į bendrijos patalpą atėjo atsakovė, kuri, darydama ieškovui agresyvų psichologinį spaudimą, metė jam nepagrįstus kaltinimus ir visų susirinkime dalyvavusių asmenų akivaizdoje ieškovas buvo šmeižiamas ir įžeidinėjamas. Atsakovė ieškovą kaltino, neva jis yra padaręs neteisėtus, netgi nusikalstamus veiksmus. Tokie atsakovės veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai, o paskleisdama apie jį neatitinkančius tikrovės duomenis, ji pažemino jo garbę ir orumą. Teigia, jog ieškovas dėl tokio atsakovės elgesio su pareiškimu kreipėsi į policiją. Atliekant tyrimą nustatyta, jog atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, necenzūriniais žodžiais iškeikė ieškovą. Dėl padaryto administracinio nusižengimo atsakovei buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 481 straipsnio 1 dalyje. Ieškovo teigimu, viešai bendrijos narių akivaizdoje atsakovės išsakytais žodžiais buvo padaryta didelė žala jo garbei ir orumui. Nustatant neturtinės žalos dydį, prašo atsižvelgti į tai, jog atsakovės veiksmai buvo intensyvūs, ji darė neigiamą psichologinį poveikį, kadangi ieškovas buvo ne kartą užgauliai, įžeidžiančiai įvardijamas, jo veiksmus vaizdavo kaip siekį meluoti, apgauti bendriją, pasisavinti pinigus. Dėl tokio atsakovės elgesio sumažėjo ieškovo savivertė, jis patyrė dvasinį skausmą ir nervinį stresą. Po šio konflikto ieškovui atsirado nemiga, jis jaučia nuolatinę nervinę įtampą, širdies plakimus ir galvos skausmus, padidėjo kraujo spaudimas, pradėjo tinti kojos, sutriko širdies ritmas, teko kreiptis į gydytojus, pradėjo gerti vaistus. Dėl šio įvykio pasikeitė kai kurių bendrijos narių elgesys ieškovo atžvilgiu, jis pasidarė nenuoširdus, sumažėjo autoritetas kaimynų akyse.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, jog ieškinyje neteisingai nurodoma, jog 2019 02 26 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), namo rūsyje buvo organizuotas bendrijos narių susirinkimas. Buvusi butų savininkų bendrijos „Taika“ pirmininkė G. J. J. pasikvietė naujai išrinktą minėtos bendrijos pirmininką G. K., bendrijos buhalterę ir kitus asmenis susitikti. Šio susitikimo metu buvo tikimasi, kad buvusi pirmininkė naujai išrinktam bendrijos vadovui perduos visus finansinius dokumentus. Susitikimo metu buvo provokuojamas konfliktas, nepripažįstant naujai išrinkto butų savininkų bendrijos „Taika“ vadovo G. K., reikalaujant pasiaiškinti, kodėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre pastarasis įregistruotas ne kaip pirmininkas, o kaip bendrijos vadovas. Apie tai, kad ieškovas daro susitikimo garso įrašą, susitikimo vietoje buvę asmenys nebuvo informuoti ir jokio sutikimo daryti įrašą nedavė. Nurodo, jog susitikimo metu buvo įžeidinėjama A. P., dėl ko pastaroji pradėjo verkti, kas galėjo įtakoti susitikime dalyvavusių žmonių elgesį. Buvo iškviesta policija. Atsakovė mano, kad konfliktas buvo provokuojamas tikslingai (darant įrašą), siekiant ateityje pasipelnyti iš žmonių emocijų, kurias iššaukia tiek ieškovo, tiek G. J. J. elgesys nepripažįstant visuotinio susirinkimo rezultatų bei neatiduodant butų savininkų bendrijos „Taika“ finansinių dokumentų. Pažymi, jog bendrijos nariams atsitiktinai tapo žinoma, kad buvusi butų savininkų bendrijos „Taika“ pirmininkė G. J. J., dar būdama bendrijos pirmininke, vienasmeniškai, neinformavusi kitų bendrijos narių, mažiausiai du kartus – 2018 10 08 (civilinė byla Nr. 2-21632-1043/2018) ir 2018 06 08 (civilinė byla Nr. 2-14189-1052/2018) pasirašė taikos sutartis su bendrijos nariu – ieškovu, kurių pagrindu jam buvo išmokama po 700 Eur. Mano, kad atsakovės išsakyti teiginiai, jog ieškovas ir J. pasisavino bendrijos lėšas ne mažiau kaip 2 kartus, sudarinėdami sandorius tarpusavyje ir neinformuodami apie juos bendrijos narius, yra teisingi. Atsakovė pabrėžė, jog išsakydama teiginius, kuriuos nurodė ieškovas, ji išreiškė savo nuomonę, kadangi sudarytos taikos sutartys akivaizdžiai pažeidė bendrijos narių interesus. Atsakovė tokį elgesį vertina kaip vagystę ir mano, jog ieškovas pasielgtų garbingai, jeigu gautas lėšas grąžintų bendrijai. Be to, atsakovė mano, kad ieškovo konfliktų provokavimas ir garso įrašų darymas yra neteisėtas, todėl iš neteisės negali atsirasti teisė reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat ieškovo pateiktos teismui medicinos pažymos apie jo sveikatos būklę kelia pagrįstų abejonių, nes iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovas į medikus kreipėsi 2019 03 26 – praėjus mėnesiui nuo įvykio. Be to, toje pačioje pažymoje nurodoma, jog ligonio sveikatos būklė pastoviai sunki, taigi, yra pagrįstų abejonių, ar tikrai 2019 02 26 įvykęs įvykis galėjo turėti neigiamų pasekmių ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 02 03 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Iš ieškovo valstybei priteisė 12,42 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės išsakytų frazių apie ieškovą aplinkybes bei kontekstą, sprendė, jog tai gali turėti asmenį menkinančią reikšmę, tačiau atsakovė tokiais žodžiais reagavo ne į patį ieškovą, kaip asmenį, tačiau taip vertino ieškovo atliktus veiksmus, t. y. piniginių sumų, kurios buvo išmokėtos ieškovui namo bendrijos pirmininkei neinformavus namo gyventojų, gavimą. Taigi, teismas atsakovės išsakytas frazes vertino kaip jos nuomonę. Taip pat iš garso įrašo sprendė, jog nurodytomis frazėmis atsakovė išreiškė neigiamą požiūrį bei asmeninę nuomonę apie ieškovą, t. y. šių teiginių nepateikė kaip žinios.
6. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais buvo teigiama, jog jam po konflikto atsirado nemiga, jis jaučia nuolatinę nervinę įtampą, širdies plakimus ir galvos skausmus, jam padidėjo kraujo spaudimas, pradėjo tinti kojos, sutriko širdies ritmas, teko kreiptis į gydytojus, pradėjo gerti vaistus. Nurodė, jog ieškovo pateikta medicininė pažyma apie jo sveikatos būklę patvirtina, jog ieškovas turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, serga lėtine išemine liga, širdies ritmo sutrikimu, persirgtas insultas. Teismas nurodė, jog iš pažymos turinio negalima spręsti, jog ieškovo ieškinyje nurodyti sveikatos sutrikimai ieškovui atsirado būtent dėl 2019 02 26 incidento. Sprendė, jog akivaizdaus priežastinio ryšio tarp ieškovo sveikatos būklės bei atsakovės veiksmų nėra.
7. Teismas vertino, jog ieškovo nurodyta faktinė aplinkybė, kad atsakovė buvo nubausta administracine tvarka, nesudaro prielaidos išvadai, jog atsakovė pažemino ieškovo garbę ir orumą. Be to, nustatė, jog šalių kivirčas vyko uždaroje erdvėje (namo rūsyje), jis nebuvo itin garsus, incidente dalyvavo penki namo bendrijos nariai ir pirmininkas, todėl, įvertinęs atsakovės paskleistos nuomonės mastą bei įvykio vietą, sprendė, jog pripažinti, kad atsakovės nuomonė buvo paskleista viešojoje erdvėje, nėra pagrindo.
8. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kuriais buvo nurodoma, kad dėl atsakovės išsakytų žodžių pasikeitė kai kurių bendrijos narių elgesys ieškovo atžvilgiu, jis pasidarė nenuoširdus, sumažėjo autoritetas kaimynų akyse. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog tiek atsakovė, tiek byloje liudijęs G. K. patvirtino, jog ieškovas yra linkęs konfliktuoti su namo bendrijos nariais. Taip pat į bylą pateiktas 2019 07 10 26-ių namo bendrijos „Taika“ narių pasirašytas raštas patvirtina, jog pasirašiusieji ieškovą apibūdina kaip konfliktišką, provokuojantį, nevengiantį pasityčioti, gyventojus gąsdinantį teisminiais procesais.
9. Sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė pažemino jo garbę ir orumą, dėl atsakovės elgesio patyrė ieškinyje įvardijamus išgyvenimus, jam sutriko sveikata, kadangi ieškovo paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, paties ieškovo elgesiui konflikto metu. Nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų patyręs ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovės išsakytų frazių. Taipogi pažymėjo, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės išsakytos frazės privertė namo savininkų bendrijos „Taika“ narius pakeisti nuomonę apie ieškovą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 02 03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nagrinėdamas šią civilinę bylą, ją nagrinėjo ypatingos skubos tvarka, visiškai neturėjo nė vieno klausimo atsakovei, o jos „advokatu“ patapo jau nuo pat pirmųjų skundžiamo sprendimo teiginių.
10.2. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas yra konfliktiškas, provokuojantis, nevengiantis pasityčioti, gyventojus gąsdinantis teisminiais procesais. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra nė vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovas tyčiotųsi iš kitų bendrijos narių, grasintų jiems teisminiais procesais. Teigia, jog tai yra ne kas kita, kaip atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Priešingai nei nustatė teismas, būtent atsakovė, peržengdama žmogiško bendravimo normas, visų susirinkime dalyvavusių asmenų akivaizdoje šaukė, jog ieškovas iš bendrijos vogė pinigus, šių teiginių neatsižadėjo ir teismo posėdžio metu. Tokie atsakovės veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai, o paskleisdama apie ieškovą neatitinkančius tikrovės duomenis, ji pažemino jo garbę ir orumą, tačiau teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymais, kurių byloje nėra, bylos įrodymų tinkamai neįvertino, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio, 178 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatas.
10.3. Nesutinka su teismo argumentu, jog G. J., kitiems bendrijos nariams nežinant, dėl minėtų skundų pasirašė su ieškovu taikos sutartis, kurių pagrindu bendrija turėjo jam išmokėti pinigines sumas. Apelianto teigimu, šie teismo argumentai jokiais duomenimis nepatvirtinti bei išrašyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį. Nurodo, jog jis 2018 07 25 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei BSB „Taika“, kuriame prašė pripažinti negaliojančiu BSB „Taika“ 2018 04 25 visuotinio narių susirinkimo protokolą bei visus darbotvarkės klausimais priimtus sprendimus. 2018 10 08 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 4 punktu BSB „Taika“ įsipareigojo ieškovui atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios nutarties BSB „Taika“ neskundė, tačiau įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdė, dėl ko ieškovas su prašymu kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ko pasėkoje piniginė suma buvo išieškota per antstolį. Taigi, apelianto teigimu, aukščiau nurodyta teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi šioje byloje nėra duomenų apie tai, ar G. J. šia informacija pasidalino su bendrijos nariais ar ne, taip pat ši aplinkybė yra visiškai nereikšminga, nes antstolis priverstine tvarka vykdė teismo sprendimą ir bendrijos narių žinojimas ar nežinojimas sprendimo įvykdymui jokios įtakos neturi. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog pinigus kitiems nežinant sumokėjo G. J., nors juos iš BSB „Taika išieškojo antstolis.
10.4. Ginčo atveju atsakovė puikiai suprato ir žinojo, jog ieškovas pinigų nevogė, o lėšos iš bendrijos buvo nuskaičiuotos vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus. Nepaisant to, ieškovas buvo apkaltintas bendrijos lėšų savinimosi ir vogimo organizavimu, ir nors atsakovė tyčia ir tendencingai pateikė viešai informaciją apie bendrijos lėšų vogimą, siekiant ieškovą apkaltinti ir pažeminti, teismas tai nepagrįstai laikė atsakovės nuomone ir tokiu būdu ne tik netinkamai vertino įrodymus ir įrodinėjimą, tačiau nukrypo ir nuo formuojamos praktikos ginčui aktualiu klausimu, netinkamai aiškindamas ir taikydamas LR CK 2.24 straipsnio nuostatas.
10.5. Civilinei bylai taip pat prieštarauja teismo argumentai, jog susirinkusius asmenis ir atsakovę savo elgesiu provokavo pats ieškovas (t. y. garso įraše užfiksuota, kaip ieškovas cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, reglamentuojantį dokumentų klastojimą, jų panaudojimą, teikia komentarus dėl to, jog susirinkusių narių atžvilgiu yra inicijuojama baudžiamoji byla). Ieškovas teigia, jog susirinkimas vyko siekiant išsiaiškinti bendrijos „Taika“ buhalterės blogai nurodytas sumas kasos pajamų orderiuose. Dėl šio priežasties jis ir citavo minėtą straipsnį, kad asmenys atsakingiau dirbtų savo darbą ir fiksuojami duomenys būtų atsakingai.
10.6. Nesutinka su teismo argumentu, jog ieškovo elgesį, kaip itin neigiamą ir keliantį nesantaiką tarp bendrijos narių, patvirtino G. K. bei 26 namo bendrijos nariai. Priešingai tokiai teismo išvadai, 26 bendrijos nariai, kurie pasirašė ant atsakovės rašto, teismo posėdyje liudytojais nebuvo apklausti. Be to, daugumos asmenų iš 26 pasirašiusiųjų ieškovas nepažįsta, o G. K. iš viso nėra BSB „Taika“ bendrijos narys, nei namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas.
10.7. Jokios teisinės reikšmės neturi teismo argumentai, kuriais nurodoma, jog ieškovas nepagrįstai nurodė teismui, kad, prieš darydamas susitikimo garso įrašą, įspėjo susirinkusius dalyvius. Apelianto teigimu, garso įrašas buvo pradėtas daryti vėliau, kai įrašą darė ir BSB „Taika“ atstovai, įrašo asmeniniais tikslais darymui niekas neprieštaravo.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Teismas vertino, jog atsakovės pavartoti žodžiai gali turėti asmenį menkinančią reikšmę, tačiau ji tokiais žodžiais reagavo ne į patį ieškovą, kaip asmenį, tačiau taip vertino ieškovo atkliktus veiksmus. Ieškovo teigimu, žodžiai parazitas, kenkėjas ir vagysčių organizatorius yra ypatingai įžeidūs ir menkinantys jį kaip asmenį. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovė paskleidė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, yra melagingi, pramanyti ir išgalvoti.
10.9. Teismo argumentai, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės nuomonė buvo paskleista viešoje vietoje, tuo pačiu atsakovę už pasakytus necenzūrinius žodžius toje pačioje vietoje policijai nubaudus administracine tvarka, yra nepagrįsti, prieštaraujantys protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Apelianto teigimu, visi atsakovės išsakyti teiginiai buvo pasakyti viešoje vietoje, todėl policija ir teismas negali tos pačios vietos laikyti ir vieša, ir nevieša.
10.10. Teismas netinkamai pritaikė CK 2.24 straipsnio 1 dalį, netinkamai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus. Toks įrodymų visumos vertinimo principo nepaisymas reiškia ne tik CPK 177, 178, 185 straipsnių pažeidimą, bet ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, nešališkumo, asmenų lygybės teismui principų nepaisymą. Apelianto teigimu, šiuo atveju nešališkumo, asmens lygybės teismui principų pažeidimas ir netinkamas įrodymų vertinimas pasireiškė tuo, kad teismas vertino tik atsakovės paaiškinimus, jos liudytojo parodymus, tačiau visiškai nevertino ieškovo paaiškinimų, administracinės bylos medžiagos, rašytinių įrodymų, garso įrašo, kurie buvo naudingi ieškovui bei nevertino visų įrodymų visumos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 02 03 sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantas teigia, jog susirinkimo metu buvo daromas garso įrašas, prieštaraujančių tam nebuvo, tačiau į bylą pateiktame susitikime dalyvavusių asmenų rašte nurodyta, jog garso įrašas buvo daromas neįspėjus ir negavus jų sutikimo.
11.2. Apeliantas susitikimo metu atsakovę kelis kartus kaltino iššvaisčius 1400 Eur bendrijos lėšų. Atsakovės teigimu, ji jokių piniginių lėšų iš bendrijos nėra gavusi ir tokie ieškovo kaltinimai pažeidė jos garbę ir orumą. Be to, teismui pateikta ieškovo šmeižikiški, kaltinantys atsakovę nusikalstama veika, pranešimai, kurie buvo iškabinti viešai bendrijos skelbimų lentoje, įmesti gyventojams į pašto dėžutes. Pasak atsakovės, tai ji buvo viešai melagingai apkaltinta, dėl ko ji su pareiškimu kreipėsi į policiją.
11.3. Ieškovo prašyti pripažinti negaliojančiais protokolai ir darbotvarkės klausimais priimti sprendimai (civilinėse bylose Nr. 2-21632-1043/2018 ir Nr. 2-14189-1052/2018) niekada nebuvo patvirtinti nei notaro, nei LR juridinių asmenų centre, todėl neturėjo jokios juridinės galios. Teigia, jog atsakovės pasakyti žodžiai apie ieškovą, kad jis išvogė, pasisavino, organizavo kaip iš bendrijos vogti pinigus, yra tik asmeninė jos nuomonė, vertinant jo atliktus veiksmus.
11.4. Butų savininkų bendrijos „Taika“ nariai yra pasipiktinę ieškovo elgesiu, kad jis skundžia bendrijos susirinkimų nutarimus, kurie net nėra galiojantys. Bendrijos nariai nesupranta už ką turi mokėti pinigines sumas po 700 Eur ieškovui ir mano, kad jis kenkia bendrijai, galimai iš to siekdamas turėti finansinės naudos.
11.5. Bendrijos „Taika“ nariai jau spėjo pažinti ieškovą, jį suprasti ir taip pareiškė tik savo nuomonę. Tuo tarpu bendrijos vadovas G. K. dirba nuo 2018 11 26 ir taip pat jau gali turėti savo nuomonę apie ieškovą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. L. patikslintas ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo.
17. Byloje nustatyta, jog 2019 02 26 apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, vyko namo gyventojų susitikimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2019 02 27 ieškovas kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK dėl 2019 02 26 įvykusio incidento (b. l. 8). Šio pareiškimo pagrindu buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad atsakovė L. J., būdama (duomenys neskelbtini), namo rūsyje, necenzūriniais žodžiais iškeikė ieškovą. Dėl padaryto administracinio nusižengimo atsakovei buvo taikytos administracinio poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 481 straipsnio dalyje (b. l. 9). Į bylą ieškovas yra pateikęs 2019 06 11 Medicinos dokumentų išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovo sveikatos būklė sunki (b. l. 10). Byloje pateiktas A. P., T. P., J. M., G. K. ir L. J. raštas patvirtina, kad 2019 02 26 vyko namo savininkų bendrijos „Taika“ vadovo G. K., buhalterės J. M., bendrijos narių A. L., G. J. J., A. P., T. P., L. J. susitikimas, kurio metu ieškovas neįspėjo susitikimo dalyvių, jog bus daromas garso įrašas, tik vėliau, kilus konfliktui, pradėjo grasinti, jog pokalbis įrašinėjamas (b. l. 28). 2019 07 10 „Taika“ 26 bendrijos narių rašte nurodyta, jog bendrija įkurta 1966 m. Ją jungia darnus, draugiškas kolektyvas, nuoširdūs ir puikūs žmonės, tačiau, bendrijoje atsiradus ieškovui, prasidėjo konfliktai (b. l. 29). Atsakovė į bylą yra pateikusi ieškovo išspausdintus pasisakymus apie atsakovę (b. l. 31-32). Į bylą taip pat yra pateiktas Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, jog L. J. (atsakovė), būdama viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, iškeikė necenzūriniais žodžiais bei įžeidžiamai kibo prie A. L. (ieškovo), tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką, savo veiksmais padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Už tai atsakovei buvo paskirta 15 Eur bauda (b. l. 76). Nustatyta, jog 2019 05 22 į Kauno m. Žaliakalnio PK buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl ieškovo elgesio. Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK rašte nurodyta, jog, susipažinus su pareiškimo ir pridėtų skelbimų turiniu, konstatuota, kad pateiktuose skelbimuose pateikta informacija negali būti laikoma išgalvota. Nurodyta, kad jeigu atsakovė mano, kad tokiais ieškovo veiksmais buvo įžeista jos garbė ir orumas, ji galinti kreiptis į teismą (b. l. 78).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė 2019 02 26 (duomenys neskelbtini), namo rūsyje esančioje namo bendrijos patalpoje, viešai paskleidė neatitinkančius tikrovės duomenis apie ieškovo nesąžiningumą bei pinigų savinimąsi ir viešai – minėto namo laiptinių skelbimų lentose, pasirašytinai paneigtų, kad: 1) ieškovas du kartus pasisavino bendrijos lėšas po 700 Eur; 2) kad ieškovas išvogė iš bendrijos pinigus ir organizavo kaip iš bendrijos vogti pinigus, tai yra sistema, kuria naudojasi ne pirmą kartą; 3) kad ieškovas yra parazitas ir kenkėjas, kuris vagia pinigus; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl tikrovės neatitinkančių, žeminančių jo garbę ir orumą, duomenų paskleidimo.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė pažemino jo garbę ir orumą, dėl atsakovės elgesio patyrė ieškinyje įvardijamus išgyvenimus, jam sutriko sveikata, kadangi ieškovo paaiškinimai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, paties ieškovo elgesiui konflikto metu. Nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų patyręs ilgalaikių nepatogumų dėl atsakovės išsakytų frazių. Taipogi pažymėjo, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės išsakytos frazės privertė namo savininkų bendrijos „Taika“ narius pakeisti nuomonę apie ieškovą.
20. Apeliantas laikosi priešingos pozicijos. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas yra konfliktiškas, provokuojantis, nevengiantis pasityčioti, gyventojus gąsdinantis teisminiais procesais. Apelianto teigimu, šioje byloje nėra nė vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų, jog ieškovas tyčiotųsi iš kitų bendrijos narių, grasintų jiems teisminiais procesais. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovė, peržengdama žmogiško bendravimo normas, visų susirinkime dalyvavusių asmenų akivaizdoje šaukė, jog ieškovas iš bendrijos vogė pinigus, šių teiginių neatsižadėjo ir teismo posėdžio metu. Tokie atsakovės veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai, o paskleisdama apie ieškovą neatitinkančius tikrovės duomenis, ji pažemino jo garbę ir orumą, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymais, kurių byloje nėra, bylos įrodymų tinkamai neįvertino, tuo pažeisdamas CPK 265 straipsnio, 178 straipsnio ir 185 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija šiems argumentams nepritaria.
21. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog ieškovas yra konfliktiškas, provokuojantis, nevengiantis pasityčioti, gyventojus gąsdinantis teisminiais procesais, vadovavosi į bylą pateiktais įrodymais, o konkrečiai – 2019 07 10 namo bendrijos „Taika“ narių pasirašytu raštu, kuriame bendrijos nariai išdėstė savo nuomonę apie ieškovą. Minėtas raštas pasirašytas 26 namo bendrijos narių bei patvirtintas jų parašais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas laikytinas tinkamu įrodymu, kadangi jame atsispindi net 26 namo bendrijos narių nuomonė. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo G. K. parodymais, kuriais jis ieškovo elgesį apibūdino kaip ypač neigiamą, keliantį nesantaiką tarp namo bendrijos narių. Minėti įrodymai neprieštarauja vienas kitam. Taipogi teismas vadovavosi ir į bylą pateiktu garso įrašu, iš kurio nustatė, kad ieškovas susitikimo dalyvius kaltino dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu, nurodė, jog kreipsis į teisėsaugos institucijas. Iš minėto garso įrašo pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad susirinkusius asmenis, jų tarpe ir atsakovę, savo elgesiu pravokavo pats ieškovas (ieškovas citavo BK 300 straipsnį, teikė komentarus dėl to, jog susirinkusių narių atžvilgiu yra inicijuojama baudžiamoji byla ir pan.). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atmestini ieškovo teiginiai, neva byloje nėra nė vieno leistino įrodymo, kurie patvirtintų, kad ieškovas tyčiotųsi iš kitų bendrijos narių, grasintų jiems teisminiais procesais.
24. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės išsakytų žodžių apie ieškovą, turinį – ,,...pasisavinai..., ...išvogei..., ...organizavai kaip iš bendrijos vogti pinigus..., ...parazitas..., kenkėjas...“,, sprendė, kad jie gali turėti asmenį menkinančią reikšmę, tačiau atsakovė tokiais žodžiais reagavo ne į patį ieškovą, kaip asmenį, bet taip vertino jo atliktus veiksmus – piniginių sumų, kurios buvo išmokėtos ieškovui namo bendrijos pirmininkei neinformavus namo gyventojų, gavimą, t. y. pirmosios instancijos teismas atsakovės žodžius vertino kaip jos nuomonę. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, nes, įvertinus atsakovės teiginių pobūdį ir mąstą, jie nebuvo paskleisti kaip žinia.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią praktiką, kad „nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl, kilus ginčui, atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
27. Sprendžiant dėl atsakovės teiginių, išsakytų namo bendrijos „Taika“ susirinkimo metu, svarbu išanalizuoti ir įvertinti ne tik teiginių turinį apie ieškovą, bet ir jų seką bei kokiame kontekste jie buvo pasakyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Tačiau saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė išimtinai vertino ieškovo veiksmus, kurie minėta, susiję su piniginių sumų, išmokėtų ieškovui namo bendrijos pirmininkei neinformavus namo bendrijos narių ir vienasmeniškai pasirašius taikos sutartis su ieškovu. Pažymėtina, jog šalių santykiai dar iki 2019 02 26 susitikimo buvo konfliktiški. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei vadovaudamasi aukščiau nurodyta teismų praktika, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, paskleisdama apie ieškovą neatitinkančius tikrovės duomenis, pažemino jo garbę ir orumą, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, šį faktą, t. y., kad atsakovės išsakytais žodžiais buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, turi įrodyti pats ieškovas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog dėl atsakovės išsakytų frazių ieškovo atžvilgiu, būtų kaip nors pasikeitęs bendrijos narių požiūris ar elgesys ieškovo atžvilgiu, negu buvo prieš 2019 02 26 įvykusį incidentą. Byloje pateikti ir jau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į namo bendrijos gretas įsiliejus ieškovui, bendrijoje atsirado konfliktų, o pats ieškovas apibūdinamas kaip konfliktiškas asmuo.
29. Apeliaciniame skunde taipogi kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kuria teismas laikė, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovės nuomonė buvo paskleista viešoje vietoje. Apelianto teigimu, visi atsakovės išsakyti teiginiai buvo pasakyti viešoje vietoje, todėl policija ir teismas negali tos pačios vietos laikyti ir vieša, ir nevieša. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
30. Visų pirma pažymėtina, kad viešosios vietos sąvoka nėra pateikta Lietuvos Respublikos įstatymuose, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) esantį namo rūsį, kuriame be ieškovo buvo dar šeši asmenys, laikė nevieša vieta. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria, kadangi į daugiabučio namo rūsį gali patekti kiti asmenys, kurie tame name gyvena, be to, tame rūsyje buvo kitų, neskaitant ieškovo, asmenų. Tačiau, nepaisant to, kad incidentas vyko viešoje vietoje, tačiau atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, kuriomis buvo vertinama atsakovės išsakyta nuomonė, konstatuotina, kad atsakovės išsakytais teiginiais ieškovo garbė ir orumas pažeminti nebuvo. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad faktas, jog atsakovė buvo nubausta administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Taip pat pažymėtina, kad net ir atsakovei nuomonę apie ieškovą paskleidus viešojoje vietoje (namo rūsyje), nuomonės paskleidimo mąstas nebuvo didelis. Pabrėžtina, jog asmuo turi teisę reikšti savo nuomonę apie kitą asmenį.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pažemino jo garbę ir orumą, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino ieškovo bei atsakovės pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos (b. l. 131) nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.