Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir J. V. ieškinį atsakovui E. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2017 m. gegužės 13 d., apie 3.30 val., kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šokių salėje atsakovas iš chuliganiškų paskatų papurškė ašarinių dujų. Atsakovas 2017 m. gegužės 13 d. policijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-99576268-17 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir jam paskirta 90 Eur dydžio bauda. Nurodo, jog kavinė priklauso uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius ieškovas tuo metu dirbo kavinėje, kaip ir ieškovė ((duomenys neskelbtini)). Po ašarinių dujų papurškimo, išsiskirsčius klientams, darbuotojai privalėjo uždaryti įstaigą, o kadangi patalpos nėra didelės, ašarinės dujos ieškovams sukėlė fizinį skausmą, o būtent nuo ašarinių dujų pasireiškė akių deginimas, prasidėjo skausmingi plaučių spazmai, dar ilgą laiką kamavo kosulys, išliko skausmingo deginimo pojūtis, nebuvo įmanoma užmigti, pailsėti. Ieškovai patyrė ne tik stresą dėl sukelto sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo, tačiau ir šoką dėl neigiamas pasekmes sukėlusių betikslių chuliganiškų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. S. po 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovams R. J. ir J. V., kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė iš atsakovo E. S. 55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. J..Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu 2017 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-99576268-17, kuriuo konstatuota, jog atsakovas iš chuliganiškų paskatų naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ pripurškė pipirinių dujų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovų teiginiu, kad dėl ašarinių dujų jiems buvo sukeltas fizinis skausmas, ir dėl to jie patyrė neturtinę žalą, tačiau ieškovai byloje nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovo neteisėti veiksmai būtų sukėlę ilgalaikes neigiamas pasekmes, kilusias jų sveikatai, nei apie tai, kad jie po atsakovo veikos padarymo būtų kreipęsi medicininės pagalbos ar vartojo kokius nors medikamentus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo elgesys ieškovų sveikatai sukėlė vienkartinius, trumpalaikius išgyvenimus ir emocijas, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovams prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis nuo 200 Eur sumažintas iki 50 Eur kiekvienam ieškovui. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, proporcingai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 50 Eur – nustatytas netinkamai pritaikius neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir neatitinka neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirties – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, sąlygojančias neturtinės žalos dydį, neįvertinta, jog atsakovo veiksmai buvo tyčiniai, todėl nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo. Žala buvo padaryta labiausiai saugomai vertybei – ieškovų sveikatai, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas – nuo ašarinių dujų pasireiškė akių deginimas, prasidėjo skausmingi plaučių spazmai, ilgą laiką kamavo kosulys, išliko skausmingo deginimo pojūtis, nebuvo įmanoma užmigti, pailsėti, todėl prašoma atlyginti neturtinė žala yra adekvataus dydžio. Į medikus dėl pažymos išdavimo nebuvo kreiptasi, kadangi jokios medicininės pagalbos suteikti neįmanoma, nes pasekmės turi paeiti savaime. Nors ieškovai buvo išreiškę prašymą priimti sprendimą už akių, esant įstatyme numatytiems pagrindams, tačiau priimti sprendimą už akių yra teisė, bet ne pareiga ir kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių konstatavo, jog trūksta tam tikrų įrodymų neturtinės žalos dydžiui pagrįsti, tačiau nesuteikė ieškovams teisės pateikti papildomus įrodymus, teikti paaiškinimus ir pan. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė tik dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškiniu buvo pripažinta, jog ieškovai turi pagrindą reikalauti žalos atlyginimo, tačiau priteista mažesnė suma, nei ieškovai prašė ieškiniu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 13 d., apie 3.30 val., kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), šokių salėje atsakovas iš chuliganiškų paskatų papurškė ašarinių dujų. Atsakovas 2017 m. gegužės 13 d. policijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78ANN-99576268-17 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir jam paskirta 90 Eur dydžio bauda.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismas negali jos įvertinti. Šiuo atveju ieškovams buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismų praktikoje nesunkiu sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamų neturtinės žalos piniginių kompensacijų dydžiai yra nuo 289 Eur (1 000 Lt) iki 1448 Eur (5 000 Lt), išimtiniais atvejais priteistinos sumos siekia ir 2896 Eur (10 000 Lt), atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, laipsnį, kitas konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovų nurodyta piniginės kompensacijos suma – po 200 Eur – teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teismų praktikoje už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-869-640/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013m . lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1380-104/2013). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio neįvertino ieškovams padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo bei jo pasekmių ir atsakovo kaltės. Teisėjų kolegija mano, kad prašomas ieškovų priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visų pirma šioje byloje įvertintina, kad atsakovas nesunkiai sutrikdė ieškovų sveikatą tyčiniais, kaltais veiksmais, už kuriuos buvo nubaustas administracine tvarka, t. y. 2017-05-13 administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš chuliganiškų paskatų pripurškė pipirinių dujų. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog šios dujos yra skirtos žaloti žmogų, todėl neabejotinai ieškovų sveikatai buvo padarytas ieškinyje nurodytas poveikis. Įvertinus atsakovo panaudotą priemonę – pipirines dujas – ieškovų paaiškinimai dėl jų patirtų sveikatos sužalojimų yra pakankamas įrodymas šioje byloje, nes akivaizdu, jog nuo šių dujų yra jaučiamas akių deginimas, kamuoja kosulys, kurį laiką išlieka skausmingo deginimo pojūtis gerklėje. Ieškovai savo darbo vietoje dėl jų nurodomo sveikatos sutrikdymo patyrė išgyvenimus, stresą bei fizinį skausmą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių jis šioje byloje neginčijo ir neįrodinėjo savo sunkios turtinės padėties.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios, pirmiausia piniginės, kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kiekvienam ieškovui po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiųjų patirtą skausmą ir skriaudą, atitinkančiu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisingumo bei protingumo principus. Ieškovams iš atsakovo priteistina po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str. 2 d.).Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kylantis iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (2009 m. kovo 27 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (2010 m. vasario 3 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas.Visiško nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas ir CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, ir 6.263 straipsnio 2 dalyje. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę: deliktinės atsakomybės santykius reglamentuojančioje normoje – CK 6.263 straipsnio 2 dalyje – įtvirtinta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.Remiantis paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis padidintinas iki 200 Eur kiekvienam ieškovui ( CPK 326 str. 1d. 3p., 330 str.).Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą keistinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo ieškovui priteistini 20 Eur žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1d.1p. 83 str. 5 p., 98 str. ). Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovui priteistini 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą ( CPK 93 str. 1d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškinį tenkinti.

Priteisti iš E. S. neturtinės žalos atlyginimo po 200 Eur R. J. ir J. V..

Priteisti iš E. S. R. J. 240 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.