- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1380-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00706-2006-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- L. U.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. U. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-237-486/2012 pagal L. U. ieškinį atsakovui S. K. dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos, 400 Lt turtinės žalos ir 1 651,14 Lt nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-10-06 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. buvo nutraukta, suėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o jo ieškinys paliktas nenagrinėtu. Kadangi minėta nutartimi S. K. kaltė, padarius šias nusikalstamas veikas, buvo įrodyta, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 400 Lt už sužalotų dantų protezavimą, 1 651,14 Lt negautų pajamų, nes beveik tris mėnesius buvo nedarbingas bei 50 000 Lt neturtinės žalos už ieškovo pažeminimą, patirtus stiprius fizinius skausmus, nepatogumus, prarastą galimybę bendrauti su aplinkiniais ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui turtinę žalą - 400 Lt už dantų protezavimą, 233, 86 Lt negautų pajamų (darbo užmokesčio) ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teismas baudžiamosios bylos Nr. 1-126-486/2011 pagrindu nustatė, kad S. K. įsiveržė į ieškovo L. U. butą ir puolė jį mušti, t. y. sudavė vieną kartą kumščiu į kairę ranką bei į kairę veido pusę, o po to dar vieną smūgį kumščiu į veidą ir 2-3 kartus spyrė jam į kojas. L. U. dėl patirtų sužalojimų jau kitą dieną kreipėsi į VšĮ Naujosios Vilnios polikliniką. Specialisto išvadoje Nr. G 4509/06(01) nustatyta, kad L. U. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės plaštakos piršto sumušimas, pasireiškęs kairės plaštakos piršto artimesnio pirštakaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2006-07-27. Sužalojimai visumoje dėl kairės plaštakos piršto pirštakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata yra sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, o būtent, kad ieškovui konflikto metu atsakovo buvo suduota į veidą kelis kartus ir konflikto metu ieškovas buvo nesunkiai sužalotas, dėl ko reikėjo dantų taisymo paslaugų, teismas padarė išvadą, jog padaryta 400 Lt turtinė žala ieškovui yra įrodyta, pagrįsta ir priteistina.
Teismas vadovavosi ieškovo darbdavio Vadovybės apsaugos departamento prie vidaus reikalų ministerijos pažymomis (civ. byl. Nr. 2-237-486/2012, b. l. 21, 45) apie ieškovo darbo užmokestį, ir nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis, jei neturėtų laikino nedarbingumo, nuo 2006-07-27 iki 2006-10-10 būtų 2 060,70 Lt. Remiantis SODROS pažyma apie gautas išmokas (civ. byl. Nr. 2-237-486/2012, b. l. 19-20) ieškovui nedarbingumo laikotarpiu nuo 2006-07-29 iki 2006-10-10 buvo išmokėta 1 826,84 Lt suma. Dėl to atskaičius iš ieškovui mokėtino darbo užmokesčio ieškovo gautas išmokas nedarbingumo laikotarpiu, ieškovo naudai priteisė 233,86 Lt nuostoliams atlyginti.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jam nekyla abejonių, kad dėl atsakovo nusikalstamos veikos ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (negalėjo ilgai dirbti, turėjo statyti dantų protezus ir pan.), tačiau įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati padarytai veikai ir yra per didelė. Atsižvelgiant į tai, nustatė 1 500 Lt priteistiną neturtinės žalos dydį.
Šalies argumentai
Ieškovas L. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodo, kad nustatant nuostolių dydį būtina spręsti klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už darbingumo laikotarpį priteisimo. Paaiškino, kad pateikė teismui darbovietės buhalterijos 2011-09-21 išduotą pažymą, pagal kurią jo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis neatskaičiuos mokesčių sudaro 1 686 Lt. atitinkamai vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis lygus 84,30 Lt. Atsižvelgiant į tai, vidutinis darbo užmokestis, anot ieškovo, už jo nedarbingumo laiką nuo 2006-07-27 iki 2006-10-10 sudaro 4 046,40 Lt. Atskaičius iš SODROS gautą nedarbingumo pašalpą, t.y. 2 395,26 Lt, ieškovo nuostoliai sudaro 1 651,14 Lt. Pasisakydamas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį, nes dokumentų, patvirtinančių tokią aplinkybę byloje nėra, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas žalą padarė brutaliais tyčiniais veiksmais, pažemino ieškovą, subjaurojo veidą, išlaužęs dantis sutrikdė gyvybiškai svarbią maitinimo funkciją. Teismo sprendimas kertasi su kasacinio teismo suformuota praktika.
Be to, ieškovas teigia, kad teismas neteisingai išsprendė atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, nes turėjo būti atlygintos pilna apimtimi (200 Lt).
Atsakovas S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Paaiškino, kad konflikto metu 2012-07-26 apie 20 val. ieškovas L. U. sumušė atsakovo motiną M. K., savo veiksmais įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., už šį nusikaltimą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu nuteisė jį 7 mėnesiams laisvės apribojimo su įpareigojimu M. K. atlyginti neturtinę žalą – 700 Lt, vėliau Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi žalos dydį sumažino iki 300 Lt. Nurodo, kad konflikto metu 2006-07-26 gindamas motiną nuo smurto, netyčia galėjo nežymiai sužaloti ieškovą, kuris tuo pasinaudojo ir surinko duomenis dėl sužalojimų, kurie tariamai jam galėjo būti padaryti. Anot atsakovo, ieškovas turėjo pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį rašytiniais įrodymais, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Ieškovas L. U. atsiliepimu prašo atsakovo S. K. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo, kad pagal CPK 182 str. 1 d. 3 p. leidžiama neįrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Anot ieškovo, Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2011-10-06 nutartyje yra aptarti ir įrodyti ieškovui padaryti kūno sužalojimai.
Atsakovas S. K. atsiliepimu prašo ieškovo L. U. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo, jog ieškovas L. U. turėjo sveikatos problemų, gydėsi gydymo įstaigose nuo 2006-06-12 ir konflikto metu 2006-07-26, ir po to ilgai buvo nedarbingas dėl ankstesnių sveikatos sutrikdymų. Todėl ieškovo reikalavimas sumokėti jam neva padarytą žalą neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Minėta, kad ieškovui pirmos instancijos teismas priteisė turtinę žalą - 400 Lt už dantų protezavimą, 233, 86 Lt negautų pajamų (darbo užmokesčio) ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovas teigia, kad teismas privalėjo priteisti ieškovui 1 651,14 Lt negauto darbo užmokesčio, nes vienos darbo dienos jo vidutinis darbo užmokestis lygus 84,30 Lt, už jo nedarbingumo laiką nuo 2006-07-27 iki 2006-10-10 sudaro 4 046,40 Lt. Atskaičius iš SODROS gautą nedarbingumo pašalpą, t.y. 2 395,26 Lt, ieškovo nuostoliai sudaro 1 651,14 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, nes apeliantas nurodydamas vidutinį darbo užmokestį per dieną, jį skaičiuoja kartu su pajamų ir socialinio draudimo mokesčiais. Byloje esantys įrodymai, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, o būtent: 2012-07-12 Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma Nr. S-777(20) (b.l. 45) patvirtina, kad ieškovo darbo užmokestis, jei būtų dirbęs nuo 2006-07-27 iki 2006-10-10 atskaičius mokesčius sudarytų 2 060,70 Lt. Kadangi ieškovas gavo 1826, 84 Lt nedarbingumo pašalpą, tai negauto darbo užmokesčio dydis sudaro 233, 86 Lt (2 060,70 Lt -1826, 84 Lt). Esant tokioms aplinkybėms, keisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo.
Apeliantas taip pat nesutinka su 1500 Lt neturtinės žalos priteisimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į sunkią atsakovo materialinę padėtį, nes dokumentų, patvirtinančių tokią aplinkybę byloje nėra, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas žalą padarė tyčiniais veiksmais, jį pažemino, subjaurojo veidą, o išlaužęs dantis sutrikdė gyvybiškai svarbią maitinimo funkciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 d., kuri nustato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais; atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Pabrėžtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Bylos medžiagos pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo priteista 1500 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui yra pagrįsta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikaltimo sunkumą, kad buvo padarytas nesunkus kūno sužalojimas, kad nėra sunkių sveikatos sužalojimo pasekmių, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovo patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Teismas pagrįstai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose ir teisingai konstatavo, kad už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturinės žalos dydis apie 1000-5000 Lt, ieškovo prašoma priteisti 50 000 Lt suma nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje Vilniaus apygardos teismo 2010-09-10 nuosprendžiu (b.b. Nr. 1-126-486/11 2 t., b.l. 44) nustatyta ir kita turinčia reikšmės neturtinės žalos sumažinimui aplinkybė, o būtent paties ieškovo neteisėti veiksmai atsakovo motinos atžvilgiu - ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius 2006-07-27 sužalojimus atsakovo motinai M. K., kurie jai nežymiai sutrikdė sveikatą. Taigi, teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo ieškovui dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2011, 2K-434/2009, 2K-249/2009, 2K-404/2007).
Taip pat nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atstovavimo išlaidos turėjo būti atlygintos pilna apimtimi (200 Lt). Nustatyta, kad ieškinys patenkintas iš dalies. CPK 98 str. numatytos atstovavimo išlaidos priskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1d. 6p.) Bylinėjimosi išlaidų paskirstimą reguliuoja CPK 93 str., kurio 2 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimą sudaro iš viso 7 051, 14 Lt (50 000 Lt neturtinės žalos, 400 Lt turtinės žalos ir 1 651,14 Lt nuostolių), teismas patenkino ieškinį tik 2 133,86 Lt dalyje, todėl priteisti visą atstovavimo išlaidų sumą (200 Lt) teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo apeliacinio teismo teiginiai nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria priteistas ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei atstovavimo išlaidas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Atsakovas S. K. nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo veiksmų ir kilusių padarinių ieškovui, kuris turėjo sveikatos problemų ir buvo nedarbingas dėl ankstesnių sveikatos sutrikdymų. Nurodo, kad konflikto metu 2006-07-26 gindamas motiną nuo smurto, netyčia galėjo nežymiai sužaloti ieškovą, kuris tuo pasinaudojo ir surinko duomenis dėl sužalojimų, kurie tariamai jam galėjo būti padaryti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie atsakovo teiginiai visiškai nepagrįsti. Pagal CPK 182 str. 3 p., nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Atsakovo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. (nesunkus sveikatos sužalojimas) padarymo ieškovo atžvilgiu nustatyta Vilniau apygardos teismo 2012-02-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-486/11 (2t., b.l. 193). Šios bylos medžiaga nustatyta, kad S. K. 2006-07-27 įsiveržė į L. U. butą ir puolė jį mušti - sudavė vieną kartą kumščiu į kairę ranką bei į kairę veido pusę, o po to dar vieną smūgį kumščiu į veidą ir 2-3 kartus spyrė jam į kojas. L. U. dėl patirtų sužalojimų jau kitą dieną kreipėsi į VšĮ Naujosios Vilnios polikliniką. Ieškovo kūno sužalojimai konstatuoti Teismo medicinos instituto specialisto 2006-07-28 išvadoje Nr. G 4509/06(01) - nustatyta, kad L. U. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės plaštakos piršto sumušimas, pasireiškęs kairės plaštakos piršto artimesnio pirštakaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2006-07-27. Sužalojimai visumoje dėl kairės plaštakos piršto pirštakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata yra sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje taip pa nurodyta, kad VšĮ N. Vilnios poliklinikos med. dokumentų išraše konstatuotas veido sumušimas, hematoma, dantų protezų pažeidimas. Iš VšĮ N. Vilnios poliklinikos 2007-12-05 pažymos nustatyta, kad ieškovo 2006-07-27 apžiūros metu konstatuotas priekinių dantų išmušimas ir būtinas protezavimas, ieškovas buvo operuotas dėl trauminio nosies pertvaros iškrypimo, ieškovas buvo gydomas poliklinikoje nuo 2006-07-27 iki 2006-10-10, už šį laikotarpį jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (baudž. byla Nr. 1-126-486/2011, 1 tomas, b.l. l. 17, 93). Minėta, kad nedarbingumo laikotarpiu ieškovas prarado 233, 86 Lt darbo užmokesčio, sužalotų dantų protezavimas ieškovui kainavo 400 Lt (c.b. b.l.l. 19, 45, 10).
Taigi, nurodyti ieškovo nuostoliai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio buvimas yra akivaizdus. Dėl to, atsakovo teiginiai, kad ieškovas buvo nedarbingas dėl ankstesnių sveikatos sutrikdymų ir kad konflikto metu 2006-07-26 gindamas motiną nuo smurto, netyčia galėjo nežymiai sužaloti ieškovą, kuris tuo pasinaudojo ir surinko duomenis dėl sužalojimų, kurie tariamai jam galėjo būti padaryti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms
Taigi, ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.