Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. A. K. g. 102-1, Vilniuje, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymu,

Aprašomoji dalis

n u statė:

S. K. neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent:

Jis, 2006-07-26, apie 20.00 val., jėga nuplėšęs uždarytą įėjimo durų sklendę, prieš savininko L. U. valią, atvirai įsibrovė į jo gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Jis, 2006-07-26, apie 20.00 val., neteisėtai prieš savininko valią, įsibrovęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudavė L. U. vieną kartą kumščiu į kairę ranką bei veidą, antrą kartą kumščiu į veidą ir 2-3 kartus spyrė į abi kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. U. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairės plaštakos 1-o piršto sumušimą, pasireiškusį kairės plaštakos 1-o piršto artimesnio pirštakaulio lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės plaštakos 1-o piršto pirštakaulio lūžio sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl padarytų veikų nepripažino bei parodė, kad įvykio dieną, tikslios datos neatsimena, jam paskambino motina M. K., gyvenanti V. gatvėje, Vilniuje, ir pranešė, kad ją sumušė kaimynas L. U.. Tuomet jis sėdo į automobilį ir atvažiavo pas motiną. Atvykęs pamatė, kad M. K. yra sumušta ranka ir ištinusi akis. Motina jam pasakė, kad L. U. jai kumščiu sudavė į veidą ir kelis kartus sudavė lazda per ranką. Kaltinamasis norėjo pasikalbėti su L. U., tačiau jis užbėgo už namo kampo ir, užsimojęs lazda, bandė jam suduoti. S. K. atėmė iš jo lazdą ir numetė į šalį, o L. U. nubėgo į savo butą. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai, todėl kaltinamasis per tokį trumpą laiką nespėtų sumušti nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, jis pas L. U. namuose nei karto nebuvo, o nukentėjusysis viską išsigalvoja, nes jų santykiai yra įtempti. S. K. pripažįsta, kad grandinėlė su kryželiu, kuriuos rado L. U., priklauso jam. Kaltinamasis juos galėjo pamesti lipdamas skinti vyšnių sode pas mamą dar dieną prieš įvykį. Jis pats ieškojo šios grandinėlės, tačiau nerado. Šlepetės, kurias L. U. pateikė policijai, kaltinamajam nepriklauso. Sužalojimai, nustatyti nukentėjusiajam, S. K. manymu, galėjo atsirasti dėl to, kad L. U. nuolat namuose ką nors remontuoja, todėl dirbdamas galėjo susižaloti. Be to, nukentėjusysis dirba autošaltkalviu, todėl pirštą galėjo prispausti darbe. Su Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo ieškiniais kaltinamasis nesutinka.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2006-07-26 jis dirbo kieme, kai tarp jo motinos F. U., kuri jau yra mirusi, ir kaimynės M. K. kilo konfliktas. Išgirdęs motinos šauksmą, pribėgęs pamatė, kaip nuo jo motinos tolyn bėga M. K., kuri pribėgusi prie jo, pradėjo muštis. Nukentėjusysis ją atstūmė ir tuo viskas pasibaigė. Po konflikto L. U. su motina nuėjo namo, nes lauke lijo lietus. Būdamas namuose išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip S. K. iš lauko pusės daužo į kambario langą, po to į koridoriaus langą, išdaužė nedidelį langelio stiklą. Supratęs, kad geruoju tai nesibaigs, nukentėjusysis paskambino pagalbos telefonu 112, o S. K. tuo tarpu įsiveržė į jo butą, paskui jį ir M. K.. S. K. iš karto puolė muštis, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į kairę veido pusę. M. K. tuo metu stovėjo koridoriuje ir rėkė „duok dar“. L. U. tuo metu laikė telefoną prie ausies ir tada gavo antrą smūgį į veidą, po to S. K. dar 2-3 kartus spyrė jam į kojas, o nukentėjusysis gynėsi nuo smūgių. Tuomet L. U. griebė S. K., po to M. K. už kaklo ir pradėjo juos abu stumti iš buto. M. K. išsisuko ir pabėgo, o jai iš paskos išbėgo ir S. K.. Nukentėjusysis užrakino savo buto duris ir paskambino policijai. Nukentėjusysis nurodė, kad kairės rankos didysis pirštas jam lūžo, kai jis laikė telefoną prie ausies ir tuo metu gavo iš S. K. smūgį į veidą. Po šio incidento grįžęs iš policijos, nukentėjusysis savo namuose po kilimėliu rado grandinėlę su kryželiu, kurią nešiojo S. K.. Savo buto koridoriuje jis taip pat rado S. K. šlepetes. Su tomis šlepetėmis jis spardė nukentėjusįjį ir jas pametė. L. U. palaiko savo patikslintą ieškinį.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad L. U. yra jos kaimynas. Anksčiau su juo gyveno motina F. U., kuri yra jau mirusi. Tarp liudytojos ir L. U. jau daug metų nuolat vyksta konfliktai. Tą vakarą sodindama gėles sode, liudytoja išgirdo dūžtančio stiklą garsą. Priėjusi arčiau pamatė, kaip F. U. iš savo daržo mėto stiklainius prie jos buto durų ir jie dūžta. Dėl to tarp jos ir F. U. įvyko žodinis konfliktas. Tuomet F. U. pasikvietė savo sūnų L. U., kuris puolė M. K., kumščiu pataikydamas jai į akį. Po to F. U. padavė L. U. savo medinę lazdą, kuria vaikščiojo pasiramščiuodama, ir L. U. kelis kartus lazda trenkė liudytojai per kairę ranką. Tada M. K. paėmė puodą su vandeniu ir norėjo apipilti L. U., tačiau nepataikė. L. U. dar norėjo suduoti medine lazda, tačiau liudytojai pradėjus šaukti atėjo kaimynė G. B. ir L. U. su motina nuėjo namo. M. K. paskambino savo sūnui S. K. ir pasakė, kad yra sumušta L. U., iškvietė policiją. Atvykęs liudytojos sūnus S. K. priėjo prie L. U., kuris stovėjo kieme su lazda, paklausė, kodėl jis mušasi, ištraukė iš L. U. rankų lazdą ir numetė. L. U. nubėgo namo ir tada atvyko policijos pareigūnai. Liudytoja pažymėjo, kad nei ji, nei jos sūnus nebuvo įsibrovę į L. U. butą, visas konfliktas vyko lauke, šalia verandos. Iš kur pas L. U. atsirado sužalojimai, jai nežinoma, tačiau liudytoja matė iki šio įvykio vaikščiojant L. U. subintuotu pirštu. Grandinėlę su kryželiu sūnus pametė sode skindamas vyšnias ir kaip ji atsirado L. U. bute, liudytojai nežinoma. Įvykio dieną liudytojos sūnus buvo su batais, o ne su šlepetėmis.

Liudytoja G. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra M. K. ir L. U. kaimynė. Tarp L. U. ir M. K. daug metų vyksta konfliktai. 2006-07-26 ji, būdama šalia savo namo, išgirdo šauksmą. Priėjusi arčiau pamatė, kad kieme stovi L. U. su savo motina F. U. ir M. K.. L. U. užsimojęs laikė lazdą ir liudytoja jam pasakė, kad jeigu jis nenustos muštis, ji bus teisme liudytoja. Tuomet L. U. atidavė lazdą motinai ir jie abu nuėjo namo. Tuo metu G. B. pamatė ant M. K. veido po akimi raudoną žymę ir randus ant rankos. Liudytoja pasiūlė M. K. pasikviesti savo sūnų S. K. ir policiją. Policija atvyko maždaug po 5 minučių po iškvietimo. Liudytoja pažymėjo, kad jos akivaizdoje niekas nieko nemušė, tik L. U. užsimojęs rankoje laikė lazdą. Liudytoja taip pat nematė išlaužytų L. U. buto durų bei išdaužytų langų stiklų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. N. parodė, kad ji yra M. K. ir L. U. kaimynė. Tarp M. K. ir L. U. jau daug metų vyksta įvairūs konfliktai. Paties incidento liudytoja tą vakarą nematė. Ją, einant namo, pasikvietė M. K., kuri papasakojo, kad ją sumušė L. U., sakė, kad buvo sužalota L. U. ranka. Tačiau keletą dienų prieš šį įvykį liudytoja matė L. U. su apibintuota ranka, plaunantį kilimą.

Liudytojas N. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta L. U., o kaltinamąjį S. K. matė vieną kartą. Jam sėdint su L. U. automobilyje, prie jų priėjo S. K., pradėjo šaukti ant jo necenzūriniais žodžiais. Jokių muštynių liudytojas nematė.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės aiškios, o kiti byloje esantys įrodymai patvirtina S. K. pateiktų kaltinimų pagrįstumą.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė, į jo butą įsibrovęs nebuvo, tik kieme atėmė iš jo lazdą, kuria L. U. buvo užsimojęs. Sidabrinę grandinėlę su kryželiu jis galėjo pamesti lipdamas skinti vyšnių sode pas mamą dar dieną prieš įvykį. Šlepetės, kurias L. U. pateikė policijai, kaltinamajam nepriklauso, nes jis įvykio dieną buvo su batais. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja – kaltinamojo motina M. K..

Tačiau nukentėjusysis L. U. teisiamojo posėdžio metu paneigė kaltinamojo parodymus bei nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus apie tai, kad po konflikto lauke, įvykusio tarp nukentėjusiojo, jo motinos F. U. ir kaimynės M. K., jis su motina nuėjo namo. Tačiau netrukus į jo butą įsiveržė kaltinamasis su savo motina ir puolė muštis. Kairės rankos pirštas jam lūžo tada, kai jis, laikydamas telefoną prie ausies, gavo iš S. K. smūgį į veidą. Jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio dieną, rašydamas pareiškimą policijai, L. U. nurodė, kad 2006-07-26, apie 20.06 val., į jo butą, išlaužęs duris, įsiveržė S. K. ir jo motina bei jį sumušė (1 t., b.l. 3). Apklaustas liudytoju sekančią dieną po įvykio L. U. patikslino, kad įsiveržęs į jo butą S. K. du kartus sudavė jam į kojas, taip pat du kartus kumščiu sudavė jam į veidą. Kadangi tuo metu jis kalbėjo telefonu, smūgiuodamas į veidą S. K. pataikė jam į kairės rankos didįjį pirštą ir šis lūžo (1 t., b.l. 12-14, 18-20; 88-90). Savo parodymus L. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 21-23). Šiuos nukentėjusiojo parodymus, patvirtino šiuo metu jau mirusi liudytoja F. U., teigdama, jog į jų butą įsiveržęs S. K. puolė mušti jos sūnų L. U. (1 t., b.l. 28-30; 142). Įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėjus nusikaltimo padarymo vietą – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio L. U., duris ir durų staktą buvo nustatyti tam tikri durų mechaniniai pažeidimai, tačiau iš protokolo turinio neaišku, kas buvo sugadinta. Apžiūros metu iš nukentėjusiojo buto buvo paimtos šlepetės ir balto metalo kryželis su grandinėle (1 t., b.l. 5-6), kurie vėliau buvo apžiūrėti, užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 8-9) ir po apžiūros sidabrinė grandinėlė su kryželiu grąžinti M. K. (1 t., b.l. 10-11). Savo parodymus L. U. patvirtino akistatos su M. K. ir S. K. metu (1 t., b.l. 117-119; 124-126).

Tuo tarpu kaltinamasis S. K. bei liudytoja M. K. įvykio aplinkybes aiškina skirtingai. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. ir liudytoja M. K. teigė, kad S. K. išėjo į kiemą, kur sutiko L. U., tačiau jie nesimušė, buvo tik susikabinę. Dėl L. U. policijai atiduotų šlepečių bei grandinėlės su kryželiu, S. K. paaiškino, kad šlepetės visada buvo prie jų namo, todėl L. U. laisvai galėjo jas pavogti. Grandinėlę su kryželiu taip pat laisvai galėjo pavogti L. U., kadangi S. K. dažnai būna pas motiną ir šią grandinėlę galėjo palikti prie savo durų (1 t., b.l. 41-43; 57-59; 95-97). Apklaustas įtariamuoju S. K. nurodė, kad grandinėlę L. U. tikriausiai nuplėšė jam nuo kaklo tuomet, kai jie buvo susikibę lauke (1 t., b.l. 115-116). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis apskritai neigė, jog L. U. pateiktos šlepetės policijai priklauso jam, o grandinėlę jis galimai pametė skindamas vyšnias.

Kaltinamojo S. K. nurodytą aplinkybę, jog jis su L. U. nesimušė, o pirštą nukentėjusysis galėjo susižaloti iki minėto įvykio, paneigia byloje esanti 2006-07-28 specialisto išvada Nr. G 4509/06 (01), kurioje nurodyta, kad L. U. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės plaštakos I piršto sumušimas, pasireiškęs kairės plaštakos I piršto artimesnio pirštakaulio lūžiu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2006-07-27. Sužalojimai visumoje dėl kairės plaštakos I piršto pirštakaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata yra sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas nuo kito, jie nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Neatmetama galimybė, kad kairės plaštakos I piršto sumušimas galėjo gautis ir savigynos metu (1 t., b.l. 17). Nukentėjusiojo L. U. patirtus sužalojimus taip pat patvirtina VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos pažyma, iš kurios matyti, kad L. U. į polikliniką kreipėsi 2006-07-27 dėl kūno sumušimų ir kairės plaštakos I piršto lūžio per transplantacijos vietą, priekinių dantų išmušimo (1 t., b.l. 93).

Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad S. K. padarė jam inkriminuojamas veikas. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis aktyviais veiksmais, t.y. išlaužęs durų sklendę, įsibrovė į nukentėjusiojo butą prieš jo valią ir ten jį sumušė. Tai, kad nukentėjusiajam lūžo prieš tai transplantuotas pirštas, reikšmės veikos kvalifikacijai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neturi, nes kaltinamasis, suduodamas sąmoningai smūgius nukentėjusiajam, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir nors galimai nenorėjo nesunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. S. K. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jo veika kvalifikuotina pagal faktiškai padarytą žalą, t.y. už nesunkų nukentėjusiojo L. U. sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1b punkte nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už nesunkius tyčinius nusikaltimus (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). S. K. kaltinamas 2006-07-26 padaręs nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo bausmės (BK 11 str. 3 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, jo atžvilgiu baudžiamoji byla pagal šiuos straipsnius nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nutarčiai įsiteisėjus, kaltinamajam S. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - naikintina (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; 2 t., b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu yra nutraukta, nukentėjusiojo L. U. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškiniai paliktini nenagrinėtais. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui išaiškintina, kad jie turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 d., 254 str. 4 d., 318 str., teismas

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą S. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, suėjus penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti S. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo L. U. ir civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinius paliktini nenagrinėtais.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.